Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas ir G. D. dėl praleisto termino atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, gautas atsiliepimas (b. l. 19), kuriame nurodo, kad teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus dėl šio pareiškimo patenkinimo, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo G. D. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, gautas atsiliepimas – sutikimas (b. l. 39), kuriame nurodo, kad su pareiškėjos reikalavimais visiškai sutinka, jokių pretenzijų neturi, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios 1995-02-09 sutarties, registro Nr. AŠR-320, sudarytos notarine forma matyti, kad G. D. pardavė E. K. trijų kambarių butą su veranda, kurio naudingas plotas 56,75 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato ¼ dalį. Sutartyje yra nurodytas reikalavimas, kad sutartis sutinkamai su CK 255 str. per tris mėnesius turėjo būti užregistruota Tauragės teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure.

Iš byloje esančio 2018-05-18 Valstybinės Įmonės Registrų centro Kauno filialo sprendimo dėl daiktinių teisių, jų suvaržymų, juridinių faktų registravimo matyti, kad išnagrinėjus prašymą įregistruoti nuosavybės teises (paslaugų apskaitos sistemoje įrašo eilės Nr. 17692415), nuspręsta prašymą atmesti, nurodant, kad sandorio sudarymo metu galiojo 1964 m. LR CK 255 str., kuris nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis per tris mėnesius turėjo būti įregistruota turto registravimo įstaigoje (b. l. 25). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad butas Nr. 1, ūkinio pastato 1/4 d., esantis (duomenys neskelbtini). nuosavybės teise priklauso G. D. (b. l. 27);

Iš Kėdainių r. savivaldybės administracijos Gudžiūnų sen. 2018-04-18 pažymos matyti, kad E. K. nuo 1995-02-20 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 11); šeimos neturi, gyvena viena (b. l. 12); Iš Kėdainių r. savivaldybės administracijos Gudžiūnų sen. 2018-04-18 pažymos Nr. V-6-32 matyti, kad 1991 m. buvo pakeistas adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5); iš byloje esančių sutarčių: elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 2004-12-03, Nr. 30331/2/11979 (b. l. 6), elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 2004-11-04, Nr. 30331/2/11979(b. l. 8), matyti, kad sutartys sudarytos pareiškėjos vardu; iš neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. 006505 matyti, kad yra vidutinių specialiųjų poreikių lygio, be termino (b. l. 9).

1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai; tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ ,, Maturė“ v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui, bylos Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nors 1995-02-09 pirkimo-pardavimo sutartis ir nebuvo įregistruota (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jos sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: G. D. siekė parduoti, o E. K. – pirkti butą bei ūkinio pastato ¼ d. Pareiškėja sumokėjo pardavėjui sutartą kainą -5000 Lt, pardavėjas turtą perdavė įgijėjai, kurį ji priėmė (1964 m. CK 253 straipsnis). Minėta sutartis nėra nuginčyta. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamoje byloje pirmenybė turi būti suteikta šalių valiai. Pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisės įgijėjas yra labiausiai suinteresuota sutarties šalis, kuriai ir kyla pareiga išviešinti savo, kaip atitinkamo nekilnojamojo daikto savininko, nuosavybės teisę, todėl pareiškėja sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, kaip nurodė ji pati tikėjosi, kad sutartį per įstatyme nustatytą terminą įregistruos nuosavybės teisę į daiktą notaras, be to tuo laikotarpiu pareiškėja šeimoje turėjo didelių bėdų, sirgo motina, ji tuo metu buvo 2 gr. invalidė, po to žuvo sūnus, ji sirgo depresija. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą įregistruoti sandorį praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Suinteresuoti asmenys dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo neprieštaravo, G. D. ( pardavėjas) atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, jokių pretenzijų neturi, byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir interesus. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 str.), teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti.

Pareiškėja 2018-03-30 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1316-5993 yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimo išlaidų (b. l. 3).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 578 str., teismas,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti E. K. praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centre“ 1995 m. vasario 9 d. sutartį tarp G. D. (duomenys neskelbtini), ir E. K. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Raseinių rajono notarės A. Š., registro Nr. AŠR-320, kuria G. D. pardavė E. K. trijų kambarių butą su veranda name (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.