Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriausiant Laimai Baniulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama D. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisė pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas su priedais, kuriame nurodyta, jog UAB „DAMIVITA" ((duomenys neskelbtini), toliau - Bendrovė) įregistruota 1998-11-19, pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoja įregistruota 2000-10-31. Bendrovės 100 % akcijų priklauso D. Š.. Bendrovės direktorius D. Š. Bendrovėje dirba nuo 2003-03-03. Bendrovės deklaruota ir faktiškai vykdoma veikla: nespecializuota didmeninė prekyba, kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2014-07-16 duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka 352 839,00 Lt, iš jų: 1 854,70 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) ir 107,11 Lt šio mokesčio delspinigių, 7 162,65 nekilnojamojo turto mokesčio ir 1 053,81 Lt šio mokesčio delspinigių, 290 466,42 Lt PVM ir 51783,02 Lt šio mokesčio delspinigių, 338,21 Lt mokesčio už aplinkos teršimą ir 73,08 Lt šio mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 kovo mėn. Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčio sumų. VMI prie FM 2013-10-22 priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-7452 dėl 327 976,36 Lt mokestinės nepriemokos išdėstymo UAB „DAMIVITA" ir 2013-11-21 pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-8412 (toliau - MPS) dėl 327 976,36 Lt mokestinės nepriemokos išdėstymo. VMI prie FM 2014-03-12 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-2074 nutraukė MPS, kadangi baidėsi mokestinės nepriemokos išdėstymo terminas, tačiau mokestinė nepriemoka 327 770,12 Lt liko nesumokėta.

Pareiškime nurodyta, jog siekiant nustatyti įmonės įsipareigojimų biudžetui vykdymą, nepriemokos susidarymo priežastis 2014-03-17 pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Bendrovės direktorius D. Š. supažindintas su operatyvinio patikrinimo pavedimu Nr. 430-93. Bendrovės vadovo paprašyta operatyviniam patikrinimui pateikti šiuos dokumentus už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2014-03-24: piniginių lėšų judėjimą kasoje ir sąskaitose, bendrovės debitorių ir kreditorių sąrašus, duomenis apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą, užpildytą įmonės turto anketą, pirkimo-pardavimo sutartis, tarpusavio skolų užskaitymo aktus bei naujausius finansinės atskaitomybės dokumentus. Bendrovė pateikė prašomų dokumentų kopijas.

Bendrovė patikrinimui pateikė kasos knygos išrašą už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2014-03-24. Analizuojamojo laikotarpio pradžioje pinigų likutis buvo 8388,59 Lt, laikotarpio pabaigoje likutis 0,00 Lt, per visą laikotarpį gauta 550734,08 Lt pajamų, išlaidos sudarė 559122,67 Lt. Iš kasos buvo išmokėtos: tiekėjams, išlaidos darbo užmokesčiui, atskaitingiems asmenims. Tiekėjams išmokėta 6 %, likusi dalis išmokėta atskaitingiems asmenims, kurie atsiskaitė už įvairias paslaugas.

Pareiškime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ str. reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Mokėjimo dokumentus (šiuo atveju mokėjimo pavedimus) dėl deklaruotų mokesčių sumokėjimo, tinkamai vykdydama prievoles valstybės biudžetui, Bendrovė privalėjo pateikti kredito įstaigoms mokesčių įstatymų numatytais mokesčių mokėjimo terminais, bet šios prievolės nevykdė - neteikė kredito įstaigoms mokėjimo dokumentus (mokėjimo pavedimus) dėl deklaruotų mokesčių sumokėjimo valstybės biudžetui. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 40 str. nustatyta mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius, mokesčių įstatymų nustatytais terminais ir tvarka įvykdyti mokestinę prievolę. Bendrovė deklaravo mokėtinus mokesčius, tačiau tinkamai nevykdė mokestinės prievolės nevykdė. Vadovaujantis MAĮ 143 str. įmonės vadovas atsako už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Š. iš esmės pažeidimą pripažino, nurodė, kad pažeidė atsiskaitymo eiliškumą, kaip prioritetinius mokėjimus bendrovė pasirinko atsiskaitymus su tiekėjais, klientais bei darbuotojais, kas užtikrina bendrovės veiklos tęstinumą, o ne mokesčių VMI sumokėjimą. Skola mokesčiam susidarė dėl vieno didelio pirkimo, už kurį nebuvo sumokėtas PVM. Mokestinę nepriemoką VMI lėmė bendrovės lėšų trūkumas, dėl kurio jie negalėjo padengti visų įsiskolinimų, tačiau prašo atsižvelgti, kad mokėjimo prioritetai buvo sustatyti taip, kad bendrovė išgyventų, nes susimokėjus visus mokesčius tektų uždaryti įmonę. Taip pat nurodė, kad su VMI buvo sudarytas susitarimas dėl skolos sumokėjimo atidėjimo, tačiau kai 2013 m. kreipėsi į teismą dėl bendrovės restruktūrizacijos, neturėjo galimybės su VMI pasirašyti sutarties dėl skolos atidėjimo. Gailisi dėl mokestinės nepriemokos susidarymo ir dėl to, kad bendrovė nepajėgi laiku sumokėti visų mokesčių, mokesčius moka pagal savo apyvartą, bendrovės turtas areštuotas, todėl negali jo parduoti. Kadangi bendrovės sąskaitos areštuotos, pinigai pervedami iš įmonės sąskaitos į jo sąskaitą, o vėliau jis per įmonės kasą šiais pinigais atsiskaito su tiekėjais. Iš teismui posėdžio metu pateiktų avansų apyskaitų matosi, kad bendrovės jam pervestos piniginės lėšos išmokėtos bendrovėms už svarbiausius bendrovei dalykus, t.y. sandėlius, kurą, prekes, ryšio priemones ir pan. Prašo baudos neskirti, nes imasi visų priemonių, kad neliktų įmonės skolų, siekia bendrovės restruktūrizacijos.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. Š., pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnyje. Jo padarytą pažeidimą patvirtina paties D. Š. prisipažinimas ir paaiškinimai teismo posėdžio metu; operatyvaus patikrinimo medžiaga (b.l. 34), bendrovės balanso ataskaita (b.l. 5-9), apyvartos žiniaraščiai (b.l. 11,12,13,14), sąskaitos išrašai (15-29), bendrovės balansas (b.l. 38), sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b.l. 39), mokestinės paskolos sutartis (b.l. 40-12), sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį (b.l. 43), avanso apyskaitos (b.l.91-94) ir kita bylos medžiaga. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas LR CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės direktorius S. Š., žinodamas bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdamas bendrovės atsiskaitymus, pažeidžiant minėtas LR CK 6.930¹ str. nuostatas, padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. Š. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Pažymėtina, kad Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2014 m. sausio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė pareiškimą priimti ir grąžino jį pateikusiam asmeniui (civilinė byla Nr. B2-3429-653/2014). Ieškovas D. Š. pakartotinai 2014 m. vasario 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Damivita“, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (civilinė byla Nr. B2-3678-567/2014). Ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi nustatytu terminu trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovo UAB „Damivita“ direktoriaus D. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Damivita“ laikė nepaduotu. 2014 m. rugsėjo 8 d. UAB „Damivita“ direktorius D. Š. pateikė teismui prašymą – iki bus priimtas ieškovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolių bei kitų įstaigų, institucijų išieškojimo veiksmus (vykdymo veiksmus) iš UAB „Damivita“. Laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti iki nutarties priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo. 2014 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Damivita“ iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo atmestas (civilinė byla Nr. B2-2477-436/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo iškelti restruktūrizavimo bylą). Tai reiškia, kad jokiam teisme šiuo metu nėra pradėta įmonės restruktūrizavimo byla.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kuri yra 46 metų amžiaus, dirbantis, duomenų apie teistumą nėra bei patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus D. Š. minimalią baudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 31, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str. str.,

nutaria:

D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, banko kodas 21400, įmokos kodas 6020.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.