Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad UAB „mogo LT“ ir atsakovas V. D. 2017-01-28 sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L01102016/0026, pagal kurią suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų pradinio kreditoriaus atžvilgiu, 2016-12-12 sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra įsiskolinimo suma pagal sutartį sudarė 10 533,84 Eur. Automobilis buvo perduotas UAB „mogo LT“, kuri jį 2017-08-28 pardavė už 6 500 Eur ir po jo pardavimo atsakovo skola UAB „mogo LT“ buvo 5826,06 Eur. Pirminis kreditorius reikalavimo teises į atsakovą perleido 2018-01-12 naujam kreditoriui Risk Management Services OU, o šis 2018-01-12 atitinkamai reikalavimo teises perleido ieškovui. Apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas 2018-02-01 registruotu laišku. Ieškovas siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto. Tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas vengia mokėti skolą, nebendradarbiauja su ieškovu.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2018-02-01 pranešimu. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp kurių yra ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011; CK 6.109 straipsnio 7 dalis), taigi laikytina, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie kreditoriaus pasikeitimą.

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, ieškovui iš atsakovo priteistina 5826,06 Eur skola.

Ieškovas prašo priteisti 3195,01 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (5826,06 Eur) nuo 2016-12-12 (sutarties nutraukimo) iki 2018-03-22 (ieškinio surašymo dienos). Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte nustatyta metinė palūkanų norma – 43,80 procentai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 3195,01 Eur palūkanų.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Atsakovas lizingo sutarties 13.2 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 201 Eur delspinigių už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 69 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 43,80 procento mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 5826,06 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018-03-22 (ieškinio surašymo dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 43,80 procento metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 5826,06 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018-03-22 (ieškinio surašymo dienos) iki visiško šios sumos grąžinimo dienos (CK 6.872 straipsnis).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 9222,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 207 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5826,06 Eur skolos, 3195,01 Eur palūkanų, 201 Eur delspinigių, 43,80 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo negrąžintos 5826,06 Eur nesumokėtos finansavimo sumos, skaičiuojamų nuo 2018-03-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už bendrą priteistą sumą (9222,07 Eur), skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 207 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.