- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- B2-1537-262/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- L. R., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- UAB „Giloja“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų L. R. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinius atsakovui UAB „Giloja“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. R. prašo iškelti UAB „Giloja“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lematas“. Nurodė, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 2 644,20 Lt darbo užmokesčio.. Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu net ir įspėtas apie bankroto bylos jam inicijavimą. Taigi, yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą.
Ieškovas Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo iškelti UAB „Giloja“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrovita“. Nurodė, kad atsakovas ieškovui skolingas 25 228,73 Lt. Įmonei buvo taikytos įstatyme numatytos sankcijos: nuo 2013-11-21 bankams pateikti mokėjimo nurodymai dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įmokų įsiskolinimui padengti, tačiau šie nurodymai liko neįvykdyti. Atsakovas neįvykdė ieškovo reikalavimų ir įspėtas apie bankroto bylos iškėlimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pateiktus ieškinius, nurodė, kad su buvusiu darbuotoju visiškai atsiskaityta iki darbuotojui išeinant iš darbo. Nurodė, kad yra mokus ūkio subjektas, nes pagal pateiktą įmonės balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai neviršija pusės įmonės balansinio turto vertės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014-09-16 nutartimi ieškovų ieškinį tenkino ir UAB „Giloja“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrovita“. Nurodė, kad atsakovas nevykdo pareigos pateikti juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš atsakovo pateikto 2013-12-31 balanso nustatė, kad įmonė turėjo 2 687 248,00 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 051 566,00 Lt. Atsakovas neįvykdė pareigos pateikti įmonės 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, nepateikė įmonės kreditorių ir debitorių sąrašų, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti atsakovo mokumo.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014-11-20 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014-09-16 nutartį panaikino ir bankroto bylos atsakovui UAB „Giloja“ iškėlimo klausimą nutarė perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokią dalį iš įmonės finansiniuose dokumentuose nurodytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sudaro pradelsti įsipareigojimai. Teismui nebuvo pateiktas ĮBĮ 9 str. 1 d. reikalavimus atitinkantis kreditorių ir skolininkų sąrašas, kuriame būtų nurodyti atsiskaitymo terminai. Apeliacinės instancijos teismas, sutiko, kad atsakovas iš tiesų elgėsi pasyviai ir įmonės nemokumo klausimą sprendusiam pirmosios instancijos teismui neteikė pakankamai duomenų apie UAB „Giloja“ finansinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Byloje yra sprendžiamas bankroto bylos atsakovui UAB „Giloja“ iškėlimo klausimas. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, kurios veikla sudaro galimybę sukurti darbo vietas, interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1522/2011). Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-29 nutartis, priimta byloje Nr. 2-182/2009; 2009-06-11 nutartis, priimta byloje Nr. 2-754/2009; 2009-06-25 nutartis, priimta byloje Nr. 2-759/2009).
Žemesnės instancijos teismas
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Vilniaus apygardos teismui nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį arba atsakovas viešai pranešė savo kreditoriams, kad negali ar neketina vykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje vienintelis pagrindas iškelti UAB „Giloja“ bankroto bylą yra įmonės nemokumo konstatavimas.
Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę su įmonės (ne)mokumu susijusias aplinkybes pateikia ieškovas ieškinyje bei atsakovas atsikirtimuose, taip pat tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose. Remiantis šių asmenų pateiktais duomenimis teismas sprendžia ieškinio dėl įmonės pripažinimo nemokia pagrįstumo klausimą. Viešąjį interesą turinčioje bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutuojančia, teismas yra aktyvus ir gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, rinkti įrodymus savo iniciatyva tam, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas ieškinį tenkinti (atmesti).
Iš VĮ „Registrų centras“ paskutinio 2013 m. pateikto atsakovo balanso matyti, kad įmonės turto vertė sudaro 2 984 366,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 1 296 477,00 Lt. Taigi atsakovo turtas du kartus viršija mokėtinus įsipareigojimus. 2013 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė dirba pelningai. Ieškovas L. R. nurodo, kad atsakovas su juo iš dalies atsiskaitė, todėl teismui tai leidžia teigti, kad atsakovas linkęs išspręsti ginčus taikiai. Tai patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktas pranešimas ieškovui Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl skolos dengimo grafiko, kurį tikrai gavo ieškovas, kadangi ant pareiškimo yra ieškovo gauto dokumento registracija (b.l.125-126). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas įregistruotas juridinių asmenų registre ir veiklą vykdo nuo 2000 metų, todėl tai rodo, kad atsakovas puikiai prisitaikęs prie rinkos reikalavimų ir sugeba vystyti veiklą bei šalinti atsiradusius finansinius sunkumus. Iš viso to darytina išvada, kad siekiant išlaikyti gyvybingą įmonę, nėra pagrindo kelti bankroto bylą.
Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimu ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896,00 EUR baudą.
Atsakovo vadovas V. Ž. ne kartą buvo įpareigotas pateikti nurodytus dokumentus, tačiau reikalavimų neįvykdė. Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo 2014-11-28 teisėjos rezoliucija atsakovo vadovas buvo įpareigotas teismui pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų, sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ataskaitų rinkinį ir kt. Tačiau atsakovas pateikęs atsiliepimą, šio įpareigojimo neįvykdė ir piktybiškai vengė tai daryti, todėl atsakovo vadovui skirtina 1 448,00 EUR bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9, 10 straipsniais,
nutarė:
Atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Giloja“.
Skirti atsakovo direktoriui V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1448,00 EUR dydžio baudą.
Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali pateikti paskyrusiam baudą teismui prašymą ją panaikinti ar sumažinti.
Nutartis per 10 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme.