Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Mefodijos Povilaitienės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Kurapkai, atsakovės atstovams Dianai Bogdanovai ir advokato padėjėjui Mariui Brasiūnui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š.).

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Pareiškėjas skunde rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 dalies nuostatomis ir tvirtino, kad Garbės teismo Sprendimas sukelia jam teisines pasekmes. Pažymėjo, kad UAB „Baltijos turto vertinimo agentūros“ Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitų Nr. 665:2006(V) ir Nr. 666:2006(V) (toliau – ir Vertinimo ataskaitos) atitikimas teisės aktams ir jose nustatytos nekilnojamojo turto vertės pagrįstumas yra nagrinėjamas civilinėje byloje. Pareiškėjo vertinimu, Garbės teismas, Sprendime priimdamas išvadas, peržengė savo kompetencijos ribas, nustatytas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintuose Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Akcentavo, kad Garbės teismo Sprendime, kuriuo nutraukiama vertintojo G. Š. drausmės byla, buvo konstatuota, kad turto vertės nustatymas yra pagrįstas, o pats Sprendimas buvo pateiktas kaip įrodymas civilinėje byloje.

Pažymėjo, jog svarbu yra tai, kad drausmės byla Garbės teisme buvo inicijuota pareiškėjo skundų pagrindu, todėl darė išvadą, kad Garbės teismo Sprendimas kaip individualus administracinis aktas sukelia jam teisines pasekmes bei turi esminės įtakos pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gynybai kitose šiuo metu teismuose nagrinėjamose bylose.

Nurodė, kad nei Įstatymas, nei Nuostatai nesuteikia Garbės teismui teisės vertinti, ar nekilnojamojo turto Vertinimo ataskaitose užfiksuota informacija ir padaryti pažeidimai turi įtakos nekilnojamojo turto vertei, kad Garbės teismas gali spręsti tik, ar vertintojas padarė drausmės pažeidimą, pažeidimo padarymo priežastis ir aplinkybes, o nustačius pažeidimus skirti drausminę nuobaudą.

Pareiškėjo nuomone, Garbės teismas neanalizavo 2008-02-29 UAB „Krivita“ atliktos retrospektyvaus vertinimo ataskaitos Nr. 08-I-016, kuri nustatė, jog buto, esančio Didžiojoje g. 11-28A, Vilniuje, rinkos vertė 2006-11-06 buvo 925000 Lt, t. y. tarp dviejų nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitų egzistuoja žymus 495000 Lt skirtumas. Pažymėjo, kad vertintojas turi tik vertintojo kvalifikaciją, kuri nesuteikia teisės atlikti unikalaus objekto vertinimo, todėl tvirtino, kad vertintojas, atlikdamas buto, esančio Didžiojoje g. 11-28A, Senamiesčio sen., Vilniuje, viršijo savi kompetencijos ribas.

Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir Tarnyba) nurodė, kad, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 str. 2 d. 3 ir 4 punktais, Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir pareiškėjų skundus dėl turto arba verslo vertintojų veiklos. Pažymėjo, kad, išnagrinėjus paklausimą/skundą, pareiškėjui yra pateikiamas Tarnybos atsakymas, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Jeigu pareiškėjų pateikta informacija apie turto vertintojo padarytus turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, Tarnybos nuomone, yra pagrįsta, Tarnyba kreipiasi į Garbės teismą su rašytiniu teikimu iškelti turto vertintojui drausmės bylą. Pabrėžė, kad pareiškėjų paklausimo/skundo nagrinėjimo ir turto vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo procedūros yra atskiros. Pareiškėjų paklausimai/skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, o turto vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo procedūra yra reglamentuota Įstatymo 29 straipsnyje bei Nuostatuose. Nurodė, kad pareiškėjai, pateikę paklausimą dėl turto vertintojo parengtos turo vertinimo ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams ar skundą dėl turto vertintojo veiklos, nėra drausmės bylos procedūros dalyviais ir joje nedalyvauja. Garbės teismo sprendimu yra išsprendžiamas turto vertintojo drausminės atsakomybės klausimas, todėl, atsakovės teigimu, Garbės teismo sprendimas nelaikytinas individualiu administraciniu teisės aktu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes. Garbės teismo sprendimą, priimtą turto vertintojo drausmės byloje, gali skųsti tik pats turto vertintojas, nes būtent jam toks sprendimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes, o pareiškėjui, kuris kreipėsi į Tarnybą su paklausimu ar su skundu, galimybės skųsti Garbės teismo sprendimą teisės aktuose nenumatyta.

Pažymėjo, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2012-05-08 bei 2012-05-17 prašymus įvertinti Vertinimo ataskaitų atitikimą turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, 2012-06-04 raštu Nr. T(1.13)A2-33(12) atsakė į pareiškėjo išdėstytus klausimus. Į 2012-06-01 bei 2012-06-05 pareiškėjo raštus Tarnyba atsakė 2012-07-04 raštu Nr. T(1.13)A2-65(12). Atkreipė dėmesį, kad minėti Tarnybos atsakymai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųsti.

Tarnyba nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Garbės teismui teisės aktai nesuteikia teisės vertinti vertinimo ataskaitų pagrįstumo. Nurodė, kad Garbės teismas, siekdamas objektyviai ir visapusiškai ištirti Tarnybos nustatytus pažeidimus ir jų padarymo aplinkybes, analizuoja visą jam pateiktą medžiagą, todėl tvirtino, kad Garbės teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą analizuoti turto vertinimo ataskaitai teisės aktų keliamus reikalavimus, šių reikalavimų nesilaikymą bei tokio nesilaikymo įtaką atliktam turto vertinimui.

Teisminio nagrinėjimo metu Tarnybos atstovai patvirtino, kad priimtas Garbės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo keliami reikalavimai atmestini.

Byloje kilęs ginčas dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012-10-09 sprendimo Nr. GT-7(12)-S, kuriuo nutarta nutraukti G. Š. drausmės bylą, teisėtumo bei pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012-05-08 su skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas patikrinti Vertinimo ataskaitų teisinį atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams (t. 1, b. l. 73–75).

Tarnyba 2012-05-17 gavo pareiškėjo prašymą „Dėl viešojo intereso gynimo“ (t. 2, b. l. 28) bei 2012-05-08 pareiškėjo prašymo papildymą (t. 2, b. l. 29).

2012-06-04 Tarnyboje buvo gautas pakartotinis pareiškėjo 2012-06-01 prašymas dėl 2012-05-08 pateikto pareiškėjo skundo, kuriame pareiškėjas prašė taikyti UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ griežčiausias nuobaudas bei imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų atimti vertintojų kvalifikaciniai pažymėjimai iš G. Š. bei T. J. (t. 2, b. l. 92–98).

2012-06-04 raštu Nr. T(1.13)A2-33(12) Tarnyba atsakė į pareiškėjo 2012-05-08 bei į 2012-05-17 prašymus (t. 2, b. l. 99–101). Atsakyme nurodė, kad susipažino su pateiktomis Vertinimo ataskaitomis, išnagrinėjo vertintojo pateiktus paaiškinimus, pagal kompetenciją įvertino Vertinimo ataskaitas ir pateikė pastabas.

Tarnyba 2012-06-06 gavo pareiškėjo 2012-06-05 raštą, kuriame pareiškėjas prašė, kad Tarnyba patvirtintų, jog Vertinimo ataskaitos neatitinka teisės aktų, prašė papildyti Tarnybos rašytinį teikimą Garbės teismui, iškelti drausmės bylą turto vertintojams bei imtis priemonių panaikinti teisę verstis vertintojo veikla (t. 2, b. l. 102–107).

2012-07-04 raštu Nr. T(1.13)A2-65(12) „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Tarnyba atsakė į pareiškėjo 2012-06-01 bei į 2012-06-05 prašymus (t. 2, b. l. 128–129).

Garbės teismas 2012-10-09 priėmė sprendimą Nr. GT-7(12)S „Dėl drausmės bylos nutraukimo“, kuriuo vertintojo G. Š. drausmės byla buvo nutraukta (t. 2, b. l. 154–159).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 str. 1 d. 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 str. 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 str. 1 d. 1 punkto ir 22 str.1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (LVAT 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Garbės teismo 2012-10-09 sprendimą Nr. GT-7(12)S „Dėl drausmės bylos nutraukimo“. Iš ginčijamo Garbės teismo sprendimo matyti, kad jis priimtas, atlikus turto vertintojo G. Š. vykdytus veiksmus rengiant Vertinimo ataskaitas. Minėtu sprendimu vertintojo G. Š. drausmės byla nutraukta.

Įvertinus bylos aplinkybes, pripažintina, kad Garbės teismo 2012-10-09 sprendimas teisines pasekmes sukėlė ne pareiškėjui A. M., o vertintojui G. Š.. Kaip savo skunde nurodė pareiškėjas, ginčijamas Garbės teismo sprendimas jam sukelia teisines pasekmes dėl tos priežasties, kad yra vienas iš įrodymų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3131-345/2012. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Įrodymų vertinimas civiliniame procese yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pažymėtina ir tai, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vertinimu, tai, kad civilinėje byloje kaip įrodymas pateiktas viešojo administravimo sprendimas ar aktas, nereiškia, kad šiuo sprendimu (aktu) yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Toks sprendimas (aktas), priimtas trečiųjų asmenų atžvilgiu, nors ir pripažintas įrodymu civilinėje byloje, tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Vienokios ar kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjui tam tikrų tiesioginių pasekmių. Skundžiamas Sprendimas galėtų būti savarankišku administracinės bylos dalyku tuomet, jeigu Garbės teismo sprendimą ginčytų vertintojas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012-10-09 sprendimas Nr. GT-7(12)-S pareiškėjui A. M. nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių. Kaip minėta, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Pareiškėjui grąžintinas 144 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 4 dalis).

Pareiškėjas prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 str. 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ nuostatos nenumato, kad tuo atveju, kai byla nutraukiama remiantis ABTĮ 101 str. 1 punktu, pareiškėjui iš atsakovo yra priteisiamos advokato atstovavimo išlaidos. Kai byla nutraukiama dėl to, kad proceso šalis pareiškė skundo reikalavimą, kuris nenagrinėtinas administraciniame teisme, ir byla dėl to nutraukta, nelaikytina, kad procesinis sprendimas priimtas tos proceso šalies naudai, todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (LVAT 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje A-520-3021/2012).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 42 str. 4 dalimi, 101 str. 1 punktu, 102, 149 straipsniais, teismas

nutarė:

Administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012-10-09 sprendimo Nr. GT-7(12)-S panaikinimo nutraukti.

Pareiškėjui A. M. grąžinti 2012-11-29 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 144 Lt žyminį mokestį.

Pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant šį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.