Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-11 · Administracinė byla Nr. I-699-162/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-11
Bylos Nr.
I-699-162/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00154-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio
Pareiškėjas
V. S. P., J. J.
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-699-162/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00154-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 14.7; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovui V. P.,atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Petrui Kaminskui,

trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Arūnui Umbrasui,

2014 m. kovo 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. P., J. J. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (8.6)-D3-Kol-27r-387 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. S. P. ir J. J. skundu (b. l. 5-6) kreipėsi į teismą, prašydami:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-Kol-27r-387 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą;

2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją dar kartą išnagrinėti pareiškėjų 2014 m. sausio 21 d. prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Nurodo, kad pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1800 ha bendro ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra dvibutis gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. S. P. priklauso butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o J. J. – butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nutarė atsidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir padalinti žemės sklypą pusiau pagal nusistatytą naudojimosi tvarką taip, kad kiekviename naujai suformuotame žemės sklype liktų po atskirą butą, t. y. būtų suformuoti du nauji žemės sklypai su vienbučiais gyvenamaisiais pastatais kiekviename iš jų. Su prašymu išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, kuri atsisakė išduoti tokį leidimą, motyvuodama tuo, kad bus pažeistas detaliajame plane nustatytas užstatymo tankumas. Pareiškėjai su tuo nesutinka ir teigia, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktorius patvirtintais žemės valdos projektais žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvojoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Žemės valdos projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo(-ų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Pažymi, jog atsakovo buvo prašoma leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su planavimu tikslu – nekeičiant pagrindinės žemės sklypų naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio bei teritorijos tvarkymo reglamento, sklypą padalinti į du sklypus, todėl pareiškėjams nesuprantamas atsakovo atsisakymas leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tuo pagrindu, kad bus keičiamas teritorijos užstatymo tankumas. Pažymi, kad detaliuoju planu buvo numatyta, kad sklype gali būti vienas pastatas ir 15 procentų užstatymo tankumas, tai sklypą padalijus į du sklypus, užstatymo tankumas bus toks pat.

Pareiškėjų atstovas V. P. skundą prašo tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Pareiškėjai, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 33-34), į teismo posėdį neatvyko. Neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Atsiliepimas

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Petras Kaminskas su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 23-24) nurodo, jog 2014 m. sausio 21 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas leisti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – nekeičiant pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio bei teritorijos tvarkymo reglamento, sklypą padalinti į du sklypus, tačiau 2014 m. vasario 3 d. sprendimu buvo atsisakyta leisti rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymi, jog pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtintą Palangos miesto bendrąjį planą sklypas patenka į teritoriją P10. Šios teritorijos vyraujantys požymiai – mišrios kurorto centro, pocentrių teritorijos, kurioms keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai. Pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą (toliau – ir Specialusis paminklosauginis planas), patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, sklypas patenka į U2 teritoriją. Sklypas yra Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui teritorijoje bei Senojo miesto vietoje, pripažintam saugoti moksliniam pažinimui. Pagal Specialiojo paminklosauginio aiškinamojo rašto 6.2.2 punktą, U2 teritorijoje užstatymo tankumas nedidinamas, sklypai nesmulkinami. Leisti rengti planą, kuriame būtų numatyta esamą žemės sklypą padalinti į du sklypus, atsisakyta siekiant apsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę – Palangos miesto istorinę dalį (unikalus kodas 12613), kuri kultūros vertybe paskelbta Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 103 ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190.

Pabrėžia, jog žemės sklypas yra nekilnojamosios vertybės teritorijoje, saugomos valstybės ir jai turi būti taikomos Lietuvos Respublikos kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose nurodoma, kad saugomos teritorijos planuojamos ir tvarkomos pagal bendrojo bei specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomos paminklosaugos reikalavimus.

Šalies argumentai

Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas Arūnas Umbrasas su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypas negali būti dalijamas, kadangi jis yra Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, teritorijoje, todėl jo dalinimas pažeistų Specialiojo paminklosauginio plano nuostatas. Taip pat pažymėjo, jog šiuo metu norimo dalinti žemės sklypo užstatymo plotas yra didesnis nei buvo numatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 33.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams V. S. P. ir J. J. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (8.6)-D3-Kol-27r-387 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjai taip pat prašo atsakovą įpareigoti dar kartą išnagrinėti pareiškėjų 2014 m. sausio 21 d. prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai 2013 m. liepos 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą (b.l. 13) išduoti leidimą rengti 0,1800 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodydami planavimo tikslą – nekeičiant pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio bei teritorijos tvarkymo reglamento, sklypą padalinti į du sklypus.

Skundžiamu Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimu atsisakyta išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 14), motyvuojant tuo, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) didėtų užstatymo tankumas. Sprendime pažymėta, kad norimas padalinti žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suplanuotas Palangos miesto tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 33 1.1 punktu patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu. Šio detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) statomas vienas pastatas, užstatymo plotas 270 kv. m., sklypo užstatymo procentas iki 15 procentų. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą Nr. 50/170384, žemės sklype (duomenys neskelbtini) stovi nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas yra 337 kv. m. Šiuo metu esamas užstatytas plotas, kuris sudaro daugiau nei 18 procentų, viršija minėtame detaliajame plane nurodytą leistiną žemės sklypo užstatymo plotą, t. y. iki 15 procentų.

Skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu nurodyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalis bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktas.

Pareiškėjai, ginčydami Sprendimą, savo reikalavimus grindžia tuo, kad: 1) prašomo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo tiksluose buvo numatyta nekeisti teritorijos tvarkymo reglamento; 2) žemės sklypo detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 33 1.1 punktu, buvo numatyta, kad sklype gali būti vienas pastatas ir 15 procentų užstatymo tankumas, o sklypą padalijus į du sklypus, užstatymo tankumas išliks nepakitęs.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120), Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446).

Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžta žemės sklypo atidalijimo sąvoka, pagal kurią žemės sklypo atidalijimas yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. To paties straipsnio 18 dalyje nurodyta, jog žemės sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas yra visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). Žemės įstatymo 37 straipsnyje numatyta žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema, kurią sudaro: 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai; 2) žemės valdos projektai. Žemės valdos projektai pagal tikslus ir uždavinius skirstomi į: 1) žemės reformos žemėtvarkos projektus; 2) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 3) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus; 4) žemės konsolidacijos projektus. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejai, o vienas iš tokių atvejų – kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Taigi Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta imperatyvi įstatymo nuostata, jog rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai negali prieštarauti įstatymams ir kitiems teisės aktams. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjų siekiamu rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu, nėra pažeidžiami įstatymai ir kitos teisės aktų nuostatos, dėl kurių Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti leidimą rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Teritorijų planavimo įstatymo priedo (Žin., 2013, Nr. 76-3824) 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai – žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, prilyginami žemės valdos projektams. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, nustatomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra Palangos miesto istorinėje dalyje (b. l. 39). Pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą (minėta, toliau – ir Specialusis paminklosauginis planas), patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, sklypas yra kultūros vertybės U2 teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 buvo pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui. Specialiojo paminklosauginio plano Apsaugos reglamento tekstinėje (įžanginėje) dalyje pažymėta, kad 1995 metais vertingiausia Palangos miesto centrinės dalies teritorija buvo įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o Palangos centrinėje dalyje išsiskiria teritorija U2 – urbanistinė vertybė, kuri įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Iš Specialiojo paminklosauginio plano brėžinio (Genplanas) matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra priskirtas rekreacinei – poilsinei teritorijai (b. l. 39-40). Specialiojo paminklosauginio plano 7.5.3 punkte nurodyta, kad rekreacinėje poilsinėje teritorijoje yra saugoma susiklosčiusi sklypų sistema. Griežtai reglamentuojamas sklypo užstatymo tankumas, kuris pagal susiklosčiusį istorinį yra iki 10 procentų, o sklypų, didesnių kaip 20 arų, iki 5 procentų. Be to, Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punkte nurodyta, kad U2 teritorijoje neturi didėti užstatymo tankumas ir smulkėti sklypai.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 8) matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso V. S. P. (900/1800 dalis) ir J. J. (900/1800 dalis). Minėtame išraše nurodyta apie juridinio fakto – nekilnojamojo daikto buvimo nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) – įregistravimą. Šiame sklype yra pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas 1A2p, būklė – nebaigtas statyti (baigtumo procentas – 68 procentai), namo aukštų skaičius – 2, užstatymo plotas 337,00 kv. m. (b. l. 9). Minėtame name nuosavybės teise V. S. P. priklauso butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o J. J. – butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). Iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 33 1.1 punktu, pagrindinio brėžinio matyti, kad 0,1800 ha žemės sklypo leistinas užstatymo plotas iki 15 procentų (b. l. 16). Pareiškėjams priklausančio nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatymo plotas yra 337,00 kv. m., t. y. žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas yra 18,7 procentų, kas akivaizdžiai viršija užstatymo plotą, nurodytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamente. Pabrėžtina, jog teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pažymėjo ir tai, kad skaidant sklypus į mažesnius, kiekvienas naujas sklypas turės naujus parametrus ir jam bus taikomas kitas užstatymo tankumas, nei kad būtų taikomas vientisam sklypui iki jo padalijimo. Taip pat pabrėžė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), jau buvo padalintas į 5 sklypus, todėl paskaičiavus šių padalintų sklypų užstatymo tankumą, tikėtina, jog jis butų viršytas, t. y. viršytas Specialiojo paminklosauginio plano 7.5.3 punkte nurodytas 10 procentų užstatymo tankumas, kuris buvo taikomas vientisam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) iki jo padalijimo. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjų norimame padalinti žemės sklype šiuo metu tebevyksta statybos darbai ir yra viršytas 15 procentų užstatymo plotas, kuris buvo nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad užstatymo tankumas dalijant sklypus didės. Minėta, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktą, žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis. Šiuo atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimas pažeistų Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punktą, kuriuo draudžiama didinti užstatymo tankumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas papildomai nurodė, kad detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 33 1.1 punktu, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į 5 naujus sklypus, todėl turėtų būti galima dalinti ir pareiškėjams priklausantį žemės sklypą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nekvestionuotina, jog teisinėje valstybėje visos institucijos ir kiti subjektai (tame tarpe ir pareiškėjai) teises ir teisėtus interesus įgyvendina griežtai laikantis teisės aktuose įtvirtintų sąlygų ir reikalavimų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo ir kitų teisės principų. Šiuo atveju galioja principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex iniuria non oritur ius). Todėl pareiškėjo argumentas dėl ankstesnio žemės sklypo padalinimo į 5 naujus sklypus negali būti pagrindu leisti padalinti pareiškėjų prašomą žemės sklypą, esantį Palangos miesto istorinėje dalyje, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui. Nors skundžiamame sprendime atsakovas ir nenurodė Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punkto, t. y. kad U2 teritorijoje negali būti smulkinami žemės sklypai ir Palangos miesto istorinėje dalyje turi būti išlaikoma urbanistinė saugoma teritorija (urbanistinė perspektyva), tačiau tai negali būti priežastimi panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Skundžiamame sprendime buvo nurodyta, kad neišduodamas leidimas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi pažeidžiamas leidžiamas užstatymo tankumas, t. y. Sprendime buvo suprantamai ir aiškiai išdėstytos aplinkybės ir nurodyti teisės aktai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. (8.6)-D3-Kol-27r-387 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto“ yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl pareiškėjų prašymas dėl jo panaikinimo netenkintinas. Netenkinus prašymo panaikinti Sprendimą, netenkintinas ir prašymas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją dar kartą išnagrinėti pareiškėjų 2014 m. sausio 21 d. prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjų V. S. P. ir J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėLaimutė Jokubauskaitė