Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-649-1139/2022

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-13
Bylos Nr.: e2-649-1139/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ilona Rimkuvienė
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai: Gediminas Blaškevičius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-649-1139/2022Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00066-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.10.1; 3.2.4.11; 3.2.6.5

(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 13 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,sekretoriaujant Kristinai Abramavičiūtei,

teismo posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB ) „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1. 2022 m. sausio 24 d. teisme priimtas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovei UAB „Vikreda“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 5 243,95 Eur nuostolių atlyginimo, 118 Eur žyminio mokesčio, 223,07 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. Prancūzijoje dėl H. Z., vairavusio transporto priemonę MAN TGX 18.440 4X2BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovė buvo šios transporto priemonės savininkė. Ši transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortelės sistemos) dalyvės, todėl vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 5 243,95 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 5243,95 Eur. Todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsniu, turi teisę atsakovo reikalauti grąžinti Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 5 243,95 Eur. Atsakovė šios sumos nėra sumokėjusi.

1.1. Dublike papildomai ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nors buvo informuota apie žalos administravimo procesą Prancūzijoje, tačiau atsakovė neteikė savalaikių paaiškinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas pateikė faktinį savo reikalavimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus, kurie pakankami pagrįsti reikalavimą Prancūzijoje, todėl ieškinys turi būti tenkintas visiškai.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Vikreda“, atstovaujama advokato Gedimino Blaškevičiaus, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisi iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose. Faktas, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras pareiškia atgręžtinį reikalavimą, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo patiekti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta. Biuras akivaizdžiai nepatikrino ir nevertino jam pateiktos medžiagos ir jos pagrįstumo. Atkreipia dėmesį, kad nėra pateiktos eismo įvykio nuotraukos, kuriose būtų užfiksuoti eismo įvykio metu automobilio apgadinimai, o tiesiog pateikta ekspertizės sąmata su nurodytomis keistinomis detalėmis ir atliktais darbais. Atsakovė nevertino ekspertizės sąmatoje nurodytų atliktinų darbų būtinumo, keistinų detalių reikalingumo ir ekspertizės sąmatoje nurodytų aplinkybių atitikimo faktinėms aplinkybės, jog eismo įvykio metu apgadinto automobilio neverta remontuoti. Pažymi, kad ekspertizės sąmatoje nurodyta, jog apgadintas automobilio galas ir kairė pusė, tačiau sąmatoje yra nurodyta, jog yra keistinos ir dešinės pusės detalės, kas akivaizdžiai patvirtina Atsakovo nurodomas aplinkybes dėl nepagrįsto reikalavimo atlyginti nuostolius, nors jis nėra dėl jų atsakingas, o sąmatose galimai yra nurodomi pertekliniai darbai, taip nepagrįstai išdidinant atlygintinos žalos sumą. Dėl to daro išvadą, kad byloje nėra nustatytas tikrasis atlygintinos žalos dydis, į bylą nėra pateikti visi bylai reikšmingi įrodymai, todėl Ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas. Be to, teigia, kad atlyginant žalą būtina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Iš byloje esančios sąmatos matyti, kad automobilio nusidėvėjimas nebuvo vertintinas, todėl akivaizdu, kad byloje reikalaujami atlyginti nuostoliai yra nepagrįsti.

2.1. Dėl Prancūzijos pateiktos ekspertizės nurodo, kad ji parengta per D‘ARVA sistemą, kuri nėra įprastai naudojama apskaičiuojant remonto išlaidas, todėl Atsakovui kyla pagrįstų abejonių dėl apskaičiuotos žalos dydžio ir jos pagrįstumo, o atsakovas buvo eliminuotas iš žalos administravimo proceso Prancūzijoje, todėl negalėjo pateikti prieštaravimų dėl žalos dydžio ar užsakyti nepriklausomų ekspertų vertinimą, kurie būtų nustatę, ar Prancūzijos pateikti žalos paskaičiavimai yra pagrįsti.

2.2. Triplike nesutinkama, kad atsakovė pasyviai dalyvavo žalos administravimo procese ir teigiama, kad atsakovas savalaikiai užpildė ir pateikė paaiškinimus (tą patvirtina ir Ieškovo pateiktas pranešimas, prie kurio yra pridėtas ir Atsakovo el. laiškas, kuriame, nurodyta, jog apie eismo įvykį yra pranešta pagal kasko draudimą bei papildomai pažymėjo, jog šio eismo įvykio kaltininkas yra ne Atsakovo darbuotojas), tačiau Ieškovas nurodytų argumentų visiškai nevertino ir iš bylos medžiagos matyti, kad galimai net neperdavė šios informacijos Prancūzijos biurui bei nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti pačiame žalos administravime. Atsakovas neturėjo jokių objektyvių galimybių dalyvauti ir ginčyti žalos dydį ar jos nustatymo būdą, todėl akivaizdu, kad Atsakovo prieštaravimai turi būti vertinami regresinio reikalavimo metu. Be to, pažymi, kad žalos administravimo Prancūzijoje metu, dalyvauja tik Ieškovas ir Atsakovas nėra įtraukiamas į žalos administravimo procesą. Atsakovo dalyvavimas žalos administravimo procese apsiriboja tik paaiškinimo dėl įvykusio eismo įvykio pateikimu. Akcentuotina tai, kad iki pretenzijos pateikimo Atsakovui nėra žinoma apie nustatytą žalos dydį, todėl jis neturi jokių objektyvių galimybių teikti paaiškinimus dėl žalos dydžio ar jo nustatymo. Vidaus nuostatai yra dokumentas, skirtas nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimui, kuris saisto nacionalinius draudikų biurus, o kitų asmenų teisės ar pareigos juose neįtvirtintos ir biurų santykių su tokiais asmenimis nereguliuoja, todėl Vidaus nuostatai negali būti taikomi tretiesiems (galimai už eismo įvykį atsakingiems) asmenims. Nurodo, kad nepagrįstai ieškovas remiasi Prancūzijos biuro išimtine teise spręsti dėl žalos dydžio ir regresinio ieškinio pateikimo metu, nes kaip jau buvo paminėta, ši teisė vadovaujantis vidaus nuostatais taikoma tik tarp valstybių draudikų biurų, todėl jis privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo įsitikinimu, nesant duomenų apie tai, kokiu būdu buvo nustatyta likutinė automobilio vertė, nesant eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių nuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti apgadinimai ir iš kurių būtų galima vertinti padarytų pažeidimų mąstą ir būtinumą remontuoti, negalim teigti, kad prašomas žalos dydis yra realus.

3. Ieškovo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys tenkintinas.

4. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės teisinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kai Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės (Prancūzijos) transporto priemonių draudikų biurui reikalaujamą sumą, pareiškė regresinį reikalavimą dėl išmokėtos sumos grąžinimo iš neapdrausto ir atsakingo už žalą transporto priemonės valdytojo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kadangi transporto priemonės savininko (valdytojo) ir biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl turi būti nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, o kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį – turi įrodyti biuras.

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. Prancūzijoje dėl H. Z., vairavusio transporto priemonę MAN TGX 18.440 4X2BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad eismo įvykio kaltininkas yra H. Z., vairavęs transporto priemonę MAN TGX 18.440 4X2BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininkė yra UAB „Vikreda“. Atsakovė, nors nurodo, kad ieškovą el. laišku, informavo kad apie eismo įvykį yra pranešta pagal kasko draudimą, be to nurodė, kad ieškovui pažymėjo, jog kaltininkas yra ne atsakovo darbuotojas, tačiau tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike nenurodo jokių aplinkybių dėl eismo įvykio kaltininko. Atsakovė nesutinka su ieškiniu iš esmės dėl to, kad neįrodytas tikrasis žalos dydis. Taigi teismas daro išvadą, kad atsakovas neginčija ir aplinkybės, kad su atsakovei priklausančia transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis. Be to, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo teigti, kad ne atsakovo darbuotojas kaltas dėl eismo įvykio. Ginčo, kad transporto priemonė MAN TGX 18.440 4X2BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kaip tai numatyta TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 8 dalyje. Taip pat atsakovė neginčija ir jai kylančios atsakomybės už jos darbuotojo sukelto eismo įvykio metu padarytą žalą su nepadrausta atsakovei priklausančia transporto priemone.

7. Ginčas yra kilęs dėl žalos dydžio. Ieškovas reikalauja iš atsakovės regreso tvarka priteisti jo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą 5 243,95 Eur žalą, tačiau atsakovės teigimu, šis žalos dydis yra niekuo nepagrįstas. Abejonių atsakovei kelia žalos dydis, kadangi byloje nėra pateiktos eismo įvykio nuotraukos, kuriose būtų užfiksuoti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti apgadinimai, taip pat nevertintas automobilio nusidėvėjimas. Taip pat nurodo, jog ieškovė nevertino ir nepatikrino jai pateiktos ekspertizės sąmatos, joje nurodytų darbų atlikimo būtinumo. Atsakovo nuomone sąmatose galimai yra nurodomi pertekliniai darbai, taip nepagrįstai išdidinant atlygintinos žalos sumą.

8. Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Iš 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimo dėl Direktyvos 72/166/EEB, 1 straipsnio matyti, kad ir Prancūzijoje taikomas 2002 m. gegužės 30 d. Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų susitarimas, kuriuo susitarta, kad biurai tarpusavio santykiuose įsipareigoja laikytis 2002 m. gegužės 30 d. Biurų tarybos priimtų vidaus nuostatų privalomųjų nuostatų (Priedo Papildymo 1 straipsnis). Prancūzija yra pasirašiusi Biurų tarybos Vidaus nuostatus.

9. Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Prancūzijos draudikų biuras, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.

10. TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, t. y. ieškovas (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

12. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. O to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Be kita ko, TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 3 d. 12.15 val. Prancūzijoje, dėl H. Z., gim. (duomenys neskelbtini), vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę – vilkiką MAN TGX 18.440 4X2BLS, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytoja yra ieškovė, kaltės įvyko eismo įvykis, t. y. jis važiuodamas priartėjo ir atsitrenkė į kitos transporto priemonės, t. y. Dacia Sandero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį.

15. Pagrindiniai duomenys, patvirtinantys atsakovės vairuotojo H. Z. 2019 m. rugsėjo 3 d., padaryto eismo įvykio faktą yra išduoti oficialių Prancūzijos institucijų. Kad būtent atsakovės darbuotojas kaltas dėl eismo įvykio patvirtina eismo įvykio deklaracija, Greitkelių Respublikinės saugumo kuopos pareiškimas dėl eismo įvykio (2019-09-03), kuriame nurodyta, kad kaltininkas yra Z. H., Baltarusijos pilietis, vairavo automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį, tokie dokumentai laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Priešingų duomenų, atsakovė nepateikė.

16. Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Prancūzijos draudikų biuras, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.

17. Kadangi eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, žalos administravimo metu taikoma Prancūzijos jurisdikcijos teisė ir praktika. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui administravo centrinis Prancūzijos eismo įvykių draudimo bendrovių biuras. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis), todėl Prancūzijos automobilių draudikų biuras žalą administravo savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais.

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui 201 m. kovo 8 d. Prancūzijos draudikų biuras atsiuntė sąskaitą 5 243,95 Eur sumai, kurią sudaro 4 559,96 Eur kompensacija už transporto priemonę ir 683,99 Eur administravimo mokestis, dėl eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugsėjo 3 d. Prancūzijoje. 2021 m. gegužės 3 d. ieškovas Prancūzijos draudikų biurui pervedė 5 643,95 Eur. 2021 m. gegužės 5 d. ir 2021 m. birželio 17 d. ieškovas atsakovei išsiuntė pretenzijas dėl 5 643,95 Eur grąžinimo.

19. Iš Prancūzijos draudikų biuro pateiktų duomenų apie žalos administravimo procesą nustatyta, kad nukentėjusiajam atlyginta 4 559,96 Eur žala (2021 m. sausio 11 d. nukentėjusiosios šalies ir draudimo bendrovės „Allianz“ veikiančios centrinio Prancūzijos biuro vardu sudarytas susitarimas).

20. Iš 2021 m. balandžio 29 d. Centrinio Prancūzijos eismo įvykių draudimo bendrovių biuro Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atsiųstos sąskaitos 4 559,69 Eur sumai, matyti, kad ją sudaro 4 150 Eur transporto priemonės skirtumas, 100 Eur galimybės naudotis transporto priemone netekimas 10 dienų ir nutempimo paslaugos 309,96 Eur. Pridedamas mokėjimo prašymas ir 2019 m. rugsėjo 12 d. sąskaita faktūra Nr. F119091855, kuri patvirtina, už transporto priemonės saugojimą ir pakrovimą buvo paskaičiuota 309,96 Eur.

21. Iš 2009 m. lapkričio 12 d. ekspertizės ataskaitos matyti, jog nukentėjusiojo automobilio Dacia Sandero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos gali siekti 5 663,10 Eur. Automobilio įsigijimo kaina buvo 5 833,33 Eur (atėmus nuolaidas ir nusidėvėjimą), eksperto nustatyta rinkos kaina lygi 3 666,67 Eur, automobilio vertė po įvykio 250 Eur be PVM. Prie ekspertizės akto yra pateikti visi duomenys, tarp jų ir ekspertizės sąmata, kurioje detaliai nurodytos reikalingos atsarginės detalės ir jų kaina, darbo užmokestis, automobilio dažymo išlaidos, papildomos išlaidos, remonto išlaidos ir nurodytos bendros remonto išlaidos su PVM – 6 795,72 Eur. Nurodyta, kad finansiniu požiūriu nepataisoma transporto priemonė. Remontuoti neplanuojama, nes neišardžius, remiantis pateikta sąmata, nustatyta bendra remonto suma yra didesnė už eksperto nustatytą transporto priemonės vertę. Teorinė prastova 5,5 d.

22. Atsakovas kelia abejones dėl automobilio remonto, tvirtina, kad jo remontuoti neapsimokėjo, be to, į remonto išlaidas paskaičiuotos ir dešinės pusės detalės, nors nurodyta, kad apgadinta automobilio kairė pusė ir galas.

23. Atsakant į šį argumentą, nurodytina, kad iš paskaičiuotos žalos vertės matyti, ką ją sudaro ne automobilio remonto išlaidos, o verčių skirtumas – 4150 Eur, prastova - 100 Eur ir vilkimas -309,96 Eur, t. y. iš viso 4 559,96 Eur. Duomenų, kad automobilis būtų remontuotas, nėra. Pažymėtina, kad pateikta eksperto ataskaita (sąmata) nepatvirtina realių darbų atlikimo, t. y. tik preliminarūs duomenys, kiek galėtų kainuoti automobilio remontas. Šiuo atveju konstatuota, kad automobilis neremontuojamas, nes remonto suma yra didesnė už automobilio vertę. Iš 2021 m. kovo 4 d. „Allianz I.A.R.D“ automobilių draudimo papildomos sąskaitos Centriniam Prancūzijos biurui nustatyta, jog žala, kurią prašė ieškovo atlyginti ir sudaro būtent 4 559,96 Eur, ir dar administravimo mokestis - 683,95 Eur. Kad neteisingai paskaičiuota automobilio vertė, atsakovas duomenų nepateikė.

24. Teismas pažymi, kad atsakovas, nepripažindamas ieškinio, procesiniuose dokumentuose minimų įrodymų (ekspertų išvados, žalos skaičiavimo ir kitų) byloje nepateikė. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Ieškovas byloje pateikė administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto, tai yra, centrinio Prancūzijos draudikų biuro pateiktus įrodymus, kurie paremti Prancūzijos teisės aktų nuostatomis. Kaip teisingai nurodo ieškovas, vien abejonių pagrindu eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo naštos perkėlimas nuo žalą neapdrausta transporto priemone padariusio asmens sąžiningiems draudėjams, kurių mokamų įmokų dalis yra skirta nacionalinių draudikų biurų veiklos užtikrinimui, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatose įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (TPVCAPDĮ 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2009-12-24 įsakymas Nr. 1K- 484 „Dėl atskaitymų nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų“).

25. Kadangi remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalimi, eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, laikytina, kad apskaičiuotos materialinės žalos dydis yra adekvatus ir visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Atsakovė, nors ir nurodo, kad šiuo atveju prašoma priteisti žala yra nepagrįsta, tačiau pati jokių jos argumentus pagrindžiančių argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose detalizuota automobiliui reikalingo remonto sąmata, medžiagų kainos ir kitos patirtos išlaidos šalinant padarytos žalos padarinius, susidariusios dėl atsakovės vairuotojo H. Z. kaltės padaryto eismo įvykio. Jokių duomenų, kad apskaičiuotas žalos dydis yra neteisingas, nepateikta, todėl darytina išvada, kad žalos dydis yra visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Įvertinus šiuos duomenis, atsakovės argumentai, kad nebuvo vertintas automobilio nusidėvėjimas ir byloje reikalingos transporto priemonės nuotraukos po įvykio, yra niekuo nepagrįsti.

23.1. Pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, kad bylose, kuriose Lietuvos Biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas paneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018).

26. Tai, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pretenzija yra pagrįsta Prancūzijos teise ir praktika (pridėta prie dubliko), taip pat patvirtina ir byloje esanti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento išvada.

27. Taigi nors atsakovė ir prašo jos prieštaravimus vertinti regreso byloje, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus neteikia. Vien deklaratyvus atsakovės nurodymas, kad nesutinka su žalos dydžiu, neteikiant jokių kitų įrodymų, nesudaro pagrindo savaime abejoti dėl žalos dydžio tinkamo nustatymo. Taigi atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju žalos dydis yra aiškiai per didelis, neatitinkantis tikrovės ir kad šiuo atveju buvo pasipelnyta. Tokia atsakovės pozicija negali būti laikoma tinkamu savo interesų gynimu. Pastebėtina, kad ir teismui atsakovė neteikė jokių įrodymų pagrindžiančių jos argumentus.

28. Atsakant į atsakovės argumentą, kad ji nėra įtraukiama į žalos administravimo procesą Prancūzijoje, ir apie žalos dydį sužino tik gavę pretenziją iš ieškovo, todėl ji neturi jokių objektyvių galimybių teikti paaiškinimus dėl žalos dydžio ar jo nustatymo, nurodytina, kad pati atsakovė pirmiausia neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą pranešti Biurui. Ši aplinkybė leidžia žalos administravimo klausimą spręsti šiam asmeniui nedalyvaujant. Tačiau atsakovei ieškovas pranešė apie Prancūzijoje vyksiantį žalos administravimo procesą, nurodė jai Prancūzijos draudiko kontaktus ir prašė atsakovės aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese (2020-10-12 pranešimas).

29. Iš žalos dydžio matyti, kad dalį jos sudaro ir administravimo mokestis bei kitos patirtos išlaidos (užmokestis ekspertui). Žalos administravimą šiuo atveju atliko Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras, o ieškovas ją atlygino. Remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis). Administruojant žalą neabejotinai yra patiriamos išlaidos, susijusios su žalos administravimo procesu. Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį. Centrinis Prancūzijos draudikų biuras šiuo atveju taikė mažesnį nei nustatytas maksimalus administravimo dydį t. y. 683,99 Eur. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, centrinis Prancūzijos draudikų biurui sumokėjo reikalaujamą žalos administravimo mokestį – 683,99 Eur, todėl pagrįstai ieškovas šią sumą reikalauja priteisti iš atsakovės.

30. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktų duomenų pakanka daryti išvadai, kad nukentėjusysis asmuo dėl eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovės darbuotojas, patyrė 4 559,96 Eur žalą. O atsakovė savo ruožtu teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį žalos dydį (CPK 178 straipsnis).

31. Esant išdėstytiems argumentams, konstatuotina, kad atsakovė valdė ir leido vairuoti transporto priemonę savo darbuotojui, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis, žinodama, jog transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju draudimu, pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą transporto priemonės valdytojui nesinaudoti ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, todėl privalo atsakyti už eismo įvykio metu sukeltą žalą, kuri yra 5 243,95 Eur, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

32. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 118 Eur žyminis mokestis ir 223,07 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą Nr. GLE 2021-36, išrašytą 2021 m. lapkričio 29 d. (apmokėta 2021 m. gruodžio 31 d.) vertimą. Todėl šios išlaidos – 341,07 Eur priteistinos iš atsakovės (118 + 223,07) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“, juridinio asmens kodas 302318339, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai:

- 5 243,95 Eur (penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt tris eurus 95 ct) nuostolių;

- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 243,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. sausio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 341,07 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Ilona Rimkuvienė