Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-02-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN6.-16-929/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-01
Bylos Nr.
AN6.-16-929/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02326-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Pažeidėjas
U. U., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-16-929/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02326-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 7.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui U. U., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei A. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo U. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

U. U., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadove, žinodama, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2017-06-20 iki 2018-05-31 nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su nurodytais kreditoriais (UAB (duomenys neskelbtini), E. S. įmone, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), advokatu D. V., N. A., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB, su atskaitingumu asmeniu pačia savimi, Danske banku (mokėdama už paskolą) ir kt.), tuo pažeisdama kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises.

Teismo posėdyje apklausta U. U. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad VMI pareiškime nurodyta, kad iš sąskaitos buvo nurašyta: 80119,79 eurai Danske bank, 947,94 eurai banko komisiniai, 5581,31 Sodrai, 43295,27 eurai VMI. Sudėjus šias sumas gaunasi 135762,31 eurų suma. Visą patikrinimo laikotarpį Bendrovės lėšos buvo areštuotos, visi lėšų nurašymai vyko automatiškai. Lėšas automatiškai nurašė antstoliai, bankas, VMI, Sodra. Ji negalėjo disponuoti banko sąskaita, nes bankas turi pirmumą nurašyti lėšas. Ji yra įmonės akcininkė ir įnešė savo asmenines lėšas į įmonės kasą bei atsiskaitė su kreditoriais. Tai matyti avansinėje apyskaitoje. Todėl kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Su VMI pareiškime nurodytais mokėjimais sutinka. Negrynus pinigus kreditoriai patys nusiskaitė, o grynuosius į įmonės sąskaitą įnešė ji pati. Ji kaip įmonės vadovė gali pasirinkti atsiskaitymo eiliškumą, nes tai buvo jos asmeninės lėšos. Įmonė turi ir savo pinigų, bet juos pasiima kreditoriai per banką.

Teismui pateiktuose U. U. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi paėmusi kre­ditą iš banko. Pagal kreditavimo sutartį bankas yra pirmosios eilės kreditorius, jam yra įkeistos visos lėšos, patenkan­čios į Bendrovės sąskaitą. Todėl atsiskaitymo eiliškumas mokant įmokas bankui nėra pažeistas. Nurašymų iš sąskaitų pagal nurodymus antstoliams, Sodrai ir VMI, įmonė negali įtakoti. Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymo grynai­siais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, Bendrovės darbuotojai priskirti antrosios eilės kreditoriams, va­dinasi, su jais reikia atsiskaityti pirmiau nei su trečiosios eilės kreditoriais, tarp kurių ir yra VMI. Visi VMI nurodyti apmokėjimai yra atlikti grynais pinigais per bendrovės vadovės U. U. avansinę apyskaita, jos asmeninėmis lėšomis. Šiems mokėjimams nebuvo panaudotos Bendrovės lėšos, todėl ir bendrovės kreditorių interesai negalėjo būti pa­žeisti. Per visą tikrinimo laikotarpį Bendrovė buvo skolinga U. U. ženklią sumą.

U. U., kaip Bendrovės vadovė yra atsakinga ne tik už sa­valaikį atsiskaitymą su valstybės biudžetu, bet neša atsakomybę ir už Bendrovės darbuotojus, akcininkų kapitalą. Jos veiksmai leido išsaugoti daugiau nei 30 darbuotojų darbo vietų. Atsiskaitymų eiliškumas buvo pa­žeistas, tik kelis kartus, sumos palyginant yra mažareikšmės, tai buvo reikalinga siekiant iš­laikyti Bendrovės egzistavimą ir mokesčių sumokėjimą ateityje. Mažareikšmį, formalų teisės pažeidimą ją privertė padaryti susiklosčiusi situacija. Bendrovė šiuo metu yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, labai sumažėjo apyvarta, dėl ko Ben­drove uždarė beveik 50 parduotuvių. Tačiau šiuo metu situacija yra beveik suvaldyta. Atsižvelgiant į tai, prašoma U. U. neskirti administracinės nuobaudos arba ją paskirti minimalią, taikant ANK 34 straipsnio nuostatas.

Šalies argumentai

U. U. 2018-03-02 pateiktame paaiškinime Nr. GNA-47361 nurodyta, kad Bendrovė turi realias galimybes atsiskaityti su VMI, nes jos turtas daugiau nei du kartus viršija įsipareigojimus. Bendrovė priėmė sprendimą parduoti dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto ir taip atsiskaityti su visais kreditoriais, tame tarpe ir su VMI (b. l. 143).

2018 m. rugpjūčio 9 d. VMI atlikto UAB (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui 2018-06-10 sudarė 309531,96 Eur, iš jų: 273143,78 Eur PVM ir 3276,81 Eur šio mokesčio delspinigių, 1340,38 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 130,12 Eur šio mokesčio delspinigių, 318,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 1,56 Eur šio mokesčio delspinigių, 30778,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 188,46 Eur šio mokesčio delspinigių, 352,70 Eur ir 2,15 Eur šio mokesčio delspinigių. Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2016-01-27. Priverstinis išieškojimas iš sąskaitų VMI vykdomas nuo 2016-02-02. Esant neefektyviam išieškojimui iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose, nuo 2017-03-14 priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto bei įkeisto turto ir perduoti vykdyti antstoliams.

2018-08-06 Bendrovei registruotu laišku išsiųstas 2018-08-02 Priminimas Nr. (23.31-08) 464-471 apie pareigą sumokėti mokesčius. 2018-06-25 Direktorė supažindinta su Operatyvaus patikrinimo pavedimu. Bendrovė, atsiskaitydama grynaisiais pinigais su kitais kreditoriais, nevykdė 2017-04-12 Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21.22-08) 423-8.

Byloje esančiose UAB (duomenys neskelbtini) kasos dokumentuose, avanso apyskaitose ir Danske Bank atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose nurodyti bendrovės atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2017-06-20 iki 2018-05-31 (b. l. 8-136).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) skola valstybės biudžetui 2017 m. birželio 1 d. sudarė 226.643,37 Eur, 2018 m. gegužės 31 d. - 310.042,47 Eur. Per šį laikotarpį Bendrovės išlaidos vertinant kasos dokumentus sudarė 280.698,15 Eur, iš jų buvo atsiskaityta su žemesnės eilės kitais kreditoriais. Bendrovės išlaidos vertinant avanso apyskaitos dokumentus sudarė 43.016,02 Eur, iš jų buvo atsiskaityta su žemesnės eilės kreditoriais. Bendrovės išlaidos vertinant banko sąskaitos išrašus sudarė 135.762,31 Eur, iš jų: 80.119,79 Eur nurašyta paskola Danske Bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 5.581,31 Eur nurašyta antstoliams, 5.818,00 Eur nurašyta Sodrai, 43.295,27 Eur nurašyta VMI prie FM, 947,94 Eur nurašyti banko komisiniai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

ANK 120 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, padarytą pakartotinai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. 1 d. numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Minėtos CK 6.930 straipsnio nuostatos reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais vienu metu negalint patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismo posėdžio metu U. U. nepripažino padariusi inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad lėšas iš Bendrovės banko sąskaitos kreditoriai nuskaitė automatiškai, o grynuosius pinigus į Bendrovės kasą ji įnešė pati, tai buvo jos asmeniniai pinigai, todėl atsiskaitydama su kitais kreditoriais ji VMI interesų nepažeidė. Tokie U. U. paaiškinimai laikytini jos gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Paminėtina, kad siekdamas patikrinti bei įvertinti U. U. paaiškinimus, teismas byloje paskelbė pertrauką ir nutarė iškviesti į teismo posėdį VMI atstovę. U. U., žinodama, kad teismas ketina išklausyti ir VMI atstovės paaiškinimus, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė. Teismas sutinka su VMI atstovės teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad ta aplinkybė, jog U. U., kaip Bendrovės direktorė patį įnešė į įmonės sąskaitą pinigines lėšas, nešalina jos atsakomybės už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Įnešus pinigus į Bendrovės sąskaitą, tos lėšos tapdavo ne U. U. asmeninėmis, bet Bendrovės lėšomis. Tokiu būdu, tokiomis lėšomis atsiskaitant su VMI pareiškime nurodytais žemesnės eilės kreditoriais, taip pat buvo pažeidžiama CK 6.930¹ straipsnyje numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Be to, iš byloje esančių avansinių apyskaitų ir kasos dokumentų matyti, kad ne tik U. U. įnešdavo, bet ir Bendrovė pastarajai išmokėdavo nemažas pinigų sumas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovė 2007-05-16 su AB Danske Bank sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos grąžinimo terminas 2018-05-02, o negrąžintas paskolos likutis - 256810,00 Eur. Teismas nesutinka teismo posėdžio metu U. U. išsakytais argumentais, kad ji nebuvo atsakinga už tai, kad bankas nuo Bendrovės sąskaitos pats nurašė lėšas pagal minėtą kredito sutartį. Pažymėtina, kad Bendrovės vadovė privalo užtikrinti, kad Bendrovės vardu sudaromos sutartys, taip pat ir numatančios atsiskaitymą tiesioginio debeto būdu, nepažeistų įstatymuose įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

Tačiau teismas daro išvadą, kad VMI pareiškime nurodytos sumos, o būtent, kad 5.581,31 Eur nurašyta antstoliams, 5.818,00 Eur nurašyta Sodrai, 43.295,27 Eur nurašyta VMI, 947,94 Eur nurašyti banko komisiniai – negali būti vertinamos kaip pagrindžiančios U. U. inkriminuotą administracinį nusižengimą, nes atliekant šiuos mokėjimus nebuvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą pažeidė VMI pareiškime nurodyta išmokėta 80.119,79 Eur paskola Danske Bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

U. U. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas buvo pažeistas siekiant iš­laikyti Bendrovės egzistavimą ir mokesčių sumokėjimą ateityje bei užtikrinti Bendrovės veiklą. Iš šių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų darytina išvada, kad U. U. iš esmės neneigia vykdyto „atrankinio“ atsiskaitymo su kreditoriais siekiant plėtoti verslą, išvengti įmonės nemokumo. Būtent tokios atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 str. (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-331-1020/2017). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Aplinkybę, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais patvirtina pačios U. U. paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad Bendrovė buvo susidūrusi su sunkumais. 2018 m. rugpjūčio 9 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2016-01-27. Priverstinis išieškojimas iš sąskaitų VMI prie FM vykdomas nuo 2016-02-02. Esant neefektyviam išieškojimui iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose, nuo 2017-03-14 priimti sprendimai išieškoti mokestine nepriemoką iš Bendrovės turto ir perduoti vykdyti antstoliams. Šiame kontekste pažymėtina, kad net ir nustačius, jog Bendrovė turėjo pakankamai lėšų tinkamai atlikti prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, tai reikštų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo to nedarė tyčia, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaityti eiliškumą. Analogiškos pozicijos laikomasis ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

U. U. inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektyviuosius požymius – jos tyčią nemokėti nustatytų mokesčių valstybei patvirtina ir byloje surinkti duomenys. VĮ „Regitra“ 2018-08-06 duomenimis Bendrovės vardu registruotos 6 transporto priemonės. VĮ Registrų centras 2018-08-06 duomenimis Bendrovės vardu nuosavybės teise registruoti 34 nekilnojamojo turto objektai - žemės sklypai ir negyvenamosios patalpos. U. U. 2018-03-02 pateiktame paaiškinime Nr. GNA-47361 informavo, kad Bendrovė priėmė sprendimą parduoti dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto ir taip atsiskaityti su visais kreditoriais (tame tarpe ir su VMI), tačiau VMI atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tai iki šiol nebuvo padaryta, Bendrovės įsiskolinimas VMI nesumažėjo.

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, daroma išvada, kad U. U., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovei, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį, tai žinodama ir būdama atsakinga už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, ji suteikė pirmenybę atsiskaitymams su Bendrovės kreditoriais (UAB (duomenys neskelbtini), E. S. įmone, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), advokatu D. V., N. A., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB, su atskaitingumu asmeniu pačia savimi, Danske banku ir kt.), taip pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokie U. U. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, nes iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad tokį nusižengimą ji padarė pakartotinai.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 11 d. nutartyje, kuria U. U. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad jos veika kvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas, be to, iš U. U. teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų matyti, kad jai buvo žinoma, kad jos padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuojamas pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.

Administracinės nuobaudos skyrimas

U. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su kreditoriais, jiems išmokamos sumos iš dalies nulemtos ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Bendrovės veiklą. Ir nors minėta aplinkybė nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų pavojingumo, tačiau ji svarbi administracinės nuobaudos individualizavimui. Be to, VMI pareiškime, kurio pagrindu U. U. buvo pareikštas administracinis kaltinimas, buvo pateikta santykinai nedaug mokėjimų, kurie pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - U. U. dirbanti, anksčiau neteista, tačiau daug kartų bausta administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimus, kas rodo, kad ji linkusi pažeidinėti teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles. Įvertinus išdėstytų administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, U. U. skirtina ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str.,

nutaria:

U. U. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje skirti 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-16-929/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėja Rasa Paužaitė