Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-28 · Administracinė byla Nr. eI-1529-342/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-28Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-08-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
eI-1529-342/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00240-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
V.S.P., J.J.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. eI-1529-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00240-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), teisėjų Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjų V.S.P. ir J.J. įgaliotam atstovui V.P.,

2015 m. rugsėjo 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų V.S.P. ir J.J. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2015-03-19 sprendimą Nr. (8.6)-D3-Kol-176z-936 ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti 2015-03-05 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nurodo, jog jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1800 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklype yra dvibutis gyvenamas namas, susidedantis iš dviejų butų, kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjams. Šie butai turi atitinkamus adresus: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog siekdami atsidalinti žemės sklypą pusiau pagal nustatytą naudojimosi tvarką iš bendrosios dalinės nuosavybės, jų įgaliotas atstovas kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekdami nekeičiant žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo bei užstatymo reglamentų, jį padalinti į du sklypus. Teigia, jog atsakovė prašymą atsisakė tenkinti, motyvuodama tuo, jog teismai dėl tokio prašymo turinio jau pasisakė ankstesniuose sprendimuose.

Nesutinka su priimtu sprendimu ir prašo jį naikinti. Teigia, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra viena iš žemės valdų projektų rūšių, kurie rengiami tada, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti. Akcentuoja, jog pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai. Teigia, jog tokio teisės akto, ar teritorijų planavimo dokumento, kuris draustų dalinti sklypą Palangoje į du sklypus, nėra. Mano, jog savivaldybės administracijos direktorius privalėjo patvirtinti žemės valdos projektą, kuriuo žemės sklypas būtų padalintas, nes jame nesikeitė išorinės sklypo ribos bei užstatymo tankis, taip būtų buvę pakoreguoti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai. Mano, jog atsakovė nepagrįstai ginčijamame sprendime nurodė, jog šis klausimas buvo spręstas teismų. Pažymi, jog ankstesnis ginčas buvo kilęs tik dėl to paties žemės sklypo, tačiau ginčo dalykas buvo kitas – Palangos m. savivaldybės administracijos atsisakymas leisti rengti žemės valdos projektą pagal teisinį reglamentavimą. Akcentuoja, jog šiuo metu ginčo dalykas yra Palangos m. savivaldybės administracijos atsisakymas organizuoti žemės valdos projekto rengimą pagal teisinį reglamentavimą nuo 2014-01-01. Mano, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl prašo jį panaikinti ir įpareigoti prašymą svarstyti iš naujo.

Pareiškėjai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovas V.P. teismo posėdžio metu prašo tenkinti pareiškėjų skundą,

panaikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti 2015-03-05 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Paaiškino, jog atsakovė ginčijamame sprendime nurodė vienintelį prašymo netenkinimo motyvą – klausimas jau išnagrinėtas teismų, tačiau atsiliepime pateikė argumentus dėl teritorijų planavimo dokumentuose nenumatytos galimybės žemės sklypus padalinti. Mano, jog atsakovė privalo pateikti aiškų ir argumentuotą atsakymą į prašymą, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-15 nutartyje pasisakė, jog ginčas nėra tapatus, todėl pareiškėjų prašymas negalėjo būti išspręstas ankstesniais teismų procesiniais dokumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjų skundo reikalavimais. Nurodo, jog 2015-03-06 buvo gautas pareiškėjų prašymas leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – nekeičiant pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio bei teritorijos tvarkymo reglamentavimo, sklypą padalinti į du sklypus. Teigia, jog ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi pagal Palangos miesto bendrąjį planą sklypas patenka į teritoriją (duomenys neskelbtini), o pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją, o tai reiškia, jog sklypas yra Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, teritorijoje, bei Senojo miesto vietoje, kurioje užstatymo tankumas nedidinamas, sklypai nesmulkinami. Akcentuoja, jog žemės sklypas yra Palangos miesto istorinėje dalyje, kuri yra kultūros vertybė, todėl jam taikomos Kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias saugomos teritorijos tvarkomos ir planuojamos pagal bendrojo bei specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus paminklosaugos reikalavimus.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems tinkamai pranešta apie posėdį, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir teismo sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina pareiškėjams, bylą veda per atstovą, atsakovės atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-03-19 sprendimo Nr. (8.6)-D3-Kol-176z-936 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklype esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J.J., o butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V.S.P. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjų įgaliotas atstovas 2015-03-05 atsakovei pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslas – nekeičiant žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio bei užstatymo reglamento, sklypą padalinti į du atskirus sklypus. Pareiškėjai siekia, jog būtų suformuoti (iš bendro žemės sklypo padalijant) du nauji žemės sklypai su vienbučiais gyvenamasis pastatais kiekviename iš jų. Atsakovė byloje ginčijamu sprendimu išreiškė atsisakymą tokį prašymą tenkinti, informuodama, jog sprendimas neišduoti leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą jau buvo kartą pateiktas administracijos direktoriaus 2014-02-03 sprendimu Nr. (8.6)-D3-KOL-27R-387. Taip pat skundžiamame sprendime nurodoma, jog teismų procesiniais sprendimais nuspręsta, jog savivaldybės sprendimas, kuriuo netenkintas prašymas leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, yra pagrįstas ir teisėtas.

Vertintina, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-04-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-699-162/2014 išnagrinėjo pareiškėjo V.S.P. ir J.J. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl 2014-02-03 sprendimo Nr. (8.6)-D3-Kol-27r-387, kuriuo buvo atsisakyta leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo, ir jį atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-12-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A624-1941/2014 netenkino pareiškėjų apeliacinio skundo ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-04-11 sprendimą paliko nepakeistą. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-792-556/2015 konstatavo, jog ginčas dėl šioje byloje skundžiamo sprendimo ir 2014-02-03 sprendimo nėra tapatus, kadangi skiriasi ginčo dalykas. Ankstesnio sprendimo 2014-02-03 ginčo dalykas buvo atsisakymas leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, o šioje byloje ginčo dalykas yra atsisakymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Šių aplinkybių pagrindu spręstina, jog atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, turėjo vertinti faktinę situaciją ir vadovautis teisės aktais, galiojančiais prašymo (2015-03-05) pateikimo metu.

Žemės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsnio 7 dalis (bylai aktuali 2014-07-17 įstatymo Nr. XII-1085 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-01-01) nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (toliau – ir projektai) rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Atvejai, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai reglamentuoti Įstatymo 40 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte nustatytas atvejis, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Tokios Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (bylai aktuali 2014-01-02 įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-01-15). Taisyklių 12.2 punktas nustato, jog projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 13 punktas nustato projekto rengimo inicijavimo teisę turinčius subjektus, tarp kurių numatyti ir privačios žemės savininkai (13.4 punktas). Iniciatoriai prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS (19.2 punktas). Organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių (Taisyklių 21 punktas). Remiantis teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis matyti, jog pareiškėjai įgyvendindami projekto rengimo inicijavimo teisę (kaip privačios žemės sklypo savininkai) nustatyta forma kreipėsi į projekto organizatorių – savivaldybės administracijos direktorių, kuris 2015-03-19 sprendimu atsisakė tenkinti tokį prašymą nurodydamas motyvą – prašymas jau buvo išnagrinėtas 2014-02-03 ir ankstesnis sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjų prašymas leisti organizuoti žemės rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, teismų pripažintas pagrįstas ir teisėtas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (žr. pvz. LVAT 2015-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. R-12-422/2015).

Vertintina, jog Palangos miesto savivaldybės administracija, priimdama byloje skundžiamą sprendimą, jo nepagrindė teisės aktais. Palangos miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, šiuo atveju nustatytais ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio (ginčui taikytina 2014-11-11 įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, įsigaliojo nuo 2015-01-01) 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, jog atsakovės priimtam sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Analizuojant ginčijamo sprendimo turinį, pastebėtina, jog jame pateikta informacija į ankstesnį atsakymą dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą neišdavimo ir pacituota teismų pozicija šiuo klausimu. Tokia informacija vertintina kaip nukreipianti į ankstesnį 2014-02-03 atsakymą, todėl akivaizdu, jog Palangos miesto savivaldybės administracija šioje byloje ginčijamą sprendimą grindžia tais pačiais motyvais, kurie buvo nurodyti 2014-02-03 rašte, papildomai nurodydama aplinkybes dėl šio rašto teisėtumo ir pagrįstumo, konstatuoto teismų sprendimais. Tačiau kaip aukščiau nurodyta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-15 nutartimi pasisakė apie ginčo dalyko netapatumą. Darytina išvada, kad įsiteisėjusia minėta teismo nutartimi jau konstatuotas ginčijamo sprendimo motyvų nepagrįstumas. Ankstesniu prašymu pareiškėjai kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu leisti rengti Projektą, o nagrinėjamu atveju – su prašymu organizuoti Projekto rengimą, todėl atsakovė privalėjo remtis prašymo pateikimo metu buvusiu teisiniu reglamentavimu ir faktinėmis aplinkybėmis, o ne 2014-02-03 sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Taip pat vertintina tai, jog atsakovė ginčijamu sprendimu visiškai neanalizavo pasikeitusio teisinio reguliavimo dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo, o šią motyvaciją pateikė tik atsiliepime į skundą. Teisėjų kolegija nepasisako dėl atsiliepime į skundą nurodytų motyvų – teritorijų planavimo dokumentai nenumato sklypų padalinimo galimybės, pagrįstumo, kadangi šie motyvai nebuvo ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas (sprendime nenurodyti).

Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-111/2014). Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nenurodyti pagrindinai faktai ir argumentai sprendimo neorganizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto priėmimui, nenurodytas teisinis pagrindas, nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. Todėl toks sprendimas, kaip nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais, naikintinas.

Vertintina, kad pažeisto teisėtumo atkūrimas paprastai pasiekiamas sugrąžinant šalis į padėtį, buvusią iki neteisėto administracinio akto priėmimo, todėl panaikinus ginčijamą administracinį aktą, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti 2015-03-05 pareiškėjo įgalioto atstovo pateiktą prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (Taisyklių 21 punktas) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjų V.S.P. ir J.J. skundą tenkinti.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-03-19 sprendimą Nr. (8.6)-D3-Kol-176z-936 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“.

Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų V.S.P. ir J.J. įgalioto atstovo V.P. 2015-03-06 pateiktą prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui

Teisėjai Aušrelė MažrimienėRemigijus ArminasDalia Gumuliauskienė