Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – D. Č., jos gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla nutraukta.

D. Č. perduota laiduotojo D. Č. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, D. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 27 d.;

- konfiskuotas D. Č. automobilis ,,Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės teisės į automobilį ,,Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimo terminas pratęstas iki automobilio konfiskacijos įvykdymo.

D. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta siųsti VĮ ,,Regitra“, automobilio ,,Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą – automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Č. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad ji 2021 m. liepos 21 d. apie 02.33 val., (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki privataus namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 1,58 promilių neblaivumas.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. Č. ir jos gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio pateikė tik atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. Č., kuri neginčija jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimų, tik prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jai taikytų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo. Neįžvelgusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones

5. Skundžiamu nuosprendžiu D. Č. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams.

6. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – nuo vienerių iki penkerių metų, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi D. Č. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas 1,58 promilių neblaivumo laipsnis. Pagal teismų praktiką vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnio baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su apribojimu naudotis specialiąja teise. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė D. Č. buvo paskirta visiškai pagrįstai.

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ir pati D. Č. neginčija šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jai teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau nesutinka su jos trukme, prašydama uždrausti jai vairuoti motorines kelių transporto priemones, trumpesniam nei įstatyme numatytas minimalus terminas, kartu paskiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams. Tenkinti tokio apeliacinio skundo prašymo apygardos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Akivaizdu, jog šis apeliacinio skundo reikalavimas yra paremtas išimtinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konkrečiai ANK 422 straipsnyje bei 31¹ straipsnio nuostatomis, kurios, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, netaikytinos. Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, numatyta ANK 31¹ straipsnyje, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Šios ANK 31¹ straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimas, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalies nuostatomis, leidžia asmenims, padariusiems ANK 422 straipsnio 3 dalyje (praktinis vairavimo mokymas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairavimo instruktoriai ar šeimos narį mokantys vairuoti asmenys <...>) ar ANK 422 straipsnio 5 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...>) numatytą administracinį nusižengimą, skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei kad jis būtų nustatytas vien tik taikant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą. Tačiau nagrinėjamu atveju D. Č. padarė ne ANK 422 straipsnio 3 ar 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o nusikaltimą, t. y. veiką, uždraustą baudžiamojo įstatymo. Dėl to šioje situacijoje, skiriant D. Č. baudžiamojo poveikio priemones, turi būti vadovaujamasi ne Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, o BK nėra numatyta galimybė, asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, skirti uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tokiu būdu sutrumpinant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.

8. Skundo argumentas, jog atsižvelgiant į tai, kad administracinė ir baudžiamoji atsakomybė iš esmės turi tuos pačius baudimo, perauklėjimo ir atgrasymo nuo teisės pažeidimų požymius, tokia priemonė mutatis mutandis šiuo atveju atžvilgiu galėtų būti taikoma, yra absoliučiai nepagrįstas. Nors ANK nustato, kad tam tikrais konkrečiai atvejais, narinėjant administracinio nusižengimo bylą, mutatis mutandis yra taikomos BPK (pavyzdžiui, ANK 576, 592 straipsniai, 593 straipsnio 2 dalis, 600 straipsnio 4 dalis) nuostatos, tačiau atvirkštinis variantas BPK neįtvirtintas. Be to, priešingas aiškinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų valios įstatymų leidėjo, kuris priimdamas 2019 m. birželio 26 d. ANK 27, 34, 420, 422, 423, 424 straipsnių pakeitimo ir ANK papildymo 31¹ ir 693 straipsniais įstatymą, neinicijavo Baudžiamojo kodekso pataisų, kuriomis baudžiamasis įstatymas, kaip ir Administracinių nusižengimų kodeksas, būtų papildymas poveikio priemone – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pažymėtina ir tai, kad jau vien veikos įtraukimas į baudžiamąjį įstatymą suponuoja didesnį jos pavojingumą visuomenei, taigi, akivaizdu, jog ir valstybės sankcijos (kas apima tiek bausmės, tiek baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą kaltininkui), skiriamos už nusikalstamą veiką ar nusikaltimą, turi būti ir yra kur kas griežtesnės, nei numatytosios už administracinius nusižengimus.

9. Teisėjų kolegija nenustatė ir jokių kitų aplinkybių, kurios leistų trumpinti ir taip minimalų apeliantei paskirto uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą. D. Č. paskirta poveikio priemonė aiškiai teisingumo principui neprieštarauja. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, apylinkės teismas teisingai įvertinto bausmės individualizavimui reikšmingas bylos aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Č. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Nors D. Č. nesukėlė jokios avarinės situacijos, dėl jos neteisėtų veiksmų nebuvo sužaloti asmenys, transporto priemonę, būdama neblaivi, ji vairavo nakties metu, kai eismas ne toks intensyvus, tačiau, atsižvelgdama į jai nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat automobiliu įveiktą atstumą (D. Č. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nuo draugės namų, iš kurių ji išvyko neblaivi, iki privataus namo valdos, į kurią įvažiavusi ketino toliau nebevairuoti, o numigti, buvo apie 2,5-3 kilometrai), teisėjų kolegija neabejoja, kad neteisėti apeliantės veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios D. Č. sveikatai ir gyvybei. Į skunde nurodomas teigiamai D. Č. charakterizuojančias aplinkybes (tai, kad ji teisiama pirmą kartą, praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta nebuvo, yra išsilavinusi, turi didelę darbinę patirtį), taip pat tai, kad ji kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neabejotinai jau atsižvelgė, nustatant apeliantei minimalų šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog D. Č. nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas teismų praktikoje dažnai taikomas asmenims, baudžiamiems už aiškiai mažiau pavojingus, bet panašaus pobūdžio nusižengimus, numatytus ANK, pavyzdžiui už transporto priemonių vairavimą, nustačius lengvą neblaivumą (nuo 0,4 iki 1,5 promilių).

10. Apeliantė, prašydama sutrumpinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, pažymi, kad neturint teisės vairuoti transporto priemonės bus apsunkintos jos galimybės nuvykti į darbą, aplankyti draugus bei artimuosius, laiku ir tinkamai gauti medicinines paslaugas. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumo nepagrindžia ir, juo labiau, nesudaro pagrindo švelninti apeliantės atsakomybę. Nors D. Č. teigia, kad jai pačiai nevairuojant bus apsunkinta jos galimybė pasiekti darbo vietą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė nedirba, yra senatvės pensininkė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kur kursuoja miesto ir tarpmiestiniai autobusai, teikiamos pavėžėjimo paslaugos. Taigi akivaizdu, jog pasiekti reikiamas vietas (pavyzdžiui gydymo įstaigas, draugų ir artimųjų namus), skundo autorė turės galimybę ir kitu būdu, o ne tik pačiai vairuojant nuosavą automobilį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad D. Č. turėtų kokių tai sveikatos problemų, dėl ko jai būtų itin sudėtinga naudotis viešojo transporto teikiamomis paslaugomis. Apeliantė taip pat nepateikė jokių duomenų apie anūkus, kurios reikėtų vežioti į ugdymo įstaigas, ar apie kokius nors kitus jos prižiūrimus asmenis, kurių poreikiams patenkinti būtų reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, jog aplinkybės, patvirtinančios asmens poreikį vairuoti transporto priemones (netgi tokie atvejai, kai vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti), nenulemia ir negali nulemti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo, ar trumpesnio jos termino, nei numatytasis įstatyme, nustatymo. Pavojingą nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė ir yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Asmuo turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

11. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas apeliantei skirta teisingai. Skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo trumpinti šios priemonės terminą, todėl D. Č. skundas šioje dalyje netenkinamas.

Dėl automobilio konfiskavimo

12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. Č. kartu su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu buvo paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Apeliaciniame skunde atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės prašo nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio, vietoje to išieškoti iš jos pinigų sumą, atitinkančią šio konfiskuotino turto vertę.

13. Vertindamas šį apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.).

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi automobiliu ,,Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Be šios transporto priemonės apeliantė nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuoto nusikaltimo, todėl šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto požymį pagal BK 72 straipsnį. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis ,,Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausytų ne pačiai pažeidėjai, o kitam asmeniui, būtų paslėptas, perduotas realizuoti ar jį konfiskuoti būtų netikslinga. Nenustatytos ir kokios tai kitos priežastys, dėl kurių nebūtų galima konfiskuoti automobilio „,Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to reikėtų išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

15. Prašymą nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio, o vietoje to išieškoti iš jos pinigų sumą, atitinkančią jo vertę, apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad pasirinkus šią BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo formą, valstybės biudžetas greičiau ir visa apimtimi patenkintų savo reikalavimą, taip ženkliai sumažėtų laiko ir finansiniai kaštai, susiję su turto pardavimo konkursų organizavimu, netektų mokėti pardavimo kainos dalies įmonei, kuri realizuotų turtą, būtų eliminuota galimybė piktnaudžiauti turto kainos mažinimu dėl jos nuvertėjimo, saugojimo aikštelėje ir t. t. Teisėjų kolegija sutinka, kad tuo atveju, kai asmuo pats į Valstybinės mokesčių mokėtojų inspekcijos surenkamąją sąskaitą perveda pinigų sumą, atitinkančią konfiskuotino turto vertę, valstybės patiriama administracinė našta yra kur kas mažesnė, nei tuo atveju, kai yra faktiškai perimamas konfiskuojamas turtas ir vykdoma jo realizacija. Tačiau tokio pobūdžio aplinkybė, kaip išlyga, leidžianti nekonfiskuoti kaltininkui priklausančio turto, vietoje to išieškant jo vertę, BK 72 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta.

16. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant kokį BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo būdą pasirinkti, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pačios transporto priemonės konfiskavimas siejasi su D. Č. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybėmis, o taip pat atitinka kitos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymo tikslingumą. Be to, transporto priemonės nepalikimas apeliantės dispozicijoje šiuo atveju yra susijęs ir su galimybės jai padaryti analogišką nusikalstamą veiką atėmimu. Taigi, pačio automobilio priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn, o ne jo vertės išieškojimas, šiuo konkrečiu atveju leis efektyviau pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, iš kurių vienas – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme D. Č. duoti paaiškinimai verčia abejoti jos galimybėmis sumokėti automobilio „Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri, remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2021 m. birželio mėnesį buvo 9 900 Eur su PVM. Apklausiama apylinkės teisme D. Č. nurodė, kad jos gaunama senatvės pensija siekia vos 340 Eur, teigė, kad automobilį įsigijo ne tik iš santaupų, tačiau ir iš skolintų pinigų. Apeliacinės instancijos teisme D. Č. patvirtino, kad šiuo metu konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ji neturi, paaiškinusi, kad, jei teismas nuspręstų išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, pinigų jai paskolintų dukra bei draugai.

17. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog vien tai, kad D. Č. automobilis „Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra emociškai brangus, o dėl padarytos nusikalstamos veikos ji patirs ir kitų nepatogumų (praras teisę vairuoti kelių transporto priemones), neleidžia konstatuoti, kad taikytas baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo būdas yra neproporcingai griežtas.

18. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti dėl neteisingai paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl D. Č. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.