Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Saulius Zajarskas Procesinio sprendimo kategorijos:

2012 m. gruodžio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. T. ir atsakovės UAB „Klaipėdos autocentras“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos autocentras“ dėl sutarties nevykdymo pasekmių ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismas priteisė penkis, o ne šešis proc. metinių palūkanų dėl to, kad ieškovė yra fizinis asmuo. CK 2.4 str. 2 d. skelbia, kad fiziniai asmenys, kurie įstatymu nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Ieškovė teigia, kad antstolio veikla atitinka CK 2.4 str., 2 d. apibūdinimui. Sodroje ir Mokesčių inspekcijoje yra užregistruota kaip individualią veiklą vykdantis asmuo. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.). spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas turėjo sumažinti nepagrįstai dideles atsakovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės atstovo pateikta 3 395,25 Lt suma advokato pagalbai apmokėti neatitinka Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2011-02-22 ieškovė A. T. ir atsakovė UAB „Klaipėdos autocentras“ sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2011-0222/01. Pagal šią sutartį, atsakovė įsipareigojo iki 2011-06-31 pristatyti ieškovei naują automobilį „Kia Sportage“ 2.0 EX AT 4WD 89 476 Lt vertės. Ieškovė vykdydama savo prisiimtus įsipareigojimus sumokėjo atsakovei 9 000 Lt avansą. Automobilis ieškovei nebuvo pristatytas, o atsakovė šio fakto neginčija. 2011-07-29 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad jokių duomenų apie tolimesnės sutarties vykdymą negauta, todėl prašė grąžinti avansą. 2011-08-02 ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą dėl 2011-02-22 sutarties Nr. 2011-0222/01 nevykdymo pasekmių, kuria atsakovei pranešė apie sutarties nutraukimą. Atsakovė pateikė pranešimą dėl sutarties vykdymo tik 2011-10-05. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2011-02-22 sutartis Nr. 2011-0222/01 tarp šalių nutraukta, todėl priteisė pagal ieškovei 11 018,75 Lt nuostolių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas.

Dėl įrodymų vertinimo

Su apeliantės UAB „Klaipėdos autocentras“ argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 177 straipsnis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Įvertinusi surinktus byloje įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantai nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo įvertinimo

Byloje kilo ginčas dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymo pasekmių, sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo. Sutarčių vykdymo principai, atspindintys bendruosius civilinių santykių teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkui neįvykdžiusiam prievolės pagal sutartį, atsiranda neigiami teisiniai padariniai: kreditorius, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais: sustabdyti savo prievolės vykdymą, nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, reikalauti įvykdyti prievolę natūra, reikalauti ištaisyti vykdymo trūkumus, nutraukti sutartį, kt. (CK 6.207 – 6.217 straipsniai), taip pat reikalauti, kad kaltoji šalis atlygintų nuostolius ir sumokėtų netesybas (sutartinė atsakomybė) (CK 6.256 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliantė UAB „Klaipėdos autocentras“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas automobilio pirkimo – pardavimo 2011-02-22 sutarties nutraukimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas vienašalio sutarties nutraukimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012) akcentuoja šalių bendradarbiavimo svarbą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip pranešimo įteikimas asmeniškai. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Ar sutarties šalių elgesys buvo sąžiningas, ar šalys tinkamai bendradarbiavo vykdydamos sutartį, turi būti vertinama individualiai vertinant kiekvienos bylos faktines aplinkybes. Šios byloje įrodyta, kad ieškovė A. T. 2011-07-29 pateikė atsakovei UAB „Klaipėdos autocentras“ pretenziją, o 2011-08-02 išsiuntė pranešimą dėl 2011-02-22 sutarties Nr. 2011-0222/01 nevykdymo pasekmių, kuria atsakovei buvo pranešta apie sutarties nutraukimą (t. 1, b. l. 14, 16). Pažymėtina, kad pagal 2011-02-22 sutarties 3.1. punktą, atsakovė įsipareigojo ieškovei iki 2011-06-31 pristatyti naują automobilį „Kia Sportage“ 2.0 EX AT 4WD 89 476 Lt vertės.

Kaip minėta, įrodinėjimo pareigos paskirstymas bylos šalims nustatytas CPK 178 straipsnyje – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. T. savo materialiuosius reikalavimus, nukreiptus atsakovei, kildino iš nurodytos 2011-02-22 automobilio pirkimo – pardavimo sutarties netinkamo vykdymo, teigdama, jog būtent pardavėja UAB „Klaipėdos autocentras“, o ne ji, pirkėja, pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą bei iki sutartimi nustatytos datos – 2011-02-22 nepristatė naujo automobilio „Kia Sportage“ 2.0 EX AT 4WD. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės UAB „Klaipėdos autocentras“ pozicija, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Viena vertus, nors pagal CK 6.205 straipsnio nuostatas įvykdymo termino praleidimas yra priskiriamas prie sutarties pažeidimo, pats savaime toks pažeidimas nesuponuotų teisės atsisakyti nuo sutarties. Įstatymų leidėjas kreditoriui numato ne vieną jo interesų gynimo būdą – ir papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymą (CK 6.209 straipsnis), ir pasiūlymo dėl sutarties vykdymo pateikimą (CK 6.218 straipsnis). Be to, atsakovė 2011-06-15 gavo pranešimą iš gamintojo, kad laiku įvykdyti užsakymo nepavyks, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, siekdama išvengti neigiamų pasekmių, atsakovė turėjo teisę inicijuoti sutarties pakeitimą – nukeliant įvykdymo terminą. Nei vienu jų atsakovė UAB „Klaipėdos autocentras“ nepasinaudojo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pati atsakovė nebuvo suinteresuota aptariamos sutarties, sudarytos su ieškove, vykdymu. Tokio atsakovės UAB „Klaipėdos autocentras“ elgesio motyvai nėra teisiškai reikšmingi tuo požiūriu, kad nurodytas automobilis ieškovei nebuvo pristatytas dėl staiga padidėjusios šio modelio automobilių paklausos ir gamintojo nesugebėjimo pagaminti ir tiekti reikiamo rinkai skaičiaus automobilių. Ieškovė A. T. įstatymų nustatyta tvarka pranešė apie sutarties nutraukimą pardavėjai, jai buvo žinoma apie sutarties nutraukimą, o šalių derybos dėl automobilio „Kia Sportage“ nebevyko, jai grąžintas avansas. Atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą bei proceso sąžiningumo principą, nes būtent atsakovė ne tik nevykdė sutartinių įsipareigojimų, bet ir nereagavo į ieškovės siunčiamus raštus. Pažymėtina, kad atsakovė sureagavo į ieškovės 2011-07-29 pretenziją ir grąžino 9 000 Lt avansą ieškovei, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė šiuo veiksmu patvirtino bei sutiko su 2011-02-22 automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimu. Nurodytais motyvais kolegija pripažįsta, kad sutarčiai vienašališkai nutraukti faktinis ir teisinis pagrindas buvo, ieškovė CK 6.217 straipsnio aspektu įrodė esminę sąlygą, leidžiančią jai atsisakyti sutarties dalyko (automobilio), šią sutartį nutraukiant. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė pažeidė 2011-02-02 sutarties sąlygas ir tai laikė esminiu sutarties pažeidimu. Faktas, kad ieškovė po avanso grąžinimo pranešė atsakovei, kad sutiktų pirkti vėliu pateiktą automobilį, jei būtų atlyginti nuostoliai, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pasiūlymą sudaryti kitą sutartį (t. 1, b. l. 60, CK 6.167 str.).

Dėl nuostolių atlyginimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė ieškovei priteisti 10 000 Lt nuostolių bei 1 018,75 Lt pakaitinio automobilio nuomos išlaidų už 2011 m. liepos mėnesį, iš viso 11 018,75 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovė A. T. apeliaciniu skundu ginčija iš atsakovės UAB „Klaipėdos autocentras“ priteistino nuostolių dydžiu. Kaip matyti iš tarp sudarytos 2011-02-22 sutarties sąlygų, jos 4.1.4 punkte nurodyta, kad pirkėjui (ieškovė) atsisakius pirkti automobilį, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui netesybas – 10 000 Lt baudą (CK 6.71 str. 1 d., 6.72 str.).

Kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, minėta, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Jau anksčiau paminėtos plenarinės sesijos nutarime pabrėžta, kad dažnai nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje). Tačiau vien tik šie veiksniai neturėtų būti pagrindas reikalauti piniginio atlygio už prarastą galimybę, taip pat vieninteliai kriterijai, nustatant piniginę prarastos galimybės vertę. Kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą. Taigi teisinės sutarties nevykdymo pasekmės visada priklauso nuo konkrečių individualios sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto, dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės A. T. apeliaciniame skunde dėstoma nuomone, kad ji gali reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų atsiradusių nuostolių atlyginimo (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Vertinant atsakovės veiksmus dėl prievolinių santykių pažeidimo teisėjų kolegijos nuomone reikšminga yra tai, kad atsakovė (pardavėja) yra verslininkė ir veikia savo rizika, todėl negali savo veiklos rizikos perkelti paslaugų gavėjai (ieškovei). Ginčo šalys sutartį sudarė laisva valia, todėl sutarties šalys privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus sutartyje nustatytomis sąlygomis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, kaip protinga ir apdairi sutarties šalis, privalėjo įvertinti sutartyje numatytu terminu galimybę pristatyti automobilį ieškovei, gamintojo galimybes ir kt. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo. Atsakovė turėjo numanyti, kad transporto priemonių pristatymo terminai priklauso nuo gamintojo ir kitų sąlygų, tačiau sutartyje nebuvo numatytos termino pratęsimo pagrindai. Minėta sutartis su atsakove buvo nutraukta dėl paties atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl ieškovė turėjo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo CK 6.256 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgęs į sutarties 4.1.4. punkte numatytą baudą, pagrįstai priteisė 11 018,75 Lt (10 000 Lt nuostolių ir 1 018,75 Lt pakaitinio automobilio nuomos išlaidos už 2011 m. liepos mėn.) nuostolių atlyginimą ir 5 procentų procesinės palūkanas ieškovei. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nuostoliai atsakovei laiku nepardavus transporto priemonės yra tokie patys, kaip ir atsakovės sutartimi nustatyti nuostoliai ieškovei atsisakius pirkti prekę, nes ieškovės atsisakymo pirkti atveju atsakovas turėjo ieškoti pirkėjo, o ieškovei teko ieškoti kitą automobilį. Bauda tai sutartimi nustatyta suma, kuri padengia šalies nuostolius sutarties nevykdymo atveju. Dėl išlaidų už nuoma taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, nes jeigu atsakovė laiku ir tinkamai įvykdytų sutartį, ieškovei netektų nuomotis. Esant tokioms aplinkybėms apeliantės UAB „Klaipėdos autocentras“ motyvai dėl susidariusių nuostolių skundžiamame sprendime nepagrindimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Ieškovė A. T. apeliaciniu ginčija iš atsakovės UAB „Klaipėdos autocentras“ priteistų nuostolių dydį, nurodant, kad nebuvo priteisti visi jos patirti nuostoliai, tai yra 28 312,76 Lt: 26 024 Lt kainų skirtumas tarp automobilio „Kia Sportage“ (kaina 89 476 Lt) ir įsigyto automobilio „VW Tiguan“ (kaina 115 500 Lt); 1 270 Lt trūkstamos automobilio įrangos įdiegimas ir 1018,75 Lt pakaitinio automobilio nuomos išlaidos už 2011 m. liepos mėn. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad savo buvusį automobilį „Mercedes-Benz“ pardavė 2011-06-03 atsakovės patikinta, jog yra užsakytas „Kia Sportage“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, parduodama savo seną automobilį nesulaukus naujo automobilio, ieškovė rizikavo pati. Ieškovė pati nusprendė pirkti brangesnį 115 500 Lt vertės naują automobilį „VW Tiguan“. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad ieškovė negalėjo nusipirkti tokio pat automobilio „Kia Sportage“ 2.0 EX AT 4WD arba buvo būtinybė dėl darbinių funkcijų pirkti brangesnį automobilį. Byloje nustatyta, kad UAB „Klaipėdos autocentras“ 2011 m. liepos mėn. išnuomavo ieškovei automobilį „Kia Ceed“, grąžino 9 000 Lt avansą, o tai liudija, jog atsakovė, pripažindama, kad sutarties neįvykdė, veikė sąžiningai. Kaip minėta atlyginami gali būti tik tie nuostoliai, kurie pagal sutartinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Negalima sutikti su ieškovės apeliacinio skundo motyvu, kad visi jos prašomi atlyginti 28 312,76 Lt nuostoliai atsirado dėl atsakovės nesąžiningo ir neatsakingo elgesio. Automobilio pristatymas vėlavo dėl gamintojo, o ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad buvo informuota apie automobilio tiekimo sunkumus, todėl atsakovės veiksmuose dėl ieškovės brangesnio pirkinio nėra kaltės. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės patirtus nuostolius iki sutartinio dydžio.

Dėl 5 procentų palūkanų priteisimo

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo motyvais, kuriuose ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 5 procentus metinių palūkanų. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanų dydis taikytinas tada, kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo. Pažymėtina, kad antstolis yra valstybės įgaliotas privačiai veikiantis asmuo. Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka yra apdraudę savo profesinę civilinę atsakomybę, teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais ir prisiekę (Antstolių įstatymo 8 straipsnis). Nurodytos nuostatos sudaro pagrindą išvadai, kad antstolis negali būti prilyginamas verslininkui, jis yra fizinis asmuo, vykdantis profesinę veiklą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, jog patenkinus reikalavimus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovė UAB „Klaipėdos autocentras“ pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, 3 395,25 Lt sumai (t. 1, b. l. 102, 104). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, sprendžia, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nėra per didelė, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų dydį, pagrįstai iš ieškovės atsakovei priteisė 2 071 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.