Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo – Y. H., bei prijungtoje byloje pagal ieškovo Omega Invest OU ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, baudos priteisimo, tretieji asmenys – G. R., Y. H..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. R. prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove; padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: priteisti ieškovei ir atsakovui po 1/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas 1), ir po 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas 2), kiekvienai šaliai; priteisti atsakovui priklausančią mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimo sumą, kurią sudaro 7 120 Eur atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu (po 1/16 Buto 1); atsakovui priklausančią mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymo iki jų pilnametystės sumą, kurią sudaro 72 032,03 Eur, priteisti atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu (po 1/4 Buto 2 kiekvienam vaikui). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo A. R. ir G. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – Butą 2 ir ¼ Buto 1, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, iki teismo sprendimo priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patikslino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės skirtos pirmos eilės reikalavimams patenkinti.Teismo posėdžio metu, vykusio 2018 m. sausio 18 d., Vilniaus miesto apylinkės teismas iniciavo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.Ieškovė G. R. nurodė, kad atsakovas daugiau negu du metai neteikia išlaikymo vaikams. Paaiškino, kad per mėnesį gauna beveik 2 000 Eur pajamų, kurių pakanka užtikrinti dviejų nepilnamečių vaikų interesus. Ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu suformuotas siekiant išsaugoti vaikų gyvenamąjį būstą.Ieškovas prijungtoje byloje Omega Invest OU laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad teismai, spręsdami tokio pobūdžio klausimus, niekada nepriteisia išlaikymo turtu, jei kita pusė nurodo, kad turėtų būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Teigė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vaikų interesų nepažeidžia.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad yra susiformavusi teismų praktika, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis labiau atitinka vaikų interesus. Išlaikymas turtu priteisiamas tuomet, kai nėra galimybės gauti išlaikymo periodinėmis išmokomis. Pažymėjo, kad nei vienas, nei kitas variantas nepažeistų vaiko interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliantė prašo priimti naujus įrodymus – apeliantės 2017 m. pajamų deklaraciją. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė negalėjo teikiamų įrodymų pateikti nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertinus, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, taigi atsakovui buvo suteikta galimybė su jais susipažinti, su atskiruoju skundu pateiktus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).Dieną prieš teismo posėdį atsakovė pateikė prašymą prie civilinės bylos prijungti papildomus įrodymus – antstolio D. T. padėjėjos el. laišką, kuriame nurodoma, kad atsakovas neturi lėšų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė į antstolį informacijos kreipėsi 2018 m. kovo mėn., nors skundžiama nutartis priimta 2018 m. sausio mėn., atsakymą gavo 2018 m. kovo 7 d. ir prašymą prijungti papildomą įrodymą pateikė dieną prieš teismo posėdį, t. y. 2018 m. kovo 21 d. Teismo vertinimu apeliantė prašomą prijungti papildomą įrodymą galėjo gauti ir pateikti ankščiau, kartu su atskiruoju skundu, tokiu būdu suteikiant atsakovui galimybę su jais susipažinti neužvilkinant atskirojo skundo nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į nurodytą, bei į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys iš esmės nėra reikšmingi nagrinėjamam klausimui, prašomus prijungti papildomus įrodymus atsisako priimti.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Ieškovė prašė priteisti atsakovui priklausantį mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą iki jų pilnametystės atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimas yra preliminariai pagrįstas.Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Ieškovė prašė taikyti ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. ¼ Buto 1 ir Buto 2 areštą, siekiant, kad atsakovui tenkanti nurodyto turto dalis neatitektų atsakovo skolininkams ir ieškinio tenkinimo atveju išlaikymas vaikams galėtų būti priteistas atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu.Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butams, yra pritaikytas areštas (areštas pritaikytas 1/8 Buto 1 ir ½ Buto 2). Ieškovė teigė, kad priėmus teismo sprendimus ar kitus sprendimus, dėl kurių buvo pritaikyti areštai, prasidės vykdymo procesas. Nepritaikius prašomo turto arešto, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, nebus atsakovo jokio turto ir pajamų, iš kurių būtų įvykdyta jo prievolė nepilnamečiams vaikams bei kitiems atsakovo asmeniniams kreditoriams bus suteiktas akivaizdus nelygiavertis pranašumas nepilnamečių vaikų interesų ir teisių atžvilgiu.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos grėsmės busimam teismo sprendimo įvykdymui yra hipotetinės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo priimti nepalankus teismo sprendimai, pagal kuriuos pradėtas išieškojimas. Pažymėtina, kad pradėjus išieškojimą, šeimos turtas yra labiau nei kitas turtas apsaugotas nuo išieškojimo į jį nukreipimo – pagal CK 3.85 straipsnio 3 dalį iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jei kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Vien aplinkybė, kad kitose bylose 1/8 Buto 1 ir ½ Buto 2 pritaikytas areštas, nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės busimam, galimai ieškovei palankiam teismo sprendimo įvykdymui.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalyje). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo našta, kuri yra išimtinai asmeninio pobūdžio ir kurios negalima perleisti kitiems asmenims, šiuo metu tenka vienasmeniškai ieškovei. Nors apeliantė teigia, kad uždirba tiek, kad pilnai tenkintų abiejų vaikų poreikius ir tokiu būdu nepilnamečių vaikų interesai yra visiškai užtikrinami, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prie nepilnamečių vaikų išlaikymo turi prisidėti abu tėvai, t. y. ir atsakovas. Nepilnamečių vaikų išlaikymo našta negali slėgti tik vieno iš tėvų. Siekiant užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo metu nepilnamečių vaikų poreikius tenkintų ne tik ieškovė, bet ir atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki bus priimtas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašomos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina, kad tėvas materialiai prisidėtų prie vaikų išlaikymo.Apeliantė teigia, kad panaikinus nekilnojamųjų daiktų areštą bus pažeista nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą, tačiau reikia pažymėti, jog vaikai nuosavybės teisių į tėvams priklausantį turtą neįgyja savaime, o pasirūpinti jų gyvenamuoju būstu yra tėvų pareiga. Šioje proceso stadijoje, kaip minėta, nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai tikėti, kad iškyla grėsmė tėvams priklausančiam nekilnojamajam turtui, nepritaikius apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė gali bet kurioje civilinio proceso stadijoje teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Apeliantė nurodė, kad jos gaunamų pajamų daugiau nei pakanka išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikyti nepilnamečius vaikus reiškia ir gyvenamosios vietos jiems užtikrinimą. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.