- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- eI4-3021-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01131-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos bankas
- Advokatai
- Povilas Gruodis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti Lietuvos banko valdybos 2020 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 03-25 „Dėl M. P. padaryto teisės pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą iki 500 Eur.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad ginčija tik paskirtos sankcijos dydį (griežtumą), kad visiškai sutinka su padarytu pažeidimu, nustatytomis faktinėmis pažeidimo aplinkybėmis, ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Tačiau, pareiškėjo nuomone, Nutarimu paskirta piniginė sankcija (bauda) neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio ir yra per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui.
Pareiškėjas pažymi, kad sankcijos, skirtinos už jo padaryto tipo pažeidimus, dėl savo griežtumo ir dydžio yra prilygintinos baudžiamosioms (ir jas gerokai viršijančios), dėl šios priežasties pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomos baudžiamojo proceso taisyklės dėl bausmės (sankcijos) individualizavimo, tiek, kiek atitinkamai šie santykiai nėra apibrėžti ir reglamentuojami su finansinių priemonių rinkų reguliavimu susijusiuose teisės aktuose, ypač, kas liečia kaltės formos vertinimą ir kaltės formos įtaką skiriamos sankcijos dydžiui, pažeidimo mažareikšmiškumo požymius ir kt. Šiems savo argumentams pagrįsti pareiškėjas remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika pabrėždamas, kad minėto teismo praktikoje pripažįstama, jog sankcijos, skiriamos už manipuliavimo rinka pažeidimus, yra skirtos ne tik atlyginti dėl pažeidimo patirtą žalą, bet jomis taip pat siekiama represinio tikslo, todėl jos yra baudžiamojo pobūdžio.
Pareiškėjo įsitikinimu, nepagrįstai pažeidimas kvalifikuotas kaip lengvas (nesunkus). Pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip mažareikšmis, nes Nutarime yra konstatuota, kad pažeidimu nebuvo sukelta žalos finansų sistemai. Pareiškėjo nuomone, tuo atveju, kai nustatoma, kad egzistuoja formali pažeidimo sudėtis, tačiau yra nustatomos aplinkybės, kad pažeidimu nesukeliama ar nepadaroma realios žalos finansų sistemai, tai tokiu atveju yra visos sąlygos pažeidimą kvalifikuoti kaip mažareikšmį. Kadangi pareiškėjo veikoje nors yra visi formalūs manipuliavimo rinka pažeidimo požymiai, tačiau pažeidimas padarytas iš nežinojimo, dėl neatsargumo, o padarytu pažeidimu nors ir formaliai buvo sukelta grėsmė rinkos veikimui, tačiau nebuvo padaryta jokia reali tiesioginė neigiama įtaka (žala) investuotojų interesams.
Pažeidimo kvalifikavimas kaip mažareikšmio turi tiesioginę įtaką sankcijos už padarytą pažeidimą skyrimui. Vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2018 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 03-126 „Dėl Baudų apskaičiavimo aprašo patvirtinimo“ (tolau – ir Aprašas) 9.1.1. punkto nuostatomis, bazinė bauda, skiriama už mažareikšmį pažeidimą yra 10 kartų mažesnė, lyginant su bauda, skirtina už pažeidimą, kuris kvalifikuotinas kaip lengvas.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad Nutarime aplinkybė, kad pažeidimas yra netyčinis, t. y. padarytas dėl neatsargumo (nerūpestingumo) nebuvo apskritai įvertinta skiriant sankciją. Aprašas nenumato baigtinio atsakomybę lengvinančių atsakomybių sąrašo – lengvinančiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamos ir kitos svarbios aplinkybės, kurios, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, gali būti laikomos atsakomybę lengvinančiomis ar asmens padėtį gerinančiomis (Aprašo 14.6. punktas). Vadovaujantis Aprašo 15.1. punkto nuostatomis, pažeidimo padarymas tyčia, vertintinas kaip atsakomybė sunkinanti aplinkybė, todėl kaltės forma negali būti laikoma visiškai nesvarbia aplinkybe bausmės individualizavimui. Šiuo atveju aplinkybė, kad pažeidimas padarytas netyčia, t. y. dėl neatsargumo (nerūpestingumo), vertintinas kaip pažeidimo pavojingumo laipsnį mažinančia, o kartu ir skirtiną sankciją už pažeidimą švelninančia aplinkybe.
Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos bankas nėra ta institucija, kuri galėtų apskaičiuoti, vertinti gautos mokestinės naudos dydį ir sieti jį su tariama neteisėta pareiškėjo nauda, gauta iš pažeidimo. Skundžiamu nutarimu yra konstatuota, kad ginčijamus sandorius pareiškėjas galėjo atlikti ir nesinaudodamas trečiųjų asmenų vardu, t. y. nemanipuliuodamas rinka, tačiau, kaip nurodoma Nutarime, tai būtų užtrukę ilgiau, nes rinka nėra labai likvidi, be to, yra tikėtina, kad pareiškėjas būtų patyręs ir realių nuostolių. Šiuo atveju aplinkybė dėl realių nuostolių patyrimo yra paremta prielaida (Nutarime tokie nuostoliai įvardijami tik tikėtinais). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo gauta mokestinė nauda nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi būtent su padarytu pažeidimu – mokestinė nauda nėra tiesioginė manipuliavimo rinka pasekmė ir nėra gauta tik dėl to, kad pareiškėjo veiksmuose pasireiškė manipuliavimo rinka požymiai. Priešingai, mokestinės naudos siekimas buvo netyčinio pažeidimo priežastis, bet ne pasekmė. Dėl šios priežasties mokestinės naudos gavimo aplinkybė apskritai negali būti vertinama kaip pareiškėjo nauda, gauta iš padaryto pažeidimo. Pareiškėjo nuomone, jo gauta mokestinė nauda, kuri neteisėta ar draudžiama pagal mokesčių teisės aktus, negalėjo būti siejama su pareiškėjui skirtina sankcija už padarytą pažeidimą.
Pareiškėjas skunde teismui teigia, kad paskirta sankcija yra neproporcinga, nes pažeidimas padarytas dėl nepatyrimo ir neatsargumo. Pareiškėjas savo veiksmais padarė veiką, atitinkančią formaliuosius manipuliavimo rinka pažeidimo požymius, pripažino savo veiksmus ir dėl jų gailėjosi, nedelsdamas ėmėsi veiksmų, kad panašaus pobūdžio pažeidimas nebepasikartotų, atsisakė bet kokios investavimo veiklos. Pareiškėjas patyrė sunkų tyrimo ir nagrinėjimo procesą, kurio metu nuoširdžiai ir aktyviai bendradarbiavo su institucija, padėjo aktyviais veiksmais atlikti tyrimą, patyrė gausybę neigiamų išgyvenimų, visiškai atsisakė bet kokios su investavimu susijusios veiklos, todėl mano, kad vien jau procesas yra pakankama poveikio priemonė. Papildoma finansinė bauda yra perteklinė ir nebūtina, todėl net ir 500 Eur baudos paskyrimas pažeidėjui šiuo atveju yra visiškai pakankama, proporcinga, teisinga ir protinga poveikio priemonė. Nėra pagrindo papildomai žlugdyti pareiškėjo ir jo šeimos dėl to, kad asmuo per nepatyrimą ir neatsargumą formaliai atliko veiksmus, kurie buvo kvalifikuoti kaip manipuliavimas. Pareiškėjas dar kartą pažymi, kad vien Lietuvos banko tyrimo inicijavimas ir nagrinėjimas Lietuvos banko valdyboje jau buvo pakankama sankcija pareiškėjui, todėl papildomas pareiškėjo baudimas šiuo atveju jokių papildomų bausmės tikslų nepasiekia.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad, skiriant jam poveikio priemonę už draudimo manipuliuoti rinka pažeidimą, turi būti taikomos baudžiamojo proceso taisyklės dėl sankcijos individualizavimo, ypač kiek tai susiję su kaltės formos vertinimu ir kaltės formos įtaka skiriamos sankcijos dydžiui, pažeidimo mažareikšmiškumo požymiais ir kt.
Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad vertinimas, ar pareiškėjui paskirta administracinė sankcija laikytina baudžiamojo pobūdžio, yra svarbus būtent Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų taikymo aspektu. Šiuose tarptautiniuose dokumentuose yra įtvirtintos žmogaus, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir jam taikoma baudžiamojo pobūdžio sankcija, teisių ir laisvių garantijos. Todėl, vykdant finansinių priemonių rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimo tyrimo procedūrą ir taikant sankciją už pažeidimą, klausimas, ar tokia sankcija laikytina baudžiamojo pobūdžio sankcija, yra reikšmingas Chartijoje ir Konvencijoje nustatytų procesinių garantijų taikymo aspektu. Konstatavus, kad sankcija laikytina baudžiamojo pobūdžio sankcija, kaip ji suprantama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir ESTT praktikoje, tiriant pažeidimą ir nagrinėjant bylą taikytinos Chartijoje ir Konvencijoje įtvirtintos teisę į teisingą teismą užtikrinančios garantijos. Lietuvos Respublikos teismai, kurie yra įgalioti atlikti vertinimą, ar jų nagrinėjamas persekiojimas ir skirtos administracinės sankcijos yra baudžiamojo pobūdžio, pažymi, kad tokį vertinimą atlieka būtent Chartijos ir Konvencijos nuostatų taikymo aspektu, vartodami tokias formuluotes, kaip „Konvencijos taikymo prasme pažeidimas kvalifikuotinas kaip nusikalstama veika“, „bylos dėl tokio teisės pažeidimo procesas Konvencijos požiūriu yra baudžiamasis“ ir pan. (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. gegužės 25 d. nutartį byloje Nr. P-556-44-06, LVAT praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (II dalis), kuriam pritarta LVAT teisėjų 2012 m. kovo 7 d. pasitarime).
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, nustačius, kad Lietuvos banko skiriama administracinė sankcija yra baudžiamojo pobūdžio, turi būti užtikrinamas tinkamas Chartijoje ir Konvencijoje nustatytų procesinių garantijų įgyvendinimas, tačiau tai nereiškia, kad pakeičiamas nacionalinėje teisės sistemoje priimtas sankcijų klasifikavimas bei takoskyra tarp skirtingų teisės šakų ir jose taikomų principų bei nuostatų. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo teigti, kad Lietuvos bankas, skirdamas pareiškėjui administracinę sankciją – piniginę baudą – pagal finansinių priemonių rinką reguliuojančius teisės aktus, turėjo taikyti baudžiamojo proceso taisykles dėl sankcijos individualizavimo, ypač kiek tai susiję su kaltės formos vertinimu ir kaltės formos įtaka skiriamos sankcijos dydžiui, pažeidimo mažareikšmiškumo požymiais ir kt.
Lietuvos bankas pažymi, kad vykdydamas pareiškėjo padaryto draudimo manipuliuoti rinka pažeidimo tyrimo procedūrą ir taikydamas jam poveikio priemonę už pažeidimą tinkamai užtikrino visų Chartijoje ir Konvencijoje nustatytų procesinių garantijų įgyvendinimą. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos banko skiriamų poveikio priemonių individualizavimas yra reguliuojamas specialiųjų teisės aktų – Lietuvos banko veiklą ir finansų rinką reguliuojančių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos tiesiogiai taikomų teisės aktų. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB, (toliau – ir Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) 31 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnio 7 dalyje, Apraše nurodytos aplinkybės, į kurias Lietuvos bankas atsižvelgia, skirdamas poveikio priemones. Šis teisinis reguliavimas yra specialus ir užtikrina veiksmingą Lietuvos banko skiriamų poveikio priemonių individualizavimą.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pažeidimas turėtų būti vertinamas ne kaip lengvas, bet kai mažareikšmis. Pareiškėjo teiginį, kad Nutarime yra konstatuota, kad pažeidimu nebuvo sukelta žala finansų sistemai, laiko neteisingu, iškreipiančiu Nutarimo nuostatas. Pabrėžia, kad taip pat nėra visų sąlygų, dėl kurių pareiškėjo padarytas pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis.
Tai, kad Nutarime nurodyta, jog nenustatyta, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas turėjo tiesioginę reikšmingą neigiamą įtaką (padarė žalą) investuotojų interesams, nereiškia, kad pažeidimu nepadaryta neigiamos įtakos (žalos) Piktnaudžiavimo rinka reglamento saugomoms vertybėms. Pareiškėjo elgesys neabejotinai padarė žalos sąžiningam ir skaidriam finansinių priemonių rinkos funkcionavimui ir sudarė prielaidas klaidinti kitus investuotojus bei rinkos dalyvius, suponuojant įspūdį, kad konkrečią dieną vyksta atitinkamo intensyvumo prekyba finansinėmis priemonėmis, nors realiai kai kuriomis dienomis, pareiškėjus nesudarius fiktyvių sandorių, prekyba konkrečiomis finansinėmis priemonėmis rinkoje nebūtų vykusi. Neigiamos įtakos (žalos) Piktnaudžiavimo rinka reglamento saugomoms vertybėms fakto nepašalina ir negali sumenkinti ta aplinkybė, kad nebuvo gauta konkrečių investuotojų skundų ar pretenzijų dėl jų galimai patirtos žalos.
Pareiškėjo paremtus argumentus baudžiamosios teisės srityje suformuota teismine praktika laiko netinkamais ir nepagrįstais, nes cituotoje teisminėje praktikoje (nesusijusi su finansinių priemonių ranka) pagrindinis kriterijus, nulemiantis veikos pripažinimą mažareikšme, yra žalos įstatymo saugomai vertybei nebuvimas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, vertinant pažeidimą mažareikšmiškumo aspektu, reikėtų atsižvelgti į: 1) paties pažeidimo reikšmę (ji turėtų būti nedidelė, norint pažeidimą pripažinti mažareikšmiu) ir 2) žalos teisės normų saugomoms vertybėms pobūdį ir reikšmę (turi būti nepadaryta nors kiek didesnės žalos teisės normų saugomoms vertybėms). Nagrinėjamu atveju šie kriterijai nėra tenkinami, o pareiškėjas savo vertinime nepagrįstai remiasi teiginiu, kad jo padarytu pažeidimu nebuvo sukelta žala finansų sistemai. Pažeidimui kvalifikuoti esminę įtaką turi paties padaryto pažeidimo reikšmė – nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta Nutarime, buvo pažeistas esminis Piktnaudžiavimo rinka reglamento draudimas manipuliuoti rinka ir sąžiningo finansinių priemonių rinkos veikimo principas. Šio esminio draudimo pažeidimas savaime sukelia žalą sąžiningam, skaidriam ir veiksmingam finansinių priemonių rinkos veikimui. Atkreipia dėmesį, kad atsakomybei už manipuliavimą rinka atsirasti pakanka paties pažeidimo padarymo fakto, todėl aplinkybė, kad pažeidimu nebuvo padaryta tiesioginė reikšminga neigiama įtaka (žala) investuotojų interesams, nepaneigia paties pažeidimo reikšmingumo, kuris yra akcentuotas Nutarime (buvo pažeistas esminis Piktnaudžiavimo rinka reglamento draudimas manipuliuoti rinka ir sąžiningo finansinių priemonių rinkos veikimo principas). Aplinkybė, kad dėl padaryto pažeidimo nebuvo nustatyta tiesioginių reikšmingų neigiamų padarinių investuotojų interesams, buvo įvertinta nustatant padaryto pažeidimo pobūdį ir kvalifikuojant jį kaip lengvą.
Atmestinais laiko pareiškėjo argumentus, kuriais pažeidimo mažareikšmingumas grindžiamas nežinojimu dėl neatsargumo. Nutarime yra pažymėta, jog kaltės forma – tyčia arba neatsargumas – nėra reikšminga atsakomybei už Piktnaudžiavimo rinka reglamento pažeidimus taikyti. Dėl neatsargumo padaryti pažeidimai dėl jų poveikio finansinių priemonių rinkai nėra savaime mažiau sunkūs nei tyčiniai pažeidimai. Taip pat konstatuota, kad nežinojimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atleidžianti asmenį nuo atsakomybės arba jo atsakomybę švelninanti aplinkybė. Asmenys, pradėdami bet kokią veiklą ir joje dalyvaudami, turi pasidomėti tokiai veiklai keliamais reikalavimais ir taikomais draudimais.
Dėl kaltės formos vertinimo nurodo, kad ji yra svarbi aplinkybė, individualizuojant pažeidimą padariusiam asmeniui skirtiną poveikio priemonę (Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnio 7 dalies 3 punktas). Pažymi, kad Piktnaudžiavimo rinka reglamento 15 straipsnio nuostatos nustato, jog pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti asmens kaltę, tačiau nėra reikalaujama nustatyti konkrečią kaltės formą – tyčią. Egzistuoja dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Į tai, kad nebuvo nustatyta pareiškėjo tyčios, buvo atsižvelgta, Lietuvos bankui nustatant piniginės baudos dydį. Tai yra tyčios nebuvimas sudarė pagrindą konstatuoti, kad nėra pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (viena kurių yra tyčia), todėl, remiantis Aprašo antrojo skirsnio nuostatomis, atsižvelgiant į nustatytas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bazinis baudos dydis buvo mažinamas, taip individualizuojant pareiškėjui skiriamą poveikio priemonę. Lietuvos bankas laikėsi Lietuvos banko įstatymo, Piktnaudžiavimo rinka reglamento ir Aprašo nuostatų ir tinkamai atsižvelgė į pareiškėjo kaltės formą, individualizuodamas skiriamą poveikio priemonę.
Aplinkybė, jog pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, negali būti vertintina kaip pažeidimo pavojingumo laipsnį mažinanti aplinkybė. Kaip nurodyta Nutarime, dėl neatsargumo padaryti pažeidimai, atsižvelgiant į jų poveikį finansinių priemonių rinkai, savaime nėra mažiau sunkūs nei tyčiniai pažeidimai.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su mokestinės naudos įvertinimu, pažymi, kad tiek pagal Lietuvos banko įstatymą, tiek pagal Piktnaudžiavimo rinka reglamentą, Lietuvos bankas, parinkdamas poveikio priemonės rūšį ir dydį, privalo atsižvelgti į dėl pažeidimo asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti. Paaiškina teismui, kad pats pareiškėjas pateikė Lietuvos bankui paaiškinimus dėl turtinės naudos (išvengė nuostolių), dėl nesumokėto dalies gyventojų pajamų mokesčio, kurį būtų privalėjęs sumokėti, jeigu nebūtų padaręs pažeidimo, todėl Lietuvos bankas privalėjo šias aplinkybes ištirti ir atsižvelgti taikant poveikio priemonę.
Kaip teisiškai nereikšmingus prašė vertinti pareiškėjo skundo svarstymus apie tai, ar jo gauta mokestinė nauda yra manipuliavimo rinka pasekmė, jos siekimas buvo netyčinio pažeidimo priežastis, bet ne pasekmė. Pareiškėjo minimi veiksmai, aplinkybės ir motyvai yra tarpusavyje glaudžiai susiję: pirma, mokestinės naudos siekimo tikslas; antra, siekiant šio tikslo, atliktas manipuliavimas rinka; trečia, dėl manipuliavimo rinka pasiektas tikslas ir gautas rezultatas – mokestinė nauda. Lietuvos banko atliekamų finansinių priemonių rinkos priežiūros funkcijų ir poveikio priemonės taikymo aspektu yra reikšmingas pareiškėjo padarytas Piktnaudžiavimo rinka reglamento 15 straipsnio pažeidimas ir Lietuvos banko atlikto tyrimo metu nustatytas dėl pažeidimo gautos naudos (išvengtų nuostolių) faktas. Priešingai, negu teigia pareiškėjas, jo gauta mokestinė nauda (išvengti nuostoliai) tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su jo atliktais manipuliavimo rinka veiksmais, o ne su hipotetine situacija, kai, pavyzdžiui, pareiškėjas įvykdytų finansinių priemonių sandorius, nesinaudodamas trečiųjų asmenų vardu, bet sudarydamas finansinių priemonių sandorius rinkos sąlygomis.
Atsakovas pažymi, jog taikydamas poveikio priemonę, yra įgaliotas vertinti tik dėl manipuliavimo rinka, t. y. finansinių priemonių rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimo, gautą naudą (išvengtus nuostolius). Pareiškėjo argumentus, kad nenustatyta, jog pareiškėjo gauta mokestinė nauda (išvengti nuostoliai) būtų buvusi neteisėta ar būtų draudžiama, remiantis mokesčių administravimą reguliuojančiais teisės aktais, vertino kaip nepagrįstus.
Lietuvos bankas nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad paskirta 5 000 Eur piniginė bauda už jo padarytą draudimo manipuliuoti rinka pažeidimą yra neproporcinga. Pažymi, kad taikydamas poveikio priemonę ir nustatydamas jos dydį, Lietuvos bankas atsižvelgė į Lietuvos banko įstatyme ir Piktnaudžiavimo rinka reglamente nurodytų svarbių aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, visumą, taip pat laikėsi Lietuvos banko įstatyme ir Apraše nustatytos baudų apskaičiavimo tvarkos. Argumentai, pagrindžiantys pareiškėjui paskirtos piniginės baudos proporcingumą, pateikti Nutarime. Pareiškėjo teiginį, kad vien Lietuvos banko tyrimo inicijavimas ir nagrinėjimas Lietuvos banko valdyboje jau buvo pakankama sankcija pareiškėjui, vertino kaip nepagrįstą, nes nei pažeidimo tyrimas, nei pažeidimo nagrinėjimas nėra laikytini poveikio priemonėmis ir jais negali būti pasiekiami poveikio priemonių taikymo tikslai.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad atsižvelgiant į visas nustatytas lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir pareiškėjo kaltės formą, jam galėjo būti skirta tik minimali (ne didesnė nei iš pažeidimo gauta nauda) sankcija, t. y. sankcija, neviršijanti 2 231,32 Eur. Lietuvos bankas, kaip finansinių priemonių rinką prižiūrinti ir priežiūros praktiką formuojanti institucija, laikosi pozicijos, kad tokio dydžio bauda iš esmės prieštarautų Piktnaudžiavimo rinka reglamento nuostatoms ir smarkiai sumenkintų priežiūros institucijos turimus įrankius, siekiant pažaboti vieną esminių Piktnaudžiavimo rinka reglamento pažeidimų – draudimo manipuliuoti rinka pažeidimą. Pažymi, kad pareiškėjui skirta piniginė bauda, įvertinant jo padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę ir kitas svarbias bylos aplinkybes, sudaro 0,1 proc. maksimalios galimos pagal Piktnaudžiavimo rinka reglamentą skirti baudos.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad gailisi dėl pažeidimo, investavimo veiklos atsisakė, investavo šeimos pinigus, yra daugiavaikis tėvas, turi neįgalų vaiką, neteisinga bausti visą šeimą už jo nežinojimą. Lietuvos bankas galėjo jį tik įspėti. Mano, kad 5 mln. Eur bauda galėtų grėsti profesionaliam juridiniam asmeniui, o ne fiziniam asmeniui.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad neatsižvelgta į kaltės formą, žalos nebuvimo faktą. Kaltės formą reikėjo vertinti kaip lengvinančią aplinkybę. Žala buvo teorinė (teisiniam gėriui), o ne reali žala. Jos negalima pamatuoti. Į teismo klausimą apie pareiškėjo finansinę padėtį, nurodė, kad jos negalima vertinti kaip sunkios.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad padarytas sunkus pažeidimas, pareiškėjui 5 mln. Eur bauda grėsė kaip fiziniam asmeniui, jeigu būtų juridinis grėstų 15 mln. Eur bauda. Į kaltės formą atsižvelgta: tyčios (sunkinančios aplinkybės) nebuvo, tai atsispinti 2 baudos skyrimo etape. Pareiškėjas investuoja nuo 2005 m., yra įgudęs investuotojas, turėjo žinoti draudimus. Iki Piktnaudžiavimo rinka reglamento įsigaliojimo baudos buvo ženkliai mažesnės. Pabrėžė, kad reali žala padaryta, nebuvo tiesioginės reikšmingos žalos investuotojų interesams. Pareiškėjas padarė pažeidimą metų gale, viso pasaulio investuotojai mato rezultatus, buvo iškreipta rinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, kaip ir nėra ginčo dėl pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo, t. y. pareiškėjas sutinka su padarytu pažeidimu, nustatytomis pažeidimo aplinkybėmis. Pareiškėjas nesutinka ir ginčija tik paskirtos sankcijos dydį (griežtumą) ir teigia, kad paskirta piniginė sankcija neatitinka pažeidimo pobūdžio, yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Atsakovas teigia priešingai – paskirtos piniginės baudos dydis atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, paskirta bauda yra proporcinga.
Pareiškėjo teigimu, skiriant jam poveikio priemonę už draudimo manipuliuoti rinka pažeidimą, turi būti taikomos baudžiamojo proceso taisyklės dėl bausmės individualizavimo.
Teismas su šias pareiškėjo argumentais sutinka tik iš dalies, tačiau pažymi, jog vertinimas, ar pareiškėjui paskirta administracinė sankcija laikytina baudžiamojo pobūdžio, yra svarbu Chartijos ir Konvencijos nuostatų taikymo aspektu.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje vertindamas, ar konkrečiu atveju Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies prasme asmuo buvo baudžiamas kriminaline bausme, atsižvelgia į vadinamus ,,Engel kriterijus“, iš esmės išvystytus, aiškinant Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą sąvoką ,,baudžiamasis kaltinimas“ (angl. criminal charge) 1976 m. birželio 8 d. sprendime byloje Engel ir kiti prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 5100/71, 5101/71, 5102/71, 5354/72, 5370/72). Minėti kriterijai yra tokie: 1) teisinė pažeidimo klasifikacija pagal vidaus teisę (padaryto pažeidimo vieta teisės pažeidimų sistemoje); 2) pažeidimo pobūdis ir 3) sankcijos, kuri pažeidėjui gali būti skiriama, griežtumas. Pažymėtina, kad paskutiniai du kriterijai nėra kumuliatyvūs, todėl gali būti nustatomi alternatyviai. Kita vertus, EŽTT yra nurodęs, kad aplinkybė, kaip formaliai pagal nacionalinę teisę vadinasi procedūra, kurios metu asmuo buvo nubaustas, pati savaime negali lemti išvados apie baudimą Konvencijos prasme. Tai reiškia, kad teisinis pažeidimo kvalifikavimas pagal nacionalinę teisę nenulemia jo kvalifikavimo pagal Konvenciją. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje išaiškino, kad neturėtų būti suabsoliutinama ir tai, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitai teisinei atsakomybei) asmeniui paskirtos sankcijos priskirtos ar kaip atitinkamos sankcijos vadinamos įstatymuose. Šiuo atveju Konvencijos sąvokos turi būti aiškinamos savarankiškai, atsižvelgiant į visų aplinkybių, kurios padėtų atskleisti šių sąvokų turinį Konvencijos prasme, visumą. Todėl net jeigu pažeidimas ar konkreti sankcija pagal nacionalinę teisę nėra priskirta baudžiamajai teisei, procesas ar sankcija už tokį pažeidimą Konvencijos prasme gali būti laikomas baudžiamuoju.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016 akcentavo, kad terminas „Konvencijos prasme“ šiuo atžvilgiu yra labai svarbus: jis parodo, kad sankcija laikytina baudžiamąja tik tiek, kiek tai susiję su Konvencijos taikymo sritimi. Kitaip tariant, dėl sankcijos griežtumo pareiškėjui turėtų būti taikomos Konvencijos 6 straipsnyje numatytos garantijos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ESTT, LVAT praktiką sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta administracinė sankcija laikytina baudžiamojo pobūdžio Konvencijos prasme. EŽTT 2020 m. gruodžio 3 d. sprendime byloje L. prieš Prancūziją, Nr. 5242/04 pripažino, kad tam tikrais atvejais Konvencijos 6 straipsnyje numatytas garantijas turi užtikrinti administracinės institucijos, kurios vykdo funkcijas ekonomikos, finansų ir konkurencijos srityje. Teismas pažymėjo, kad administracinių institucijų atžvilgiu Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų garantijų taikymas ne visais atvejais yra absoliutaus pobūdžio ir taikomas pilnu griežtumu, todėl turėtų būti atsižvelgiama į protingumo ir proporcingumo principus. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, jog konkrečios administracinės sankcijos vertinimas kaip baudžiamojo pobūdžio sankcijos, Chartijos ir Konvencijos aspektu neturi įtakos šios sankcijos kvalifikavimui (perkvalifikavimui) pagal nacionalinę teisę ir nereiškia, kad asmeniui skiriama sankcija pagal Lietuvos Respublikos teisę tampa reguliuojama baudžiamosios teisės. Tai nereiškia, kad pakeičiamas nacionalinėje teisės sistemoje priimtas sankcijų klasifikavimas bei takoskyra tarp skirtingų teisės šakų ir jose taikomų principų bei nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 113 straipsnio nuostatas, Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 03-44 „Dėl Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatų“ nuostatas, Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnio 5 dalies nuostatas, į tiriamam asmeniui suteikiamas teises, Konvencijos 6 straipsnyje numatytos procesinės garantijos buvo visiškai užtikrintos. Atsakovas taip pat teismui patvirtino (pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė), kad vykdydamas pareiškėjo padaryto draudimo manipuliuoti rinka pažeidimo tyrimo procedūrą ir taikydamas poveikio priemonę už pažeidimą tinkamai užtikrino tarptautiniuose dokumentuose nustatytų garantijų įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog didžioji dalis pareiškėjo skunde dėstomų argumentų išimtinai susiję su baudžiamosios atsakomybės taikymu, tačiau kaip teismas konstatavo anksčiau, toks vertinimas nėra teisingas ir laikomas nereikšmingu, nes Konvencijos 6 straipsnyje numatytų garantijų buvo laikomasi.
Kitas pareiškėjo skundo argumentas, kad atsakovas Nutarime nepagrįstai padarytą pažeidimą kvalifikavo kaip lengvą. Pareiškėjo nuomone, pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip mažareikšmis, nes pažeidimu nebuvo sukelta žala finansų sistemai. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad nebuvo sukelta žala finansų sistemai yra nepagrįstas ir teigia, kad žala konstatuota Nutarimo 4 punkte.
Nutarimo 4 punkte konstatuota, kad nustatytas esminio Reglamente (ES) Nr. 596/2014 įtvirtinto draudimo manipuliuoti rinka pažeidimas, kuris per se (pats savaime) daro neigiamą įtaką teisės norma saugomoms vertybėms – sąžiningam, skaidriam ir efektyviam finansinių priemonių rinkų veikimui ir investuotojų interesų apsaugai ir yra nesuderinamas su Reglamente (ES) Nr. 596/2014 nustatytais tikslais (saugoti finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą); pažeidimo neigiama įtaka (žala) teisės norma saugomoms vertybėms yra nedidelė – nors buvo pažeistas esminis Reglamente (ES) Nr. 596/2014 draudimas manipuliuoti rinka ir sąžiningo finansinių priemonių rinkos veikimo principas, nenustatyta, kad toks pažeidimas turėjo tiesioginę reikšmingą neigiamą įtaką (padarė žalą) investuotojų interesams. Taigi pritartina Lietuvos banko pozicijai, kad Nutarime konstatuota, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas padarė neigiamą įtaką Piktnaudžiavimo rinka reglamentu saugomoms vertybėms, t. y. padarė žalą. Tai, kad nebuvo gauta nusiskundimų, pretenzijų iš investuotojų dėl jų galimai patirtos žalos yra nereikšminga, nes, kaip minėta, žala buvo padaryta Piktnaudžiavimo rinka reglamento saugomoms vertybėms bei sąžiningam finansinių priemonių rinkos veikimo principui. Pareiškėjas pažeidė Piktnaudžiavimo rinka reglamento 15 straipsnio nuostatas – draudžiama manipuliuoti rinka ar bandyti manipuliuoti rinka. Taigi, atsakomybei už manipuliavimą rinka atsirasti pakanka paties pažeidimo padarymo fakto. Pareiškėjas skunde teismui remiasi baudžiamųjų bylų analizėmis, kuriuose veika pripažįstama mažareikšme, kaip teisingai atsakovas pastebėjo, yra netinkama šioje byloje, nes minimose bylose pagrindinis kriterijus, kuris nulemia veikos pripažinimą mažareikšme – žalos įstatymo saugomai vertybei nebuvimas, kuris nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas. Pareiškėjas taip pat pažeidimo mažareikšmingumą grindžia nežinojimu. Nutarime konstatuota, kad kaltės forma – tyčia ar neatsargumas yra nereikšmingas atsakomybės aspektu už Piktnaudžiavimo rinka reglamento pažeidimą taikyti. Teismas su šiais atsakovo argumentais sutinka. Dar daugiau, nežinojimas negali būti laikomas aplinkybe atleidžiančia asmenį nuo atsakomybės. Pastebėtina ir tai, jog veikla finansų rinkose ir investavimas yra sudėtinga veikla, reikalaujanti ne tik tos srities žinių, bet ir atidumo. Todėl asmenys, pradėdami investavimo veiklą, joje dalyvaudami, turi būti ne tik atidūs, bet ir pasidomėti tokiai veiklai keliamais reikalavimais bei tos veiklos teisiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl nežinojimo negali būti vertintini kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Skunde teigiama, kad priimant Nutarimą ir skiriant baudą, nebuvo įvertinta tai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo (nerūpestingumo), kas, pareiškėjo vertinimu, laikytina mažinančia bei atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Lietuvos bankas, priimdamas sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdamas konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: 1) nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę; 2) dėl pažeidimo asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) juridinio asmens kaltę, fizinio asmens kaltės formą ir rūšį, taip pat asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinį pajėgumą; 4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su Lietuvos banku atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą; 5) šiame ir kituose finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 6) nustatytų teisės aktų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui; 7) priemones, kurių asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, imasi, kad ateityje pažeidimas nesikartotų; 8) kitas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 8 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, bendradarbiauja su Lietuvos banku, aktyviai padeda išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes. Lietuvos bankas gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes, o 9 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, pažeidimą padaro tyčia, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad Lietuvos bankas buvo atkreipęs dėmesį į prižiūrimo finansų rinkos dalyvio pažeidimus ar veiklos trūkumus, arba pakartotinai padaro tokį patį pažeidimą.
Iš Nutarimo nustatyta (Nutarimo 4 punkto 8 papunktis), jog atsakovas, skirdamas poveikio priemonę atsižvelgė į tai, jog pareiškėjo veiksmuose nebuvo tyčios, kas sudarė pagrindą atsakovui konstatuoti, kad nėra pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi į pareiškėjo kaltės formą buvo atsižvelgta.
Akcentuodamas dėl gautos mokestinės naudos vertinimo pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nėra ta institucija, kuri galėtų apskaičiuoti, vertinti gautos mokestinės naudos dydį ir sieti jį su tariama neteisėta pareiškėjo nauda. Nesutiktina ir su šiais pareiškėjo argumentais, nes Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnio 7 dalies 2 punktas nustato, kad Lietuvos bankas, priimdamas sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdamas konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, turi atsižvelgti dėl pažeidimo asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti. Piktnaudžiavimo rinka reglamento 30 straipsnio h punkte nustatyta, kad kompetentingos institucijos nustačiusios pažeidimus turi taikyti didžiausias administracines pinigines sankcijas, kurių suma gali būti iki trijų kartų didesnė nei padarius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, kai ją įmanoma nustatyti. Taigi, akivaizdu, kad atsakovui suteikta teisė, nustačius gauto pelno ar išvengtų nuostolių sumą, poveikio priemonę taikyti atsižvelgus į nustatytą sumą. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas pateikė atsakovui paaiškinimus, kad pažeidimu gavo turtinės naudos, nesumokėdamas dalies gyventojų pajamų mokesčio, kurį būtų privalėjęs sumokėti, jei nebūtų padaręs pažeidimo. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl atsakovo veiksmų nustatant pareiškėjo gautą mokestinę naudą, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys nustatytoms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui.
Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 114 straipsnio 5 dalis nustato, kad maksimali sankcija už manipuliavimą rinka gali siekti iki 3 kartų padidintos iš manipuliavimu rinka gautos neteisėtos naudos, o atsižvelgiant į visas lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir kaltės forma, mano, kad jam galėjo būti skirta tik minimali (ne didesnė nei tariama iš pažeidimo gauta nauda) sankcija, t. y. 2 232,32 Eur.
Aprašo 5 punktas nustato, kad bazinis baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkretaus nustatyto pažeidimo sunkumą, trukmę ir į maksimalų už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydį, tačiau ne pažeidimą padariusio asmens gautos naudos dydį. Pareiškėjo pacituoto Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 114 straipsnio 5 dalies nuostatos nustato, kad jeigu dėl Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatų pažeidimo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 42 straipsnyje, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnyje ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsnyje nurodytus baudų dydžius, skiriama bauda iki trigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. Taigi, akivaizdu, kad minėtos nuostatos reguliuoja atvejus, kuomet gauta nauda viršija maksimalų galimą skirti baudos dydį – 5 000 000 Eur, todėl nagrinėjamu atveju netaikomos.
Pareiškėjo įsitikinimu, paskirta 5 000 Eur piniginė bauda už draudimo manipuliuoti rinka pažeidimą yra neproporcinga. Jo įsitikinimu, vien tik Lietuvos banko tyrimo inicijavimas ir nagrinėjimas Lietuvos banko valdyboje laikytina pakankama sankcija.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais.
Aprašo nuostatos aiškiai nustato etapus bei juose vertintinas aplinkybes, t. y. 4 punkte nustatyta, kad baudos dydis apskaičiuojamas trimis etapais: 4.1. pirmuoju etapu, vadovaujantis Aprašo II skyriaus pirmuoju skirsniu, nustatomas bazinis baudos dydis; 4.2. antruoju etapu bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindas, vadovaujantis Aprašo II skyriaus antruoju skirsniu, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias bei kitas asmens padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes; 4.3. trečiuoju etapu pirmuoju ir antruoju etapais nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindas, vadovaujantis Aprašo II skyriaus trečiuoju skirsniu, mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį ir į kitas reikšmingas, tačiau pirmuoju ir antruoju etapais nevertintas aplinkybes. Iš Nutarimo 4 punkto 12 papunkčio pateikto baudos dydžio apskaičiavimo matyti, kad atsakovas laikėsi visų nustatytų teisės aktų reikalavimų ir įvertinęs visus Apraše nustatytus etapus, teisėtai bei pagrįstai už Piktnaudžiavimo rinka reglamento 15 straipsnio nuostatų pažeidimą skyrė 5 000 Eur baudą.
Pažymėtina, kad Lietuvos bankas, kaip institucija prižiūrinti finansinių priemonių rinką, skirdamas pareiškėjui 5 000 Eur baudą ne tik laikėsi Aprašo nuostatų, tačiau ją tinkamai individualizavo. Piktnaudžiavimo rinka reglamento preambulės 71 dalyje nustatyta, kad reikėtų numatyti sankcijų ir kitų administracinių priemonių rinkinį, kad valstybėse narėse būtų užtikrintas bendras požiūris ir kad būtų daromas didesnis atgrasomasis poveikis. Kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę atimti teisę eiti vadovaujamas pareigas investicinėse įmonėse. Prireikus nustatyti konkrečiais atvejais taikomas sankcijas reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip bet kokios nustatytos finansinės naudos grąžinimas, pažeidimo sunkumas ir trukmė, sunkinančios ar švelninančios aplinkybės, būtinybė užtikrinti baudų atgrasomąjį poveikį ir tam tikrais atvejais nuolaida už bendradarbiavimą su kompetentinga institucija. Visų pirma, faktinė konkrečiais atvejais skiriamų administracinių baudų suma už labai sunkius pažeidimus gali siekti pagal šį reglamentą nustatytą aukščiausią lygį arba pagal nacionalinės teisės aktus nustatytą už jį aukštesnį lygį, o baudos už nesunkius pažeidimus arba sudarius susitarimą gali būti daug mažesnės nei aukščiausias lygis. Šiuo reglamentu neribojama valstybių narių galimybė nustatyti didesnes administracines sankcijas ar kitas administracines priemones.
Piktnaudžiavimo rinka reglamento preambulės 2 dalis nustato, kad sklandus vertybinių popierių rinkų veikimas ir visuomenės pasitikėjimas rinkomis yra būtinos ekonomikos augimo ir gerovės sąlygos. Piktnaudžiavimas rinka kenkia finansų rinkų vientisumui ir visuomenės pasitikėjimui vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.
Taigi finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas yra reikšmingas viešasis interesas, visuomenės ir investuotojų pasitikėjimas rinkomis yra svarbi veikimo sąlyga, todėl pritartina atsakovui, kad skiriamos baudos turi turėti atgrasomąjį poveikį. Pažymėtina, kad šis atgrasomasis poveikis yra individualizuotas būtent pareiškėjo atžvilgiu. Itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo šio tikslo nepasiektų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2016/2012; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl baudos proporcingumo, bylos medžiagą, Piktnaudžiavimo rinka reglamento nuostatas, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 114 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sankcijos dydį, sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas skirdamas 5 000 Eur baudą netinkamai įgyvendino teisės aktų nuostatas. Konstatuotina, jog Lietuvos bankas už Piktnaudžiavimo rinka reglamento 15 straipsnyje nustatytą draudimą manipuliuoti rinka, proporcingumo principo nepažeidė, tinkamai įvertino pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, lengvinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog paskirta bauda sudaro tik 0,1 proc. maksimalios galimos pagal Piktnaudžiavimo rinka reglamentą skirtinos baudos. Teismo vertinimu, ji tikrai nėra neproporcinga ar per didelė.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos banko 2020 m. vasario 28 d. nutarimo dalis priimta nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl keisti šio administracinio akto, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimas atmestas, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.