- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-16
- Bylos Nr.
- P-113-438/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01877-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Romanas Klišauskas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei „Sraidanta“, G. T.
- Pareiškėjas
- Š. Č.
- Atsakovas
- Turto vertinimo priežiūros tarnybai
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišauko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 pagal pareiškėjo Š. Č. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei „Čelta“, uždarajai akcinei bendrovei „Sraidanta“, G. T. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Š. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1?10), kurį patikslino (I t., b. l. 91?100), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir TVPT, Tarnyba, atsakovas) 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. T(1.13)A2-881(13) „Dėl turto vertinimo ataskaitų“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti TVPT iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 16 d. prašymą dėl vertinimo ataskaitų atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2013 m. gegužės 16 d. prašymu kreipėsi į TVPT dėl 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 (toliau – ir 2007 metų vertinimo ataskaita) ir 2008 m. sausio 31 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058 (toliau – ir 2008 metų vertinimo ataskaita) teisėtumo. Skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti jo prašymą, nurodant, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012 palikdamas galioti 2008 metų vertinimo ataskaitą iš esmės pasisakė dėl ataskaitos teisėtumo. Pareiškėjas pabrėžė, kad teisme nebuvo nagrinėtas klausimas dėl vertinimo ataskaitų atitikties jų rengimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatoms, nepasisakyta dėl nei vieno vertinimo ataskaitų neteisėtumą pagrindžiančio argumento, kurį jis nurodė 2013 m. gegužės 16 d. prašyme, TVPT neatliko savo funkcijų. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje išnagrinėjo civilinį ginčą, kuris kilo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei turtinės žalos atlyginimo. Teismas vertino 2008 metų vertinimo ataskaitos įtaką turto vertei, o pareiškėjas atsakovo prašė patikrinti 2008 metų vertinimo ataskaitos atitiktį jos rengimo metu galiojusiems įstatymams, teismas nevertino vertinimo ataskaitų teisėtumo klausimo, todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas prieštarauja TVPT tikslams ir uždaviniams. Pareiškėjas taip pat pateikė nesutikimo su vertinimo ataskaitomis motyvus.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 110?116) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad 2008 metų vertinimo ataskaitos teisėtumo klausimas pradėtas spręsti maždaug prieš 4 metus. Per šį laiką iš esmės keitėsi TVVPĮ ir TVPT funkcijos. 1999 m. birželio 16 d., įsigaliojusio TVVPĮ 25 straipsnyje buvo nustatyta, kad iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teisime tvarka. 2009 m. kovo 6 d. pareiškėjas kartu su kitais asmenimis pateikė ieškinį, kurio dalykas buvo pripažinti 2008 metų vertinimo ataskaitą negaliojančia. 2010 m. birželio 29 d. Klaipėdos apygardos teismas šį ieškinį atmetė. 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojo TVVPĮ nauja redakcija, kurios 23 straipsnio 1 dalis nustatė, kad vertinti vertinimo ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams gali ne tik teismai, bet ir TVPT. 2012 m. lapkričio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 metų vertinimo ataskaitą paliko galioti. Pareiškėjo skunde įvardijami 2008 metų vertinimo ataskaitos trūkumai iš esmės sutampa su ieškinyje Klaipėdos apygardos teismui bei skunde Lietuvos apeliaciniam teismui nurodytais 2008 metų vertinimo ataskaitos trūkumais. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas prašymą pripažinti 2008 metų vertinimo ataskaitą negaliojančia ir palikdamas ją galioti, iš esmės pasisakė dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos teisėtumo klausimo, atsisakė nagrinėti prašymą dėl 2008 metų ataskaitos teisėtumo, kadangi jis neturi pagrindo kvestionuoti teismo sprendimo. Atsakovas taip pat atsisakė nagrinėti 2007 metų vertinimo ataskaitą, kadangi ji iš esmės sutampa su 2008 metų vertinimo ataskaita – vertinamas tas pats turtas, vertinimą atliko tas pats vertintojas, nustatyta ta pati žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta ta pati žemės sklypo priverstinio pardavimo vertė. Be to, pareiškėjo nurodomi 2007 metų vertinimo ataskaitos trūkumai iš esmės sutampa su Klaipėdos apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktais argumentais dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos trūkumų, dėl kurių teismai jau pasisakė. Taip pat pabrėžė, kad atsakovas teisę vertinti turto ir verslo vertinimo ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams įgijo 2012 metais, o pareiškėjas prašo įvertinti turto vertinimo ataskaitas, kurios buvo perengtos 2007 ir 2008 metais, kai atsakovas neturėjo teisės vertinti turto vertinimo ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams. Teigė, kad 2012 m. gegužės 1 d. TVVPĮ 23 straipsnio 1 dalis yra perspektyvaus, o ne retroaktyvaus galiojimo ir grįžtamosios galios neturi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Čelta“ atsiliepime į skundą (I t., b. l. 170?172), prašė tenkinti pareiškėjo patikslintą skundą.
Nurodė, kad visos pareiškėjo skunde išdėstytos faktinės aplinkybės yra teisingos, pareiškėjo argumentai pagrįsti. 2008 metų vertinimo ataskaitoje yra vertinamo turto apžiūrėjimo aktas, kuriame nurodyta, kad sklypo savininkas yra G. T., tačiau jo parašo ant vertinamo turto apžiūrėjimo akto nėra, todėl minėta vertinimo ataskaita turi būti pripažinta neturinčia teisinės galios. Papildė pareiškėjo pateiktus nesutikimo su vertinimo ataskaitomis motyvus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. T. atsiliepime į skundą (I t., b. l. 195), prašė skundo netenkinti.
Nurodė, kad nei pareiškėjas, nei jo atstovas advokatas neturi teisės ginčyti atsakovo sprendimo. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012 nustatė, kad ataskaita yra teisėta, todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas, teismas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu (II t., b. l. 1?4) pareiškėjo Š. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Verslavita“ (toliau – ir UAB „Verslavita“) 2007 m. gegužės 22 d. priėmė žemės sklypo 2007 metų vertinimo ataskaitą, o 2008 m. sausio 23 d. ? žemės sklypo 2008 metų vertinimo ataskaitą. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 ieškovų (tarp jų ir pareiškėjo) ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančia 2008 metų vertinimo ataskaitą, atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012 Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas pateikė atsakovui 2013 m. gegužės 16 d. prašymą pripažinti, kad 2007 metų vertinimo ataskaita ir 2008 metų vertinimo ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų ir neturi juridinės galios. Atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo paklausimą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijamų 2007 ir 2008 metų vertinimo ataskaitų priėmimo metu galiojusios TVVPĮ redakcijos 25 straipsnis nustatė, kad iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, o nuo 2012 m. gegužės 1 d. galiojančios TVVPĮ redakcijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnio nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Remdamasis minėtomis TVVPĮ nuostatomis, teismas pabrėžė, kad iki 2012 m. gegužės 1 d. ginčus dėl turto ar verslo vertinimo sprendė tik teismai, TVPT tokia funkcija nebuvo suteikta. Tik 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai TVVPĮ redakcijai, buvo nustatyta, kad vertinti vertinimo ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams gali ne tik teismai, bet ir TVPT. Pareiškėjas nesutikimą su 2008 metų vertinimo ataskaita pareiškė dar 2009 metais, galiojant TVVPĮ pirminei redakcijai, numatančiai galimybę turto vertinimo ataskaitas ginčyti tik teismuose. Vadinasi, tiek 2007 metais priimta 2007 metų vertinimo ataskaita, tiek 2008 metais priimta 2008 metų vertinimo ataskaita šiuo metu negali būti TVPT ginčijamais aktais pagal aukščiau pateiktas TVVPĮ redakcijų nuostatas.
Teismas taip pat pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2008 metų vertinimo ataskaitą ginčijo pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas – apygardos teismui bei apeliaciniam teismui. Teismas konstatavo, kad 2008 metų vertinimo ataskaita pagrįstai buvo ginčyta minėtuose teismuose. Įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012, teismas konstatavo, kad pareiškėjo tiek 2013 m. gegužės 16 d. prašyme, tiek skunde įvardijami tie patys, tik išsamesni 2008 metų vertinimo ataskaitos trūkumai, kurie buvo nurodyti skunduose Klaipėdos apygardos teismui bei Lietuvos apeliaciniam teismui. Teismas taip pat sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo nurodomi 2007 metų vertinimo ataskaitos trūkumai iš esmės sutampa su Klaipėdos apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktais argumentais dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos trūkumų, dėl kurių teismai jau pasisakė. Bylos medžiaga, teismo vertinimu, patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis TVVPĮ, Metodika, konstatuojant, kad nėra duomenų, jog atliekant vertinimą buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Teismas darė išvadą, kad atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kuris jam draudžia nagrinėti prašymą, jei teismas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 16 d. prašymą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą ir konstatavo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, kad antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas Š. Č. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 13?21), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą ? panaikinti Tarnybos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. T(1.13)A2-881(13) ir įpareigoti Tarnybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 16 d. prašymą dėl vertinimo ataskaitų atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams.
Taip pat pateiktas prašymas priteisti iš atsakovų teismo bei atstovavimo išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai bus pateikti teismui.
Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nes teismuose nagrinėti ir pareiškėjo 2013 m. gegužės 16 d. prašyme Tarnybai prašyti nagrinėti klausimai nėra analogiški ir iš esmės skiriasi. Konkrečiai – nėra tapatūs teisminio nagrinėjimo ir prašymo Tarnybai objektai; teismuose nebuvo nagrinėti klausimai, keliami prašyme Tarnybai; teismų procesiniuose dokumentuose nėra pasisakyta dėl 2007 ir 2008 metų vertinimo ataskaitų teisėtumo iš esmės. Pažymėjo, kad VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas, kuris 2012 metais pertvarkytas į Tarnybą, 2010 m. kovo 22 d. rašte Nr. (1.13)A2-94(10), pripažino, kad faktiškai yra pagrindas 2008 metų vertinimo ataskaitą pripažinti neteisėta. Taip pat teigė, kad teismui atmetus pareiškėjo skundą, susidaro situacija, kai asmuo, kurio teisėms ir pareigoms vertinimo ataskaita daro įtaką bei sukelia rimtas pasekmes, praranda galimybę tokią ataskaitą ginčyti, nors pati institucija yra išreiškusi poziciją, kad vertinimo ataskaita buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų normas.
2) Nauja TVVPĮ redakcija bei aptariama 23 straipsnio 1 dalis įsigaliojo nuo 2012 m. gegužės 1 d., tačiau nei šiame įstatyme, nei Tarnybos nuostatuose, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintų nuostatų, kurios ribotų turto ar verslo vertinimo ataskaitų teisėtumo nagrinėjimą dėl datos, kada turto ar verslo vertinimo ataskaita buvo sudaryta. Kitaip sakant, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų, kad Tarnyba nenagrinėja vertinimo ataskaitų, sudarytų iki TVVPĮ naujos redakcijos įsigaliojimo datos – 2012 m. gegužės 1 d. Tai patvirtina ir teismų praktika – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-905-815/2013. Paaiškino, kad pareiškėjas su prašymu patikrinti ataskaitų atitikimą teisės aktų reikalavimams į Tarnybą, remdamasis tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kreipėsi po to, kai 2013 m. gegužės mėnesį išanalizavęs UAB „Čelta“ dokumentus, susijusius su žemės sklypo pirkimu-pardavimu, aptiko naujų teisės aktų pažeidimų, kurie padaryti sudarant aptariamas vertinimo ataskaitas ir nebuvo vertinti teismuose.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 42?48), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1) Teisės aktų galia paprastai nukreipta į ateitį, todėl Tarnyba negali vertinti iki 2012 m. gegužės 1 d. parengtų vertinimo ataskaitų atitikties tuo metu galiojusiems teisės aktų reikalavimams ir konstatuoti, kad jos negali būti laikomos teisingomis, vadovaujantis 2012 metų TVVPĮ 23 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjo cituojamoje administracinėje bylose Tarnyba teismui pateikė tik nuomonę dėl vertinimo ataskaitos neatitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau nekonstatavo vertinimo ataskaitos neatitikties teisės aktų reikalavimams ir nepripažino, jog vertinimo ataskaita negali būti laikoma teisinga vadovaujantis minėta naujos redakcijos TVVPĮ nuostata. Pabrėžė, kad teismų nutarčių pagrindu dėl iki 2012 m. gegužės 1 d. parengtų vertinimo ataskaitų Tarnyba teismams visuomet teikia tik nuomones dėl jų atitikties tuo metu galiojusiems teisės aktams.
2) Teismai (Klaipėdos apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas) pasisakė dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos atitikties tuo metu galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Pabrėžė, kad pareiškėjo ieškinio dalykas buvo pripažinti minėtą ataskaitą negaliojančia, tačiau teismai nenustatė, jog atliekant vertinimą būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, ataskaitą paliko galioti. Teismai išnagrinėjo iš esmės tuos pačius 2008 metų vertinimo ataskaitos trūkumus, kuriuos pareiškėjas nurodė Tarnybai. Be to, tai, kad pareiškėjas teismams nenurodė tam tikrų argumentų dėl ataskaitos trūkumų, nors prašė ją pripažinti negaliojančia, reiškia, kad pareiškėjas nustatyta tvarka nerealizavo savo teisės teikti įrodymus, žodinius ir rašytinius paaiškinimus. Ginčas dėl ataskaitos atitikimo galiojusiems teisės aktų reikalavimams, kaip ir įrodymų, žodinių ir rašytinių paaiškinimų teikimas šiuo klausimu, negali būti begalinis. Teismams nenustačius, kad 2008 metų vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir atmetus prašymą ją pripažinti negaliojančia, klausimas dėl jos atitikties galiojusiems teisės aktų reikalavimams laikytinas išspręstu. Naujai paaiškėjus esminėms faktinėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui civilinės bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas turi teisę prašyti proceso atnaujinimo.
3) Remiantis TVVPĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas neprarado galimybės ginčyti 2007 ir 2008 metų vertinimo ataskaitų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Čelta“ (toliau – ir UAB „Čelta“) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 36?39), kuriame nurodė, kad visiškai palaiko pareiškėjo apeliacinį skundą ir jame nurodytus prašymus. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1) Šiuo atveju turi būti vertinamas vertinimo ataskaitos atitikimas įstatymo nuostatoms ir jame nustatytai atlikimo tvarkai, o ne tai, ar vertinimą atliko atestuoti vertintojai.
2) Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai Tarnyba nagrinėjo turto vertinimo ataskaitų atitikimą tuo metu galiojusiam TVVPĮ ? Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. I-1669-561/2013 ir I-905-815/2013.
3) Pateikia argumentus dėl vertinimo ataskaitų neteisėtumo – įvertintas ne esamos būklės turtas, netinkamai naudotas lyginamosios vertės metodas, kita.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. T. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 49?52), manė, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1) Lietuvos apeliacinis teismas išsamiai pasisakė dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos teisėtumo, o 2007 metų ataskaita iš esmės sutampa su 2008 metų vertinimo ataskaita. Tarnybai nurodyti 2008 metų vertinimo ataskaitos trūkumai iš esmės sutampa su teismams civilinėje byloje pateiktais argumentais. Sprendimas aptariamoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs, turi prejudicinę galią, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo dar kartą nagrinėti ir vertinti tas pačias aplinkybes.
2) Pareiškėjas neteisingai supranta ir aiškina 2007 ir 2008 metų vertinimo ataskaitų priėmimo metu galiojusį TVVPĮ 25 straipsnį. Turto vertinimas (vertės nustatymas) savaime apeliantui jokių teisių ar pareigų nesukelia, todėl vertinimo ataskaitos pripažinimas negaliojančia negali būti apelianto pažeistos teisės gynimo būdas.
3) Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nesutikimą su 2008 metų vertinimo ataskaita pareiškė dar 2009 metais, galiojant pirminei TVVPĮ redakcijai, numatančiai galimybę vertinimo ataskaitas ginčyti tik teismuose, todėl pareiškėjui iškėlus civilinę bylą, atsakovas jo 2013 m. gegužės 16 d. prašymą VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė nagrinėti pagrįstai.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Čelta“ taip pat pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 26?31), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Klausimas keliamas dėl vertinimo atlikimo, t. y., kaip atliekant skaičiavimus laikytasi įstatymų nuostatų, nekeliamas rezultato dydžio klausimas.
2) Tai, kad Tarnyba, vadovaudamasi naujos redakcijos TVVPĮ 22 straipsniu, privalo pateikti išvadas ir dėl turto vertinimo ataskaitų, sudarytų vadovaujantis TVVPĮ įstatymu, galiojusiu iki 2012 m. gegužės 1 d., atitikties, patvirtina 2013 m. balandžio 15 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B-1-14 patvirtintos Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) bei teismų praktika – Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. I-1669-561/2013 ir I-905-815/2013.
3) Ataskaitos yra neteisėtos, nes jas sudarant nebuvo laikomasi įstatymo nuostatų nustatant rezultatą (rinkos vertę), taip pat tiek Tarnyba, tiek teismas, remiasi vidutine rinkos verte, tačiau nėra aišku ar ji nustatyta remiantis įstatymo nuostatomis. Pateikė taip pat ir kitus argumentus dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos neteisėtumo. Nurodė, kad teismui priėmus sprendimą atlikti 2008 metų vertinimo ataskaitos ekspertizę (2007 metų vertinimo ataskaita identiška), sutinka apmokėti ekspertizės išlaidas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Š. Č. pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Čelta“ apeliacinį skundą (II t., b. l. 65), nurodė, kad visiškai palaiko UAB „Čelta“ prašymą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepime nurodė, kad 2007 ir 2008 metų vertinimo ataskaitos identiškos. Pateikė argumentus dėl vertinimo ataskaitų neteisėtumo – neįgyvendintas vertinimo tikslas, t. y. nenustatyta rinkos vertė vertinimo dienai, be to, vertinimas apliktas su itin klaidingais išeities duomenimis, t. y. vertinta, kad yra inžinerinės komunikacijos, tačiau jų nėra nei natūroje, nei įregistruota. Tokios vertinimo ataskaitos negali būti galiojančios, jų sudarymas neatitinka TVVPĮ nuostatų ir nustatytos tvarkos.
Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Čelta“ apeliacinį skundą (II t., b. l. 55?60), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1) Tarnyba negali vertinti iki 2012 m. gegužės 1 d. parengtų vertinimo ataskaitų atitikties tuo metu galiojusiems teisės aktų reikalavimams ir konstatuoti, kad jos negali būti laikomos teisingomis.
2) Tai, kad apeliaciniame skunde cituojamos Taisyklės skirtos nagrinėti vertinimo ataskaitų atitiktį 2012 metų TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, akivaizdžiai patvirtina tiek Taisyklių pavadinimas, tiek turinys.
3) Tarnyba teismams teikia tik nuomones dėl turto vertinimo ataskaitų, tačiau nekonstatuoja vertinimo ataskaitos neatitikties teisės aktų reikalavimams. Cituotoje administracinėje byloje Nr. I-1669-561/2013 Tarnyba nepriėmė sprendimo ir vertinimo ataskaitos atitikties 1999 metų TVVPĮ reikalavimams netikrino. Sprendimą, kuriuo turto vertintojui nutraukta drausmės byla, priėmė kitas subjektas – Turto arba verslo vertintojų garbės teismas.
4) Atsisakydama vertinti pareiškėjo kreipimąsi, Tarnyba rėmėsi ne valstybės įmonės Registrų centro masinio vertinimo rezultatais, o tuo, kad 2008 metų vertinimo ataskaitos atitiktis teisės aktų reikalavimams buvo išnagrinėta teismų, bei tuo, kad 2007 ir 2008 metų vertinimo ataskaitos iš esmės sutampa. Tai, jog šios ataskaitos sutampa apeliaciniame skunde pripažįsta ir UAB „Čelta“.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. T. pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Čelta“ apeliacinį skundą (II t., b. l. 61?64, 67?70), manė, kad UAB „Čelta“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo atmestinas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1) Tarnybos Sprendimas UAB „Čelta“ nesukūrė jokių pareigų, apribojimų ar teisių, todėl UAB „Čelta“ negali reikšti savarankiško reikalavimo dėl tokio akto panaikinimo, atitinkamai UAB „Čelta“ neturi teisės skųsti ir teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 3 dalies 2 ir 7 punktais, apeliacinis procesas pagal šį apeliacinį skundą turėtų būti nutrauktas.
2) Akcentavo, kad atsižvelgiant į šio ginčo ribas, nagrinėjamu atveju aktualios tik tos faktinės aplinkybės, kurios susijusios su 2007 ir 2008 metų vertinimo ataskaitomis ir tik ta apimtimi, kiek tai susiję su Tarnybos Sprendimu.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjo Š. Č. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ apeliacinius skundus atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pareiškėjui kreipusis į Tarnybą dėl 2007 metų vertinimo ataskaitos ir 2008 metų vertinimo ataskaitos pripažinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų ir neturinčiomis juridinės galios (I t., b. l. 162?167) ir Tarnybai Sprendime nurodžius, kad paklausimo dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos teisėtumo negali nagrinėti vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, o 2007 metų vertinimo ataskaita iš esmės sutampa su 2008 metų vertinimo ataskaita.
Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo, pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantis TVVPĮ ginčui aktualiu laikotarpiu kito.
TVVPĮ redakcijos, galiojusios iki 2012 m. gegužės 1 d., 24 straipsnyje „Turto vertinimo ataskaitos teisinis statusas“ buvo nurodyta, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. TVVPĮ 25 straipsnyje „Ginčų dėl turto vertės nustatymo nagrinėjimo tvarka“ buvo nustatyta, kad iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
Tuo tarpu nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos TVVPĮ (2011 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-1497 redakcija) 23 straipsnio „Turto arba verslo vertinimo ataskaitos teisinis statusas ir ginčai dėl turto arba verslo vertinimo“ 1 dalyje nurodyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Taigi, skirtingai nei iki tol, nuo 2012 m. gegužės 1 d. Tarnybai suteikta teisė vertinti turto ar verslo vertinimo ataskaitos teisingumą, t. y. jos atitiktį TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
Pareiškėjui siekiant, kad Tarnyba 2007 ir 2008 metų vertinimo ataskaitas pripažintų neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų ir neturinčiomis juridinės galios, visų pirma spręstinas klausimas, ar Tarnyba apskritai turi tokią teisę, atsižvelgiant į tai, kad aptariamos vertinimo ataskaitos parengtos atitinkamai 2007 ir 2008 metais, t. y. iki aptarto TVVPĮ pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba neturi įgaliojimų vertinti, teikti išvadų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų, kurios buvo sudarytos iki 2012 m. gegužės 1 d., teisėtumo. Šią išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindžia sisteminis TVVPĮ redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. gegužės 1 d., vertinimas. Šios redakcijos TVVPĮ niekur nei expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai), nei netiesiogiai tokia Tarnybos teisė nėra numatyta. Tuo tarpu pačioje TVVPĮ 23 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodyta, kad „vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“, o reikalavimai, kuriuos turi atitikti vertinimo ataskaitos, TVVPĮ 22 straipsnyje atsirado tik nuo 2012 m. gegužės 1 d., iki tol galiojusioje šio įstatymo redakcijoje tokie reikalavimai buvo reglamentuoti 23 straipsnyje.
Taigi Tarnyba, būdama viešojo administravimo subjektas, privalėdama laikytis teisės aktų reikalavimų ir veikdama tik jai teisės aktų nustatytų įgaliojimų ribose, neturėjo įgaliojimų tenkinti pareiškėjo prašymo ir vertinti 2007 ir 2008 metų vertinimo ataskaitų teisingumo, pripažinti jų neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų ir neturinčiomis juridinės galios.
Dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos teismas pažymėjo, kad, kaip patvirtina bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, jos teisėtumo klausimas jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo (civilinės bylos Nr. 2-372-622/2010) ir Lietuvos apeliacinio teismo (civilinės bylos Nr. 2A-598/2012). Pastarojoje byloje vienas iš teismui pateiktų reikalavimų buvo pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 23 d. UAB „Verslavita“ žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. N-08-058 (t. y. 2008 metų vertinimo ataskaitą) nuo jos sudarymo momento. Lietuvos apeliacinis teismas dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos pasisakė iš esmės, nurodė, jog nėra pagrindo teigti, jog minėtoje ataskaitoje nustatyta suma nepagrįstai per didelė, pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Tarnyba, skundžiamu sprendimu atsakydama į pareiškėjo prašymą, pagrįstai nurodė, kad remiantis VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu (pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą), negali nagrinėti paklausimo dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nei vienas pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.
V.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Čelta“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A525-807/2014.
Prašyme nurodo, kad 2015 m. birželio 13 d. gautas 2015 m. gegužės 10 d. Ekspertizės aktas Eur Nr. 1504/40 E, taip pat 2015 m. liepos 13 d. sužinota apie 2009 m. lapkričio 25 d. pranešimą ir 2008 m. sausio 23 d. vertinamo turto apžiūros aktą. Iš šių dokumentų sužinota informacija, kuri nebuvo įvertinta, tačiau egzistavo bylos nagrinėjimo metu: 1) nustatytas rinkos vertės dydis 3 000 000 Lt yra aiškiai per didelis, padidintas apie 1 000 000 Lt; 2) 2008 metų vertinimo ataskaita neturi juridinės galios, nes nėra vieno iš pagrindinių dokumentų – Turto apžiūros akto; 3) nustatyta ne rinkos vertė, tačiau būsima vertė; 4) vertinta ir nustatyta vertė tokio sklypo, kuris ir ateityje negali būti; 5) neįvykdytas vertinimo tikslas – nustatyti rinkos vertę, t. y. esamos būklės žemės sklypo vertę vertinimo dienai. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, jog yra pagrindas atnaujinti procesą ir išspręsti bylą iš naujo, įvertinti pateiktas naujas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, kurios nebuvo įvertintos. Pateikta medžiaga yra esminė ir visa tai įvertinus yra pagrindas priimti iš esmės naują nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2014 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P552-63/2014). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.
Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, nutartį administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P442-166/2011 yra išaiškinęs, kad procesas administracinėje byloje atnaujinamas tik tuomet, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo pateikia pakankamai argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti motyvuotas. Taigi nustatyti pagrindai bei reikalavimai prašymo turiniui įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, priešingu atveju procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi trečiojo suinteresuoto asmens prašymą atnaujinti procesą bei jame išdėstytus motyvus, pažymi, kad nepaisant tos aplinkybės, jog trečiasis suinteresuotas asmuo tiksliai ir tiesiogiai nenurodo teisės normų, kuriose įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, iš pateiktų argumentų galima spręsti, kad jo prašymas grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, būtina nustatyti, kad tokios aplinkybės: 1) egzistavo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-68/2008, 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-43/2010, 2015 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-525/2015 ir kt.). Tam, kad aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, jos turi būti faktinio pobūdžio ir turi patekti į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-68/2012). Esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis suprantamas kaip svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą teismo procesinį sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-115/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-131/2009).
Dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, kad 2015 m. birželio 13 d. buvo gautas 2015 m. gegužės 10 d. Ekspertizės aktas Eur Nr. 1504/40 E, kuris, anot trečiojo suinteresuoto asmens, yra pagrindas atnaujinti šios bylos procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą (naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), visų pirma, pažymėtina, kad Ekspertizės aktas Eur Nr. 1504/40 E buvo priimtas 2015 m. gegužės 10 d. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad minėtas ekspertizės aktas neegzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu, o atsirado vėliau, t. y. 2015 m. gegužės 10 d. Todėl minėtos aplinkybės negalima pripažinti naujai paaiškėjusia, bet ji laikytina naujai atsiradusia faktine aplinkybe.
Dėl kitų prašyme nurodytų aplinkybių – kad 2015 m. liepos 13 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui tapo žinoma apie 2009 m. lapkričio 25 d. pranešimą ir 2008 m. sausio 23 d. vertinamo turto apžiūros aktą, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartyje akcentavo tai, kad Tarnyba, būdama viešojo administravimo subjektas, privalėdama laikytis teisės aktų reikalavimų ir veikdama tik jai teisės aktų nustatytų įgaliojimų ribose, neturėjo įgaliojimų tenkinti pareiškėjo prašymo ir vertinti 2007 ir 2008 metų vertinimo ataskaitų teisingumo, pripažinti jų neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų ir neturinčiomis juridinės galios. Taigi teismas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, iš esmės sprendė, kad Tarnyba neturėjo įgaliojimų vertinti 2007 ir 2008 metų vertinimo ataskaitų teisėtumo, tuo tarpu prašyme dėl proceso atnaujinimo pateiktais argumentais ginčijamas būtent vertinimo ataskaitų teisėtumas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašyme nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, t. y. negalima konstatuoti, jog žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis, nes teismas vertinimo ataskaitų teisėtumo nevertino ir dėl to nepasisakė. Todėl įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, tai neturėtų jokios įtakos teismo procesiniam sprendimui dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. T(1.13)A2-881(13) „Dėl turto vertinimo ataskaitų“ teisėtumo, atitinkamai jos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Čelta“ taip pat pateikė prašymą dėl papildomos informacijos priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtame prašyme jokių naujų aplinkybių, kurios būtų aktualios nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenurodoma, prašyme iš esmės dėstomos aplinkybės, susijusios su bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, esme, todėl minėtas prašymas nepriimtinas ir plačiau nenagrinėtinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, pažymi, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. A525-807/2014 pagal pareiškėjo Š. Č. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei „Čelta“, uždarajai akcinei bendrovei „Sraidanta“, G. T. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.