Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1698-259/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-09
Bylos Nr.
2A-1698-259/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00516-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės Greitosios
Ieškovas
G. K.
Kategorijos
  • 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1698-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00516-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3.2;15.5;18.2.2;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1110-90/2014 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti jo darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovės keturių mėnesių vidutinę darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 5000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dirbo greitosios pagalbos automobilio vairuotoju nuo 2009 m. vasario mėnesio, atsakovė 2014 m. sausio 14 d. įsakymu nutraukė darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę, nurodydamas, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę, neišvykdamas į medicininės pagalbos iškvietimą. Nesutinka, kad jam taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 25 d. savavališkai pasišalino iš darbo vietos, tačiau tai neatitinka realios situacijos. Jis nurodo, kad tą dieną jo darbo laikas buvo nuo 8 iki 20 val., vyko į iškvietimus, bet apie 14.30 val. pasijuto blogai ir negalėjo išvykti, jo porininkė davė jam vaistų ir jis ilsėjosi poilsio kambaryje, tai žinojo visas kolektyvas ir dispečerė. Į iškvietimus vyko kiti vairuotojai, jokių nesklandumų nebuvo. Mano, kad jam skirta per griežta nuobauda, iki šio laiko jokių nuobaudų neturėjo. Grįžti į darbą nepageidauja, manydamas, kad jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos darbui, prašo priteisti su atleidimu iš darbo susijusias išmokas ir neturtinę žalą, nes dėl to patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, patyrė pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, dėl to sunku susirasti kitą darbą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad darbo sutartis su G. K. nutraukta neteisėtai; priteisė iš atsakovės 3 mėnesių vidutinę darbo užmokesčio dydžio išeitinę 3629,61 Lt išmoką (mokesčiai išskaičiuoti) ir vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2014-02-11 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 58,54 Lt (mokesčiai išskaičiuoti) už kiekvieną dieną; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo 1209,87 Lt (mokesčiai išskaičiuoti) nukreipė vykdyti skubiai; likusią ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 2009-01-30 darbo sutartį dirbo nuo 2009-02-01 VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stotyje greitosios pagalbos automobilio vairuotoju-pagalbiniu darbuotoju. 2014-01-14 direktoriaus įsakymu Nr. V-5 paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ir nuo 2014-01-15 nutraukta darbo sutartis pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę, vadovaujantis DK 235 str. 2 d. 11 p., atsižvelgiant į darbuotojų paaiškinimus, nurodant, kad ieškovas, dirbdamas darbą, susijusį su operatyviu būtinosios medicinos pagalbos pacientams teikimu 2013-12-25 darbo metu, neinformavęs dispečerės, neišvyko į kvietimus ir, nesibaigus darbo laikui, savavališkai pasišalino iš darbo vietos. Teismo vertinimu, už vieną darbo drausmės pažeidimą taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda neteisėtai. Teismas nenustatė, kad ieškovas darbo vietoje buvo neblaivus, ar apsvaigęs, ar kad anksčiau pasišalino iš darbo vietos. Nurodė, kad negalėdamas vykti į iškvietimus, ieškovas susitarė su kitais vairuotojais, kurie už jį atliko šias pareigas, tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Už šį darbo drausmės pažeidimą jam galėjo būti paskirta kita lengvesnė drausminė nuobauda, numatyta DK 237 straipsnyje. Ieškovui prašant negrąžinti jo į darbą, teismas priteisė DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (DK 300 str.). Ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą teismas atmetė, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę, pažeisdamas pareiginius nuostatus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, taikant sprendimo įvykdymo atgręžimą – išieškant iš ieškovo atsakovės jam sumokėtą vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio (1209,87 Lt) sumą. Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:

1. Teismas netinkamai vertino ieškovo veiksmus (neveikimą) bei padarė išvadas, kurios neatitinka byloje esančių įrodymų. 2014-01-14 apeliantės įsakymu Nr. V-5 „Dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo, skyrimo G. K.” buvo pripažinta, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. dirbdamas darbą, susijusį su operatyviu būtinosios medicinos pagalbos pacientams teikimu nelaimingų atsitikimų, gyvybei grėsmingų, pavojingų ir kritinių būklių ir panašiais atvejais, 2013-12-25 savo darbo metu, savavališkai, neinformavęs dispečerės, pasišalino iš darbo vietos, tuo pažeisdamas LR DK 93 straipsnį, atsakovės direktoriaus 2004-07-30 įsakymu Nr. V-33 patvirtintų GMP vairuotojo-pagalbinio darbuotojo pareiginių nuostatų 8 punktą, nurodantį, kad brigadai gavus iškvietimą, GMP vairuotojas-pagalbinis darbuotojas privalo išvykti per vieną minutę, bei 14 punktą, įtvirtinantį, kad darbuotojas nepasišalina iš darbo vietos, neįspėjęs dispečerės. Minėtu įsakymu ieškovui už nurodyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo padarymą skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, ir ieškovas iš darbo atleistas 2014-01-15 pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Apeliantė pažymi, kad ieškovas padarė dvejopo pobūdžio darbo drausmės pažeidimus. Pirma, jis, neinformavęs dispečerės, neišvyko į keturis kvietimus. Antra, neinformavęs dispečerės, savo darbo metu savavališkai pasišalino iš darbo vietos.

2. Teismo išvada, jog nenustatyta, kad ieškovas buvo neblaivus ar apsvaigęs, ar kad anksčiau pasišalino iš darbo vietos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje pateiktas A. M. 2013-12-30 paaiškinimas, kuriame teigiama, nuo 19 val. G. K. pasišalino iš darbo vietos, apie tai jis nieko neperspėjo. G. K. darbo laikas turėjo baigtis 20 val. Tas pats paminėta ir kitos dispečerės J. M. 2013-12-31 paaiškinime ir vyr. slaugytojos administratorės R. P. 2013-12-31 paaiškinime. Tai, kad ieškovas savavališkai, neinformavęs dispečerės, susitarė su kitais vairuotojais, kad šie už jį nuvyktų į kvietimus, jokiu būdu negali būti ieškovo elgesį pateisinančia ar jo nusižengimą švelninančia aplinkybe, nes tokiu būdu jis išformavo kitas greitosios medicinos pagalbos brigadas, kurios vykimo į iškvietimus už ieškovą metu nebuvo pasirengusios vykti į kvietimus jiems priskirtose greitosios medicinos pagalbos brigadose, tuo padidinant neišvykimo riziką esant skubiems gyvybei pavojingiems atvejams. Jei apie tai būtų informuota dispečerė, ji, siekdama užtikrinti tinkamą vienu metu privalančių budėti greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičių, būtų nedelsiant sprendusi dėl ieškovo pakeitimo kitu vairuotoju klausimą atšaukiant iš poilsio kitus vairuotojus ir pan. Apeliantė pažymi, kad nagrinėjami dalykai vyko šv. Kalėdų dieną, kuomet paprastai įvyksta daugiau iškvietimų nei įprastomis dienomis. Be to, atsakovės darbuotojų, dirbusių su G. K. paaiškinimai, nepatvirtina ieškovo teiginių, jog apie jo susirgimą žinojo visas kolektyvas, tame tarpe ir dispečerė. Priešingai, paaiškinimai kaip tik atskleidžia, kad po pietų ieškovas buvo pagyvėjęs, energingesnis. Ieškovas nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis neturėjo galimybės pranešti dispečerei apie savo nevykimą į kvietimus ir pasišalinimą iš darbo vietos.

3. Nepagrista teismo nuostata, kad nėra pagrindo kvalifikuoti darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, jei iki pažeidimo darbuotojo darbas nebuvo vertinamas neigiamai. Apeliantės nuomone, tai, kad ieškovas viešojoje įstaigoje dirbdamas darbą, kuriam taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai (nes vykdė funkcijas, susijusias su operatyviu būtinosios medicinos pagalbos pacientams teikimu nelaimingų atsitikimų, gyvybei grėsmingų, pavojingų ir kritinių būklių atvejais), savavališkai, neįspėjęs dispečerės atliko daugkartinį darbo pareigų pažeidimą (neišvyko net į keturis kvietimus, darbo metu savavališkai pasišalino iš darbo vietos), tuo sužlugdydamas tinkamą įstaigos darbą, kai buvo išformuotos kitos greitosios medicinos pagalbos brigados ir neužtikrintas vienu metu turinčių budėti brigadų tinkamas skaičius, bei tai, kad nebuvo svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovas nebūtų turėjęs galimybės apie ne vykimą ar ankstesnį pasišalinimą iš darbo vietos informuoti dispečerę, tai, kad ieškovas dėl savo poelgio prarado darbdavio pasitikėjimą ir įtraukė į nusižengimo darymą ir kitus įstaigos darbuotojus bei sukėlė chaosą įstaigoje, tai, kad parodė kitiems darbuotojams netinkamą pavyzdį, suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovas neabejotinai padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį teisėtai ir pagrįstai jam skirta griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliantė įvardija aplinkybes, kurias ji laiko šiurkščiomis, tai - neišvykimas į iškvietimus, ir pripažįsta, kad ieškovas buvo nubaustas už tai, kad neišvyko į iškvietimus. Ar tai sunkus darbo drausmės pažeidimas, ar ne, teismas sprendė atsižvelgdamas į faktines aplinkybes. Ieškovas neginčija, kad dėl sveikatos problemų neišvyko į dalį iškvietimų, kurie buvo po 14.00 val. Nurodo, kad per šį laikotarpį, kol jis sirgo, buvo keturi iškvietimai, iš kurių vienas į Ulonų gatvę - melagingas, kadangi nuvykus į vietą tariamo ligonio gatvėje jau nebuvo (S. D. paaiškinimas). Kiti trys iškvietimai buvo šalia GMPS esančiose gatvėse. Taikant DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, turi būti nustatytas ne tik pats pažeidimas, bet ir jo pasekmės, kaltės laipsnis. Ieškovas sutinka, kad jis padarė darbo drausmės pažeidimą - neišvykdamas į iškvietimus, bet jis ėmėsi visų priemonių, užtikrinančių iškvietimų įvykdymą. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, iškvietimai buvo atlikti kokybiškai, jokių, nei sunkių nei lengvų, pasekmių neatsirado.

2. Apeliantė savo poziciją grindžia vieninteliu argumentu, kad medicininės pagalbos suteikimas yra svarbi funkcija ir jos netinkamas įvykdymas gali sukelti sunkias pasekmes. Ieškovas su šiuo argumentu sutinka, tačiau negalima įvardinti pasekmes ir už jas bausti, jeigu tų pasekmių neatsirado. Šiuo atveju, ieškovo nuomone, galima bausti už patį konkretaus asmens neišvykimą į iškvietimą, tačiau ne už pasekmes. Ieškovas sutinka, kad neišvyko į iškvietimą, nes tuo metu sirgo ir buvo informavęs savo porininkę. Nurodo, kad GPM vairuoto - pagalbinio darbuotojo pareigybinių nuostatų 14 punktas draudžia vairuotojui pasišalinti iš darbo vietos. Ieškovas darbo vietoje buvo - jis iš darbo vietos nepasišalino ir tą pripažino visi darbuotojai. Mano, kad pasišalinimas iš darbo vietos ir dėl objektyvių priežasčių neatlikimas tam tikrų darbinių funkcijų nėra tapatūs veiksmai ir drausminės nuobaudos taikymas turi atitikti pažeidimo sunkumui ir pavojingumui.

3. Teismas, nagrinėdamas bylą negali išeiti iš pareikštos drausminės nuobaudos ribų. Drausminė nuobauda buvo pareikšta už neišvykimą į iškvietimus. Dėl šių funkcijų neatlikimo iš ieškovo buvo pareikalautas pasiaiškinimas. Skiriant drausminę nuobaudą, jokių kitų pažeidimų nebuvo nustatyta ir konstatuota DK 240 straipsnyje nustatyta tvarka, kad prieš skiriant drausminę nuobaudą darbdavys privalo pareikalauti pasiaiškinimo dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo. Šiuo atveju apeliantė remiasi prielaidomis, o ne faktais, kad galbūt ieškovas buvo išgėręs, nors nei viename paaiškinime tas nebuvo akcentuota. Be to, kiekvienas vairuotojas turi savo porininkę medicinos specialistę. Vykstant į iškvietimą, apie bet kokį išvykimą žino ne tik vairuotojas, medicinos personalas, bet ir dispečerė, kadangi parvykus iš iškvietimo yra pildomi atitinkami dokumentai, nurodant kas vyko į iškvietimą ir kas atlikta iškvietimo metu. Taigi, ieškovo nuomone, jokiu būdu pamainos darbuotojai negalėjo nežinoti, kad jis neišvyksta į iškvietimus. Visi darbuotojai žinojo ir todėl į iškvietimus vykdavo kiti vairuotojai su automobiliui priskirtu med. darbuotoju. Ieškovas pažymi, kad visi paliudijimai yra įmonės darbuotojų, kurie nėra objektyvūs, kadangi juos su darbdaviu sieja darbiniai ir pavaldumo santykiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl darbuotojo padaryto nusižengimo darbo drausmei vertinimo, įrodinėjimo pareigos vykdymo, darbdavio paskirtosios drausminės nuobaudos atitikimo padarytam darbo tvarkos pažeidimui.

Bylą išnagrinėjusi apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog G. K. pagal 2009-01-30 sudarytą su atsakovu darbo sutartį dirbo nuo 2009-02-01 d. VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stotyje greitosios pagalbos automobilio vairuotoju-pagalbiniu darbuotoju. Atsakovo direktorius, iš 2013 12 27 vyr. slaugos administratorės tarnybinio pranešimo, ieškovo 2013 12 30 paaiškinimo, kitų VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų rašytinių paaiškinimų turinio nustatė, jog G. K. 2013-12-25 dirbdamas darbą, susijusį su operatyviu būtinosios medicinos pagalbos teikimu nelaimingų atsitikimų, gyvybei pavojingų ir kritinių būklių ir panašiais atvejais, darbo metu, neinformavęs dispečerės, neišvyko į kvietimus ir, nesibaigus darbo laikui, savavališkai pasišalino iš darbo vietos. Dėl to 2014-01-14 direktoriaus įsakymu Nr. V-5 G. K. buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ir nuo 2014-01-15 nutraukta darbo sutartis pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę.

Byloje ieškovas neginčijo aplinkybės, jog po pietų neišvyko į kelis iškvietimus, nurodė, jog negalėjo, nes negalavo, tačiau ginčijo atsakovo administracijos nurodomą aplinkybę, jog pasišalino iš darbo 19 valandą, manė, kad nėra padaręs šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas anksčiau pasišalino iš darbo vietos, taip pat sprendė, kad paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati padarytam nusižengimui, už tokį darbo drausmės pažeidimą ieškovui galėjo būti paskirta kita lengvesnė drausminė nuobauda, numatyta DK 237 straipsnyje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tuo tikslu teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas. Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (CPK 176 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs aplinkybes, kurioms esant darbo pareigų pažeidimas kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (LR DK 235 str. 2 d.). Įstatyme nurodytas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas nėra išsamus, baigtinis, kadangi DK 235 str. 2 d. 11 punkte yra nustatyta, jog šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikytini ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo, kad ieškovas padarė kitus darbo pareigų pažeidimus, t. y. neinformavęs atsakovo dispečerės, neišvyko į keturis kvietimus, neinformavęs dispečerės, vieną valandą anksčiau darbo laiko pabaigos pasišalino iš darbo vietos, atsakovas todėl vertino, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas (LR DK 235 str. 2 d. 11 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuriame konstatavo, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ieškovas 1 valandą anksčiau darbo laiko pabaigos savavališkai paliko darbo vietą, o atsakovo veiksmai būnant darbo vietoje ir neišvykstant į kelis iškvietimus teismo vertinimu negali būti pripažįstami šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nes tokie veiksmai nesukėlė darbdaviui jokių neigiamų pasekmių. Teisėjų kolegija nurodomų motyvų pagrindu atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog teismas netinkamai vertino ieškovo veiksmus (neveikimą) bei padarė tokias išvadas, kurios neatitinka byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo administracijos vertinimu, jog ieškovo darbo specifika, kuri kaip nurodo atsakovas yra susijusi su operatyviu būtinosios medicinos pagalbos pacientams teikimu nelaimingų atsitikimų, gyvybei grėsmingų, pavojingų ir kritinių būklių ir panašiais atvejais, savaime leidžia daryti išvadą, kad ieškovo padarytas nusižengimas neišvykstant į keturis iškvietimus antroje darbo dienos pusėje po 14.30 valandos, yra laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Iš byloje esančių atsakovo darbuotojų ir K. bendradarbių paaiškinimų turinio (b. l. 17-29) matyti, kad 2013 12 25 greitosios pagalbos stoties darbas dėl ieškovo neišvykimo į keturis iškvietimus nesutriko, tuo metu stotyje dirbo kelios brigados, iškvietimai į įvykius buvo „netolimi“, pagalba pagal iškvietimus buvo vykdoma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo teiginį, kad jis nusižengimo padarymo metu negalavo, kad jis apie tai informavo dirbančius kartu tuo metu greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojus, kurie už jį į iškvietimus vyko geranoriškai, kad ieškovas darbo vietoje buvo iki darbo laiko pabaigos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovo pateikti greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų paaiškinimai (b. l. 17-29) neįrodo atsakovo teiginio, jog ieškovas valandą laiko anksčiau paliko darbo vietą, nes paaiškinimuose darbuotojai pateikia tik aptakius teiginius, kad K. po 19 valandos kai kas nematė, jog matė atvažiuojantį taksi automobilį, kuris galėjo su juo išvykti iš darbo ir pan. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas dėl savo poelgio prarado darbdavio pasitikėjimą, nes įtraukė į nusižengimo darymą ir kitus įstaigos darbuotojus bei sukėlė chaosą įstaigoje, tai suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovas neabejotinai padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo dalies, kur abejojama teismo išvadomis, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas nusižengimo padarymo dieną buvo neblaivus ar apsvaigęs, nes šios aplinkybės nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir faktinis pagrindas, šių aplinkybių atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė, paskirtoji darbdavio nuobauda ieškovui taip pat nebuvo siejama su jo neblaivumu ar apsvaigimu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog darbuotojas, nesutinkantis su jo atleidimu iš darbo (darbo sutarties nutraukimu), kreipdamasis į teismą dėl tokio darbo ginčo išnagrinėjimo, ieškinyje, be kita ko, turėtų išdėstyti reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat reikalavimą taikyti jo pasirinktą DK 300 straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatytą pažeistų darbo teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju darbo byloje pareikštame ieškinyje ieškovas pasirinko DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytą darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, pagal kurį, teismo sprendimu pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbuotojui yra priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdas, skirtas kompensuoti darbuotojui kylančius neigiamus padarinius dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo. Tai reiškia, kad už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją (pvz., darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo atvejais) darbdaviui taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-296/2005). Aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad jo nepertraukiamas darbo stažas pas atsakovą yra penkeri metai, todėl prašė priteisti keturių mėnesių dydžio išeitinę išmoką LR DK 140 str. 1 d. 4 p. pagrindu, taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka sprendimu ieškinį šioje dalyje tenkino dalinai, priteisė DK 140 str. 1 d. 3 p. numatytą trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką ir prašomą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2014 02 11) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2009-02-01 iki 2014-01-15. Tokiu būdu jo nepertraukiamas darbo stažas pas darbdavį buvo 59 mėnesiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagristai LR DK 140 str. 1 d. 3 p. pagrindu priteisė 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Taip pat teisingai teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovui turi būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį (LR DK 300 str. 4 d.). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Alytaus rajono apylinkės teismas neteisingai nustatė priverstinės pravaikštos pradžią, t.y. nusprendė priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2014 02 11). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas darbo bylose dėl teismo vaidmens (LR CPK 414 str., 417 str.), sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas patikslintinas, jo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad vidutinis darbo užmokestis ieškovui iš atsakovo priteistinas nuo jo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2014-01-14 (LR DK 300 str. 4 d.). Taip pat teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytina, kad G. K. ir viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties 2009-01-30 sudaryta darbo sutartis yra nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (LR DK 300 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija vertina, kad Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dalyje dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo (LR CPK 178 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą patikslinti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2009-01-30 darbo sutartis su G. K. nutraukta neteisėtai.

Priteisti iš viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties (į. k. 235724440) G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 mėnesių vidutinę darbo užmokesčio dydžio išeitinę 3629,61 Lt išmoką (mokesčiai išskaičiuoti) ir vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2014-01-14 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 58,54 Lt (mokesčiai išskaičiuoti) už kiekvieną dieną.

G. K. ir viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties 2009-01-30 sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo pagrindu, nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo 1209,87 Lt (mokesčiai išskaičiuoti) vykdoma skubiai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties (į. k. 235724440) G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Lt už advokato pagalbą.

Priteisti iš viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties (į.k. 235724440) 108,89 Lt (vieną šimtą aštuonis, Lt 89 ct) žyminį mokestį valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

.

Teisėjai Leonas JachimavičiusAlgimantas KukalisArvydas Žibas