- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- eA-1653-556/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01541-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- D. N.
- Pareiškėjas
- UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei D. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“) prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. N. (toliau – ir atsakovė) 579,75 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas paaiškino, kad Plungės rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T1-160 patvirtino Plungės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurios nustato, jog – vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Teigė, jog vietinė rinkliava yra nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo jo savininkė D. N., kuri pareiškėjui dėl nežinomų priežasčių yra nesumokėjusi metinės vietinės rinkliavos už 2008–2013 m. (viso 812,50 Lt). Pareiškėjas, įvertinęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio nuostatas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo, prašė iš atsakovės priteisti 579,75 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu prašymą tenkino pilnai ir priteisė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės D. N. 579,75 Lt arba 167 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės pareiškėjui 50 Lt arba 14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-47 patvirtintais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Nuostatų redakcija, patvirtinta Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-317, nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintais Nuostatais, kuriuose įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos.
Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatė, kad buto su rūsiu, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. N., įregistravimo pagrindas – pirkimo-pardavimo sutartis, įrašas galioja nuo 1993 m. kovo 10 d. Šio buto bendras plotas 33,77 kv. m, pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovė 1991 m. balandžio 30 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad nurodytų parametrų pagrindu pagrįstai atsakovei apskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis, taikant Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatytus metinius bazinius vietinės rinkliavos dydžius (Nuostatų 1 priedas) ir tai patvirtina pareiškėjo pateiktos pažymos apie ginčo skolą duomenys. Atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos pareiškėjui priteista 579,75 Lt įsiskolinimo suma.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti 181,50 bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 8.2 punktais, konstatavo, kad pareiškėjo prašoma priteisti 181,50 Lt suma už prašymo teismui paruošimą ir surašymą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio. Teismas bylos dokumentais nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovavo Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinė bendrija SGKA Legal. Pareiškėjas skundą pateikė elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjo skundo ir jo priedų kopijas, skirtas atsakovei, ruošė ir siuntė teismas. Teismas, atsižvelgdamas į administracinėje byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo skundo turinį ir į tai, kad analogiškų pareiškimų pareiškėjas teismui yra pateikęs daug, padarė išvadą, jog ši administracinė byla nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovės priteista 50 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodė litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ sumažintos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant visas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra lygios 181,50 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo mažinti priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pozityvioji teisė išskiria tokius pagrindus, kuriais remiantis gali būti mažinamos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti): 1) prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinų sumų dydžius (CPK 98 str. 2 d.); 2) ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies – tuomet bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai tenkintai/atmestai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.); 3) šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas – tuomet teismas turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Vertinant Rekomendacijose nustatytus priteistinus dydžius, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, yra teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų pastarųjų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2889-656/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2289-302/2014 ir kt.); svarbu atkreipti dėmesį, jog LVAT savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus (LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; LVAT 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013). Dėl pastarosios priežasties netinkamas bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindų taikymas praktikoje negali būti toleruojamas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo teismo sprendimu buvo patenkintas visiškai; pareiškėjas pirmosios instancijos teisme sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, t. y. pareiškėjo procesinis elgesys laikytinas tinkamu, todėl byloje nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį; administracinių teismų praktikoje, be kita ko, net ir paties ginčą nagrinėjusio Klaipėdos apygardos administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant analogiškas bylas, atsižvelgiant į tai, kad prašomų priteisti išlaidų dydis yra akivaizdžiai mažesnis už Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, teismai pripažįsta, jog 181,50 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės, protingos bei pagrįstos, todėl yra priteisiamos nemažintinos. Pareiškėjo prašyta priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma ne tik, kad neviršija Rekomendacijose nustatytos priteistinos sumos, tačiau yra daugiau nei 17 kartų mažesnė už Rekomendacijose nurodytą maksimalų priteistinų išlaidų dydį; pareiškėjo patirtų 181,50 Lt dydžio išlaidų mažinimas ir/ar priteistinų išlaidų sumažinimas iki 50 Lt, akivaizdu, jog neatitinka jokių proporcingumo, protingumo ir/ar teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjo teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria bylinėjimosi išlaidos priteistos tik iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymas proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, suteikia teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.). Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gegužės 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. rugpjūčio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 ir kt.).
Tikrinamoje administracinėje byloje nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ nukrypta nebuvo – iš atsakovės pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos, tačiau kiek mažesne apimtimi nei prašyta, kas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, padaryta visiškai pagrįstai. Juk priimtinas teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas.
Išnagrinėto pobūdžio administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą, ne vienerius metus, spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais. Vadinasi, pasinaudojant teismine gynyba ir kreipiantis į teismą su identiško pobūdžio reikalavimais (dėl vietinės rinkliavos priteisimo) advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Yra naudojamasi tai, kas jau ne kartą buvo panauda, remiamasi suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuotos teisinės pagalbos poreikis beveik išnyksta. Pastarasis darbas gali būti atliekamas ir subjekto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą. Pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl ko mažinama priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – visiškai teisinga. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai – prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 50 Lt (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.).
Dėl išdėstytų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką šio pobūdžio teisiniuose klausimuose, apeliacinis skundas atmestinas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015, taip pat 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015; 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.