- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- eI-2621-583/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01806-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Atsakovas
- D.J.P., Z.P.
- Pareiškėjas
- UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 1.2.5Atliekų tvarkymo organizavimas ir planavimas
- 1.8.2Kiti su mokesčių sumokėjimu, grąžinimu ir išieškojimu susiję klausimai
- 3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
2015 m. lapkričio 2 d. viešame teismo išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams D.J.P., Z.P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Rinkliavų centras) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų 144,67 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 bei 28,96 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas: pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai ir apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Tauragės savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į prašymą bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėjas neaprūpino jų komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis, nesudarė sąlygų atliekų rūšiavimui, todėl Rinkliavų centro vykdoma žalinga ekonominė politika vežant nerūšiuotas atliekas bei jų paslaugos netenkino, todėl jomis nesinaudoja. Atsakovai nurodė, kad turi nuosavą valdą, todėl yra galimybė bioskaidžias organinės kilmės atliekas kompostuoti, o kitas atliekas (kurių susidaro nedaug) surūšiuoja ir nemokamai savo transportu pristato į UAB „Ekobazė“ antriniam perdirbimui, su kuria yra sudarę sutartį. Apie tai raštiškai informuotas ir pareiškėjas ir Tauragės rajono savivaldybės administracija, prašant išbraukti iš skolininkų sąrašo, nesiųsti mokėjimo pranešimų, nes nuo pat rinkliavos įvedimo Rinkliavų centro paslaugomis nesinaudoja ir už nesuteiktas paslaugas nemoka.
Atsakovai taip pat nurodo, kad vietinės rinkliavos nuostatai, kuriais grindžiamas reikalavimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. įtvirtintam proporcingumo principui, Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 p.
Šiais ir išsamiau atsiliepime į prašymą bei teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais atsakovai prašo teismą atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas: pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 269,67 kv. m. Būtent iš atsakovų nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pareiškėjas kildina reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Atsakovai teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad turi nuosavą valdą, todėl bioskaidžias organinės kilmės atliekas kompostuoja, o kitas atliekas (kurių susidaro nedaug) surūšiuoja ir nemokamai savo transportu pristato į UAB „Ekobazė“ punktą antriniam perdirbimui. Apie tai buvo raštiškai informuotas pareiškėjas ir Tauragės rajono savivaldybės administracija. Atsakovų teigimu atliekų turėtojas teisės aktų nustatyta tvarka gali atliekas perduoti atliekų tvarkytojui arba gali tvarkyti pats, pagrįsdamas atliekų perdavimą tvarkytojui dokumentais. Kad atliekos yra perduodamos atliekų tvarkytojui atsakovų teigimu patvirtina 2012-11-14 sudaryta sutartis su UAB „Ekobazė“ (b.l.7) bei priėmimo - perdavimo aktai (b.8-10). Kitos buityje susidarančios atliekos yra kompostuojamos namų valdoje ir per atliekų tvarkymo sistemą nėra šalinamos, todėl pareiškėjo pareikšti reikalavimai atsakovų teigimu yra nepagrįsti, nes jie nėra vietinės rinkliavos mokėtojai.
Taigi esminė aplinkybė dėl kurios kyla ginčas šioje byloje yra tai, jog atsakovų teigimu jie nedalyvauja Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje veikiančioje atliekų tvarkymo sistemoje ir per ją nešalina jokių atliekų, todėl jiems nekyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 patvirtinti Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (minėta, toliau – ir Nuostatai).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr.: LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, Administracinė jurisprudencija. 2010, 19). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.
Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas „teršėjas moka“ principą, yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.). Šiuo metu galiojančioje Europos Sąjungos teisėje nėra teisės akto, kuris numatytų valstybėms narėms privalomą konkretų komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodą, todėl šis padengimas gali atitinkamos valstybės narės pasirinkimu būti užtikrinamas mokesčiais arba bet kuriuo kitu būdu. Kadangi, kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Šiuo požiūriu Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemą buvo perkeltas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus bei sąvoka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybės narėse aiškinama vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet byloje aptariamu būdu.
Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 patvirtino Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.
Kaip jau minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan. Nuostatų V skyrius (18-26 punktai) išsamiai reglamentuoja vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo tvarką. Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais Nr. 10013304, Nr. 10184833, Nr. 10235041 ir 2015-01-27 įspėjimu Nr. RIS 10016257 grindžiamas reikalavimas sumokėti 144,67 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo pastatą, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atsakovams vietinė rinkliava laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota remiantis Nuostatų priedo 1.2 punktu, t. y. pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (1,8 metinė vietinė rinkliava Lt/m² (arba 0,1500 Lt per mėn. už 1 kv. m.) x 100 kv. m.(maksimalus apmokestinamas plotas)). Ginčas dėl vietinės rinkliavos aritmetinės išraiškos dydžio nekyla ir jis nėra ginčijamas, kadangi atsakovai laikosi pozicijos, jog jie iš vis nėra vietinės rinkliavos mokėtojai Nuostatų prasme, nes savarankiškai tvarko atliekas ir nesinaudoja atliekų tvarkymo sistema. Taigi teismui nėra teisinių prielaidų kvestionuoti pareiškėjo reikalavimo apimties.
Atsakovų argumentais, kad jie nedalyvauja atliekų tvarkymo sistemoje ir negali būti laikomi vietinės rinkliavos mokėtojais, negali būti grindžiamas atsisakymas mokėti vietinę rinkliavą. Kaip jau paminėta, pareiga mokėti rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose ir vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, kad atsakovų teigimu jie yra sudarę sutartį su UAB „Ekobazė“ ir atliekas perduoda atliekų tvarkytojui. Iš teismui teikiamų priėmimo – perdavimo aktų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 atliekos įvardijamam atliekų tvarkytojui perduotos tik vieną kartą – 2013 m. balandžio 5 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. T 050413 perduota 10 kg. plastiko atliekų. Kitu laikotarpiu t. y. 2015 m. sausio 6 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. T 010615 perduota 11 kg. plastiko atliekų, o 2015 m. spalio 16 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. T 161015 perduota 11 kg. plastiko atliekų. Taigi šie duomenys patvirtina tik dalies buityje susikaupiančių atliekų perdavimo atliekų tvarkytojui faktą ir nepagrindžia atsakovų argumentų, kad visos kitos atliekos yra bioskaidžios ir yra kompostuojamos namų valdoje ar kitokiu būdu sutvarkomos laikantis aplinkosauginių reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad pagal Nuostatus yra patvirtinta metinė komunalinių atliekų susikaupimo norma, kuri gyvenamosios patalpos (būstui) kaime yra 8,02 kg/m², maksimalus apmokestino ploto dydis 100 kv. m., todėl ginčo laikotarpiu perduotas tik 11 kg. atliekų kiekis nepatvirtina atsakovų argumentų, kad kitos atliekos nėra kaupiamos.
Vertinant atsakovų argumentus dėl vietinės rinkliavos proporcingumo principo būtina nustatyti ir tai ar atsakovams buvo numatyta galimybė atliekas šalinti pagal jų kiekį, pasinaudoti kitomis lengvatomis, bei ar atsakovai tinkamai realizavo šią teisę.
2012 m. lapkričio 14 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-508 buvo patvirtintas „Tauragės rajono savivaldybės komunalinių atliekų, asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašas“ (toliau ir Aprašas), kurio 6 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai, kurie vadovaudamiesi Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 20.2 papunkčiu, atliekas kaupia konteineriuose, esančiuose uždarose teritorijose, ir pateikę UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui Atliekų deklaraciją, suderintą su atliekų surinkėju, rinkliavą moka pagal deklaruotą atliekų kiekį. Šio aprašo 27 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai deklaracijas gali pateikti nuo sprendimo dėl vietinės rinkliavos įvedimo Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje dienos. Pagal Aprašo 28 punktą einamaisiais metais vietinės rinkliavos mokėtojai deklaracijas už ateinančius metus pateikia ne vėliau kaip iki lapkričio 30 d. įskaitytinai o naujai įsisteigę ar pradėję veikla arba įgiję nuosavybes ar kita teise į nekilnojamąjį turtą – per 30 kalendoriniu dienų nuo įsisteigimo ar veiklos pradžios arba nekilnojamojo turto teisės įgijimo momento.
2012 m. lapkričio 14 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-508 buvo patvirtintas ir „Tauragės rajono savivaldybės metinės vietinės rinkliavos už komunaliniu atliekų surinkimą ir tvarkymą bei registro duomenų keitimo taikymo tvarkos aprašas“, kurio 4.4 punkte numatyta, kad jo taikymo sritis apima ir tuos atvejus kai gautas pareiškėjo rašytinis prašymas dėl vietinės rinkliavos dydžio perskaičiavimo, dėl registro duomenų keitimo bei pagal Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunaliniu atlieku surinkimą ir tvarkymą nuostatuose numatytus komunalinių atliekų kiekio, asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašo atvejus.
Taigi iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovams buvo suteikta galimybė atliekas šalinti ir vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį ir savo valią jie turėjo išreikšti pareiškėjui teikdami nustatytos formos deklaraciją, kurios forma pavirtinta minėtu savivaldybės tarybos sprendimu. Tokiu atveju pagal Aprašo 28 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį už ateinančius metus ne vėliau kaip iki lapkričio 30 d. imtinai. Pareiškėjas prašo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31, taigi pagal aprašo 27 punktą atsakovai deklaruoti atliekų kiekį turėjo galimybę visu šiuo laikotarpiu. Todėl nepagrįstas atsakovų teiginys, kad jie negalėjo šalinti atliekų pagal deklaruojamą jų susikaupimo kiekį, todėl yra pažeistas proporcingumo principas ir tuo nuostatai prieštarauja Viešojo administravimo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Iš atsakovų teismui pateikto 2012-01-25 rašto Tauragės rajono savivaldybės merui, 2013-03-25 ir 2013-10-11 raštų UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui turinio akivaizdu, kad atsakovai nesiekė deklaruoti atliekų Aprašo numatytąja tvarka o išdėstė savo poziciją nesutikdami dėl vietinės rinkliavos įvedimo.
Taigi, atsakovams nepateiktus deklaracijos, nesikreipus nustatyta tvarka dėl kitų lengvatų, numatytų 2012 m. lapkričio 14 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-509 pavirtintame „Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų teikimo tvarkos apraše“, pareiškėjas vietinę rinkliavą skaičiavo pagal viešajame registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.
Iš analizuotų teisinių aplinkybių akivaizdu, jog teisės aktai prievolės mokėti vietinę rinkliavą neeliminuoja ir dėl tokių priežasčių kaip nesinaudojimas skirtu konteineriu ar jo neturėjimas. Nei Rinkliavų įstatymas, nei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimą reglamentuojantys Tauragės rajono savivaldybės aktai nenumato, kad tokio pobūdžio aplinkybės panaikintų pareigą mokėti šią rinkliavą. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisminėje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A602-2443/2012; Nr. A438-160/2013).
Dėl atstovavimo išlaidų
Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovų priteisti 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).
Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008.). Taigi, ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.
Vertinant kokio dydžio išlaidos priteistinos iš atsakovų būtina įvertinti ir pareiškėjo teisinį statusą, kad UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, kurios jam perdavė dalį įgalinimų administruojant vietinę rinkliavą ir tokiu būdu finansuojamas iš viešųjų finansų, todėl privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Kaip jau minėta, teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas, jei taip, kokios apimties teisinių paslaugų teikimui (žr.: 2014-08-27 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-776/2014).
Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti sumą sudaro 28,96 Eur prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Patirtas išlaidas patvirtina 2015-09-14 sąskaita - faktūra Nr. JUR1118 bei 2015-09-15 vietinio mokėjimo nurodymas. Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo vardu prašymą ruošė ir teikė advokatė J.Š., atstovaujanti pareiškėjui pagal 2014 m. rugsėjo 2 d. atstovavimo sutartį. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. II ketv. buvo 713,90 Eur, todėl maksimali priteistina suma už prašymo surašymą yra 1784,75 Eur (713,90 x 2,5).
Nors pareiškėjo prašoma priteisti 28,96 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į pareikštų reikalavimų apimtį, į tai, kad byla šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, byla išnagrinėta pareiškėjo atstovui nedalyvaujant, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteistina 14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma. Kitoje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (žr.: LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1653-556/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 - 45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų D.J.P., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z.P., gim. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 144,67 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Priteisti solidariai iš atsakovų D.J.P., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z.P., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.