Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE ir trečiajam asmeniui J. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo J. D. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu paaiškėjo, jog dėl ginčo eismo įvykio pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinė byla sustabdyti iki bus baigtas 2017 m. kovo 27 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14661-17 dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. 2019 m. birželio 13 d. nutartimi pakeistas bylos sustabdymo pagrindas - bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1668-725/2019 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-14661-2017-1).

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-56-725/2020, 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu išteisino J. D. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o nukentėjusiosios A. V. pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 18 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-399-530/2020 panaikino pirmos instancijos išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują - apkaltinamąjį nuosprendį: J. D. pripažino kalta pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir skyrė jai baudą; priteisė iš J. D. nukentėjusiajai A. V. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisė iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE nukentėjusiajai A. V. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 492,92 Eur turtinei žalai atlyginti (...).

2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė ieškinį palaikė pilnai. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo žalos mažinimui, taip pat nekentėjusios veiksmus vertinti dideliu neatsargumu. Mano, jog baudžiamojoje byloje nustatyta nukentėjusiojo asmens kaltė neturi prejudicinės reikšmės civilinei bylai, ši aplinkybė turi būti nustatinėjama iš naujo, o iš eismo įvykio nuotraukų matyti, jog tai yra gyvenamoji zona, netoliese yra Rotušės aikštė ir bažnyčia, vyksta intensyvus judėjimas, o pėsčiųjų dalis yra labai siaura, todėl ėjimas važiuojamąja dalimi turėtų būti vertinamas paprastu neatsargumu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. sausio 8 d. Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota pėsčioji A. V.. Dėl eismo įvykio trečiajam asmeniui J. D. buvo iškelta baudžiamoji byla ir pareikšti kaltinimai pagal BK 281 straipsnio 3 dalį dėl to, jog ji 2017 m. sausio 8 d. apie 10.00 val. Kaune, Muitinės g., kryptimi nuo Kurpių g. link Rotušės al. – kelio ženklo Nr. 552 ,,Gyvenamoji zona“ galiojimo teritorijoje, vairuodama automobilį „F. M.“, valstybinis numeris HZR379, ties namu Nr. 1 pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 128 ir 175 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, gyvenamojoje zonoje, kurioje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku reaguodama pagal automobilio važiavimo kryptį iš kairės į dešinę judančią ir kliūtį sudariusią pėsčiąją, turėdama techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo stabdant, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio ir automobilio priekine dalimi, kairiojo žibinto sritimi kliudė iš kairės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją A. V., kuri virto ir pateko po automobilio ratais, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu A. V. patyrė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu trečiasis asmuo J. D. pripažinta kalta dėl eismo įvykio sukėlimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius už A. V. nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2017 m. kovo 17 d. išmokėjo 1 688,82 Eur ligos išmoką ir dėl išmokėtų sumų atlyginimo kreipėsi į atsakovą, nes eismo įvykio metu J. D. vairuojamas automobilis buvo atsakovo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas neginčijo bylos faktinių aplinkybių, t. y. to, kad A. V. sužalojimas eismo įvykio metu pripažintinas draudiminiu įvykiu, kad eismo įvykio kaltininku pripažinta J. D., o įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kurią apdraudė atsakovas. Atsakovas taip pat neginčijo ir A. V. ieškovo išmokėtos ligos išmokos dydžio, tačiau mano, kad dėl eismo įvykio socialinio draudimo biudžetui padaryta žala turėtų būti mažinama dėl pačios nukentėjusios didelio neatsargumo, kuri konstatavo teismas baudžiamojoje byloje.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnį asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Būtent tokia tvarka nustatyta CK 6.290 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Jeigu žala asmeniui buvo padaryta eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojo, apdraudusio savo civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalį, nustatantį, kad draudimo išmokas išmokėjusios įstaigos įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį, valstybinio socialinio draudimo išlaidas atlygina žalą padariusio asmens draudikas, neviršydamas draudimo sumos, ir (arba) žalą padaręs asmuo, jei draudimo sumos neužtenka valstybinio socialinio draudimo išlaidoms padengti.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad socialinio draudimo įstaigos CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgyta regreso teisė yra subrogacinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; kt.). Vienas iš esminių subrogacijos principų yra tas, kad niekas negali perleisti kitam daugiau teisių, negu pats jų turi. Šis principas įtvirtintas ir CK 6.113 straipsnyje, pagal kurį trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Taigi, socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti; jos apimtį lemia deliktu padarytos turtinės žalos dydis. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-399-530/2020 konstatuota, kad ginčo eismo įvykį sukėlė kalti J. D. veiksmai. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog, jei vairuotoja J. D., vairuodama automobilį gyvenamosios zonos teritorijoje ir matydama pėsčiąją, einančią važiuojamąja kelio dalimi, būtų įvertinusi situaciją taip, kaip įpareigoja kelių eismo taisyklių 128 punktas, būtų sulėtinusi greitį, net visiškai sustabdžiusi automobilį, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nukentėjusiosios A. V. veiksmai patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, tuo tarpu J. D. veiksmai buvo kilusių pasekmių būtina ir pagrindinė sąlyga. Tokią savo išvadą teismas pagrindė nurodydamas, jog tarp kilusių pasekmių – sunkaus A. V. sveikatos sutrikdymo ir automobilio vairuotojos J. D. kelių eismo taisyklių pažeidimo yra svarbus juridinę reikšmę turintis priežastinis ryšys. Objektyviai J. D. veiksmai- laiku nestabdė automobilio „F. M.“, kad išvengti pėsčiosios partrenkimo, kada ji važiuodama 15-20 km/h greičiu tokią galimybę turėjo, ir partrenkė pėsčiąją techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti; tuo tarpu nors nukentėjusioji A. V., taip pat pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus pasielgdama neatsakingai ir neįvertinusi situacijos ėjo per kelią, tačiau nukentėjusiosios veiksmai neapribojo J. D. galimybės numatyti BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytų padarinių atsiradimą ir tuo pačiu galimybę jų išvengti (Nuosprendžio 47, 52-53 punktai).

CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą, teismų praktikoje pasisakyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą, yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę, pagal kurią teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, jog dėl ginčo eismo įvykio pasekmės yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su vairuotojos J. D. veiksmais, vairuotojos veiksmai pripažinti pagrindine eismo įvykio sukėlimo priežastimi, tuo tarpu nukentėjusiosios veiksmai, nors taip pat teisine prasme nepriimtini, tačiau teismo įvertinti, kaip neapribojantys vairuotojos galimybių išvengti nusikalstamų pasekmių t. y. vairuotojai nepažeidus kelių eismo taisyklių, atsiradusių pasekmių būtų išvengta, nepaisant pėsčiosios kelių eismo taisyklių pažeidimo – ėjimo važiuojamąja dalimi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismo vertinimu nėra jokio teisinio pagrindo nukentėjusiosios elgesio vertinti kaip didelio neatsargumo.

Atkreiptinas dėmesys, jog tokio pagrindo nenustatė ir baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas spręsdamas civilinio ieškinio tenkinimo klausimą. Iš Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-399-530/2020 matyti, jog teismas nukentėjusios – civilinio ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo tenkino pilnai. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiosios dėl eismo įvykio pasekmių patirtos turtinės žalos priteisimo, tačiau ieškovu byloje yra ne pati nukentėjusioji, o socialinio draudimo įstaiga, atlyginusi jai žalą už eismo įvykio kaltininką. Sutiktina, su ieškovės atstove, jog jei jos subrogacinis reikalavimas būtų pareikštas baudžiamojoje byloje, jis būtų patenkintas pilna apimtimi. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nenustatė pagrindų turtinei žalai mažinti, o bylos nagrinėjime dalyvavo tie patys asmenys, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį padarytos išvados dėl nukentėjusios teisės į visišką turtinės žalos atlyginimą turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai ir saisto bylą nagrinėjantį teismą (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Todėl ir dėl šios priežasties atsakovės pozicija dėl žalos mažinimo atmestina kaip nepagrįsta.

Atsakovo atstovo apeliavimas į baudžiamosios bylos nuosprendžio 66 punktą, kuriame teisėjų kolegiją nurodė, jog nukentėjusiosios A. V. veiksmai buvo nepriimtini bei turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, todėl ši eismo įvykio situacija pripažintina nukentėjusiosios dideliu neatsargumu ir sumažina žalą padariusio asmens kaltės laipsnį, nagrinėjamai bylai išnagrinėti neturi juokios teisinės reikšmės, nes kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo, o turtinė žala baudžiamojoje byloje iš atsakovo kaip civilinio atsakovo priteista pilna apimtimi. Be to, šiuo atveju į nukentėjusios veiksmus buvo atsižvelgta kaip į vieną iš kriterijų, į kurį pagal kasacinio teismo praktiką būtina atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimą. Šiuo atveju nukentėjusios veiksmai buvo įvertinti kaip veiksnys mažinantis žalą padariusio asmens kaltės laipsnį, nuo kurio priklauso atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau nukentėjusiosios veiksmai nesudarė pagrindo mažinti dėl eismo įvykio patirtą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Įvertinus visetą nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 38 Eur žyminio mokesčio suma iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 8 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 18,85 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).

Patenkinus ieškinį byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 56,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, iš atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, 1 688,82 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 82 euro centus) žalos atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, 56,85 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir 85 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.