- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- ATP-92-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-01322-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuriuo S. M. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda;pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį 25 Eur bauda;pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinus, S. M. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. kovo 27 d. apie 11.37 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo mopedu be motociklininko šalmo, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, padidino važiavimo greitį, nusukęs į namų kiemus su transporto priemone pasišalino. Transporto priemonė nustatyta tvarka neįregistruota, neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nedrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais veiksmais S. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. M. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad teismo nutarimas yra neteisingas, priimtas neatsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir įrodymus. Nurodo, kad motorolerį įsigijo 2014 m., juo nesinaudojo ir 2015 m. gegužės mėn. perleido vienam asmeniui, taip atsilygindamas pastarajam už darbą, bet formaliai nesutvarkę dokumentų. Taip pat nurodo, kad po įvykio, kai jį pasikvietė pareigūnai, jis pasimetė, išsigando, kadangi anksčiau ta transporto priemonė priklausė jam, be to, apylinkės inspektorius jį įtikino, jog viskas surašyta tik dėl formalumų, kad viskas bus aiškinamasi teisme, todėl pirmą jam surašytą protokolą pasirašė net neskaitęs, pasiaiškinimo pats nerašė. Tvirtina tuo metu nesuvokęs visų neigiamų pasekmių.
Teigia, kad teismas įrodymus byloje vertino selektyviai, rėmėsi išskirtinai tik pareigūnų M. J. ir E. R. teisme duotais parodymais bei surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, bet teismas visiškai neįvertino minėto protokolo surašymo aplinkybių, priežasčių, sąlygojusių tai, jog protokolas buvo keletą kartų perrašytas, tikslinamas, nurodant skirtingas administracinio nusižengimo padarymo datas, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo ir teisėtumo. Nesutinka, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Nurodo, kad liudytojas M. J. parodė, jog įvykio metu pažeidėjo tiksliai nematė ir nenustatė, o kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną R. B., kuris, peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, „atpažino seniūnijos darbuotoją, nurodė jo vardą ir pavardę“. Pastebi, kad pareigūnas E. R. tiesiogiai įvykio nematė, o po kelių dienų kartu su kitu pareigūnu ir seniūnu žiūrėjo vaizdo įrašą, „kuriame matėsi, jog važiuoja policijos automobilis įjungtais švyturėliais ir motoroleris, jį vairuoja vyriškis“. Teigia, kad teisme seniūnas R. B., priešingai nei tvirtino pareigūnai, nurodė, jog dėl blogos vaizdo įrašo kokybės identifikuoti žmogaus pagal vaizdo įrašą nebuvo galima ir kad inspektoriui tiksliai neįvardijo konkretaus motoroleriu važiavusio asmens. Nesutinka, kad jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Kitų teisme apklaustų liudytojų parodymai prieštarauja pareigūnų M. J. ir E. R. parodymams. Nurodo, kad liudytojas M. S. teisme parodė įvykio dieną dirbęs kartu su juo (apeliantu) (duomenys neskelbtini), kad į seniūniją automobiliu grįžo tik apie 12.35 val. Dėl to apeliantas teigia įvykio metu buvęs visai kitoje vietoje ir nevairavęs kaltinime nurodytos transporto priemonės. Pažymi, jog tai patvirtino ir liudytojas K. K.. Nurodo, kad pagal susiformavusią praktiką transporto priemonių išvykimo-parvykimo laikas buvo fiksuojamas ne visada, ir ne kiekvieną dieną, todėl kai jis su M. S. į seniūniją grįžo 12.35 val., visi jau pietavo, K. K. jau nebuvo, todėl raktą nuo transporto priemonės paliko sandėlyje, ir dėl to jų tikslus grįžimo laikas kelionės lape nebuvo fiksuotas. Teigia, kad teismas nepagrįstai šių liudytojų parodymus atmetė motyvuodamas asmeniniu liudytojų suinteresuotumu padėti jam išvengti atsakomybės, minėtų liudytojų parodymus vertino formaliai.
Taip pat skunde apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė bei aiškino administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminus, neįvertino to, kad, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas 2 kartus – skiriasi įvykio datos - 2015-03-27 ir 2015-03-30. Nurodo, kad po administracinio teisės pažeidimo, nustačius pažeidimą padariusį asmenį bei kitas aplinkybes (t. y. esant visoms sąlygoms), protokolas dėl neaiškių priežasčių ir motyvų buvo surašytas praėjus daugiau nei pusei metų, t. y. pažeidus įstatymo reikalavimus ir 2015-09-10 nutarime nepagrįstai buvo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, nes jis į užsienį išvažiavo tik 2015-05-27, apie tai buvo informuota ir jo darbovietė – seniūnija, nes jis parašė prašymą. Dėl to teigia, kad pareigūnų teiginiai, jog jie jam skambino 2015 m. balandžio mėn. ir jis jau buvo išvykęs į užsienį, yra neteisingi. Pastebi, kad pareigūnai E. R. ir M. J. tuo metu jį sutikdavo seniūnijoje, matė, kad jis balandžio-gegužės mėnesiais dar dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Teigia, kad dėl šių jo nurodytų priežasčių protokolas jam surašytas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo netenkinti S. M. skundo, nes jis nubaustas pagrįstai, juolab, kad padarytą pažeidimą savo pirminiame paaiškinime jis pripažino ir dėl to gailėjosi, visi skunde jo nurodyti motyvai ir argumentai turi būti vertinami kritiškai, kaip akivaizdus bandymas išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas teigia, kad nebuvo pagrindo jam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tuo pačiu pratęsti nuobaudos skyrimo terminą 2015-09-10 nutarimu, nes nuo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo buvo praėję 6 mėnesiais, per kuriuos galėjo būti paskirta administracinė nuobauda. Toks S. M. skundo teiginys yra nepagrįstas. ATPK 35 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas, nepriklausomai nuo to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. ATPK 259 straipsnis, reglamentuojantis administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, nenumato termino, per kurį kaltininkui privalo būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti surašytas dalyvaujant teisės pažeidėjui. Kadangi S. M. privalėjo dalyvauti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašyme ir iš bylos matyti, kad jis nuo 2015-05-27 iki 2015-09-27, t. y. iki tos dienos kol suėjo nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, nebuvo Lietuvoje, todėl policijos pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai 2015-09-10 nutarimu pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2016-03-27, t. y. iki vienerių metų. Dėl to administracinio teisės pažeidimo protokolas apeliantui buvo surašytas nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio nuostatų.
S. M. skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas neteisingai vertino įrodymus, dėl to nepagrįstai jį nubaudė už pažeidimus, kurių jis nepadarė.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog S. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas S. M. kaltu pagal ATPK 123 straipsnio 1, 5 dalis, 134 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
S. M. neigia padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą ir teigia, kad pažeidimo metu jis buvo visai kitoje vietoje ir transporto priemonės – mopedo, nevairavo. Nors tokią S. M. versiją patvirtino liudytojai M. S. ir N. S., tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai apelianto ir liudytojų M. S. ir N. S. parodymus paneigia.
Vertinant paties apelianto duotus parodymus matyti, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, nes S. M. nurodė, kad mopedą (motorolerį) už 50 Eur 2014 m. pavasarį įsigijo Vokietijoje (apklausos metu nurodė įsigijęs už 500 Švedijos kronų), kad šią transporto priemonę turėjo 9 mėnesius (t. y. turėjo turėti tik iki 2015 m. pradžios), kad 2015-03-30 tą mopedą buvo jau atidavęs, nors tos pačios apklausos metu teigė, kad mopedą S. iš (duomenys neskelbtini) atidavė 2015 m. gegužės 26-27 dienomis už jo atliktus darbus – malkų skaldymą. Be to, paaiškinime, surašytame pagal jo paties žodžius, nurodyta, kad motorinė transporto priemonė yra pastatyta jo garaže (12 b. l.). Nors S. M. nurodė perleidęs mopedą, tačiau nenurodė duomenų, leidžiančių identifikuoti minėtą asmenį, todėl jo teiginiai apie mopedo perleidimą yra deklaratyvūs, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Įvertinus tai, kad S. M. nenurodė konkretaus asmens, kuriam perleido mopedą, bei skirtingai nurodė šios transporto priemonės perleidimo laiką, kad savo paaiškinime nurodė, jog mopedas po pažeidimo yra pastatytas jo garaže, kad liudytojas M. J. matė jį važiuojantį tuo mopedu, daroma išvada, kad pažeidimo metu S. M. kaltinime nurodytos transporto priemonės nebuvo niekam atidavęs, pats ja naudojosi ir būtent jis padarė šį pažeidimą.
Byloje esantis 2015 m. kovo 23-27 d. lengvojo automobilio kelionės lapas Nr. 36, kuriame nurodyta, kad automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo dirbo M. S. ir S. M., išvažiavo 9.00 val. nustatytu maršrutu (duomenys neskelbtini), grįžo 12.00 val. (32 b. l.), bei liudytojo K. K. parodymai, jog pagal jo pildytą kelionės lapą Nr. 36 2015-03-27 maršrutas buvo (duomenys neskelbtini), transporto priemonė išvyko 9 val. ir 12 val. buvo pastatyta į garažą, bei nurodė, jog nėra buvę, kad kelionės lape atžymėtų tikrovės neatitinkančius duomenis, kad vairuotojas, pastatęs automobilį, neatiduotų raktelių jam tiesiogiai, ir neprisimena, kad M. S. ar S. M. jam būtų skambinę dėl vėlavimo, kiek pamena visada suspėdavo grįžti. Taigi, paminėti bylos duomenys paneigia S. M. ir liudytojo M. S. versiją, kad į seniūniją jie grįžo apie 12.30 val.
Nors liudytoja N. S. teisme nurodė, kad matė, kaip policijos pareigūnas automobiliu vijosi mopedo vairuotoją, kad mopedu važiavo tikrai ne S. M., tačiau šios liudytojos parodymais nėra pagrindo tikėti, nes juos paneigia kiti byloje esantys duomenys (liudytojų M. J., E. R., D. J., K. K. parodymai, rašytiniai duomenys), be to, liudytoja N. S. yra S. M. sutuoktinės D. M. sesuo (54 b. l., prijungta ATP byla Nr. A2.6-1294-941/2015 20 b. l.). Pastebėtina, kad teisme liudytoja nurodė, jog su administracinėn atsakomybėn traukiamu S. M. giminystės ryšiais nėra susijusi, t. y. nuslėpė faktą, jog yra apelianto žmonos sesuo. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai suabejojo šios liudytojos parodymų patikimu ir jos parodymus, jog mopedu važiavo ne S. M., vertino kaip N. S. norą padėti savo sesers sutuoktiniui S. M. išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Taigi, konstatuojama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nesivadovavo liudytojos N. S. parodymais.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad liudytojų M. S. ir N. S. parodymai nepatvirtina apelianto alibi.
Be to, kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. J. parodė, kad pažeidimo dieną su socialine darbuotoja D. J. į seniūniją grįžo prieš pietus ir, kai D. J. išleido prie seniūnijos, pamatė, kaip iš seniūnijos vidinio kiemo išvažiavo motoroleris, kurio vairuotojas buvo be šalmo, todėl įjungęs garso ir šviesos signalus jis vijosi, bet mopedo vairuotojas nestojo, o padidinęs greitį įsuko į greta esantį namo kiemą, ir pabėgo. Jis apie nestojusį vairuotoją informavo policijos budėtoją, o pats grįžo į seniūniją ir seniūnui apibūdino asmenį, seniūnas tą pačią dieną peržiūrėjęs vaizdo įrašą atpažino mopedą vairavusį asmenį ir apie 15 val. jam paskambinęs seniūnas įvardijo tą asmenį, todėl po kelių dienų dar kartą su savo kolega E. R. bei seniūnu peržiūrėję vaizdo įrašą, išsikvietė seniūno nurodytą asmenį, paėmė to asmens raštišką paaiškinimą. Liudytojas taip pat nurodė, kad atvykus S. M., jį atpažino, kaip mopedą vairavusį asmenį, nes vejantis buvo prie jo privažiavęs ir kurį laiką važiavo greta, matė jo veidą iš arti. Jis iš S. M. žodžių surašė pastarojo vardu paaiškinimą, pats S. M. sutiko su pažeidimu ir perskaitęs paaiškinimą pasirašė. M. J. nurodė, jog vaizdo įrašo neišėmė, kadangi S. M. prisipažino padaręs pažeidimą. Tokias pačias aplinkybes liudytojas M. J. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (13, 19 b. l.) bei patvirtino teisme surengtos akistatos su liudytoju R. B. ((duomenys neskelbtini) seniūnu) metu. Taip pat M. J. parodymus patvirtino teisme liudytojų D. J. parodymai, jog M. J. ją į seniūniją parvežė prieš 12 val., kad iš karto po to, kai ją išleido, girdėjo policijos automobilio sirenas ir jos kolegės pasakė, kad M. J. kažką nusivijo, po to girdėjo kalbas, kad vijosi S. M.. M. J. parodymus taip pat patvirtina kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno E. R. parodymai, jog jam paskambino kolega M. J. ir papasakojo apie nestojusį mopedo vairuotoją, kad vakare dar kartą paskambinęs M. J. nurodė, jog seniūnas įvardijo tą asmenį. Liudytojas taip pat parodė, kad po kelių dienų jis kartu su M. J., dalyvaujant ir seniūnui, peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matėsi važiuojantis policijos automobilis su įjungtais švyturėliais ir mopedas, jo vairuotojas, kad seniūnas nurodė mopedą vairavusio asmens vardą ir pavardę, kad apklausiamas asmuo pripažino kaltę. Liudytojas E. R. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens jis nepažinojo, todėl pagal vaizdo įrašą jo neatpažino. Liudytojas nurodė, kad vaizdo įrašo kokybė buvo pakankamai gera, kad identifikuoti pažįstamą žmogų. Kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas R. B. patvirtino, kad buvo peržiūrimas vaizdo įrašas, bet neigė policijos pareigūnui įvardijęs mopedą vairavusį asmenį, nes vaizdo įrašas buvo nekokybiškas ir nebuvo galima identifikuoti konkretų asmenį. Tačiau tokie liudytojo R. B. parodymai yra nelogiški, nes, jeigu nebūtų buvę duomenų, jog būtent S. M. vairavo mopedą, jis nebūtų buvęs kviečiamas apklausai. M. J. 2015-03-30 tarnybiniame pranešime (13 b. l.) nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes nuvykus pas (duomenys neskelbtini) seniūną ir dar kartą peržiūrėjus seniūnijos vaizdo kamerų padarytą įrašą paaiškėjo, jog motorinę transporto priemonę vairavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojas S. M., minėtas asmuo buvo iškviestas apklausai, buvo paimtas jo raštiškas paaiškinimas, kuriame S. M. prisipažino padaręs pažeidimą. Šias tarnybiniame pranešime liudytojo M. J. nurodytas aplinkybes patvirtina ir S. M. paaiškinimas, kuriame detaliai nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, priežastys, kodėl nestojo stabdomas policijos pareigūno, taip pat S. M. paaiškinime nurodė, kad paaiškinimas surašytas iš jo žodžių, surašytas teisingai bei paaiškinimą patvirtino savo parašu (12 b. l.). Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad liudytojo M. J. parodymai yra nuoseklūs. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad liudytojas M. J. yra suinteresuotas bylos baigtimi ar siekia apkalbėti apeliantą, nes, kaip liudytojas M. J. bei pats S. M. nurodė, jie anksčiau nebuvo pažįstami, nesipyko, todėl nėra pagrindo netikėti liudytojo M. J. parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų D. J., E. R., iš dalies liudytojo R. B. parodymai, rašytiniai bylos duomenys. Dėl to pagrįstai apylinkės teismas S. M. kaltę grindė vadovaudamasis liudytojo M. J. parodymais ir jo parodymus patvirtinančiais kitais įrodymais.
Įvertinus visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų bei atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas pripažino, jog jo turėtas mopedas pažeidimo dieną buvo neįregistruotas bei neapdraustas, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai S. M. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir teisingai kvalifikavo apelianto veiką pagal ATPK 123 straipsnio 1, 5 dalis, 134 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Dėl to S. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu S. M. už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos yra artimos arba lygios sankcijose numatytoms minimalioms nuobaudoms, S. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl daroma išvada, kad S. M. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams – nėra aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.