Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2023 m. kovo 22 d. nuo 17.20 val. iki 17.23 val. Panevėžio mieste, prekybos centro „Norfa“ ((duomenys neskelbtini)) automobilių stovėjimo aikštele, po to (duomenys neskelbtini) gatvėse, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „SKODA OCTAVIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, esant nustatytai didesnei nei įstatyme numatytai 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracijai, iki kol 2023 m. kovo 22 d. apie 17.23 val. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), S. K. vairuojamą automobilį sustabdė Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistai J. P. ir S. R., kurie alkoholio kiekio matuokliu „DRAGER ALCOTEST 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinę S. K. blaivumą, 2023 m. kovo 22 d. 17.26 val. jam nustatė 2,48 promilės girtumą, o patikrinus pakartotinai 2023 m. kovo 22 d. 17.41 val. minėto alkoholio kiekio matuokliu S. K. buvo nustatytas 2,51 promilės girtumas.

Kaltinamasis S. K. teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. kovo 22 d. buvo pas jį atvykusi draugė, su kuria 3 metus draugauja, tačiau įvyko nesusipratimas, nes planavo kartu ateitį, tarėsi parduoti namus ir statyti bendrai namą, jis pardavė savo būstą, o ji atsisakė parduoti, dėl to buvo ištiktas šoko ir išvykus draugei namuose pavartojo alkoholio, gėrė degtinę, gal buvo pavartojęs apie 200 g, buvo apie 16.30 val. Jo automobilis buvo paliktas prie „Norfa“ parduotuvės, bet ten negalima palikti automobilio per naktį, tai nutarė parsivaryti automobilį iki namų, iki kurių apie 500 m. Apsvaigęs labai nesijautė. Maždaug po pusvalandžio po alkoholio pavartojimo važiavo automobiliu nuo „Norfa“ aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) g., į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nuvažiavus gal 100 m pamatė policijos švyturėlius ir sustojo, blaivumas buvo tikrinamas du kartus, nustatė apie 2,50 promilės, su rodmenimis sutiko. Pats alkoholiu nepiktnaudžiauja, supranta, kad negerai padarė, kad priėmė nevykusį sprendimą, pažeidė įstatymus, dėl to jaučiasi kaltas. Neblaivus vairavo pirmą kartą, vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1983 m. Automobilis priklauso jam. Jo pajamos per mėnesį apie 700 Eur (atskaičius mokesčius). Finansinių įsipareigojimų neturi. Laiduotoja siekianti tapti I. M. yra jo sesuo, tėvų jau neturi, ji yra jo ramstis. Į savaitę kartą bendrauja, susitinka gyvai. Ji griežta, vyresnė už jį, jis klauso jos. Po įvykio jai paskambino, pasakė, kas nutiko. Ji nekaip sureagavo, klausė, kaip taip pasielgė. Sesuo vairuoja automobilį. Tuo metu jos neprašė pagalbos. Dėl administracinių nuobaudų gali paaiškinti, kad jo darbas atsakingas, objektai yra visoje Lietuvoje, būna naktį išvyksta į kitą miestą. Dėl nusižengimo, padaryto esant neblaiviam, baudžiamas pirmą kartą. Liko įmonėje vienas darbuotojas, prašo teismo sušvelninti bausmę, situacija sudėtinga, darbai kituose miestuose.

Kaltinamojo laiduotoja siekianti tapti I. M. teismo posėdyje parodė, kad brolis niekada anksčiau nebuvo tokioje situacijoje, mano, kad jis jos paklausys, labai gailisi, pasižadėjo daugiau taip nedaryti. Su broliu bendrauja dažnai, pasiskambina, vienas kitam padeda, stengiasi daryti jam gerą įtaką. Brolis minėjo, kad buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, bet smulkiau nepasakojo. Ji pati vairuoja automobilį, anksčiau nebausta administracine tvarka. Gauna pensiją ir darbo užmokestį. Vidutiniškai mėnesio pajamos 600–700 Eur, finansinių įsipareigojimų neturi.

Kaltinamajam S. K. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo S. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2023 m. kovo 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini). Pilkos spalvos automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi prie nurodyto pastato, priekiu į pietų pusę. Automobilis su nežymiais kėbulo defektais. Visi keturi automobilio ratai stovi ant asfaltuotos kelio dangos. Atlikus apžiūrą paimtas automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo spynelės raktelis (1 vnt.), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–15).

Iš 2023 m. kovo 22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. kovo 22 d. 17.27 val. Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistas J. P. nustatė vairuotojo S. K. neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, kalbos nerišlumą, nekoordinuotus judesius. S. K. nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 20–30 minučių. 2023 m. kovo 22 d. 17.26 val. alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) S. K. nustatytas 2,48 promilės girtumas. 2023 m. kovo 22 d. 17.41 val. pakartotino patikrinimo metu S. K. nustatytas 2,51 promilės girtumas. Vairuotojas S. K. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 19).

Iš Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto J. P. 2023 m. kovo 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. kovo 22 d. apie 17.23 val. dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su Panevėžio AVPK VTT SPS specialistu L. U. ir vyr. specialistu S. R. pastebėjo iš parduotuvės „NORFA“, esančios (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelės įtartinai išvažiuojantį automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė sustabdyti patikrinimui. Minėtas automobilis patikrinimui buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, prisistačius ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. S. K. buvo paklausta, ar jis yra vartojęs alkoholio. Vairuotojas paaiškino, kad prieš 20–30 minučių vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nenurodė, ką vartojo. S. K. sutiko pasitikrinti neblaivumą. Alkotesteriu „Alcotest 6810 ARFM-0440“ (patikra Nr. (duomenys neskelbtini)) 17.26 val. pirmu putimu S. K. buvo nustatytas 2,48 prom. neblaivumas, o antru putimu, atliktu 17.41 val., nustatytas 2,51 prom. neblaivumas. Vairuotojas su pažeidimu sutiko. Tai pat vairuotojui buvo paaiškinta, kad jis už savo lėšas gali vykti į Panevėžio ligoninę duoti kraujo dėl girtumo nustatymo, tačiau S. K. atsisakė. Apie tai buvo informuoti Panevėžio AVPK OVS budėtojai. Automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). S. K. buvo įteiktas šaukimas 2023 m. kovo 23 d. 13 val. atvykti pas tyrėją apklausai. S. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykis filmuotas J. P., L. U. ir S. R. naudotomis kūno kameromis (b. l. 11).

Liudytojas J. P. parodė, jog 2022 m. kovo 22 d. dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu L. U. ir vyr. specialistui S. R.. Apie 17.23 val. patruliuodami nustatyme maršrute Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastebėjo iš parduotuvės „NORFA“, esančios (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelės išvažiuojant įtartiną automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė sustabdyti. Minėtas automobilis patikrinimui buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjo prie vairuotojo, prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Automobilyje buvo vienas asmuo. „Škoda“ vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. K.. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos juto sklindantį alkoholio kvapą, S. K. kalba buvo nerišli. S. K. paklausus, ar jis vartojo alkoholį ir prieš kiek laiko, vairuotojas atsakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš 20–30 minučių, tačiau nenurodė, ką vartojo. S. K. sutiko pasitikrinti neblaivumą. Alkoholio kiekio matuokliu S. K. nustatytas 2,48 prom. neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 2,51 prom. neblaivumas. S. K. su pažeidimu sutiko, paaiškino važiavęs namo. Vairuotojui paaiškino, kad jis už savo lėšas gali vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę duoti kraują dėl girtumo nustatymo, tačiau vairuotojas atsisakė. Apie tai buvo informuoti Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojai. S. K. paaiškino, kad jo vairuotas automobilis bus išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). S. K. buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą pas tyrėją (b. l. 28–31).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo apie kelių transporto priemones matyti, jog automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilis įsigytas 2022 m. balandžio 28 d. Transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Paties kaltinamojo S. K., liudytojo J. P. parodymai, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas su priedais, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti įrodymai patvirtina, kad S. K. 2023 m. kovo 22 d. po 17 val. Panevėžio mieste vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki tol, kol (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino kaltinamojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu ir 17.26 val. jam buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas, o 17.41 val. – 2,51 promilių girtumas. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes automobilį vairavusiam S. K. nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas. Pažymėtina, kad kaltinime padarytas rašymo apsirikimas nurodant automobilio valstybinius numerius. Vietoj nurodytos raidžių kombinacijos MEP iš tikrųjų turėtų būti MFP, todėl šis rašymo netikslumas ištaisytinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą. Tačiau tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021).

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją būtent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę. Nes būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos teikia papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-380/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-888/2023).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. pareiškė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį vyresnės sesers I. M. atsakomybėn. Šiuo atveju laikytina, kad S. K. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, nes teistumas dėl 2007 m. padaryto nusikaltimo išnykęs, visiškai pripažino savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, gailėjosi ją padaręs, o žala nepadaryta.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad S. K. 2020–2023 m. 7 kartus baustas administracine tvarka (b. l. 67–72) ir visi jo padaryti administraciniai nusižengimai susiję su KET pažeidimu: 5 kartus baustas už greičio viršijimą (greitis viršytas 12, 14, 16, 22, 27 km/h), taip pat kartą baustas už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą, o dar vieną kartą baustas už automobilio palikimą draudžiamoje vietoje. Taigi nors kaltinamasis turi nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą, tačiau jį neigiamai apibūdina administracinių nusižengimų, susijusių su KET nesilaikymu, darymas. Pažymėtina, kad nors visos S. K. skirtos baudos yra sumokėtos, tačiau per paskutinius metus iki nusikaltimo padarymo jis padarė 4 iš 7 nurodytų administracinių nusižengimų. Tai neabejotinai neleidžia jo apibūdinti kaip pareigingo vairuotojo, linkusio laikytis KET.

Šiuo atveju kaltinamasis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,48 prom., t. y. artimas sunkiam, girtumo laipsnis, kuris daugiau nei 6 kartus viršija leistiną 0,4 prom. normą, jis vairavo netrukus po to, kai vartojo degtinės, mieste darbo dieną po 17 val., kai būna intensyvus eismas. Policijos pareigūnai sustabdė kaltinamojo vairuojamą automobilį, nes jis įtartinai važiavo iš aikštelės. Jokio realaus poreikio vairuoti net nebuvo, nes automobilis buvo paliktas stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės. Nors, kaip teigia kaltinamasis, ten palikti automobilį per naktį neleidžiama, tačiau kaltinamasis, turėdamas tam laiko, nesiėmė veiksmų, kad jo automobilį iki namų parvairuotų blaivus asmuo, pavyzdžiui nesikreipė į tame pačiame mieste gyvenančią seserį, kuri turi teisę vairuoti. Iš kaltinamojo parodymų galima suprasti, kad tiek alkoholio jis pavartojo, tiek ir sprendimą vairuoti po to priėmė dėl su drauge įvykusio konflikto ir dėl to patirto streso, tačiau tai nepateisina KET nesilaikymo.

Kaltinamasis S. K. teigia vairuojantis nuo 1983 m., turi ne vieną vairavimo kategoriją, pagal savo amžių ((duomenys neskelbtini)), patirtį ir veiklą (įmonės vadovas) yra visiškai savarankiška bei susiformavusi asmenybė su didele gyvenimiška ir vairavimo patirtimi, t. y. šiuo atveju S. K. nelaikytinas tokia nebrandžia asmenybe, kuri be kito asmens priežiūros negebėtų priimti tinkamų gyvenimiškų sprendimų. Taigi atskirai gyvenančios vyresnės sesers, kuri nors ir charakterizuojama teigiamai, įtaka tokiam asmeniui būtų minimali. Tai, kad kai įvyko konfliktas su drauge, kaltinamasis nesikreipė pagalbos į seserį, o vartojo alkoholį ir po to vairavo automobilį, taip pat leidžia abejoti jos galimybe daryti kokią nors realią įtaką S. K. elgesiui ateityje. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl to kaltinamojo pasirinktos sesers I. M., kaip laiduotoju siekiančio tapti asmens, asmenybė plačiau nevertintina, o spręstina dėl kaltinamajam skirtinos bausmės.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam S. K. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgia į S. K. asmenybę, tai, kad jis turi darbą (yra įmonės vadovas), gyvenamąją vietą, taip pat tai, kad laikomas neteistu, kadangi teistumas išnykęs, iki aptariamo KET pažeidimo buvo daug kartų baustas administracine tvarka, jo 2020–2023 metais padarytų KET pobūdį. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant 60 MGL (3000 Eur) baudos bausmę, kuri viršija minimalią 50 MGL (2500 Eur) baudą, tačiau yra daug švelnesnė už vidurkį. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į baudos dydį, kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie gaunamas pajamas, nustatytinas 1 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo kaltę (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-813/2023).

Kaip jau minėta, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgia į jam nustatytą neblaivumo laipsnį (17.26 val. jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas, o 17.41 val. –nustatytas 2,51 promilių girtumas), vairavo neilgą atstumą, tačiau jo vairavimas sukėlė įtarimų policijos pareigūnams, vairavo mieste darbo dieną po 17 val., kai būna itin intensyvus eismas. Kaltinamasis suvokė, jog vairuoja neblaivus netrukus po to, kai buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, ir turėjo gerai suprasti, jog kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, baudos sumokėtos.

Taigi teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo padarytą pavojų eismo saugumui sukėlusį nusikaltimą, sprendžia, kad nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 29 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Nors, kaip matyti, specialioji teisė kaltinamajam reikalinga dėl darbo pobūdžio, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo nustatyti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nes kaltinamasis, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo būtent jis pats ir yra kaltas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą, todėl taikant prevencines priemones ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Skiriama poveikio priemonė neišvengiamai sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau ji skirta atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti itin švelnią, pavyzdžiui, minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Specialiosios teisės atėmimas 2 metams nagrinėjamu atveju nelaikytina neproporcinga, varžančia nuteistojo teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti, priemone. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymui kaltinamasis panaudojo jam pačiam priklausantį, jo vardu registruotą automobilį. Teismas nenustatė ir gynyba nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Taigi teismas, dar kartą įvertinęs visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo yra pagrindas taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – kaltinamojo vairuotą automobilį.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 96–107) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant S. K. galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 7 straipsniais, išaiškinti, jog S. K. paskirtą baudą per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo visą ar dalimis turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 29 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, S. K. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje saugomą automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą perduoti turto konfiskavimą vykdančiam subjektui.

S. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.