Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant ieškovėms J. S., S. Z., jų atstovui advokatui Arvydui Peneliui, atsakovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių J. S., S. Z. patikslintą ieškinį atsakovui D. K. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė J. S. papildomai nurodė, kad atsakovas į jos namus buvo atvykęs 2017 m. sausio 17 d. Tą dieną ji pasirašė pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo ir skolos raštelį 2 616,45 Eur sumai. 2017 m. sausio 18 d. atsakovas vėl buvo atvykęs į jos namus ir sakė, jog parduotuvėje yra nustatyti kelių metų trūkumai, todėl reikia pasirašyti vekselius. Vekselių tekstas buvo paruoštas atsakovo D. K., ji tik įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė. Vekseliuose įrašytas sumas matė, tačiau kas buvo parašyta juose – neskaitė. Atsakovas išeidamas iš jos namų pasakė, kad vekselio datas įrašys tokias, kokios jam bus palankios. Buvo labai išsigandusi po praeitos dienos, todėl ir pasirašė vekselius. Ieškovė nurodė, kad atsakovui kaip fiziniam asmeniui nėra skolinga, o 2 146 Eur skolą (duomenys neskelbtini) pripažįsta ir ją sutinka grąžinti.

Teismo posėdžio metu ieškovė S. Z. papildomai nurodė, kad atsakovo įmonėje dirbo iki 2017 m. vasario 21 d., iš darbo išėjo savo noru, jai išeiti niekas neliepė. 2017 m. sausio 18 d. atsakovas atvyko į parduotuvę ir pasakė, kad už trūkumus yra susidariusi apie 5 600 Eur skola. Ji žinojo, kad jos skola parduotuvei yra apie 2 600 Eur. Kodėl pasirašė du vekselius bendrai 5 600 Eur sumai tiksliai nežino, greičiausiai dėl to, kad atsakovo bijojo kaip viršininko, be to nenorėjo su juo ginčų. Vekseliuose esančio teksto neskaitė, tik matė langeliuose įrašytas sumas, taip pat galvojo, kad vienas vekselis, kaip egzempliorius, yra jai, o kitas atsakovui. Pažymėjo, kad vekselių pasirašymo dieną atsakovas sakė, jog vekseliai yra be datų. Po vekselių pasirašymo, su atsakovu bendravo SMS žinutėmis, mėgino tartis dėl vekselių sunaikinimo.

Ieškovių atstovas advokatas Arvydas Penelis teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad vekseliai neatitinka tos sumos, kurią realiai yra skolingos ieškovės, be to ieškovės yra skolingos ne atsakovui asmeniškai, o įmonei, todėl vekseliai neturi materialaus pagrindo. Pažymėjo, kad vekselių sudarymo sandoriai neatitinka tikrosios ieškovių valios, nes ieškovės pasirašė vekselius bijodamas atsakovo. Mano, kad vekseliuose nurodytos datos ir surašymo vietos yra sąmoningai nurodytos klaidingai, be to, vekselius turi išrašyti tas asmuo, kuris juos išduoda, šiuo atveju ieškovės vekselius tik pasirašė.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. K. papildomai nurodė, kad datos vekseliuose įrašytos teisingai. Tai, kad vekseliai buvo pateikti pasirašyti be datų yra neteisybė, visi vekselio rekvizitai atitinka įstatymo reikalavimus. Pardavėjos jo niekada nebijojo, su jomis visuomet kalbėdavo maloniai, jokios prievartos niekada nebuvo, be to niekas dėl jo veiksmų į teisėsaugos institucijos nesikreipė. Vekseliai nebuvo susiję vien tik su paskutinių metų trūkumais. Trūkumai buvo nustatinėjami nuolatos, todėl vekseliai ir buvo pasirašyti skirtingu metu. Ieškovės vekselius pasirašė netgi mažesnėms sumoms, negu buvo padaryti realūs nuostoliai įmonei. Jis, kaip įmonės savininkas, yra visiškai atsakingas už įmonės veiklą, todėl nėra jokio skirtumo kam yra išrašyti vekseliai. Pripažino, kad vekselių tekstą, įskaitant ir sumas, įrašė jis pats kompiuteriu. Nurodė, kad mokėjimo termino vekseliuose nėra, kadangi įstatymas to nereikalauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės S. Z. nuo 2014 m. vasario 24 d., o J. S. nuo 2014 m. liepos 29 d., dirbo pardavėjomis – kasininkėmis atsakovo D. K. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav. Dirbdamos parduotuvėje, ieškovės neatlygintinai pačios ėmė ir davė kitiems kaimo gyventojams įvairių prekių, dėl to parduotuvėje susidarė trūkumai. Darbo sutartis su J. S. buvo nutraukta 2017 m. sausio 17 d., su S. Z. – 2017 m. vasario 21 d. Ieškovės 2017 m. sausio 16 d. – 2017 m. sausio 17 d. pasirašė paaiškinimus (skolų raštelius), kuriose J. S. sutiko (duomenys neskelbtini) grąžinti 2 616,45 Eur, o S. Z. – 2 626,26 Eur skolą. Ieškovės atsakovo D. K. naudai taip pat yra pasirašiusios kiekviena po du 2 800 Eur vertės paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Vekseliuose nurodyta, kad jų išrašymo vieta – (duomenys neskelbtini), pasirašymo datos 2016 m. vasario 15 d. ir 2017 m. sausio 1 d.

Kasacinis teismas, aiškindamas vekselio sąvoką, jo nuginčijimą, yra nurodęs, kad vekselio išrašymas – tai abstraktus vienašalis sandoris. Vekselio davėjas, sužinojęs apie vekselio, kurio neišdavė (nepasirašė), egzistavimą arba išduotą jam suklydus, turi teisę kreiptis į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 19 straipsnio pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016).

Ieškovės pripažįsta, kad, dirbdamos atsakovo D. K. (duomenys neskelbtini), padarė trūkumus ir dėl to yra skolingos įmonei, tačiau nesutinka su vekseliuose nurodytomis sumomis, todėl juos ginčija. Ieškovių nuomone, (duomenys neskelbtini) jos yra skolingos ženkliai mažesnę sumą, o vekselius pasirašė tik dėl atsakovo poveikio.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Nagrinėjamu atveju yra aiškus vekselių atsiradimo pagrindas – ieškovių skola (duomenys neskelbtini). Teismas nesutinka su ieškovių atstovo pozicija, kad ieškovės nėra skolingos atsakovui D. K. kaip fiziniam asmeniui, todėl jo naudai išrašyti vekseliai neturi materialaus pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovas yra IĮ „Kėdainių prekyba“ savininkas, taigi jis pagal įmonės veiklos teisinę formą (neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo) atsako savo turtu už įmonės prievoles, be to vekselis kaip vertybinis popierius gali būti perduodamas kitam asmeniui (ĮPVĮ 13 straipsnis).

Vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013). Pradiniai ieškovių J. S. ir S. Z. ieškiniai teisme gauti 2017 m. vasario 3 d., o visi keturi vekseliai, kaip jos nurodo, buvo pasirašyti 2017 m. sausio 18 d. Atsakovas neigia šią ieškovių nurodytą aplinkybę, pasak jo vekseliai buvo išrašyti tomis datomis, kurios yra nurodytos pačiose vekseliuose - 2016 m. vasario 15 d. ir 2017 m. sausio 1 d.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus sprendžia, kad visi ginčo vekseliai buvo pasirašyti 2017 m. sausio 18 d. Šias aplinkybes patvirtina ieškovių paaiškinimai, liudytojų parodymai bei byloje esantis garso įrašas, darytas 2017 m. sausio 18 d. Jame girdėti kaip atsakovas kalbasi su ieškove J. S. jos namuose, duoda pasirašyti du vekselius dėl įmonėje susidariusių trūkumų, išeidamas pasako, kad į vekselius įrašys tokias datas, kokios jam bus palankios. Be to, iš atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad nors jis apie parduotuvėje esančius trūkumus žinojo daug anksčiau (2016 m. sausio mėn.), tačiau aktyvių veiksmų skoloms susigrąžinti ėmėsi tik po 2017 m. sausio 15 d., t. y. kai pamatė 2017 m. sausio 6 d. patikrinimų apyrašus, kuriuose tarp visų prekių ir kitų materialinių vertybių buvo įrašytos ieškovių ir kaimo gyventojų skolos. Tuo tikslu, atsakovo prašomos, ieškovės 2017 m. sausio 16 d. – 2017 m. sausio 17 d. pasirašė paaiškinimus (skolų raštelius), kuriuose pažadėjo grąžinti skolas. Pažymėtina, jeigu atsakovas 2017 m. sausio 16 d. – 2017 m. sausio 17 d. būtų turėjęs ginčo vekselius, jam tuo metų nebūtų tikslinga iš ieškovių papildomai reikalauti parašyti skolų raštelius, kuriuose ieškovės pažadėtų grąžinti skolą, kadangi ieškovės jau būtų besąlygiškai įsipareigojusios padengti trūkumus. Taigi, nustačius aplinkybę, kad ginčijami vekseliai buvo išrašyti 2017 m. sausio 18 d., šiuo atveju laikytina, jog ieškovės nedelsiant (įskaičius laiką, reikalingą advokato paieškoms ir ieškinio paruošimui) nusprendė ginčyti pasirašytus vekselius.

Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį ir po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003).

Ieškovės iš esmės teigia, kad nors jos matė kokiomis sumomis išrašo vekselius, tačiau tai padarė prieš savo valią, esant atsakovo įtakai. Teismas sutinka su šiomis aplinkybėmis, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės nuo pat pradžių pripažino tik ženkliai mažesnę skolos dalį nei yra nurodyta vekseliuose. Iš minėtų skolos raštelių matyti, kad J. S. sutiko (duomenys neskelbtini) grąžinti 2 616,45 Eur, o S. Z. – 2 626,26 Eur, tai ieškovės patvirtino ir teismo posėdžio metu. Atkeiptinas dėmesys, kad atsakovas savo įmonės vardu 2017 m. balandžio 24 d. teikdamas priešieškinį Darbo ginčų komisijai dėl darbuotojų (ieškovių) materialinės atsakomybės, taip pat reikalavo priteisti žymiai mažesnę sumą (2 359,26 Eur iš S. Z. ir 2 362,41 Eur iš J. S.).

Nustatyta, kad vekselių tekstą parengė ir juos pateikė pasirašyti atsakovas. Ieškovės, neturėdamos teisinių žinių (abi pagrindinio išsilavinimo) ir nesikreipdamos į specialistus, juos nedelsdamos pasirašė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, teikdamas pasirašyti vekselius ieškovėms, būtų kartu pateikęs ir kokius nors dokumentus, patvirtinančius realų skolų (trūkumų) dydį. Priešingai, ieškovės manė, kad yra atsakovo įmonei skolingos maždaug po 2 600,00 Eur, tačiau, siekdamos išvengti ginčų su atsakovu, pasirašė vekselius tokiomis sumomis, kokios buvo nurodytos. Byloje esantis garso įrašas patvirtina, kad atsakovas, teikdamas pasirašyti vekselius J. S., su ja kalbėjo griežtai, paminėjo turintis kitų amoralių būdų skoloms išieškoti. Visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovės ginčo vekselius pasirašė būdamos paveiktos atsakovo. Iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad ieškovė S. Z. jau 2017 m. sausio 26 d. atsakovui pareiškė prieštaravimus dėl vekselių, pareikalavo juos grąžinti, kas dar kartą parodo, kad tikroji ieškovių valia, pasirašant ginčo vekselius, nebuvo išreikšta.

Taigi, išanalizavus rašytinius įrodymus, įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, spręstina, kad yra pagrindas pripažinti ieškovių pasirašytus vekselius negaliojančiais, taigi ieškinys, kaip pagrįstas, tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo D. K. ieškovėms priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos – kiekvienai po 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir po 126,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat 6,77 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 88, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

- 2016 m. vasario 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovė J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 800,00 Eur;

- 2017 m. sausio 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovė J. S. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovui D. K. 2 800,00 Eur;

- 2016 m. vasario 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovė S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovui D. K. 2 800,00 Eur;

- 2017 m. sausio 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovė S. Z. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovui D. K. 2 800,00 Eur.

Priteisti iš atsakovo D. K. ieškovėms J. S. ir S. Z. po 626,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. K. 6,77 Eur (šešių eurų 77 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.