Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2012-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-417/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-01-03Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-03
Bylos Nr.
1-40-417/2012
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00214-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Kaltinamasis
V. A.
Nukentėjusysis
A. U.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-40-417/2012Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00214-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)
Klaipėdos apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorams Editai Mikalainienei, Jurijui Petuchovui,kaltinamajam V. A.,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiajai A. U.,vertėjai Svetlanai Bulotienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., duomenys neskelbtini, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. A. nužudė kitą žmogų, t. y. 2010 m. kovo 11 d., tamsiu paros metu, tikslus laikas nenustatytas, duomenys neskelbtini, būdamas neblaivus, išgertuvių metu kilus konfliktui, peiliu vieną kartą dūrė V. U., padarydamas žaizdą kairės šlaunies 1/3 išoriniame užpakaliniame paviršiuje, pažeisdamas šlaunies arterijos vientisumą, dėl nukraujavimo iš durtinės žaizdos V. U. T. dvaro g. 13 namo 6 bute mirė, ir taip tyčia jį nužudė.

Kaltinamasis V. A. kaltu dėl inkriminuoto nužudymo neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną gyveno pas V. C., duomenys neskelbtini viename iš buto kambarių. 2010 m. kovo 10 d. Taurų dvare vyko seniūno rinkimai, pas jį atėjo V. U. ir jie kartu nuėjo balsuoti. Po to su V. C. grįžo į namus, o V. U. užėjo pas savo motiną, pasiskolino 5 litus ir nupirko naminės degtinės. Pabaigus gerti šį butelį, V. C. dar atnešė vieną butelį ir jie visi tęsė išgertuves. Tai buvo apie 17–18 val. Po to V. U. pasakė, kad dar nueis pas motiną, ir išėjo. Grįžo jis apie 20 val. visiškai girtas ir kruvinas, paprašė jam leisti pernakvoti bei pasakė, jog prie namų jį sumušė jaunuoliai. V. C. jam paklojo ir šis atsigulė miegoti. Aiškina, jog jie dar turėjo naminės degtinės ir toliau gėrė. Po to už 30 minučių atėjo V. J. ir padėjo ant stalo pusę butelio degtinės bei priėjęs prie gulinčio V. U. 3–4 kartus spyrė su koja jam į krūtinę ar į veidą. V. J. išėjus iš buto, jis su V. C. dar išgėrė degtinės, po to išgėrė raminamųjų vaistų bei užmigo. Nurodo, kad ryte atsikėlė 2.45 val. ir paklausė V. U., ar jis nori išgerti, bet šis tylėjo. Parodo, kad išgėrė 50 gramų degtinės, pavalgė, po to išgėrė pusę tabletės klozepamo ir vėl užmigo. Teigia, jog atsibudo apie 6.20 val., vėl sau įsipylė išgerti, vėliau pašaukė V. U., tačiau jis tylėjo. Po to pakvietė V. C., ir jam atėjus liepė nueiti pasižiūrėti prie V. U.. Sugrįžęs V. C. pasakė, kad V. U. nebegyvas.

Nukentėjusioji A. U. parodė, jog 2010-03-11 nuėjusi adresu duomenys neskelbtini pamatė gulintį lovoje ant šono savo sūnų, ir pastebėjo, kad jo vienas šonas bei sofa buvo šlapi. Po to atvažiavo medikai ir pasakė, kad sūnus nebegyvas, ir jį išvežė. Aiškina, kad kovo 10 d. sūnus pas ją buvo atėjęs, smurto žymių nesimatė. Parodo, kad V. U. mėgdavo išgerti, tačiau buvęs ramaus būdo.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2010 m. kovo mėn., atvykęs į darbą, kalbėjo su V. A., kratos metu pas jį kišenėje buvo rastos žirklės. Pradžioje kaltinamasis sakė, jog jie jį ,,pakišo“ su žirklėmis. Nurodo, kad kaltinamasis savo ranka parašė prisipažinimą, po to už valandos paneigė savo parodymus. Aiškina, kad jokio smurto prieš kaltinamąjį nebuvo pavartota, taip pat niekas jam nedavė gerti alkoholio. Prisimena, kad paklausęs kaltinamojo dėl rastų žirklių šis pasakė, jog žirklėmis V. U. dūrė į koją. Teigia, kad V. C. gana nuoširdžiai kalbėjo ir pasakė, jog V. A. įdūrė V. U..

Liudytojas V. T. parodė, kad jis gyvena adresu duomenys neskelbtini, o V. C. su V. A. gyveno antrame aukšte. 2010 m. kovo mėn. vyko seniūno rinkimai. Aiškina, kad virš savo buto girdėjo triukšmą, panašų į baldų virtimą ar žmogaus griuvimą. Kitą dieną sužinojo, jog nebegyvas V. U.. Kai vėliau užėjo į vidų, matė kruviną paklodę, be to, V. A. sakė, kad jis apie įvykį nieko nežinąs, o V. C. pasakė, jog įdūrė kaltinamasis.

Liudytojas V. C. parodė, kad gyvena adresu duomenys neskelbtini, viename kambaryje jis, kitame V. A.. Pamena, kad vyko seniūno rinkimai, kaip su kaltinamuoju ėjo balsuoti ir sutiko V. U., po to nusipirko butelį naminės degtinės ir nuvyko į savo butą girtauti. Grįžę užėjo į V. A. kambarį. Nurodo, kad kaltinamasis su V. U. pradėjo pyktis ir jis tada nuėjo į savo kambarį. Parodo, jog V. U. sėdėjo ant sofos, V. A. sėdėjo savo lovoje, jie buvo stipriai girti. Tvirtina, kad V. A. peiliu nestipriai, du kartus dūrė stovint V. U. iš nugaros į kojos šlaunį. Po to jis priėjęs prie V. U. su juo pakalbėjo ir šis paprašė leisti jam pagulėti. Tada užklojo V. U. ir išėjo į miestelį. Kai grįžo namo, kaltinamasis ir V. U. miegojo, priėjęs prie V. U., paėmė už rankos ir pastebėjo, jog jo ranka buvo šalta, todėl suprato, kad jis nebegyvas. Po to nubėgo pas kaimynę ir iškvietė greitąją med. pagalbą bei policiją. Parodo, jog jokio smurto prieš V. U. nevartojo. Nurodo, kad peilis buvo juodos spalvos su rankena apie 20 cm pločio, geležtės buvo 2,5 cm. Jį kaltinamasis nuolat nešiodavo kišenėje. Teigia, kad tą patį peilį paėmė kriminalistai. Aiškina, jog tą įvykį matė pro savo kambario praviras duris.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. C. sėdėdamas savo kambaryje ant lovos galo ir rūkydamas, matė, kaip kitame kambaryje, po žodinio konflikto V. A. dūrė peiliu V. U. į koją. Nuėjus į kitą kambarį V. C. paaiškina, kad V. U. sėdėjo ant už sofos stovinčio fotelio, nuo jo kėlėsi ir sukosi sofos link. Tuo metu prie jo iš nugaros priėjo nuo savo lovos atsistojęs V. A. ir peiliu dūrė į koją (t.1, b. l. 133–138).

Iš eksperimento protokolo matyti, kad atvykus į duomenys neskelbtini, V. C. parodo vietą kambaryje, kur stovėjo lova, ant kurios buvo rastas V. U.. Šitos lovos toje vietoje nebėra. Lova stovėjo prie pat spintos ir lovos kraštas sutapo su spintos kraštu. Nuėjus į kitą kambarį V. C. parodo vietą, kur jis sėdėjo. Ši vieta nufotografuojama iš tos vietos, kur stovėjo lova kitame kambaryje. Iš tos vietos V. C. labai gerai matomas. Kita nuotrauka padaryta iš vietos, kur sėdėjo V. C., ir iš jo sėdimos vietos labai gerai matosi vieta, kur kitame kambaryje ant miegamosios sofos buvo rastas V. U.. V. C. teigia, jog tą naktį viską labai gerai ? ir matė, kaip V. A. įdūrė V. U. į koją (t. 2, b. l. ).

Taigi eksperimento duomenys paneigia liudytojo V. J. parodymus apie tai, jog liudytojas V. C. negalėjo matyti, kaip buvo padarytas V. A. inkriminuotas nusikaltimas.

Liudytojas V. J. parodė, kad grįžęs į Tauragę nuėjo į svečius pas V. A., kur girtavo, po to jis dar parnešė butelį degtinės ir toliau tęsė girtavimą. Nurodo, kad V. U. išgėręs gulėjo lovoje V. A. kambaryje, po to jo (V. J.) paklausė, ką čia jis veikia, tada priėjęs prie kaltinamojo keliu jam nestipriai smogė į lūpą. Po to atsisėdo prie staliuko, išgėrė kelis stikliukus ir pasibaigus degtinei, nuėjo parnešti dar. Parodo, jog V. U. su jais nebegėrė, V. C. buvo kitame kambaryje. Kai baigė gerti, tada jis išėjo. Teigia, kad įvykio dieną V. U. veidas sumuštas nebuvo, kaltinamasis kalbėjo normaliai. Aiškina, kad V. C. iš savo kambario negalėjo matyti, kas vyko V. A. kambaryje.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad duomenys neskelbtini, kambaryje, ant miegamosios sofos rastas vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis (t. 1, b. l. 5–25). Papildomai apžiūrėjus duomenys neskelbtini kambarį buvo paimti peiliai, žirklės bei kiti daiktai (t. 1, b. l. 25–38).

Specialisto išvadoje Nr. M37/10(ll) konstatuota, kad V. U. mirė nuo durtinio-pjautinio kairės šlaunies sužalojimo, pažeidžiant šlaunies arteriją, dėl to išsivystė ūmus kraujavimas į išorę. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas vienašmeniu, turinčiu duriamas-pjaunamas savybes, daiktu, kurio ašmenys buvo nukreipti žemyn, panirimo gylis iki 6 cm, plotis ne mažesnis kaip 1,9 cm (t. 1, b. 1. 44–46).

Ekspertas A. G. paaiškino, kad nuo padaryto sužalojimo iki mirties fakto nestabdant kraujavimo galėjo praeiti 10–15 minučių.

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. M37/10(ll) nurodyta, kad V. U. padarytas nosies kaulų ir kremzlių lūžimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. 1. 48).

Specialisto išvadoje Nr. MK 54/10(01) nurodyta, kad tikėtina, jog kairės šlaunies durtinė – pjautinė žaizda ir mechaniniai pažeidimai kelnėse galėjo būti padaryti peiliu Nr. 3 (1 t. b. 1. 52-66).

Specialisto išvadoje Nr. S221/10(01) nurodyta, kad ant vieno peilio rasti žmogaus kraujo pėdsakai, tačiau tinkamo asmens identifikavimui nerasta. Ant dviejų žirklių ir keturių peilių žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. 1. 69–70).

Motyvuojamoji dalis

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas mano, jog V. A. kaltė dėl V. U. tyčinio nužudymo yra įrodyta. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d., nes jis, kilus konfliktui, tyčia nužudė V. U.. Pavartoto smurto pobūdis, lokalizacija rodo teisiamojo tyčios kryptingumą. Durdamas nukentėjusiajam peiliu vieną kartą į kairės kojos šlaunį, padarė kairės šlaunies žaizdą, pažeisdamas šlaunies arterijos vientisumą, dėl nukraujavimo iš durtos žaizdos V. U. mirė, ir taip tyčia jį nužudė. Taigi šį nužudymą padarė netiesiogine tyčia, nes kaltinamasis turėjo numatyti, kad pasekmes gali būti sunkios, nors ir nenorėjo tokių pasekmių.

Nors kaltinamasis V. A. neigia nužudęs V. U., tačiau jo tokių parodymų negalima laikyti objektyviais, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems, be to, apklaustų liudytojų V. C. ir V. J. parodymams. Liudytojo V. J. parodymais paneigtina kaltinamojo versija apie tai, kad V. U. į namus atėjo stipriai sužalotas kitų asmenų. Priešingai, negu teigia kaltinamasis, liudytojas V. J. parodė, jog V. U. sumuštas nebuvo, jautėsi gerai, tik po to jis nužudytajam sudavęs vieną smūgį keliu į lūpą. Teismas netiki kaltinamojo parodymais apie tai, jog sugrįžusiam į namus ir stipriai sumuštam V. U., V. J. galėjęs suduoti 3–4 arba, kaip vėliau patikslino, iki 10 smūgių, nes jie prieštarauja liudytojo V. J. parodymams bei dar vienam objektyviam įrodymų šaltiniui – teismo med. specialisto išvadai. Kartu reikia pažymėti ir tai, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog V. C. turėjo pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. V. C. duoti parodymai sutampa su atlikto eksperimento duomenimis, nes nustatyta, kad V. C. tikrai galėjo matyti, kaip buvo durta į koją.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. A. nenustatytu įrankiu vieną kartą dūrė V. U.. Specialisto išvadoje konstatuota, jog žaizda ir kelnių pažeidimas galėjo būti padaryta peiliu Nr. 3. Liudytojas V. C. taip pat tvirtina, jog V. A. peiliu dūrė V. U.. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad šioje byloje konkretus nusikaltimo įrankis yra nustatytas, todėl konstatuotina, jog V. A. būtent peiliu vieną kartą dūrė V. U..

Liudytojas V. C. tvirtina, kad V. A. peiliu nestipriai du kartus dūrė V. U., tačiau teismo med. ekspertas nustatė, jog V. U. buvo padaryta viena durtinė-pjautinė žaizda. Įvertinus kaltinamojo bei liudytojo V. C. vedamą gyvenimo būdą – nuolatinį alkoholio vartojimą, atstumą, iš kurio V. C. stebėjo įvykį, darytina išvada, jog V. U. peiliu smogta vieną kartą, nes V. C. galėjo netinkamai įvertinti V. A. rankos judesį kaip antrąjį smūgį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. A., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Kaltinamasis V. A. neteistas, 16 kartų baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą arba girto pasirodymą viešose vietose, paskirtos baudos nesumokėtos. Taip pat jis yra įrašytas į Tauragės psichikos sveikatos centro įskaitą ir jam nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Esant paminėtoms aplinkybėms, vienai atsakomybę sunkinančiai ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad V. A. yra neįgalus, skirtina mažesnė už vidurkį sankcijoje numatyto už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Žirklės, peiliai ir džinsinės kelnės sunaikintini, nes šie daiktai yra menkaverčiai.

Tauragės AVPK už vertimo paslaugas sumokėjo 495 Lt (t. 1, b. l. 165) bei 90 Lt (t. 1, b. l. 170) ir prašo šias sumas pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš kaltininko. Toks prašymas atmestinas, nes remdamasis BPK 105 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 str. 1 d. dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki įsiteisės nuosprendis, palikti.

Į paskirtąją bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2010-03-16 iki 2010-08-18 bei nuo 2011-05-17 iki 2012-01-03.

Tauragės AVPK prašymą dėl 585 Lt išieškojimo iš V. A. atmesti.

Daiktinius įrodymus – 5 peilius, 2 žirkles ir kelnes, esančius Tauragės AVPK, – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Eduardas Maškevičius