- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-792-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01701-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- V. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl 2017 m. spalio 31 d. Ukmergės rajono apylinkės tesimo (nuo 2018-01-01 – Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai) sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2265-981/2017 pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovui V. A. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BnP Finance, AB 2017-08-31 ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo V. A. 100 Eur negrąžinto kredito, 9,45 Eur kredito mokesčio, 251,38 Eur mokėjimo palūkanų, 9,85 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėjas UAB „Finverta“ ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas V. A. 2015-05-25 sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas 30 dienų terminui. Pagal vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 9,45 Eur kredito mokestį. 2017-02-13 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir ieškovės BnP Finance, AB buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Finverta“ perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Atsakovas apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuotas elektroniniu bei registruotu laiškais. Atsakovui neįvykdžius kredito sutartys numatytų įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2017 m. spalio 31 d. skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei BnP Finance, AB 100 Eur kreditą, 9,45 Eur kredito mokestį, 39,90 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55,10 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. A.; likusią ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, nurodė, jog nagrinėjamu atveju prašomų priteisti palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis. Teismas nurodė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 9.1. punkte numatytos palūkanos pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Ieškovė, norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, privalo juos įrodyti, o ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Teismas nurodė, kad prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl yra mažintinos iki 0,05 procento.
4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad negali būti taikomas dviguba atsakomybė bei priteistini ir delspinigiai už tą pačią sumą bei laikotarpį, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti ieškovui delspinigius tik už kredito mokesčio (9,45 Eur) mokėjimo termino praleidimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliantė BnP Finance, AB apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2017 m. spalio 31 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 251,38 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 9,85 Eur delspinigių, 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, 15 Eur žyminį mokestį, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas.
5.2. Sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kredito davėjas ir gavėjas susitarė kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, kredito gavėjas su tuo susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Tai nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės.
5.3. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti ne tik suteiktą 100 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 9,45 Eur kredito mokestį, kurio bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 200 proc., per 30 kalendorinių dienų laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktu sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių metinė palūkanų norma sutarties specialiosiose sąlygose buvo numatyta 114,98 proc.
5.4. Teismas, mažindamas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 str. 8 d. ir apelianto prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prilygino netesyboms.
5.5. Teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį. Apeliantas reikalauja priteisti mokėjimo, o ne kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, todėl prašomi priteisti delspinigiai į palūkanų sumą neturi būti įskaičiuojami. Sutarties 9.1. punkte įtvirtinto netesybos delspinigių forma atitinka VKĮ 11 str. 8 d. reikalavimus, todėl visa apimtimi priteistini iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
7. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2015-05-25 vartojimo kredito davėjas UAB „Finverta“ ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 50955. Pagal šią sutartį atsakovui buvo suteiktas 100 Eur kreditas 30 dienų terminui, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2015-06-24. UAB „Finverta“ su BnP Finance, AB 2017-02-13 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Finverta“ perleido BnP Finance, AB reikalavimo teises į UAB „Finverta“ skolingus asmenis. BnP Finance, AB dėl minėta kredito sutartimi suteiktos paskolos grąžinimo kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. A. priteisti ieškovo BnP Finance, AB naudai 100 Eur negrąžinto kredito, 9,45 Eur kredito mokesčio, 251,38 Eur mokėjimo palūkanų, 9,85 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 121 Eur BnP Finance, AB patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei (apeliantei) BnP Finance, AB 100 Eur kreditą, 9,45 Eur kredito mokestį, 39,90 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55,10 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. A.. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutiko, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir priteisti apeliantui iš atsakovo 251,38 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 9,85 Eur delspinigių, 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, 15 Eur žyminį mokestį, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų santykio, kai šalis sieja vartojimo kredito santykiai. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.1. punkte numatytos palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją (minimalūs kreditoriaus nuostoliai (negautos pajamos), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
10. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Mokėjimo (pelno) palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.
11. Bendrųjų kredito sutarties Nr. 50955 sąlygų 9.1. punkte numatyta, kad jeigu Kredito gavėjas (V. A.) grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku į sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba sutartis yra nutraukiama sutartyje numatytais pagrindais, tai už laiku negrąžintą kreditą (jo dalį) iki visiško faktinio kredito grąžinimo kredito davėjui dienos skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei sutarties specialiųjų sąlygų 1 skyriuje nurodytas palūkanas. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte nurodyta, kad už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, jog kredito suma yra 100 Eur, bendra kredito gavėjo mokama suma – 109,45 Eur (palūkanos už naudojimąsi suteiktomis kredito lėšomis nuo kredito lėšų išmokėjimo iki kredito grąžinimo dienos). Kredito sutarties specialiosiose sąlygose taip pat numatyta, jog metinė palūkanų norma – 114,98 proc. (skaičiuojama nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos), o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 200 proc.
12. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.2. punkte numatyta, jog kredito gavėjas įsipareigoja laiku ir pilnai grąžinti kredito davėjui suteiktą kreditą, mokėti palūkanas, kitus bendrą vartojimo kredito kainą sudarančius mokesčius bei visus kitus sutarties specialiosiose sąlygos išvardintus mokesčius ir mokėjimus. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.2. punkte taip pat nurodyta, kad visus mokėjimus pagal sutartį, įskaitant bet neapsiribojant, kredito grąžinimą, palūkanų mokėjimą, kitų pagal šią sutartį mokėtinų mokesčių ir sumų mokėjimą kredito gavėjas įsipareigoja atlikti sutartyje nustatytais terminais pervesdamas atitinkamas sumas į sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą kredito davėjo banko sąskaitą.
13. Atsižvelgus į išdėstytą matyti, kad kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytos 114,98 proc. metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Atsakovo, kaip kredito gavėjo, pareiga mokėti nustatytas palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovas, prisiėmęs sutartinę prievolę, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas. Šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas sutiko su vartojimo kredito sutarties sąlygomis ir patvirtino, kad sutinka su tokiu palūkanų dydžiu. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų palūkanų ir nepagrįstai nurodė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 9.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinė netesybos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo (ginčo atveju aktuali įstatymo redakcija) 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 114,98 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus.
15. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovui negali būti taikoma dviguba atsakomybė už prievolių įvykdymo termino praleidimą ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti ieškovui delspinigius tik už kredito mokesčio (9,45 Eur) mokėjimo termino praleidimą ir priteisė ieškovui iš atsakovo 0,85 Eur delspinigių. Kaip teisingai nurodė, apeliantė, CK 6.256 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad apeliantas reikalauja mokėjimo palūkanų, apeliantui iš atsakovo priteistina 9,85 Eur delspinigių.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl 251,38 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamo sprendimo dalys dėl mokėjimo palūkanų ir delspinigių priteisimo keistinos priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 251,38 Eur mokėjimo palūkanų bei 9,85 Eur delspinigių (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą.
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas (ieškovas) turėjo 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 121 Eur išlaidų už ieškinio parengimą. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, ir nustačius, jog ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas 100 proc., jam iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio bei 121 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ieškinio parengimą), turėtų pirmosios instancijos teisme (iš viso – 136 Eur).
19. Apeliantė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl apelianto naudai iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).
Šiaulių apygardos teismas, Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2017-10-31 sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės BnP Finance, AB ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei BnP Finance, AB, juridinio asmens kodas 302447985, iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) negražinto kredito, 9,45 Eur (devynis eurus 45 centus) kredito mokesčio, 251,38 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 38 centus) mokėjimo palūkanų, 9,85 Eur (devynis eurus 85 centus) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (370,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovei „BnP Finance“, AB, juridinio asmens kodas 302447985, iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.