Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Arūno Dirvono ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo atstovui Juliui Jasaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2013-04-19 sprendimo Nr. 11SP-1400 rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktais nutraukė pareiškėjui pensijos su priedu mokėjimą nuo 2013-03-01, reiškė reikalavimą grąžinti 3376,35 Lt kaip nepagrįstai gautą pensiją su priedu už laikotarpį nuo 2012-10-30 iki 2013-03-01 per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo dienos (b. l. 8-9).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

Šioje byloje kilęs ginčas dėl valstybinės pensijos su priedu mokėjimo nutraukimo nuo 2013-03-01 ir atsakovės teisės išieškoti administracine tvarka tokios pensijos permoką (3 376,35 Lt nuo 2012-10-30 iki 2013-03-01).

Nustatyta, kad VSAT Varėnos rinktinės vado 2012-03-06 įsakymu Nr. TE-76 pareiškėjui paskirta nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos (b. l. 35). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo įsakymu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2012-07-02 sprendimu panaikino Varėnos rinktinės vado 2012-03-06 įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 ir 2 punktus; grąžino pareiškėją į VSAT Varėnos rinktinės (duomenys neskelbtini) (A lygio, 10 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo) pareigas; įpareigojo VSAT Varėnos rinktinę teisės aktų nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertų komisiją, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai; priteisė pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-03-07 iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos; priteisė pareiškėjui iš atsakovo VSAT Varėnos rinktinės 1 360 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nusprendė sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į valstybės tarnybą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai (LITEKO).

VSAT Varėnos rinktinės vadas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, 2012-10-29 įsakymu Nr. TE-252 (b. l. 38) pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai). Vidaus reikalų ministerijos kancleris 2012-11-15 sprendimu Nr.11SP-5058 (b. l. 26) pareiškėjui neterminuotai paskyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą nuo 2012-10-30 pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą (pareigūnų valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams, atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, b. l. 41). Taip pat Vidaus reikalų ministerijos kancleris 2012-11-15 sprendimu Nr. 11SP-5057 (b. l. 27) nusprendė pareiškėjui mokėti valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą nuo 2012-10-30.

LVAT, išnagrinėjęs Varėnos rinktinės apeliacinį skundą, 2013-03-12 nutartimi jį patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-07-02 sprendimą pakeitė, dėl Varėnos rinktinės vado 2012-03-06 įsakymo Nr. TE-76 1 ir 2 punktų panaikinimo, pareiškėjo grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą priteisimo ir įpareigojimo atsakovui išduoti pareiškėjui siuntimą į specializuotą medicininės ekspertizės komisiją, atmetė. Priteisė pareiškėjui iš atsakovės 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-07-02 sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo paliko nepakeistą (LVAT administracinėje byloje Nr. Nr. A146-395/2013).

Po LVAT 2013-03-12 nutarties, Varėnos rinktinės vadas 2013-03-18 įsakymu Nr. TE-56 (b. l. 39) panaikino savo 2012-10-29 įsakymą Nr. TE-252 ir 2012-07-11 įsakymą Nr. TE-183 bei 2013-03-25 raštu (b. l. 33-34) kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą dėl pensijos mokėjimo pareiškėjui.

Vidaus reikalų ministras 2013-04-19 sprendimo Nr. 11SP-1400 1 ir 2 punktais nutraukė pareiškėjui pensijos su priedu mokėjimą nuo 2013-03-01, reiškė reikalavimą grąžinti 3 376,35 Lt kaip nepagrįstai gautą pensiją su priedu už laikotarpį nuo 2012-10-30 iki 2013-03-01 per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo dienos

Pareiškėjas, nesutikdamas su Varėnos rinktinės vado 2013-03-18 įsakymu Nr. TE-56 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti šio įsakymo 1.1 punktą, kuriuo pripažintas negaliojančiu 2012-10-29 įsakymas Nr. TE-252 dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, ir panaikinti 1.2 punktą, kuriuo pripažintas negaliojančiu Varėnos rinktinės vado 2012-07-11 įsakymas Nr. TE-183 dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas. Teismas, išnagrinėjęs jo skundą, 2013-10-01 sprendimu panaikino Varėnos rinktinės vado 2013-03-18 įsakymo Nr. TE-56 1.1 ir 1.2 punktus. LVAT, išnagrinėjęs Varėnos rinktinės apeliacinį skundą, 2014-05-06 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2013-10-01 sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas ginčija Vidaus reikalų ministro 2013-04-19 sprendimo Nr. 11SP-1400 1 ir 2 punktus, kuriais jam nutrauktas pensijos su priedu mokėjimas nuo 2013-03-01, pareikalauta grąžinti 3 376,35 Lt kaip nepagrįstai gautą pensiją su priedu už laikotarpį nuo 2012-10-30 iki 2013-03-01 per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo dienos (b. l. 24-25). Teigia, kad nesant atitinkamo teismo sprendimo, vidaus reikalų ministras neturi teisinio pagrindo panaikinti minėtos institucijos kanclerio sprendimą dėl pensijos pareiškėjui paskyrimo ir nutraukti pensijos mokėjimą, nes Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas tiesiog nenumato tokio veikimo būdo.

Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, nei Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas detaliau neaptaria kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kokia apimtimi ir kokiais terminais yra išieškoma pensijos permoka, nenurodo atvejų, kada tokia permoka gali būti neišieškoma. Todėl šiai situacijai spręsti turi būti taikytos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios be pagrindo įgyto turto išreikalavimą.

Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.

Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, gavusi Varėnos rinkinės vado raštą (b. l. 33-34) su priedais dėl prašymo spręsti pareiškėjui pensijos mokėjimą ir prieš priimdama ginčo sprendimą turėjo vadovautis gero administravimo principu, pasidomėti, ar pareiškėjas neginčija Varėnos rinktinės vado 2013-03-18 įsakymo Nr. TE-56 (b. l. 39) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareigos pranešti apie vykstantį administracinės bylos dėl jo atleidimo iš tarnybos nagrinėjimą teisės aktai pareiškėjui nenustatė. Tačiau Varėnos rinktinės vadas apie ginčą dėl 2013-03-18 įsakymo (b. l. 39) Kauno apygardos administraciniame teisme žinojo, teikė teismui atsiliepimus, apskundė sprendimą apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o atsakovės apie tai neinformavo.

LVAT administracinėje byloje Nr. A143-680-2014, išnagrinėjusi Varėnos rinktinės vado apeliacinį skundą konstatavo, kad atsakovė, kaip buvusi pareiškėjo darbdavė ir viešojo administravimo subjektas, neturėjo kompetencijos administraciniu būdu spręsti su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-07-02 sprendimo įvykdymo atgręžimu sietinus klausimus, todėl pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2013-03-18 įsakymas Nr. TE-56 negali būti pripažintas teisėtu. Vadinasi, pareiškėjui pensija buvo mokėta teisėtai ir pagrįstai, neegzistavo sąlygų pensijos nutraukimui ir permokos grąžinimui, todėl skundžiamas atsakovės ginčo sprendimas yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ir naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai patvirtina, kad Varėnos rinktinės vado 2012-10-29 įsakymu Nr. TE-252 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (dėl negalimumo tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai), jam Vidaus reikalų ministerijos kanclerio sprendimu paskirta pareigūnų valstybinė pensija ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas nuo 2012-10-30. Šie sprendimai yra įsiteisėję, dėl jų ginčo teismuose nėra, pareiškėjui pagrįstai mokama valstybinė pensija nuo 2012-10-30, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti pareiškėjui pareigūnų valstybinės pensijos mokėjimo nuo 2013-03-01 ir reikšti reikalavimą išieškoti administracine tvarka pensijos permoką - 3 376,35 Lt nuo 2012-10-30 iki 2013-03-01.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvada, kad Vidaus reikalų ministras neteisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendimas susijęs išimtinai su E. K., kiti sprendimo punktai (3, 4, 5 ) yra išvestiniai, todėl naikintinas visas ginčo sprendimas (Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-19 sprendimas Nr. 11SP-1400).

Pareiškėjas teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti išspręstas. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 4 p. ir 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo E. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-04-19 sprendimą Nr. 11SP-1400.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.