Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.1; 2.3.4.4.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2018 m. balandžio 30 d.

išvadą teikiančios institucijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymo, pavardės suteikimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė G. M. ir jos atstovė advokatė Dalia Dudėnienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad nuo šių metų vasario mėnesio pabaigos dirba (duomenys neskelbtini), darbo sutartis sudaryta iki šių metų birželio mėnesio. Nurodė, kad jos pajamas sudaro darbo užmokestis, kuris už šių metų vasario mėnesį buvo 113 Eur, taip pat kas mėnesį gaunama 58,52 Eur dydžio išmoką už vaikus. Sūnui A. iš atsakovo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 116 Eur, tačiau jis išlaikymo vaikui neteikia, abiem vaikais nesirūpina, nebendrauja. Vaikus išlaikyti padeda mama A. M., kuri prižiūri juos ieškovei būnant darbe. Nurodė, kad buto komunaliniai mokesčiai kas mėnesį sudaro apie 100 Eur, t. y. maždaug po 25 Eur kiekvienam bute gyvenančiam asmeniui. Pažymėjo, kad specialybės nėra įgijusi, mokėsi Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, tačiau mokslus nutraukė gimus dukrai.

Atsakovas R. B. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimų ar nepriežiūros. Pažymėjo, kad G. M. su nepilnamečiais vaikais: sūnumi A. B. ir dukra U. M. gyvena dviejų kambarių bute su patogumais, priklausančiame ieškovės mamai A. M.. Viename kambaryje įsikūrusi ieškovė su vaikais, jis apstatytas būtiniausiais baldais, kūdikiui sudaryta tinkama aplinka bei sąlygos augti, vystytis ir lavėti. Pokalbio su ieškovės sūnumi užmegzti nepavyko, kadangi jis mažai šneka, jam numatyti logopedo užsiėmimai. Nurodė, jog nustačius, kad R. B. yra nepilnametės U. M. tėvas, neprieštaraus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, o nepilnametės gyvenamąją vietą nustačius su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai (b. l. 18-19).

Išvadą teikiančios institucijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovė R. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškovės reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. M. turi nepilnametį sūnų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio tėvas yra atsakovas R. B. (b. l. 10), ir nepilnametę dukrą U. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios gimimo įraše nėra nurodyti duomenys apie vaiko tėvą (b. l. 8).

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). CK 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

2018 m. kovo 26 d. teisme gautame Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES44 /2018(01) nurodyta, kad R. B. yra vaiko U. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99999999999999 % tikimybe (b. l. 41). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie tai, kad šalys palaikė artimus santykius, turi nepilnametį sūnų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), taip pat į atliktos DNR ekspertizės išvadą, reikalavimas dėl tėvystės pripažinimo yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl tenkinamas nustatant, kad R. B. yra U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametė U. M. – yra jo dukra (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.294, 3.295 straipsniai). Atsakovui R. B. išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės.

Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. 2006 m. gegužės 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ 102 punktu nustatyta, kad asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo tvarką reglamentuoja LR teisingumo ministro įsakymu tvirtinamos Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti ir į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą.

Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, 2017 m. liepos 23 d. gimusios nepilnametės U. gimimą įregistravo motina G. M., vaikui buvo suteikta motinos pavardė, kadangi atsakovas vaiko tėvystės gera valia nepripažino. Šalys taip pat turi nepilnametį sūnų A., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio tėvystę atsakovas pripažino pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ir suteikė jam savo pavardę „B.“. Ieškovė prašo dukrai suteikti tėvo pavardę, kad abiejų vaikų pavardės būtų vienodos. Manytina, kad skirtingų pavardžių suteikimas ieškovės vaikams galėtų turėti neigiamas pasekmes vaikų bendravimui, pašaliniams asmenims būtų patvirtinama skirtinga ieškovės vaikų tėvystė ir tai gali turėti neigiamos įtakos ieškovės vaikams bendraujant su kitais asmenimis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad atsakovas šiuo klausimu savo nuomonės nepateikė, vaiko amžių, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, nustačius, kad atsakovas yra nepilnametės U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, vaikui suteiktina pavardė – B. (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, t.y. vaiko motina G. M.. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir U. M. gyvena su ieškove dviejų kambarių bute su patogumais, priklausančiame ieškovės mamai A. M., kuriame vaikams yra tinkama aplinka bei sąlygos augti, vystytis ir lavėti. Ieškovė pati pagal galimybes rūpinasi vaikais, juos prižiūri ir išlaiko nuo pat jų gimimo. Tuo tarpu atsakovas vaikų gerove ir jų išlaikymu nesirūpina, jais nesidomi, nebendrauja. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, o tai taip pat parodo atsakovo abejingumą, požiūrį į tėvystę ir santykius su vaikais. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnametės U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepilnametės U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina G. M. (CK 2.14, 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. B. dukters U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 130 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį dėl prašomo išlaikymo vaikui ir jo dydžio nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko ir savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio teismui neišdėstė. Šios aplinkybės nėra kliūtis bylos nagrinėjimui.

Sodros duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedirba. Tačiau nustatant atsakovo turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių neturi galimybės dirbti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo. Teismas vertina, kad galimybė susirasti savo amžių atitinkantį darbą atsakovui šiuo metu nėra ribota, o sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas darbui rasti, tačiau dėl objektyvių priežasčių susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą atsakovui surasti nepavyko. Teismas priimdamas sprendimą taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumo lygį. Tokiu atveju, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės materialinė padėtis itin sunki – moteris nuo 2018 m. vasario mėnesio pabaigos dirba (duomenys neskelbtini), darbo sutartis sudaryta iki šių metų birželio mėnesio. Jos pajamas sudaro darbo užmokestis, kuris už šių metų vasario mėnesį buvo 113 Eur, kas mėnesį gaunama 58,52 Eur dydžio išmoka už vaikus bei 67 Eur dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo. Nepilnamečiui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 116 Eur, tačiau jis prie vaikų išlaikymo neprisideda, jų poreikiais nesidomi, vaikais nesirūpina, su jais nebendrauja. Vaikus išlaikyti ieškovei padeda jos mama A. M.. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė vaikais rūpinasi tinkamai, yra sukūrusi vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Teismui pateikti duomenys, kad U. M. būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia apie 250 Eur: maistui – 100 Eur, sauskelnėms – 40 Eur, higienos priemonėms (kremukams, šampūnui, muilui, skalbimo priemonėms ir pan.) – 25 Eur, drabužiams, avalynei – 30 Eur, vitaminams, papildams – 20 Eur, namų apyvokos daiktams (indams, patalynei, rankšluosčiams ir kt.) – 10 Eur, lavinimui, žaislams – 10 Eur. Teismo vertinimu šios išlaidos nėra neprotingai didelės ar neproporcingos vaiko poreikiams, visos išlaidos teismo vertinimu yra adekvataus, protingo dydžio. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2018-01-01 yra 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo mažesnio išlaikymo, įvertinus tai, kad atsakovas pagal savo amžių ir sveikatos būklę turi galimybes dirbti ir uždirbti, teismas neturi pagrindo mažinti prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovės argumentais, jog prašomas priteisti iš atsakovo 130 Eur išlaikymo dydis nepilnametei dukrai per mėnesį, yra pakankamas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo tenkinamas visiškai, pripažįstant, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai U. M., gimusiai 2017 m. liepos 23 d., po 130 Eur per mėnesį mokomomis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. spalio 31 d.) iki U. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Byloje nustatyta, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo vaiko gimimo, todėl pagrįstas ir tenkintinas yra ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo nepilnametės U. M. gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. už 3 mėnesius ir 8 d., sudarantį 423,55 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. spalio 4 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-3813-18905 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 13). Byloje pateikta patikslinta antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2018 m. kovo 28 d. pažyma Nr. (2.16)NTP-7-2088, kurioje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 275,21 Eur, kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos sudaro 330 Eur, viso 605,21 Eur (b. l. 46). CPK 96 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 605,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 159,51 Eur žyminis mokestis už pareikštus reikalavimus (100 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 59,51 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (130 Eur x 12 mėn. x 3 proc. + 423,55 Eur x 3 proc. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), ir 6,04 Eur pašto išlaidos valstybei, nuo kurių sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji – R. B. dukra.

Nepilnametei U. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikti pavardę – B.

Nustatyti nepilnametės U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. spalio 31 d.) iki U. M. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 423,55 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 55 centus) išlaikymo įsiskolinimo U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nepilnametės U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 159,51 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 51 cento) žyminį mokestį ir 6,04 Eur (šešių eurų 4 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660) bei 605,21 Eur (šešių šimtų penkių eurų 21 cento) išlaidas už G. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.