- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- eI-3884-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00894-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Atsakovas
- J. B.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymą dėl Valstybinio socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos priteisimo iš atsakovo J. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2019 m. vasario 26 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymas priteisti iš atsakovo J. B. pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai 3 292,18 Eur Valstybinio socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permoką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir pareiškėjas) prašyme (b. l. 1–5) nurodė, kad atsakovas J. B. (toliau – ir atsakovas) 2012 m. birželio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriui pateikė prašymą skirti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją (toliau – ir pensija). 2012 m. birželio 12 d. prašymo 5 punkte į klausimą „Ar šiuo metu dirbate (pagal darbo sutartį, narystės, tarnybos pagrindu ar savarankiškai), esate ūkininkas ar jo partneris, gaunate užsienio valstybės pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir kt?“ atsakovas pažymėjo „Ne“. VSDFV Mažeikių skyrius 2012 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. PE SPKS-9093 paskyrė J. B. išankstinę senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. mokant kas mėnesį 613,54 Lt. VSDFV Mažeikių skyriaus direktoriaus pavedimu, atliekant išankstinių senatvės pensijos skyrimo ir mokėjimo kontrolės procedūras, 2015 m. sausio mėnesį buvo nustatyta, kad atsakovas J. B. nuo 2004 m. kovo 23 d. yra ūkininkas, vykdantis žemės ūkio veiklą. VSDFV Mažeikių skyrius 2015 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. PE-SP3-500 nuo 2015 m. sausio 1 d. nusprendė nutraukti J. B. išankstinės senatvės pensijos mokėjimą, nes pensija paskirta neteisėtai dėl to, kad atsakovas neinformavo apie tai, jog nuo 2004 m. kovo 23 d. yra ūkininkas. VSDFV Mažeikių skyriaus 2015 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. PE-SP4-15 nustatyta 5 443,34 Eur išankstinės senatvės pensijos permoka už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nes J. B. 2012 m. birželio 12 d. teikdamas prašymą skirti išankstinę senatvės pensiją nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos skyrimui (nepranešė apie tai, kad yra ūkininkas). Konstatuota, kad permoka susidarė dėl išmokos gavėjo kaltės. Pagal atsakovo 2015 m. vasario 25 d. prašymą, Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. PE-SP5-08 nuspręsta iš kalto asmens J. B. išieškoti išankstinės senatvės pensijos permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsakovas ūkininko veiklą išregistravo 2015 m. vasario 25 d., todėl 2015 m. iš naujo pateikė pareiškėjui prašymą dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo. 2015 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. PE SP1-1424 nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. (iki senatvės pensijos amžiaus) iš naujo paskirta išankstinė senatvės pensija bei pradėti vykdyti permokos išieškojimo veiksmai, atliekant iš gaunamos išmokos išskaitas po 20 procentų per mėnesį iki bus atlyginta 5 443,34 Eur išankstinės senatvės pensijos permoka. Per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki prašymo teismui surašymo dienos kas mėnesį iš atsakovo gaunamos išankstinės senatvės pensijos (šiuo metu iš senatvės pensijos) buvo išskaitoma apie 66,18 Eur per mėnesį, todėl likęs išankstinės senatvės pensijos permokos likutis 2019 m. kovo 1 dienai sudarė 3 292,18 Eur. Pareiškėjas, norėdamas taikiai išspręsti kilusį ginčą, 2018 m. spalio 22 d. raštu kreipėsi į atsakovą su siūlymu atidžiai peržiūrėti savo finansines galimybes ir rasti piniginių lėšų likusiai permokai padengti, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Pareiškėjas įvertino tai, kad atsakovui J. B. nustatytos permokos išieškojimas iš gaunamos senatvės pensijos vyksta nežymiai ir gali užtrukti dar apie 4 - 5 metus ir tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Vadovaujantis sprendimų dėl permokų nustatymo metu galiojančiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų Nr. 1156 100 punktas (sprendimų dėl permokos nustatymo ir išieškojimo priėmimo metu 2015 m. kovo mėn. galiojusi redakcija) nustato, jog Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje ir 64 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, taip pat kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka nustačius, kad asmuo pateikė dokumentus su suklastotais ar neteisingais duomenimis, turinčiais įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, pensijos permokos išieškomos socialinio draudimo skyriaus direktoriaus sprendimu - ne daugiau kaip 20 proc. pensijos per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Mažeikių skyrius, nustatęs, kad permoka susidarė dėl atsakovo kaltės, 2015 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą dėl permokos išieškojimo iš atsakovo gaunamų išmokų, todėl nuo 2015 m. kovo 31 d. iš naujo paskyrus išankstinę senatvės pensiją buvo atliekamos išskaitos, išskaitant po 20 proc. per mėnesį. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, 1 dalies nuostata, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad žalos atlyginimui taikytinos bendrosios Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos civilinės atsakomybės taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtintas bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles civilinės atsakomybės taikymui reikalinga šių sąlygų visuma: neteisėti ir kalti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio l, 3 dalys, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kuri atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Pareiškėjui padarytą žalą sudaro už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. išmokėta išankstinė senatvės pensija. Neteisėtų veiksmų sąvoka įtvirtinta CK 6.246 straipsnio 1 dalyje. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos pareigos, t. y. pateikdamas 2012 m. birželio 12 d. prašymą dėl išankstinės pensijos skyrimo neinformavo pareiškėjo apie išmokos skyrimui reikšmingas aplinkybes - apie tai, kad nuo 2004 m. kovo 23 d. yra ūkininkas, pareiškėjas apie šias aplinkybes sužinojo tik 2015 m. sausio mėnesį. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovo neteisingos informacijos pateikimas tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjui skiriant išankstinę senatvės pensiją, todėl nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus, nes jeigu atsakovas būtų informavęs pareiškėją apie išmokos skyrimui reikšmingas aplinkybes (kad yra ūkininkas), pareiškėjas būtų turėjęs galimybę vertinti nurodytas aplinkybes ir neskirti išankstinės senatvės pensijos. Pareiškėjo įsitikinimu, konstatuotinas teisioginio priežastinio ryšio buvimas tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir pareiškėjo patirtos žalos. Nors Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje Fondo valdybos teritoriniams skyriams suteikiama teisė neteisėtai dėl išmokų gavėjų kaltės išmokėtas išmokas išieškoti (iki 50 proc.) iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui, tačiau tai nesuponuoja, jog Fondo valdybos administravimo įstaiga negali ir tokiais atvejais pasinaudoti teise dėl permokos išieškojimo kreiptis į teismą. Pareiškėjas, įvertinęs susidariusios permokos dydį ir jos išieškojimo galimybes, siedamas operatyviai vykdyti susidariusios permokos išieškojimą kreipiasi į teismą dėl susidariusios permokos prisiteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas J. B. atsiliepime (b. l. 34) nurodė, kad 2019 m. vasario 25 d. registruotu laišku VSDFV Mažeikių skyriaus direktorei pateikė prašymą peržiūrėti 2015 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. PESP4-15, tačiau jokio atsakymo negavo. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams kartu su atsiliepimu pateikė rašytinį prašymą bei paaiškinimą. 2019 m. vasario 25 d. paaiškinime atsakovas nurodo, kad nuo 1973 m. dirbo įmonių susivienijime „Praktika“ inžinieriumi techninei kontrolei. 1992 m. buvo paskirtas Liaudies kūrybos gaminių įmonės „Minija“ viršininku, vėliau įmonė buvo parduota uždarajai akcinei bendrovei „Samanėlė“, kurioje atsakovas ilgą laiką tęsė darbo santykius. Nurodė, kad pastaroji buvo likviduota, turtas išparduotas aukcionuose, atlyginta žala valstybei, o atsakovui pensija skaičiuota iš minimalaus atlyginimo, nes įmonėje atlyginimas buvo mokėtas „vokeliuose“. Likus dviem metams iki pensijos atsakovas pareikalavo, kad atlyginimas ir įmokos SODRAI būtų skaičiuojamos teisingai, tačiau buvo sudarytos nepalankios sąlygos darbe ir atsakovas nutraukė darbo santykius. Pablogėjus sveikatai ir neturint pragyvenimui pajamų atsakovas buvo priverstas prašyti išankstinės pensijos. Telšių SODROS darbuotoja surašė, kokius dokumentus ir pažymas pateikti. Atsakovas nurodytus dokumentus pateikė, jie buvo patikrinti ir 2012 m. birželio 12 d. paskirta išankstinė senatvės pensija. Atsakovas pažymi, kad prieš skiriant išankstinę pensiją SODROS darbuotojos paklausus, ką reikia rašyti į langelį, ar atsakovas yra ūkininkas, ji patarė rašyti „Ne“, nes patikrinusi dokumentus paaiškino, kad žmogus, neturintis žemės, negali būti ūkininkas, o dėl ūkininko pažymėjimo, ar jo išregistravimo neužsiminė. 2019 m. vasario 25 d. prašyme nurodė, ir pateikė pažymą apie 35 metų darbo stažą, kurioje matyti, kad visą šį laikotarpį atsakovas dirbo pramonėje, tačiau ne žemės ūkyje. Nurodo, kad sprendimas buvo priimtas neteisingai, nes nebuvo pateikta įrodymų, jog pasinaudodamas neišregistruotu ūkininko pažymėjimu vykdė ūkinę – komercinę ar kitokią veiklą ir iš to gavo pajamų. Nurodo, kad sūnus 11 metų gyveno Anglijoje ir už sutaupytus pinigus pirko sodybą ir 10 ha žemės atsakovo vardu. Atsakovas turi žemės ūkio inžinieriaus – mechaniko specialybę (buvo įregistruotas ūkininko pažymėjimas) dėl to, kad pagal tuo metu galiojančius įstatymus tik taip galėjo pirkti žemę. 2012 m. sūnus grįžo į Lietuvą, apsigyveno minėtoje sodyboje ir 2012 m. birželio 7 d. Telšių notaro patvirtinimu sodyba ir visa žemė buvo perrašyta jam. Minėtu prašymu atsakovas prašė peržiūrėti priimtą sprendimą ir nustatyti teisingą atsakovui priklausančią pensiją.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui iš atsakovo J. B. valstybinio socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permoką.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2015 m. vasario 10 d. sprendime Nr. PE_SP3-500 „Dėl J. B. išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo“ nurodoma, kad J. B. nutraukiamas 178,49 Eur išankstinės senatvės pensijos mokėjimas nuo 2015 m. sausio 12 d., nes pensija paskirta neteisingai. 2015 m. vasario 10 d. VSDFV Mažeikių skyriaus Telšių skyrius raštu Nr. (10.18)I-3525 „Dėl pensijos mokėjimo nutraukimo“ nurodė atsakovui, kad pildydamas prašymą dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo nuo 2016 m. birželio 12 d. atsakovas pažymėjo atsakymą „ne“ prie klausimo „Ar šiuo metu dirbate (pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu ar savarankiškai), esate ūkininkas ar jo partneris, gaunate užsienio valstybėje pajamas, susijusias su darbo santykiais ir kt.?“, taip nuslėpdamas faktą, kad kreipimosi dėl pensijos metu atsakovas buvo ūkininkas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 numatyta, kad tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo.
Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Telšių skyriui 2012 m. birželio 12 d. pareiškėjo vardu pateiktas prašymas skirti išankstinę senatvės pensiją. Minėto prašymo dėl pensijos skyrimo formoje yra dalis, kurioje asmuo, prašantis išankstinės senatvės pensijos, turi nurodyti, ar šiuo metu dirba (pagal darbo sutartį, narystės, tarnybos pagrindu ar savarankiškai), yra ūkininkas ar jo partneris, gauna užsienio valstybėje pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir kt. Pasirašydamas prašymą atsakovas taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos prašančio asmens pensijos dydžiui ir mokėjimui. Atsakovas buvo įspėtas, kad nepranešus permokėta pensijos suma bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka bei patvirtino, kad prašyme pateikta informacija yra teisinga.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 29 d.) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną atitinka visas sąlygas, tarp jų – nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais (5 punktas).
2015 m. sausio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Telšių skyrius atliko išankstinių senatvės pensijų gavėjų, pradėjusių dirbti pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu ar savarankiškai, tapusių ūkininku (jo partneriu) per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. kontrolę ir nustatė, kad atsakovas J. B. nuo 2004 m. kovo 23 d. yra ūkininkas, vykdantis žemės ūkio veiklą. Taigi byloje nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo teisės į išankstinę senatvės pensiją ir yra kaltas dėl jos neteisėto paskyrimo ir gavimo.
Ginčui aktualios redakcijos (nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.
Įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje Nr. eA-1324-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00894-2014-3) pažymėjo, kad iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo išplaukia, jog įstatymų leidėjas iš esmės pasirinko tokį permokėtų (dėl išmokų gavėjų kaltės) valstybinio socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo mechanizmą, pagal kurį tam tikrais atvejais, o būtent – kai asmuo gauna kitas (teisėtai paskirtas ir mokamas) socialinio draudimo išmokas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl susidariusių permokų išieškojimo (išskaičiavimo) iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų (neviršijant tam tikro nustatyto dydžio). Savo ruožtu, jeigu asmenys negauna valstybinio socialinio draudimo išmokų, permokos gali būti išieškomos tik teismo tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1884-146/2015 teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto socialinio draudimo išmokų, neteisėtai išmokėtų dėl gavėjų kaltės, išieškojimo mechanizmo pažymėjo, kad tuo pačiu metu dėl tos pačios permokos išieškojimo negali būti taikoma ir administracinė procedūra (Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu), ir išieškoma teismo tvarka.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2015 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą Nr. PE-SP4-15 „Dėl J. B. išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo“, kuriame nustatė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. susidarė 5 443.34 Eur išankstinės senatvės pensijos permoka. Permoka susidarė dėl to, kad J. B., pateikdamas prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos teritoriniam skyriui išankstinei senatvės pensijai skirti, nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos skyriui (nepranešė apie tai, kad yra ūkininkas). Permoka susidarė dėl išmokos gavėjo kaltės. VSDFV Mažeikių skyriaus 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. PE_SP5-18 „Dėl J. B. išankstinės senatvės pensijos permokos išieškojimo“, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 straipsniu, nuspręsta iš kalto asmens J. B. išieškoti išankstinės senatvės pensijos 5 443,34 Eur permoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Atsakovas J. B. 2015 m. vasario 25 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Telšių skyriui prašymą „Dėl permokos grąžinimo“, kuriame prašė permokos padengimą išskaičiuoti iš gaunamos pensijos.
VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. spalio 22 d. rašte Nr. (4.18)I-20891 „Dėl valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos grąžinimo“ nurodoma, kad per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki šio rašto surašymo dienos kas mėnesį iš atsakovo gaunamos senatvės pensijos yra išskaitoma po 66,18 Eur per mėnesį, todėl likęs išankstinės senatvės pensijos permokos likutis 2018 m. lapkričio 1 d. sudaro – 3 515,98 Eur.
Byloje nėra duomenų, jog iš atsakovo pensijos nebuvo išskaitomi 66,18 Eur permokos grąžinimui, o pareiškėjo 2015 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. PE_SP5-08 „Dėl J. B. išankstinės senatvės pensijos permokos išieškojimo“ nebebuvo (nebėra) ar negali būti vykdomas.
Vis dėlto, net ir neturėdamas duomenų dėl negalimumo toliau atlikti permokos išieškojimo taikant administracinę procedūrą, pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius su prašymu kreipėsi į teismą dėl išieškojimo teismo tvarka, motyvuodamas tuo, kad atsakovui J. B. nustatytos permokos išieškojimas vyksta nežymiai ir gali užtrukti dar apie 4 – 5 metus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, todėl kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. e2S-128-883/2019 išaiškino, kad bylą teisminga administraciniam teismui.
Taigi iš faktinių aplinkybių viseto matyti, kad nebuvo nei vieno Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnyje numatyto pagrindo kreiptis dėl permokos išieškojimo teismo tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio prasme sukūrė šiai įstatymo normai prieštaraujančią teisinę situaciją, nes esant galimybei ne teismo tvarka išieškoti permoką iš atsakovo gaunamos senatvės pensijos VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimu, neteisėtai ir nepagrįstai inicijavo permokos išieškojimo procedūrą ir teismine tvarka. Iš pateiktų duomenų matosi, kad išankstinės senatvės pensijos permoka sumažėjo nuo 5 443,34 Eur iki 3 515, 98 (VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. spalio 22 d. raštas Nr. (4.18)I-20891), o kreipimosi į administracinį teismą metu sudarė 3 292,18 Eur. Taigi permoka ne teismo tvarka išieškoma kas mėnesį iš atsakovo senatvės pensijos išskaitant 66,18 Eur. Įstatymas nenumato jokių išlygų dėl pensijos išieškojimo trukmės ar asmens turtinės padėties, o išieškoti permoką teismine tvarka galima tik vienu atveju – jeigu asmuo negauna jokių socialinio draudimo išmokų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl išieškojimo trukmės ir turimo nekilnojamojo turto atmestini, kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl 3 292,18 Eur valstybinio socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos priteisimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai iš atsakovo J. B. negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.