Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-618-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
1-618-486/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
M. M.
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-618-486/2019Proceso Nr. 1-01-1-18279-2018-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 14.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski,sekretoriaujant Aušrai Razutienei,dalyvaujant prokurorui R. K.,kaltinamajam M. M.,kaltinamojo gynėjai advokatei Annai. Grinevič.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-03 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė, 10 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė paskirta 60 parų arešto;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 2 metams ir 5 mėnesiams laisvės atėmimo;

6. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė paskirta 1 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė paskirta 80 parų arešto.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-25 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016 m. vasario 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtomis, taip pat 2016 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas bei 2016 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016 m. vasario 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtų ir 2016 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintų bausmių atlikta dalis ir paskirta galutinė 3 (trijų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 30 (parų) arešto,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M., žinodamas, kad realiai jokių pajamų negauna, 2017 -03-23 dienai turi skolų ir vykdomų jo atžvilgiu antstolių išieškojimų, iš anksto suprasdamas, jog negalės sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) įmokų ir jų nemokės, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą, UAB “ (duomenys neskelbtini) turtą, 2017-03-24 nuvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) filialą, adresu (duomenys neskelbtini) pasirašė transporto priemonės nuomos sutartį NR. RNT24032017/0044, su UAB (duomenys neskelbtini) atstove - vadybininke J. Z. dėl įsigijamo automobilio BMW 530, kėbulo numeris, (duomenys neskelbtini), 6718,75 eurų vertės, 72 mėnesių laikotarpiui, po to šios sutarties pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) patikėjus naudotis lizinguojamu turtu, jis jokių įmokų nuomos pagrindu nemokėjo ir jo žinioje buvusio automobilio negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, padarant AB (duomenys neskelbtini) 6718,75 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, kad jis iki tos dienos, kai įsigijo automobilį, vykdė individualią veiklą, nuomavosi automobilius per skelbimus ir vykdė individualią veiklą. Po to nusprendė įsigyti sau automobilį. Kaltinamasis nuvyko į Gariūnų automobilio turgavietę, išsirinko automobilį. Jam pasakė, kad galima lizinguoti automobilį, todėl pasirinko brangesnį. Gavo atsakymą, kad jį gali kredituoti UAB (duomenys neskelbtini). Nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini0 pasirašė sutartį ir su tuo automobiliu išvažiavo. Po kelių savaičių automobilis sulūžo ir teko remontuoti iš tų pinigų, kurie buvo skirti mokėjimui. Po kuriuo laiko automobilis dar kartą sulūžo, ir tada jau galutinai. Tuomet kaltinamasis gavo pasiūlymą išvažiuoti į Vokietiją, o automobilį BMW paliko nevažiuojantį stovėjimo aikštelėje netoli namų. Gal kaltinamasis ir turėjo automobilį grąžinti, galvojo užsidirbs pinigų ir atsiskaitys už tą automobilį. Kaltinamasis gavo raginimą iš UAB (duomenys neskelbtini( arba sumokėti įmokas arba grąžinti automobilį, tačiau automobilis buvo nevažiuojantis, todėl pats nedėjo pastangų jį grąžinti. Tas automobilis paliktas buvo netoli tėvų buto, nes jis tuo metu pas tėvus gyveno. Tėvai apie automobilį BMW nieko nežinojo. Kai kaltinamasis išvyko į Vokietiją, automobilį BMW kažkas pavogė. Dėl automobilio vagystės jis nesikreipė į teisėsaugą. Jį sulaikė Vokietijoje. Tik Lietuvoje iš tyrėjos sužinojo, kad jo automobilio neranda. Nerašė pareiškimo dėl automobilio vagystės, nes tuo metu buvo Vokietijoje, gal jis ir toliau ten stovi, kaltinamasis nežino. BMW raktai buvo pas jį, Vokietijoje, kai sulaikė jį, dokumentai buvo mašinoje. Jis tikisi grąžinti šią sumą, nes dirba po truputį pataisos namuose. UAB (duomenys neskelbtini) neprašė jokios garantijos, matė, kad kaltinamasis turi skolų, bet jie pasakė, kad viską mato ir žino. Nežino, kaip galima buvo pavogti automobilį, jeigu jis nevažiuojantis. Vokietijoje jį sulaikė dėl to, kad ten padarė nusikaltimų. Po to išduotas A. T. Vokietijoje buvo, kaltinamąjį nuteisė 2 metams lygtinai. Civilinį ieškinį pripažįsta, išmokės. Pagal sutartį turėjo mokėti UAB (duomenys neskelbtini) 230 eurų, o pajamos buvo 500-600 eurų. Nėra sumokėjęs nei vienos įmokos.

Liudytoja J. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini0 pasirašinėjo galimai sutartį, yra klientų aptarnavimo specialistė. Šio asmens neprisimena, nes klientų daug. Jų bendrovė užsiima automobilių lizingu, ir automobilių nuoma. Klientai yra valdytojai. Tai buvo nuomos sutartis. Įmonė tikrina kliento įsipareigojimus, kliento pajamas pagal įmonės vidines taisykles. Dėl kliento mokėjimų, tai yra atskiras skolų skyrius, kuris prižiūri mokėjimus. Jeigu klientas paima automobilį ir nemoka, tai yra galbūt nutraukiama sutartis, gal yra organizuojama automobilio paieška. Bet čia kito skyriaus darbas, todėl negali detaliai komentuoti. Pirminį vertinimą ir patikrą atliko A. J.. O liudytoja tik sutikrino prieš pasirašant sutartį. Nors klientas ir turėjo skolų, tačiau yra įmonės nustatyta tvarka, ir tai atitiko, reiškia galima sudaryti sutartį. Jie matė pagal registrus, kad buvo pradelsti įsipareigojimai. Sumų liudytoja šiuo metu neatsimena.

Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji palaikė. Liudytoja parodė, kad ji nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio dirba UAB (duomenys neskelbtini) Jos pareigos dabar yra vyr. klientų aptarnavimo specialistė. Per visą darbo laiką UAB (duomenys neskelbtini) aptarnavo daug klientų ir tokio kaip M. M. neprisimena. Kai žmogus kreipiasi į UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu gauti paskolą automobilio pirkimui, jie, t. y. darbuotojai, tikrina juos Sodros bazėse, po to credit.info, kur yra visa informacija apie asmens pajamas ir įsipareigojimus, taip pat minėtoje bazėje credit.info jie mato asmens įsiskolinimus. Suteikiant paskolas vadovaujasi Lietuvos banko nuostatomis, t. y. jeigu žmogus neviršija 40 procentų pajamų ir įsipareigojimų santykio, tada paskola yra suteikiama, taip pat vadovaujasi įmonės vidinėmis taisyklėmis. Pvz., jeigu žmogus gauna neoficialių pajamų, jos yra pridedamos prie pajamų, kurias jie mato. Būtent apie atvejį su klientu M. M. ji nieko pasakyti negali, kadangi neprisimena. Tačiau gali teigti, jeigu jam buvo suteikta paskola automobiliui, tai reiškia jis atitiko visus reikalavimus (1 t., b. l. 24).

Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba klientų aptarnavimo specialiste UAB (duomenys neskelbtini) jos skyrius yra Šiauliuose. Klientas pateikė dokumentus, kuriuos ji vertina. Klientas turi pagrįsti, kad jis turi pajamas. Jam buvo išperkamoji nuoma, pajamų užteko ir jam buvo skirtas finansavimas. Mokėjimus vykdo skolų skyrius. Kai klientui išduodamas finansavimas, tai ji su juo išsiskiria ir toliau vyksta bendravimas su skolų skyriumi. Paraišką galima pateikti internetu. Klientas buvo pakliuvęs pas liudytoją, ji vertino jį. Dėl nuomos sutarties nutraukimo, tiksliai nieko pasakyti negali, tai vykdo skolų skyrius. Bet žino, kad yra terminas, kai klientas turi sumokėti, jei ne, tada paprašoma grąžinti automobilį, kad padengti įsiskolinimą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) yra įmonės vadovas, bendradarbiauja su UAB (duomenys neskelbtini) lizingu. Jie atveža iš užsienio automobilius ir Lietuvoje parduoda. Turi su UAB (duomenys neskelbtini) sutartį, pasirašo ir parduoda automobilį trišale sutartimi. Pirkėjo pajamas tikrina UAB (duomenys neskelbtini) Liudytojo bendrovė tik įregistruoja automobilį UAB (duomenys neskelbtini) vardu kaip valdytoją ir nurodo tą žmogų, kuris perka automobilį. Prieš parduodant automobilį atliekama techninė apžiūra. Jei automobilis sugedo, klientas gali kreiptis, jie pagal sutartį už tai atsako.

Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis palaikė. Liudytojas yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Jų bendrovė užsiima automobilių prekyba. Jų prekybos aikštelė yra (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) yra sudarę bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią parduoda automobilius UAB (duomenys neskelbtini) Pirkėjas realiai automobilį atsiima pas juos aikštelėje, kada būna sutvarkyti automobilio registracijos dokumentai. Automobiliai perkami iš užsienio, o jie juos įregistruoja VĮ Regitra. Pasirašius sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) ir ją užregistravus, jau gali atiduoti automobilį naujam pirkėjui. Pinigai iš UAB (duomenys neskelbtini) gali būti pervedami ir po automobilio perdavimo pirkėjui. Kas liečia patį sutarties pasirašymo momentą tarp UAB (duomenys neskelbtini), jų bendrovės ir kliento, gali pasakyti, kad pasirašoma trišalė sutartis, t. y. jis ateina į UAB (duomenys neskelbtini) ten būna jau klientas ir UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė. Visi trys pasirašo vienu metu sutartį UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. Tada klientas jau po VĮ Regitra automobilio registracijos atsiima automobilį jų aikštelėje. UAB (duomenys neskelbtini) pati tvarko dokumentus su klientu. Jie patys vertina mokumą ir sprendžia, lizinguoti automobilį, ar ne. Kiek pamena, 2017-03-24 buvo pasirašyta prie jo sutartis PS24032017/0044, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. Jie susitiko visi UAB (duomenys neskelbtini)patalpose. Pamena, kad vyriškis buvo panašus į narkotines medžiagas vartojantį asmenį. Vadybininkei įtarimo jis nesukėlė. Jis sutarties pasirašymo metu turėjo savo asmens dokumentą. Jis pasirašė sutartį jų akivaizdoje ir tą pačią dieną iš jų aikštelės pasiėmė automobilį. Po kelių dienų klientas parašė liudytojui žinutę, kad automobilis sugedo ir paprašė grąžinti pinigus. Liudytojas sakė, kad klientas atvažiuotų su automobiliu, tačiau taip ir dingo. Iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo pinigus už automobilį. Daugiau nieko negali pasakyti, kur tas automobilis nežino (1 t., b. l. 47-48).

Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio parodė, kad jis yra kaltinamojo tėvas. Apie BMW automobilį liudytojas pirmą kartą išgirdo iš tyrėjo. Jo sūnus tuo metu buvo Marijampolės pataisos namuose. Kai sūnus gyveno su jai, liudytojas nieko apie automobilį negirdėjo. Kur galėjo automobilis būti paliktas, liudytojas nežino.

(duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo teisininko asistentės A. B. 2018-02-08 pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir M. M. 2017-03-24 sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) suteikė M. M. teisę valdyti ir naudotis nuomos pagrindu automobilį BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) o M. M. priėmė transporto priemonę iš UAB (duomenys neskelbtini) ir ją valdė bei ja naudojosi nuomos pagrindu bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau M. M. nepradėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir nemokėjo įmokų. 2017-05-18 UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė sutartį su M. M. ir pareikalavo grąžinti automobilį, tačiau M. M. automobilio negrąžino. Pareiškime nurodyta, kad M. M. tokiais savo veiksmais padarė 7217,06 eurų turtinę žalą ( t.1, b. l. 1-3).

Transporto priemonės nuomos sutartimi Nr. RNT24032017/0044 nustatyti mėnesiniai mokėjimai už nuomojamą automobilį (t. 1, b. l. 4-5).

Transporto priemonės nuomos sutartimi, pirkimo – pardavimo sutartimi M. M. įsipareigoja vykdyti sutartimi sulygtus įsipareigojimus ( t.1, b. l. 6-9).

M. M. auto nuomos paraiška dėl automobilio nuomos (t. 1; b. l. 11).

Remiantis LR BK 183 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal LR BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-13-693/2013, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018).

Nors kaltinamasis M. M. neprisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 183 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo parodymus iš esmės paneigia kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. M. M. kaltė įrodyta teismo posėdyje išklausytų liudytojų parodymais, kurie akivaizdžiai nurodė, kad buvo pasirašyta nuomos sutartis, įpareigojimai, apie kuriuos kaltinamasis žinojo ir sąmoningai jų nevykdė. Teismas atitinkamai vertina kaltinamojo elgesį po nuomos sutarties pasirašymo, kad jis neįmokėjęs nei vienos įmokos išvažiavo į Vokietiją. Teismo neįtikino jo išsakyta versija, kad automobilis jam nežinant buvo pavogtas. Be to, kad automobilis buvo sugedęs, byloje nesurinkta jokių tai pagrindžiančių duomenų. Apklaustas liudytojas A. S. patikino, kad lizinguojamas automobilis buvo tvarkingas, be to pagal sutartį visada galėdavo kreiptis į juos dėl automobilio remonto. Be to, galima pagristai teigti, kad būdamas atsakingas ir rūpestingas klientas bei negalėdamas vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kaltinamasis privalėjo kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini) ir negalėdamas mokėti grąžinti automobilį, tačiau jis to nepadarė, kas iš esmės pagrindžia LR BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimą. Nepaisant to M. M. suvokdama, kad jam patikėtas svetimas turtas, dėl savanaudiškų paskatų ėmė elgtis su juo kaip su savu, net neketindamas jo grąžinti.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nusikalstama veika pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį, kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui.

LR BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės - viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę M. M. teismas vadovaujasi LR BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, pasisavintas juridinio asmens kaltinamajam patikėtas turtas, nusikaltimas baigtas. Įvertinama ir tai, kad byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. M., kad jis nedirba, praeityje teistas 8 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 164-177). Pažymėtina, kad kaltinamasis M. M. baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų veikos padarymo metu neturėjo (1 t., b. l. 131-135; 183-186). Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro bei VšĮ „Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės“, VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ duomenų, negydytas (t.1, b. l. 190-191). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad M. M. visuomeninės nuostatos nėra visiškai susiformavusios, jis nusikalsta lengvabūdiškai. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, taip pat įvertinęs tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, jis padarė nusikaltimą nuosavybei, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina įstatymo sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė - laisvės atėmimas.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį M. M. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, laisvės atėmimo bausmė optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Dėl civilinio ieškinio.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 7217,06 eurų turtinei žalai atlyginti, 649,54 eurų delspinigių priteisimo bei 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.

Pagal LR BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o LR BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šioje byloje nustačius, kad dėl kaltinamasis M. M. savo veiksmais civiliniam ieškovui padarė turtinę žalą, pagal pirmiau nurodytas LR BPK nuostatas kalinamasis turi atlyginti padarytą turtinę žalą. Ieškinys dėl 7 217,06 eurų turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais, pačio kaltinamojo bei liudytojų parodymais, todėl teismo vertinimu, tenkintinas visiškai. Be to, pats kaltinamasis M. M. civilinį ieškinį pripažino (LR CPK 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškovo prašymo civiliniame ieškinyje prašymo priteisti jam delspinigius ir palūkanas, pažymėtina, jog LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje iš tikrųjų nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-505/2010). Taip pat LR CK 6.71 straipsnis nustato, kad skolininkas įstatymo nustatyta tvarka privalo sumokėto kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta, arba įvykdyta netinkamai netesybas (bauda, delspinigiai).

Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl šioje baudžiamojoje byloje procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra LR BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai, todėl baudžiamojo proceso tvarka nepriteistini (kasacinės nutartys 2K-549/2003, 2K-99-648/2016 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 7217,06 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Kardomosios priemonės skirti netikslinga, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. M., gim (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bendrinat bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Vilniaus miesto apylinkės 2018-09-25 nuosprendžiu paskirtos 3 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės, vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, 1 (vieną) arešto parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai, ir paskirti M. M. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metų ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2019-05-16.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsniu 9 dalimi, į bausmės laiką M. M. visiškai įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės 2018-09-25 nuosprendį bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nuosprendį.

Kardomosios priemonės neskirti, kadangi M. M. šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo M. M., gim. (duomenys neskelbtini) civilinio ieškovo ( duomenys neskelbtini) naudai 7 217,06 (septynis tūkstančius du šimtus septyniolika eurų 06 centus) eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį dalyje dėl 649,54 eurų delspinigių priteisimo bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski