Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo N. M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir paskirta jam 1000 litų (289 Eur) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 28 d. apie 10 val. 28 min., Elektrėnuose, Draugystės gatvėje 32, vairavo automobilį JEEP CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,60 promilių neblaivumo laipsnis su penkių procentų paklaida).

Tokiais savo veiksmais N. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d. dispozicijoje.

Motyvuojamoji dalis

N. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad N. M. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas N. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, o būtent –administraciniu teisės pažeidimo protokolu Nr. 28P-20705159-14, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymų kvitu, patikros sertifikatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, o taip pat teisme duotų liudytojų D. P., G. S., E. T. parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, išanalizavo ir tinkamai įvertino ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad N. M. ginčija jo neblaivumo nustatymą, o būtent, apeliuoja į tai, kad pareigūnai ne iškarto atspausdino alkotesterio parodymus, nurodydamas priežastis, kaip alkotesterio gedimą ar pareigūno nemokėjimo juo naudotis. Tačiau tokius apeliacinio skundo argumentus aukštesnės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą ir jie yra atmestini. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, 2014-10-28 sustabdžius N. M. vairuojamą automobilį, pastarajam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, N. M. sutikus, jis 10 val. 28 min. pūtė į alkotesterį, kuriuo nustatyta 0,60 promilių alkoholio koncentracija (b.l. 7). Nors apeliantas nurodo, kad alkotesteris galimai buvo netinkamas, tačiau byloje nėra duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas N. M. neblaivumas, būtų naudojamas ne pagal instrukciją. Priešingai, byloje yra patikros sertifikatas iš kurio matyti, kad alkotesteris „Lion alcometer 500“ Nr. 1902, kuriuo buvo tikrinamas N. M. neblaivumas yra metrologiškai patikrintas ir yra tinkamas naudoti nuo patikros protokolo registracijos (2014-06-25) iki 2014-12-24 (b.l. 856). Taip pat byloje yra alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudojimo instrukcija, iš kurios matyti, kad minėtas prietaisas turi vidinę atmintį (b.l.44-48). Be to teismo posėdžio metu buvo apklaustos sustabdžiusios bei N. M. neblaivumą tikrinusios pareigūnės, kurios nenurodė, kad prietaisas būtų sugedęs ar netinkamas naudoti bei patvirtino, kad nuo N. M. jautėsi alkoholio kvapas. Nors apeliantas abejoja policijos pareigūnės, tikrinusios jo neblaivumą, kompetencija, nurodo, kad pareigūnė galimai nemokėjo naudotis alkotesteriu, tačiau byloje yra duomenų, kad minėta pareigūnė yra supažindinta su alkotesterio naudojimo instrukcija bei yra išlaikiusi naudojimosi šiuo prietaisu įskaitą, todėl apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl pareigūnės gebėjimo naudotis alkotesteriu nėra (b.l.41-43).

Taip pat N. M. ginčydamas neblaivumo nustatymą apeliuoja į Valstybinės teismo medicininės tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 9509/14, kurioje nurodyta, kad N. M. kraujyje rasta 0,38 promilių etilo alkoholio. Tačiau pažymėtina, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N62 – 3686/2008). Šiuo atveju tai, kad kraujyje buvo rasta leistina alkoholio norma, nepaneigia aplinkybės, kad ir inkriminuoto pažeidimo metu, jis nebuvo neblaivus, nepaneigia ir testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, juolab, kad kraujo tyrimas buvo padarytas praėjus 1 val. 47 min. nuo neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuoklio pagalba.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas teismo nutarimo yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokiu nors papildomus procesinius veiksmus ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisės taikymu bei paskirta nuobauda pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.