Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 19 d., apie 22 val., Druskininkų mieste, prie M. K. Čiurlionio gatvėje 68 numeriu pažymėto namo, automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,16 promilių girtumas), tyčia koja spyrė į D. K. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės dureles ir tokiu būdu jas apgadino bei padarė D. K. 30 Eur turtinę žalą.Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu E. R. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 50³ straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, jam paskirtos administracinės nuobaudos, ir, vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 50 Eur bauda su įpareigojimu per du mėnesius atlyginti D. K. 30 Eur turtinį nuostolį.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) E. R. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo dalį dėl LR ATPK 50³ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo panaikinti ir dėl šio pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad iš byloje esančių nuotraukų nesimato jokių įbrėžimų, o nukentėjusiojo D. K. ir jo sugyventinės E. V. parodymai nesutampa. Nukentėjusysis į ekspertus nesikreipė, tik pateikė sąskaitą ir kasos kvitą už 70 Eur, tačiau juose nėra nurodyta, už kokius darbus buvo mokėta. Skunde taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėjusi teisėja turėjo nusišalinti, kadangi su jos vyru apeliantas turėjo konfliktą dėl, jo manymu, neteisėtai atjungtos televizijos antenos.Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato atliekantis viršininko funkcijas Aurimas Vaitkūnas prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d nutarimą palikti nepakeistą ir E. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

E. R. apeliacinis skundas netenkinamas.Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 50³ straipsnį klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino E. R. padariusį LR ATPK 50³ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas E. R. kaltės dėl automobilio apgadinimo klausimas ir nurodoma, kad jis automobilio neapgadino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto keliama versija nesutinka ir daro išvadą, kad byloje yra pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių E. R. kaltę dėl tyčinio turto sužalojimo.Nukentėjusysis D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad išlipdamas iš automobilio iškėlė koją ir pajuto smūgį į dureles. Teigia, kad E. R. spyrė į jo automobilio dureles ir jas apgadino. Analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoja E. V.. Liudytojas vyriausiasis patrulis Žilvinas Grajauskas paaiškino, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apspardytas, ant automobilio kairės pusės durelių buvo žymė. Mano, kad 30 Eur žala galėjo būti padaryta, kadangi siekiant panaikinti ant durelių atsiradusią dėmę reikėtų jas nupoliruoti. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai viso proceso metu nekito, jų nurodomos aplinkybės buvo patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat byloje nenustatytas liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar kad jie siektų melagingai apkalbėti apeliantą nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ant automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių yra apgadinimų (b. l. 13). Nors apeliantas nurodo, kad PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta už kokius darbus buvo mokėta, tačiau aukštesnysis teismas su tokia išvada nesutinka ir konstatuoja, kad PVM sąskaitos faktūros apraše yra aiškiai nurodyti atlikti darbai – automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pr. k. p. durų (t. y., priekinių kairės pusės durų) remontas (b. l. 50), tai patvirtina, kad buvo remontuojama ta pati automobilio dalis, kurią apgadino E. R.. Apelianto keliama versija, neva jis į automobilio dureles nespyrė, o durelių apgadinimai galėjo atsirasti kitu metu, nepatvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais ir laikytina apelianto siekiniu išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės. Aukštesniojo teismo nuomone, liudytojų parodymai, byloje esančios fotonuotraukos ir PVM sąskaita faktūra su kvitu (b. l. 50, 51) neabejotinai patvirtina, jog E. R. spyrė į D. K. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines kairės pusės dureles, tokiu būdu jas apgadino ir padarė nukentėjusiajam jo nurodomą 30 Eur žalą, todėl teismo padaryta išvada, jog būtent E. R. padarė tyčinį turto sužalojimą, yra pagrįsta remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje neginčytinai nustačius, kad būtent E. R. 2016 m. rugpjūčio 19 d., apie 22 val., Druskininkų mieste, prie M. K. Čiurlionio gatvėje 68 numeriu pažymėto namo, automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,16 promilių girtumas), tyčia koja spyrė į D. K. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės dureles ir tokiu būdu jas apgadino bei padarė D. K. 30 Eur turtinę žalą, jo veika pagal LR ATPK 50³ straipsnį buvo kvalifikuota teisingai.Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už LR ATPK 50³ straipsnyje numatytą pažeidimą E. R. paskyrė nuobaudą minėto pažeidimo sankcijos ribose, kuri šiuo atveju yra teisinga. Paskirtoji nuobauda – bauda yra laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirtoji administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti ir auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir kad nedarytų naujų teisės pažeidimų. Byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.Apeliantas taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja Leonora Jakubauskienė turėjo nusišalinti, nes su jos vyru apeliantas turėjo konfliktą dėl, jo manymu, neteisėtai atjungtos televizijos antenos.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė, kad jų bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas, bešališkas teismas. Nagrinėjamu atveju jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šališko ir neobjektyvaus teisėjos Leonoros Jakubauskienės sprendimo priėmimą, E. R. nepateikė. Savo prašymą dėl teisėjos šališkumo apeliantas grindžia tik tuo, kad jis anksčiau yra konfliktavęs su teisėjos sutuoktiniu. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien šie duomenys nepaneigia teismo, šiuo atveju teisėjo, preziumuojamo nešališkumo ir nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog objektyviam stebėtojui šiuo atveju galėtų kilti pagrįstų abejonių, jog E. R. administracinio teisės pažeidimo byla galėjo būti išnagrinėta pažeidžiant teisėjo nešališkumo principą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teisėja Leonora Jakubauskienė turėtų kokių nors ryšių su apeliantu E. R.. Nesant pagrįstų motyvų, patvirtinančių teisėjos šališkumą ar negalimumą dalyvauti nagrinėjant E. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, nušalinti ar nusišalinti teisėjai Leonorai Jakubauskienei nebuvo teisinio pagrindo.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl E. R. apeliacinis skundas netenkinamas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.