Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1807-259/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-21
Bylos Nr.
2S-1807-259/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Virginija Gudynienė
Atsakovas
UAB „Lankava“
Ieškovas
J. J.
Advokatai
Gintaras Černiauskas
Civilinė byla Nr.2S-1807-259/2009
Pirmos instancijos teismo teisėja Snaigė JuknevičienėProcesinio dokumento kategorija 101, 108, 121.14, 122.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Lankava“ atstovo advokato Gintaro Černiausko atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-465-470/2009, kuria atmestas atsakovo UAB „Lankava“ prašymas dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui UAB „Lankava“ dėl neturtinių akcininko teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-02-26 nutartimi (t.3, b.l.35-36) atsisakė priimti atsakovo UAB „Lankava“ priešieškinį ir paskyrė atsakovui 2 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi nustatė, jog atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pakartotinai padavė analogišką priešieškinį, kurį teismui jau buvo padavęs anksčiau vykusio posėdžio metu ir kurį teismas 2009-02-10 nutartimi jau buvo atsisakęs priimti (t.3, b.l.2-3).

Atsakovas 2009-02-26 nutartį dėl baudos paskyrimo apskundė Kauno apygardos teismui (t.3, b.l.114-118), tačiau Kauno apygardos teismas 2009-06-15 nutartimi (t.3, b.l.146-148) apeliacinį procesą nutraukė, kadangi nustatė, jog atsakovas nesilaikė CPK 107 str. paskirtų baudų apskundimo terminų ir tvarkos.

Šalies argumentai

2009-06-29 atsakovas Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo (t.3, b.l.185-187) ir prašymą dėl 2009-02-26 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos baudos panaikinimo (t.3, b.l.188-193).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-08-12 nutartimi (t.3, b.l.198-200) atnaujino UAB „Lankava“ praleistą CPK 107 str. 1 d. nustatytą keturiolikos dienų terminą prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti ir priėmė UAB „Lankava“ prašymą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nutartimi skirtos 2 000 Lt baudos panaikinimo, kadangi detalaus skundimo tvarkos 2009-02-26 nutartyje neišaiškinimą teismas laikė savo darbo trūkumu, suklaidinusiu atsakovo atstovus ir sąlygojusiu termino prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti praleidimą. Ta pačia nutartimi teismas atmetė atsakovo prašymą dėl 2009-02-26 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog po to, kai Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė priimti priešieškinį, atsakovas pateikė ieškinį su analogišku reikalavimu Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2009-02-17 nutartimi atsisakė ieškinį priimti ir konstatavo, jog UAB „Lankava“ reiškiamas reikalavimas yra sąlyginis, dėl ko negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Tačiau nepaisant to, atsakovas 2009-02-26 parengiamojo teismo posėdžio metu vėl pakartotinai pateikė priešieškinį su tuo pačiu reikalavimu, nors tokio reikalavimo priėmimo klausimas buvo išspręstas tiek Alytaus rajono apylinkės teisme, tiek Kauno apygardos teisme. Teismas nurodė, jog būtent dėl šios priežasties pakartotinis atsakovo kreipimasis į Alytaus rajono apylinkės teismą su analogišku priešieškiniu buvo traktuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį yra pagrindas šalį nubausti (LAT 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-406/2007). Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas yra atstovaujamas dviejų kvalifikuotų teisininkų, kurie privalėjo įvertinti, jog įtraukdami teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio reikalavimų svarstymą, veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovo argumentas dėl Kauno apygardos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išsakytos minties apie tai, kad priešieškinio tinkamo pareiškimo ir priėmimo klausimas nėra iki galo išspręstas tinkamai Alytaus rajono apylinkės teisme, atsakovui nesudaro pagrindo vėl kreiptis į apylinkės teismą su tuo pačiu reikalavimu, kadangi iš Kauno apygardos teismo nutarties akivaizdžiai matyti, jog sąlyginis reikalavimas iš viso negali būti teismo priimamas nagrinėti, o esant neaiškumui, ką teismas turėjo omenyje, nurodydamas apie neišsprendimą tinkamai iki galo apylinkės teisme, atsakovas turėjo teisę kreiptis į nutartį priėmusį teismą dėl jos išaiškinimo.

Atskiruoju skundu (t.4, b.l.15-18) atsakovo UAB „Lankava“ atstovas advokatas Gintaras Černiauskas su teismo nutartimi nesutiko, prašė panaikinti nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti atsakovo prašymą, t.y. panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nutartimi atsakovui paskirtą 2 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dėl šių motyvų:

1) teismas nepagrįstai atsakovo veiksmus - priešieškinio pareiškimą vertina kaip proceso eigos trikdymą nepagrįstais prašymais ir iš esmės kliudymą greitam ir teisingam bylos išnagrinėjimui. LR CPK įtvirtina atsakovo teisę reikšti priešieškinį byloje, o taip pat pateikti prašymus. Jeigu teismas laiko pateiktus šalies prašymus nepagrįstais, jis turi teisę jų netenkinti. Tačiau prašymų teismui pateikimas savaime jokiu būdu negali būti laikomas kliudymu greitam ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Pažymėtina, jog ieškinio pagrįstumo klausimas spręstinas nagrinėjant bylą pagal priimtą priešieškinį, o ne sprendžiant jo priėmimo klausimą;

Žemesnės instancijos teismas

2) skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai vadovaujasi LAT 2007-10-12 nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-406/2007, kadangi šios bylos ir teismo nurodytos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos, o pasėkoje skiriasi ir šių bylų aplinkybių teisinis vertinimas. Nurodytoje LAT byloje bylos šalis nuolat reiškė nušalinimo pareiškimus teisėjams arba visiems atitinkamo teismo teisėjams, todėl LAT konstatavo, kad toks ieškovo procesinis elgesys trikdo normalų teismų darbą, neleidžia užtikrinti pagrindinių civilinio proceso tikslų, pažeidžia procesinę pareigą veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Todėl nuolatinis nušalinimų reiškimas teisėjams arba visiems atitinkamo teismo teisėjams visose bylose, kuriose jis dalyvauja, jokiu būdu negali būti lyginamas su atsakovo bandymu pasinaudoti LR CPK įtvirtinta teise reikšti priešieškinį;

3) nurodydamas vienintelį motyvą, jog priešieškiniu reiškiamas reikalavimas yra sąlyginis, dėl ko negali būti nagrinėjamas teisme, teismas nepagrįstai ignoravo kitą itin svarbų ir iš esmės tokius atsakovo veiksmus (pakartotinio priešieškinio pateikimą) lėmusį Kauno apygardos teismo 2009-02-17 nutartyje nurodytą motyvą - kad pagrindinis ieškinio reikalavimas neatskiriamai siejamas su būsimo teigiamo sprendimo Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-465-470/2008 priėmimo bei vykdymo sąlyga bei kad priešieškinio tinkamo pareiškimo ir priėmimo klausimas nėra iki galo išspręstas tinkamai Alytaus rajono apylinkės teisme. Teisę kreiptis į teismą įtvirtina LR CPK, LR Konstitucija, o nurodyta Kauno apygardos teismo konstatuota aplinkybė - „nėra iki galo išspręstas tinkamai" atsakovo negalėjo būti įvertinama ir suprasta kitaip kaip tik siekiu, jog tą klausimą Alytaus rajono apylinkės teismas išspręstų tinkamai ir iki galo. Vienintelis būdas tai padaryti buvo pakartotinai kreiptis į teismą su priešieškiniu. Pažymėtina, jog atsakovas turėjo tam tikrų neaiškumų dėl Kauno apygardos teismo nutarties, dėl ko kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nutarties išaiškinimo. Tačiau 2009-02-17 nutartis buvo išaiškinta vėliau nei atsakovas pareiškė priešieškinį šioje byloje, t.y. nutartis dėl 2009-02-17 nutarties išaiškinimo Kauno apygardos teismo buvo priimta 2009-03-03. Apskundus šią Kauno apygardos teismo 2009-03-03 nutartį apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2009-06-04 nutarties civ. b. Nr. 2-459-1/2009 (t.3, b.l.196-197) rezoliucinėje dalyje nurodė „Išaiškinti, kad <...> Procesinį teisinį reikalavimą, susijusį su pareiškėjo nurodytų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimu, pareiškėjas turi teisę pareikšti kitoje byloje, nagrinėjamoje Alytaus rajono apylinkės teisme pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui UAB „ Lankava" dėl akcininko teisių gynimo." Analogiškai, 2009-06-04 nutartyje civ. b. Nr. 2-459/2009, išnagrinėjęs UAB „Lankava" atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009-02-17 nutarties civ. b. Nr. 2-1141-395/2009, kuria atsisakyta priimti UAB „Lankava" ieškinio pareiškimą J. J. dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo: „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesinį teisinį reikalavimą, susijusį su pareiškėjo nurodytų galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimu, jis turi teisę pareikšti kitoje byloje, nagrinėjamoje Alytaus rajono apylinkės teisme pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui UAB „Lankava" dėl akcininko teisių gynimo (civilinė byla Nr. 2-465-470/2008)" (t.3, b.l.194-195). Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, akivaizdu, kad atsakovas vis tik turi teisę Alytaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje reikšti reikalavimus, kurie buvo reiškiami atsisakytame priimti priešieškinyje. Šios apeliacinio teismo nutartys Alytaus rajono apylinkės teismui buvo pateiktos kartu su prašymu dėl baudos panaikinimo, tačiau šie aukštesnės instancijos teismo išaiškinimai apylinkės teismo buvo „ignoruojami", teismas skundžiamoje nutartyje dėl jų visiškai nepasisakė, nors nurodytos nutartys akivaizdžiai paneigia atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, reiškiant priešieškinį, faktą;

4) skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina, kadangi ją priimant nebuvo atsižvelgta į daugelį atsakovo prašyme dėl baudos panaikinimo išdėstytų motyvų. Į šiuos atsakovo prašyme dėl baudos panaikinimo išdėstytus motyvus turėtų atsižvelgti apeliacinės instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-02-26 nutartimi (t.3, b.l.35-36) atsisakė priimti atsakovo UAB „Lankava“ priešieškinį ir paskyrė atsakovui 2 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi nustatė, jog atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pakartotinai padavė analogišką priešieškinį, kurį teismui jau buvo padavęs anksčiau vykusio posėdžio metu ir kurį teismas 2009-02-10 nutartimi jau buvo atsisakęs priimti (t.3, b.l.2-3). Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-08-12 nutartimi (t.3, b.l.198-200) atmetė atsakovo prašymą dėl 2009-02-26 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo.

Teismas nustatė, jog po to, kai Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė priimti priešieškinį, atsakovas pateikė ieškinį su analogišku reikalavimu Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2009-02-17 nutartimi atsisakė ieškinį priimti ir konstatavo, jog UAB „Lankava“ reiškiamas reikalavimas yra sąlyginis, dėl ko negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Tačiau nepaisant to, atsakovas 2009-02-26 parengiamojo teismo posėdžio metu vėl pakartotinai pateikė priešieškinį su tuo pačiu reikalavimu, nors tokio reikalavimo priėmimo klausimas buvo išspręstas tiek Alytaus rajono apylinkės teisme, tiek Kauno apygardos teisme. Teismas nurodė, jog būtent dėl šios priežasties pakartotinis atsakovo kreipimasis į Alytaus rajono apylinkės teismą su analogišku priešieškiniu buvo traktuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį yra pagrindas šalį nubausti (LAT 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-406/2007). Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas yra atstovaujamas dviejų kvalifikuotų teisininkų, kurie privalėjo įvertinti, jog įtraukdami teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio reikalavimų svarstymą, veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovo argumentas dėl Kauno apygardos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išsakytos minties apie tai, kad priešieškinio tinkamo pareiškimo ir priėmimo klausimas nėra iki galo išspręstas tinkamai Alytaus rajono apylinkės teisme, atsakovui nesudaro pagrindo vėl kreiptis į apylinkės teismą su tuo pačiu reikalavimu, kadangi iš Kauno apygardos teismo nutarties akivaizdžiai matyti, jog sąlyginis reikalavimas iš viso negali būti teismo priimamas nagrinėti, o esant neaiškumui, ką teismas turėjo omenyje, nurodydamas apie neišsprendimą tinkamai iki galo apylinkės teisme, atsakovas turėjo teisę kreiptis į nutartį priėmusį teismą dėl jos išaiškinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vieni iš pagrindinių civilinio proceso tikslų yra siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (LR CPK 2 str.), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, tai pat šalių pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis procesinėmis teisėmis (LR CPK 7 str.). Kad šie tikslai realiai nagrinėjant bylas būtų įgyvendinti, įstatymų leidėjas yra nustatęs šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes (LR CPK 95 str.). Viena iš įstatymo leidėjo numatytų sankcijų šaliai ar jo atstovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra piniginės baudos skyrimas (LR CPK 95 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad jog po to, kai Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė priimti priešieškinį, atsakovas pateikė ieškinį su analogišku reikalavimu Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2009-02-17 nutartimi atsisakė ieškinį priimti ir konstatavo, jog UAB „Lankava“ reiškiamas reikalavimas yra sąlyginis, dėl ko negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Atsakovas 2009-02-26 parengiamojo teismo posėdžio metu vėl pakartotinai pateikė priešieškinį su tuo pačiu reikalavimu, nors tokio reikalavimo priėmimo klausimas buvo išspręstas tiek Alytaus rajono apylinkės teisme, tiek Kauno apygardos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad pakartotinis atsakovo kreipimasis į Alytaus rajono apylinkės teismą su analogišku priešieškiniu yra UAB „Lankava“ piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo motyvais, jog teismas nepagrįstai vadovaujasi LAT 2007-10-12 nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-406/2007, kadangi šios bylos ir teismo nurodytos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos, o pasėkoje skiriasi ir šių bylų aplinkybių teisinis vertinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek minėtoje LAT byloje, tiek nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl šalies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir sankcijų už tai taikymo pagrįstumas, nežiūrint to, kaip šis piktnaudžiavimas nagrinėjant bylą praktiškai pasireiškia. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai savo sprendimą grindė LAT praktika tokio pobūdžio bylose.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms byloje ir nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimų pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 02 26 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusVirginija Gudynienė