- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-823-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17782-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- DNSB „Gričiupio 11“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei ir Kauno bendruomenės centrui „Girsta“
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės DNSB „Gričiupio 11“ atstovės advokatės D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23351-748/2015 pagal ieškovės DNSB „Gričiupio 11“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Kauno bendruomenės centrui „Girsta“ dėl skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo nutraukti panaudos sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų 735,92 Eur skolą, 24,53 Eur dydžio metines palūkanas , 5 proc. dydžio procesines palūkanas pagal Kauno miesto savivaldybės sudarytą panaudos sutartį su Kauno bendruomenės centru „Girsta“, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 1 (vieną) mėnesį nutraukti 2014 m. gruodžio 2 d. panaudos sutartį Nr. SR-1824, sudarytą su Kauno bendruomenės centru „Girsta“ bei priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2006 m. sausio 3 d. buvo įregistruota DNSB „Gričiupio 11" (toliau - DNSB), adresu Gričiupio g. 11-227, Kauno m. sav., Kauno m. Minėtame daugiabučiame name Kauno miesto savivaldybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpos/butai, tarp jų ir negyvenamosios patalpos-butai. 2009 m. lapkričio 3 d. Kauno miesto savivaldybė sudarė nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. 201-9-1012, pagal kurią savivaldybė įsipareigojo perduoti Kauno bendruomenės centrui „Girsta“ (toliau - Bendruomenės centras) 265,2 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas ir 7,04 kv. m. bendrojo naudojimo patalpas. 2009 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovo ir Bendruomenės centro buvo sudaryta papildoma panaudos sutartis Nr. GR11-N/2009-12-01, pagal kurią Kauno miesto savivaldybė ir Bendruomenės centras įsipareigojo laiku apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, už teikiamas paslaugas. 2014 m. gruodžio 2 d. nekilnojamojo turto panaudos sutartis buvo pratęsta sudarant tomis pačiomis sąlygomis naują panaudos sutartį Nr. SR-1824. Bendruomenės centras už suteiktas paslaugas nemoka, o savivaldybė jokių veiksmų nesiima. Už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio iki 2015 m. liepos mėnesio Bendruomenės centro skola yra 735,92 Eur, kurią sudaro: 304,16 Eur administravimo mokestis, 45,41 Eur bendro naudojimo elektra, 237,52 Eur eksploatacijos išlaidos, 197,11 Eur kaupiamosios lėšos, iš kurių apmokėta tik 48,28 Eur (2015 m. kovo 12 d.). Be to, ieškovė reiškė prevencinį ieškinį, kuriuo prašė teismo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per nurodytą terminą nutraukti panaudos sutartį su Bendruomenės centru, nes jų sudaryta panaudos sutartis kiekvieną mėnesį ieškovei sukelia nuostolius. Ieškovė pateikė atsisakymą ieškinio dalies dėl 735,92 Eur skolos, 24,53 Eur metinių palūkanų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Panaudos sutartimi Bendruomenės centras įsipareigojo per nustatytą terminą nuo sutarties pasirašymo dienos sudaryti su atitinkamomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis sutartis dėl atsiskaitymo už komunalines ir kitas paslaugas, turto administravimą ir raštu informuoti panaudos davėjo atstovą; mokėti mokesčius kas mėnesį ir įvykdyti visus mokestinius įsipareigojimus, susijusius su panaudos pagrindais suteiktu turtu. Nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad 2009 m. gruodžio 1 d. tarp DNSB ir Kauno bendruomenės centro „Girsta“ sudarytoje papildomoje panaudos sutartyje Nr. GR11-N/2009-12-01, pagal kurią Kauno miesto savivaldybė ir Bendruomenės centras įsipareigojo laiku apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, už teikiamas paslaugas, mokesčius, bendrijos nustatytas įmokas, rinkliavas ar baudas, kurias nustato namo bendrijos narių arba namo bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, neatitinka tikrovės, kadangi Kauno miesto savivaldybė nėra ir nebuvo minėtos sutarties šalis ir jokia sutartimi niekada nebuvo įsipareigojusi ieškovei. Todėl minėtos sutarties pagrindu kylantys įsipareigojimai neturi jokios teisinės galios Kauno miesto savivaldybei ir nesukuria jai jokių prievolių. Nurodė, kad ieškovės pareikštas prevencinis ieškinys negali būti patenkintas, nes nėra realios grėsmės. Kauno miesto savivaldybė, sudarydama ginčijamą panaudos sutartį su Bendruomenės centru nepažeidė jokių teisės aktų, nes atsakovas Bendruomenės centras yra tinkamas panaudos gavimo subjektas.
Atsakovas Kauno bendruomenės centras „Girsta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovės prašymą dėl dalies ieškinio atsisakymo tenkino ir civilinę bylą dalyje dėl 735,92 Eur skolos, 24,53 Eur dydžio metinių palūkanų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų nutraukė, kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisti ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 125 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas nustatė, kad 2006 m. sausio 3 d. buvo įregistruota DNSB „Gričiupio 11“, adresu Kauno m. sav., Kauno m., Gričiupio g. 11-227. Kauno miesto savivaldybei minėtame daugiabučiame name bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpos/butai, tarp jų ir negyvenamosios patalpos-butai. 2009 m. lapkričio 3 d. Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartimi Nr. 201-9-1012 Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo perduoti panaudos gavėjui Kauno bendruomenės centrui „Girsta“ ilgalaikį materialųjį nekilnojamąjį turtą - 265,2 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas ir 7,04 kv. m. bendrojo naudojimo patalpas. Šios panaudos sutarties terminas buvo nustatytas nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. 2014 m. gruodžio 2 d. minėta panaudos sutartis buvo pratęsta sudarant tomis pačiomis sąlygomis naują panaudos sutartį Nr. SR-1824. 2009 m. gruodžio 1 d. ieškovė ir Bendruomenės centras sudarė sutartį Nr. GR11-N/2009-12-01, pagal kurią Bendruomenės centras įsipareigojo laiku apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, už teikiamas paslaugas, mokesčius, bendrijos nustatytas įmokas, rinkliavas ar baudas, kurias nustatė namo bendrijos narių arba namo bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas. 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį Nr. GR11-N/2009-12-01, nes Bendruomenės centras nemokėjo ieškovės nustatytų mokesčių. Teismas priėmė ieškovės ieškinio dalies dėl skolos priteisimo atsisakymą yra šioje dalyje bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nutraukti panaudos sutartį neatitinka prevencinio ieškinio sąlygų ir negali būti tenkinamas. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamai duomenų bei įrodymų, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė žalą ar gali sukelti ieškovei žalą ateityje ir dėl to turi būti įpareigoti nutraukti šių veiksmų vykdymą – nutraukti panaudos sutartį. Atsakovo Bendruomenės centro įmokų ieškovei įsiskolinimą teismas nelaikė pagrindu spręsti dėl galimos žalos ateityje atsiradimo, juolab, kad atsakovai nėra atlikę neteisėtų veiksmų ir ieškovė nepateikė įrodymų, kad jie ketina juos atlikti. Teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybė, laikydamasi įstatyme numatytų procedūrų, kaip teisėtas turto savininkas, gali disponuoti jai priklausančiu turtu ir sudaryti sutartis dėl turto panaudos, o ieškovei įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas Kauno bendruomenės centras „Girsta“ sumokėjo skolą bei palūkanas jau teismui priėmus ieškinį ir pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, reikalavimas dėl ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė pusė ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovės atstovė prašė: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl ieškovės ieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę per 1 (vieną) mėnesį nutraukti 2014 m. gruodžio 2 d. panaudos sutartį Nr. SR-1824, sudarytą su Kauno bendruomenės centru „Girsta“; 2) priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas; 3) prijungti prie bylos naujus įrodymus: DNSB „Gričiupio 11“ pažymas dėl priskaičiuotų ir apmokėtų mokesčių, DNSB „Gričiupio 11“ 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 11 d. lydraščius su priedais. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus. Priešingai skundžiamo sprendimo motyvams, realią žalos tikimybę įrodo į bylą pateikti dokumentai - PVM sąskaitos faktūros, kurių Bendruomenės centras nuolatos tinkamai ir laiku neapmoka, priskaičiuotų ir apmokėtų bendrijai mokesčių pažymos, iš kurių matyti, kad Kauno bendruomenės centras „Girsta“ panaudos sutarties pagrindu naudodamas suteiktas patalpas tinkamai nemoka mokesčių, kaupiasi įsiskolinimas, kuris daro žalą ieškovo teisėtiems interesams tinkamai vykdyti veiklą, nes Bendrija laiku nesurinkdama mokesčių negali visapusiškai ir pilnutinai vykdyti Bendrijos veiklos, kurti gerbūvio Bendrijos nariams;
2. Prieš sudarant 2014 m. gruodžio 2 d. panaudos sutartį ir pratęsiant panaudos santykius tarp atsakovų, DNSB „Gričiupio 11“ 2014 m. liepos 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydama nutraukti 2009 m. panaudos sutartį ir nurodė, kad Kauno bendruomenės centras „Girsta“ nėra sudaręs sutarties su ieškove, o taip pat yra ir susidariusios didelės skolos. Į šiuos ieškovės raštiškus pranešimus/prašymus Kauno miesto savivaldybė visiškai nereagavo, nurodydama, kad iškilusius ginčus dėl atsiskaitymo už patalpų administravimą spręsti derybose arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, o kilusių juridinių ar fizinių asmenų tarpusavio ginčų Kauno miesto savivaldybė nesprendžia. Tokia Kauno miesto savivaldybės pozicija iš dalies patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybė nepripažįsta savo pareigos užtikrinti tinkamą panaudos sutarties vykdymą, ir toleruodama Kauno bendruomenės centro „Girsta“ veiksmus nepripažįsta, kad tokiais veiksmais Kauno bendruomenės centras „Girsta“ pažeidžia panaudos sutarties vykdymo privalomą sąlygą (2, 8.8. punktai), t. y. teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pusės. Kauno miesto savivaldybės neveikimas (tinkamas panaudos sutarties vykdymo neužtikrinimas), vertinant juos CK 4.37 straipsnio 1 dalies aspektu, jog nuosavybės teisė turi būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, yra neteisėti ir sukeliantys žalą ieškovei;
3. Kauno miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus, darančius žalą ieškovei patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie nebuvo įvertinti priimant skundžiamą sprendimą. Kauno bendruomenės centras „Girsta“ nuo panaudos sutarties Nr. SR-1824 sudarymo iki šiol nėra su ieškove sudaręs sutarties dėl atsiskaitymo už administravimo paslaugas, kaip kad numatyta panaudos sutarties 8.8. punkte. Dėl šio panaudos sutarties punkto nevykdymo ieškovė ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybė dėl nepaaiškinamų priežasčių klausimo dėl panaudos sutarties nutraukimo Kauno bendruomenės centrui „Girsta“ tęstinai nevykdant panaudos sutartinių įsipareigojimų, nesprendė;
4. Kauno miesto savivaldybė atsainiu požiūriu į daromą žalą ieškovei, neįgyvendina ne tik sutartyje, bet ir įstatyme (CK 6.641 str. 1 d. 2 p.) numatytos teisės nutraukti panaudos sutartį, kai panaudos gavėjas nevykdo pareigos išlaikyti daiktą, taip pat pažeidžia sutarties vykdymo principus, kadangi sutarties nevykdo tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.), o kartu ir nevykdo pareigų kylančių iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo - užtikrinti, kad būtų apmokamos išlaidos (administravimo mokestis, eksploatavimo mokestis, kaupiamosios lėšos, mokesti už bendrą elektrą), susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu, juo labiau, kad daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešas interesas (CK 4.76, 4.82 str., 4.83 str.);
5. Su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno bendruomenės centras „Girsta“ ir toliau nemoka mokesčių dėl ko yra susidaręs 356 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. gruodžio mėnesių. Panaudos sutarties Nr. SR-1824 nevykdymas iš Kauno bendruomenės centro „Girsta“ pusės ir šios sutarties tinkamo vykdymo neužtikrinimas iš Kauno miesto savivaldybės pusės, sukuria pagrindą kauptis įsiskolinimui, kas daro žalą teisėtiems ieškovės interesams surinkti mokesčius ir visapusiškai vykdyti veiklą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė iš esmės pritardama teismo sprendimo motyvams, papildomai nurodė, kad Kauno bendruomenės centras „Girsta“ nevengė atsiskaityti su ieškove, savo skolą ieškovei pripažino, nors ir pavėluotai, skolą ieškovei sumokėjo, todėl atsakovės vertinimu, įmokų įsiskolinimas negali būti pagrindu spręsti dėl galimos žalos ieškovei ateityje atsiradimo. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė kaip teisėta turto savininkė gali disponuoti jai priklausančiu turtu ir sudarydama panaudos sutartis. Panaudos sutartyje yra numatyta savivaldybės teisė, o ne pareiga nutraukti sutartį. Kauno miesto savivaldybė, kaip turto savininkė, turi teisę pati nuspręsti, kada ir kokiomis jai suteiktomis teisėmis pasinaudoti ir tokie jos veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Nurodė, kad ieškovės pridėti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl įrodymai neturėtų būti priimti.
Atsakovas Kauno bendruomenės centras „Girsta“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
Apeliantė prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti į bylą: DNSB „Gričiupio 11“ pažymą apie Kauno bendruomenės centro „Girsta“ priskaičiuotus ir apmokėtus mokesčius už 2009 - 2015 metų laikotarpį (T. 2, b. l. 65-72), DNSB „Gričiupio 11“ 2015-12-17, 2015-12-11, 2016-01-11 raštus su priedais – sąskaitomis faktūromis Kauno bendruomenės centrui „Girsta“ ir Kauno miesto savivaldybei apie Kauno bendruomenės centro „Girsta“ priskaičiuotus mokesčius (T. 2, b. l. 73-80).
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos tesime, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą DNSB „Gričiupio 11“ pažymą apie Kauno bendruomenės centro „Girsta“ priskaičiuotus ir apmokėtus mokesčiu, kadangi ši pažymą galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme. Taip pat teismas atsisako priimti raštus su priedais (T. 2, b. l. 73-80), kadangi šie raštai surašyti atsakovėms po teismo sprendimo priėmimo.
Faktinės bylos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad 2006 m. sausio 3 d. buvo įregistruota DNSB „Gričiupio 11", adresu Kauno m. sav., Kauno m., Gričiupio g. 11-227, registravimo pažymėjimo Nr. 081884. Kauno miesto savivaldybei minėtame daugiabučiame name bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpos/butai, tarp jų ir negyvenamosios patalpos-butai (I t. b. l. 27-29). 2009 m. lapkričio 3 d. sudaryta Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis Nr. 201-9-1012, pagal kurią Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo perduoti panaudos gavėjui Kauno bendruomenės centrui „Girsta" ilgalaikį materialųjį nekilnojamąjį turtą — 265,2 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas ir 7,04 kv. m. bendrojo naudojimo patalpas. Šios panaudos sutarties terminas buvo nustatytas nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. (I t. b. l. 34-37). 2014 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis buvo pratęsta sudarant tomis pačiomis sąlygomis naują panaudos sutartį Nr. SR-1824. 2009 m. gruodžio 1 d. tarp DNSB ir Bendruomenės centro buvo sudaryta sutartis Nr. GR11-N/2009-12-01, pagal kurią Bendruomenės centras įsipareigojo laiku apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, už teikiamas paslaugas, mokesčius, bendrijos nustatytas įmokas, rinkliavas ar baudas, kurias nustato namo bendrijos narių arba namo bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (I t. b. l. 39-40). 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį Nr. GR11-N/2009-12-01, nes Bendruomenės centras nemokėjo ieškovo nustatytų mokesčių (I t., b. l. 41).
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų Kauno bendruomenės centro „Girsta“ ir Kauno miesto savivaldybės 735,92 Eur skolos, 24,53 Eur dydžio metinių palūkanų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų. Bylą nagrinėjant iš esmės teismui buvo pateiktas 600 Eur apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (II t. b. l. 42) Ieškovas patvirtino, kad visa skola - 735,92 Eur skolos, 24,53 Eur dydžio metinės palūkanos ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, yra sumokėta.
Ieškovui pateikus teismui prašymus dėl ieškinio reikalavimų dalies - 735,92 Eur skolos, 24,53 Eur dydžio metinių palūkanų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, atsisakymo (II t. b. l. 25, 41-42) civilinė byla dalyje dėl 735,92 Eur skolos, 24,53 Eur dydžio metinių palūkanų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo buvo nutraukta (CPK 140 str.).
Ieškovas pareiškęs prevencinį ieškinį CK 6.255 straipsnio pagrindu prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nutraukti 2014 m. gruodžio 2 d. panaudos sutartį Nr. SR-1824, sudarytą su Kauno bendruomenės centru „Girsta“, nes atsakovų sudaryta panaudos sutartis kiekvieną mėnesį DNSB sukelia nuostolius, o Bendruomenės centras į DNSB raginimus geranoriškai laiku mokėti mokesčius nereaguoja, nurodo, kad atsakovai ateityje gali elgtis analogiškai. Apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis, kuriuo šis ieškovo reikalavimas atmestas.
Dėl prevencinio ieškinio
CK 6.255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę.
Prevencinis ieškinys yra apsauginio – prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie gali būti atlikti. Prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai ateityje, sukeliantys realią žalos grėsmę. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-147/2013). Ieškovas prevenciniu ieškiniu siekdamas įrodyti realų pavojų žalai ateityje atsirasti, turi įrodyti, kad teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno miesto savivaldybės veiksmai sudarant panaudos sutartį su Kauno bendruomenės centru „Girsta“ laikomi teisėtais. Kauno bendruomenės centras „Girsta“ yra asociacija, kuri vykdo bendruomenei naudingą veiklą socialinėje srityje, t. y. jos tikslas yra organizuoti, koordinuoti šviečiamąją, kultūrinę, sportinę sveikatingumo, socialinę, aplinkosauginę ir kitą veiklą, todėl yra tinkamas panaudos gavimo subjektas pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnį.
Apeliantė teigia, kad realią žalos atsiradimo grėsmę įrodo byloje esantys dokumentai, iš kurių galima spręsti apie nuolatinius ir besitęsiančius atsakovės Kauno bendruomenės centro „Girsta“ įsiskolinimus. Pažymėtina, kad Kauno bendruomenės centras „Girsta“ pripažįsta savo skolas ir neginčija pareigos jas mokėti ateityje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme skola ieškovei buvo sumokėta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Kauno bendruomenės centro „Girsta“ įmokų įsiskolinimas ieškovui negali būti pagrindas spręsti dėl galimos žalos atsiradimo ateityje.
Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumas kyla iš to, kad ji, žinodama apie Kauno bendruomenės „Girsta“ sunkumus atsiskaitant su ieškovu nusprendė naujam laikotarpiui sudaryti negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, o vėliau jos nenutraukė. Kauno miesto savivaldybė, laikydamasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, kaip teisėta turto savininkė, gali disponuoti jai priklausančiu turtu, sudaryti sutartis dėl turto panaudos. Ginčijamojoje panaudos sutartyje numatyta, kad Kauno miesto savivaldybė gali nutraukti panaudos sutartį kai panaudos gavėjas nevykdo pareigos išlaikyti daiktą, daro žalą ieškovui neteisėtu neveikimu. Tačiau ginčo sutartyje numatyta teisė, o ne pareiga nutraukti sutartį kai viena šalis tinkamai nesilaiko sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl Kauno miesto savivaldybė, kaip turto savininkė turi teisę pati nuspręsti, kada ir kokiomis jai teisėmis pasinaudoti. Ta aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybė nenutraukė panaudos sutarties, negali būti pripažinta neteisėtais veiksmais.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jam gali būti ateityje padaryta žala, todėl ieškinys dalyje dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nutraukti 2014 m. gruodžio 2 d. panaudos sutartį Nr. SR-1824, sudarytą su Kauno bendruomenės centru, pagrįstai buvo atmestas. Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika dėl prevencinio ieškinio, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.