Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamojo parodymai ir paaiškinimai

Kaltinamasis P. J. teisiamajame posėdyje kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, nurodė nei vaikų skriaudęs, nei S. N., nei gyvūnų. Paaiškino, kad gamtą myli, tai gerai apibūdina ir kai Ž., auklėtojai sužinojus, kad tėtis medžiotojas, sakydavo joms, kad jis ne šaudo, o medžioja. Jis gerus santykius turėjo su savo vaikais, nes juos 10 metų augino nuo 2011 iki 2021 metų, visada vaikus mokė kultūringo, gero elgesio, nes tokias pamokas gavo iš savo mamos, jo tėvai nebuvo turtingi, bet veždavosi jį į restoraną, tam, kad būtų įsilavinęs žmogus. Matė šeimoje pagarbą mamai, tą patį darė su savo vaikais ir S. atžvilgiu. S. nėra niekada parnešusi pirkinių iš automobilio ir panašiai. Per vaikų gimtadienius visada eidavo pasveikinti mamą, nes pirmiausia tai yra šventė mamai, kad gimė vaikai. Stengdavosi maistą gaminti ir prisidėti prie namų tvarkymo, lėkštes išsiplauti, kai didelė šeima, vienai mamai tai pakankamai sudėtinga, rūbus skalbdavo, džiaudavo patys, D. aišku Ž., B. per maža buvo. Visi kaimynai džiaugdavosi jų šeima, kadangi jie visur kartu. Visi aplink juos esantys žmonės matė visiškai kitokį bendravimą negu pateikti šie kaltinimai, to net būti negalėjo, juolab, kad daug laiko šeima praleisdavo pas jo tėvus, šventėse, renginiuose, susirinkimuose, jis nėra praleidęs renginių vaikų daželiuose. Jokio smurto nenaudojo nei vaikų, nei S. atžvilgiu. Dėl mėlynės ant šlaunies, D. tuo metu jau lankė tinklinį, jie ir sodyboje duodavosi, jie vyrai turėjo tų veiklų ir tų mėlynių, ir nusibrozdinimų buvo pas visus. Jis niekuomet nesmurtavo prieš vaiką ir dar, kad pas vaiką būtų mėlynės dėl jo kažkokio veiksmo, tai visiška nesąmonė. Niekada nėra buvę smurto ir prieš S.. Nespaudinėjo rankų iki fizinio skausmo sukėlimo, ją apkabindavo ir viskas. Dėl grasinimų įvairių vaikų ir S. atžvilgiu, įžeidinėjimų, gali pasakyti, kad niekada nėra taip sakęs, juolab, kad yra medžiotojas, puikai žino kas yra ginklas, ką jis gali padaryti, žino, kokį pavojų jis gali sukelti, čia vaikai kompiuterinių žaidimų prisižaidę gali kažką kalbėti apie sušaudymą. Niekada nėra grasinęs vaiką išmesti pro langą, tai yra išgalvota istorija ir tai labai gerai apibūdina Ž. apklausa teisme, nes ikiteisminio tyrimo teisėja klausė vaiko apie šią istoriją, praėjus penkioms minutėms, ji iš naujo prašė papasakoti, tada jis papasakojo kitą versiją, kai vyko ekspertizės apklausa buvo pasakyta dar kita versija, o D. versija dar geresnė buvo kaip jis atėjo pas Ž. į kambarį iš savo kambario, išgirdęs triukšmą, bet ką jis su Ž. kalbėjo jis negirdėjo, nes buvo su ausinėmis. Klausimas, kaip jis, būdamas kitame kambaryje su ausinėmis, kažką girdėjo. Visi šie pasakojimai yra išgalvoti ir nieko panašaus gyvenime nebuvo. Juolab S. N. kitoje byloje pripažino, kad vertė vaikus meluoti. Su vaikais susitiko prie krizių centro, nes buvo (duomenys neskelbtini), kai B. atsiuntė žinutę, kad jai reikės eiti į centrą į užsiėmimus pas psichologą. Jam tada užkliuvo žodis eiti, nes buvo šalta. Jis parašė S., kad yra (duomenys neskelbtini), gali nuvežti B., ji pasakė, kad vaikams paliko pinigų ir jie nuvažiuos taksi. Taip jau yra buvę anksčiau, bet jie ėjo pėsčiomis. Įtardamas, kad taip gali būti ir dabar, susisiekė su R. iš vaikų teisių, sakė, kad gali nuvežti, ji pakalbėjo su S.. Jie aptarinėjo, pasibaigus pokalbiui, atėjo vaizdo žinutė, kur B. dedasi kepurę, ji sako išeiname, akivaizdu, kad išeina, o ne važiuoja. Prie krizių centro, kuris ant kalno, nuo jo matosi autobuso stotis, nuo to kalno eina laiptai. Vaikai nuo autobusų stoties parėjo, jis stovėjo, jie jį matė ir atėjo teisiai pas jį. Kai vaikai priartėjo prie tos pakalnės, įtardamas, nufilmavo kaip vaikai atėjo prie jo. Tai yra jo argumentas, kad vaikai niekada nebuvo smurto patyrę, jie atėjo prie jo, ne jis ėjo link vaikų. Jis klausė, kodėl jie eina, o ne važiavo taksi. Tada jis kreipėsi į vaikų teisių skyrių pas tą pačią R., parašė apie tai, kad vaikai atėjo, o ne važiavo taksi automobiliu. Vaikai, nuėję į krizių centrą, sugalvojo gudrybę, kad jis juos užsipuolė, bet akivaizdžiai ne jis prie jų ėjo, o jie prie jo atėjo. Visi skambučiai tarnyboms, kreipimosi į vaikų teises buvo pagrįsti. Skambučiai į policiją prasidėjo po to, kai vaikų teisės nieko negalėjo padaryti, jam sakė specialistė skambink 112 ir tada jau bus kitaip žiurimą į visus pranešimus. Kiekvienu atveju kreipėsi turėdamas pagrindus, vaizdo medžiagą, vienintelis atvejis, kai negalėjo susisiekti su B., kai ji gavo iš brolio į saulės rezginį, kai B. buvo mėlynės ant rankos, lygiai taip pat vaikui atimdavo telefoną, kai jis negalėdavo su vaiku susisiekti, jam kildavo baimė, kad gal kažkas nutikę. Negalėjo susisiekti su B., išsigando, paskambino 112, po to paskambino B., nutraukė pokalbį ir iš karto atsiprašė policijos, paaiškino, kad susisiekė su dukra, tai vienintelis atvejis, o visi kiti atvejai buvo pagrįsti.

Paaiškino, kad su S. N. susipažino 2010 metų gegužės mėnesio pradžioje per pažinčių programėlę. Tuo metu ji skyrėsi ir jis skyrėsi. Jie padraugavo porą savaičių, turėjo lytinių santykių, lytiškai santykiavo nesisaugodami, S. sakė, kad vartoja kontraceptines tabletes. Po dviejų savaičių draugystės išsiskyrė. Jų santykiai taip nutrūko iki 2011 m. balandžio 25 d. S. parašė jam žinutę, pasveikino su gimtadieniu. Jis tada gyveno vienas, neturėjo jokių santykių, pasiūlė susitikti. Tada S. jį informavo, kad susilaukė vaiko Ž. N.. Jis paklausė kada gimė jos sūnus, nes jos pažinties metu S. sakė, kad jau porą metų gyvena atskirai nuo D. N.. Jam buvo keista, atrodė normali moteris, saugojosi nuo neplanuoto nėštumo. S. pasakė, kad vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Kadangi jis vaikų turėjo, suprato per kiek laiko vaikai atsiranda, tai tiksliai atitiko jų bendravimo laiką. Jis paklausė S., kodėl ji jo neinformavo apie nėštumą, nes pagalvojo, kad greičiausiai tai jų vaikas. S. teisinosi, sakė, kad jie staiga išsiskyrė, galvojo, kad jis nenorės to vaiko, dėl to jam nieko nesakė. Jis paprieštaravo, sakė, kad labai vaikus myli, susitiko tą patį vakarą ir prasidėjo bendras gyvenimas. Jis paklausė kodėl vaikas N., S. atsakė, kad ji savo pavardę vaikui suteikė, paaiškino, kad jeigu norėtų, kad vaikas turėtų jo pavardę, reikalinga nusistatyti tėvystę. Jie važiavo į Šiaulius daryti DNR testą, tada paaiškėjo, kad Ž. nėra jo sūnus. S. paaiškino, kad Ž. gali būti D. N. sūnus, nes ji 2010 metų gegužes pabaigoje važiavo pas D. N., nusivežė šampano, pabendravo, turėjo lytinių santykių ir jis tada sutiko pasirašyti skyrybų dokumentus. Kai paaiškėjo, jog Ž. ne jo sūnus, S. nusprendė kreiptis į teismą, kad D. N. pripažintų vaiko tėvu. Jis tada sakė, kad gali užauginti Ž. kaip savo sūnų, S. nesutiko. Teisminio nagrinėjimo metu, paskyrus DNR tyrimą, buvo nustatyta, kad Ž. tėvas yra D. N.. Jis pats tada vežė S. ir Ž. atlikti tyrimus, pamena, kad jam buvo pikta, nes nesuprantama kaip tikras tėvas nepripažįsta vaikų. S. tikslas buvo prisiteisti išlaikymą vaikui, jis prieštaravo, sakė jeigu D. N. nenori to vaiko, nereikia ir jo išlaikymo. Artimieji galvojo, kad Ž. yra jo vaikas, nes jie taip gyveno. Po teismo sprendimo D. N. sumokėjo išlaikymą, bet su vaiku nebendravo ir jo nepripažino. D., vyresnį S. sūnų D. pasiimdavo pas save, o Ž. niekada. Ž. augo su juo nuo 2,5 mėnesio amžiaus, kito vyro nematė, jis laikė jį tėčiu, ugdymo įstaigose S. buvo parašiusi prašymus, kad galėtų pasiimti vaiką iš darželio. Jie gyveno S. N. bute (duomenys neskelbtini) g., o D. gyveno pas S. tėvus (duomenys neskelbtini) miestelyje. S., išvažiuodama į Angliją, paliko kelių metukų D. pas savo tėvus. Kai jie pradėjo gyventi kartu, D. pas juos atvažiuodavo kas antrą savaitgalį, aišku ir S. nuvažiuodavo jo aplankyti pas tėvus. Jam buvo nepriimtina, kad vaikas auga atskirai nuo mamos, o jie tik Ž. augina, bet S. sakė butas per mažas, visi netilps. Tada 2014 m. jo iniciatyva surado kitą butą (duomenys neskelbtini) g., jį įsigijo S. vardu. D. tada lankė (duomenys neskelbtini) gimnazijos pradines klases. Įsigiję tą butą, pasiėmė D. gyventi kartu. Ž. aišku jį vadino tėčiu, nes jis nežinojo kito tėčio, o dėl pavardės jis nesuprato. Jie nusprendė palaukti kol Ž. bus vyresnis, tada galvojo jam papasakoti. 2015 m. susilaukė bendro vaiko B. J.. Ž. buvo nuo pat mažens prisirišęs prie jo, visada jį priėmė kaip savo vaiką, jis viską darydavo kartu. S. net pykdavo, sakydavo, vaikas ne jo, o jos. Naktį šalia lovos būdavo lovelė, Ž. palaukdavo kol mama užmiega, perlipdavo per mamą, tada ateidavo pas jį atsiguldavo ant pilvo ir miegodavo. Ž. žinojo, kad jis medžiotojas, jam aiškino, kad jie nešaudo, o medžioja, jis tą gražiai ištransliuodavo darželiuose. Jis veždavo vaikus į gamtą, į medžioklę per savaite 2-3 kartus, stengdavosi, kad vaikai kuo daugiau laiko būtų gamtoje, sodyboje darbų turėjo, žolę pjovė, šiltnamį turėjo. Ž. labai mylėjo jo tėvai, ypač mama, nes Ž. dėdė, S. brolis R. M. buvo jo klasiokas, jo klasės auklėtoja buvo jo mama, jis buvo mylimiausias jos mokinys, o Ž. buvo labai panašus į R.. Ž. taip pat labai jo mamą mylėjo. D. laikui bėgant pradėjo į jį kreiptis tėčiu, jis neprieštaravo. D. buvo paauglys, su juo ir su Ž. mokinosi kas yra medžioklė, žvejyba, sportas, jie kaip vyrai bendravo. Jis gerai išmano matematiką, pats dalyvavo matematikos olimpiadose, D. mokė matematikos, aiškindavo smulkiai, vaikams negailėdavo laiko dėl mokslų ar kitais klausimais, net konfliktų tarp Ž. ir D. metu atsisėsdavo kartu, kalbėdavosi kodėl taip įvyko. Buvo su D. medžioklėje per naktį, apie gamtą jam daug pasakodavo, kad suformuotų teisingą požiūrį, kad medžioklė ne šaudymas. Žiemą važiuodavo gyvūnus maitinti, ir S. su B. kartu važiuodavo. Gimus B., Ž. turėjo išsikraustyti į kitą kambarį, gyveno keturių kambarių bute. Pasitaręs su specialistais, jis su Ž. išėjo į kitą kambarį kartu, miegodavo kartu, kad jam nebūtų staigaus išsiskyrimo. Toks ryšys visada buvo. Jis su vaikais stengdavosi S. sudaryti sąlygas pailsėti, savaitgaliais turėjo tradiciją su vaikais gaminti maistą, mokydavo vaikus kaip gaminti patiekalus, lazaniją, troškinius, picas. Jis vaikus mokė kaip naudotis įrankiais, S. galėdavo ilsėtis, nes jie būdavo vakarą ar pusdienį užsiėmę. Per šventes irgi su vaikais gamindavo. Jis ir į gamtą vaikus išveždavo, kad S. galėtų pasilsėti kaip moteris. 2011 m. kai pradėjo draugauti, S. neturėjo darbo, socialinių garantijų. Jis ją įdarbino į savo darbovietę, ji buvo įdarbinta tik dokumentuose, gavo atlyginimą, bet realiai į darbą nėjo, ten nedirbo. Kai gimė B., S. išėjo į motinystes atostogas. kai B. sukako 1-2 metai, S. pradėjo trūkti veiklos, nes ji meniškos prigimties, keletą instrumentų groja, dainuoja. Jo mama, matydama, kad trūksta saviraiškos, padėjo S. įsidarbinti tuo metu veikiančioje (duomenys neskelbtini) mokykloje muzikos mokytoja puse etato. S. važinėdavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), finansiškai tai nebuvo naudinga, bet emocinė būsena buvo gera, visi džiaugėsi, kad ji gali save realizuoti. Kai mokykla užsidarė, S. vėl nuotaika suprastėjo, nes sėdėjo namuose. Tada įdarbino ją pas brolį įmonėje, gavo darbą dienos centre, vėl važinėjo į darbą ir kurį laiką viskas buvo gerai. Gyvenant kartu, S. baigė daugybę kursų, manikiūro, kirpimų ir panašiai. Jis skatino ją užsiimti ta veikla, kuri susijusi su muzika, mokytoja, ji blaškėsi po visokias tokias veiklas. Jis pastebėjo, kad kiekviename darbe galų gale pasireikšdavo, anot S., mobingas, darbdaviai ją skriausdavo. Jis netgi nuvažiavo į saloną, kur ji dirbo, išsiaiškinti su vadove, kodėl skriaudžia jo S.. Kai ji dirbo jo brolio įmonėje, sakė, kad ją irgi išnaudodavo. Jis nuėjo pas brolį, klausė kodėl skriaudi S., nes jis ja pasitikėjo. Brolis jam pasakė, kad nieko panašaus nevyksta, kad niekas S. neskriaudžia ir neišnaudoja. Tada jis suprato, kad ji turi polinkį skųstis, kad ją visur skriaudžia, nes visada taip buvo. Nuo 2016 m. santykiai su S. pradėjo įdomiai klostytis, atsirado priekaištų, prieštaravimų ko anksčiau nebuvo. Jis to nesureikšmino, galvojo eilinis kartais kai trūksta saviraiškos, bet kuo toliau tuo stipriau jautėsi. S. net sakydavo, kad jiems gal skirtis reikėtų, bet tie epizodai užeidavo, vieną dieną blogai, kitą gerai. Ryte, kaip visada išlydėdavo į darbą, pabučiuodavo, išvažiavus į darbą sakydavo, kad tu manęs nemyli. Po to grįžti po darbo, sakydavo myliu, nesuprasdavo kas vyksta. Gal Ž. (duomenys neskelbtini) klasę lankė, buvo pakankamai stiprus sukrėtimas, D. N. savaitgalį atvažiavo pasiimti D., S. sako moka išlaikymą todėl turi teise pasiimti ir Ž.. Iki pat to laiko Ž. nežinojo, kad turi kitą tėtį, jį reikėjo paruošti, paaiškinti, D. N. niekada jo nepasiimdavo, nors D. pasiimdavo dažnai, kas antrą savaitgalį, o Ž. niekada. Tada Ž. buvo didelė trauma, įstatymiškai į tą vaiką jis neturėjo teisių, negalėjo kam nors pasiskųsti. Ž. sutriko, sulėtėjo mąstymas, jis priaugo antsvorio. Jis kalbėjo su specialistais jie kategoriškai išreiškė, kad nuo tokio šoko viskas įvyko, nes Ž. net keletą metų grįžęs iš D. N., sakydavo aš buvau pas D. tėtį, nors jis jau suvokė, bet taip vadindavo, o jį vaikai toliau vadino tėčiu. Panašiai apie 2019 m. S. pradėjo drausti vaikams jį vadinti tėčiu. Kai Ž. gyvenimiškoje situacijoje sakydavo tėtis, ji pradėdavo sakyti, kad jis tau ne tėvas, kodėl tu jį vadini tėvu. Jis dažniausiai apkabindavo vaiką, sakydavo viskas gerai, nepergyvenk. Jis žino, kad į vaikus neturėjo teises, S. buvo teisi, bet gal vaikams tiek metų pragyvenus su juo, nereikėjo taip sakyti. Nuo pat pradžių buvo problema jo dukra iš pirmos santuokos A. J., suprato, kad S. svetimas vaikas ir didelės meilės nebus, tai dar kol nebuvo B., dar viskas pakankamai pakenčiamai vyko, nors S. priekaištaudavo, kad ji neprižiūrėta. Gimus B. nepasitenkinimas peraugo į tiesioginę neapykantą, kiekvienas A. parsivežimas į (duomenys neskelbtini) būdavo nemaloni, konfliktinė situacija. Artimieji iš S. elgesio matydavo, jau žinodavo, kad šį savaitgalį buvo A. atvažiavusi. Jo šeima, giminė tiek Ž., tiek D. priėmė kaip šeimos narius, dovanos Kalėdoms, gimtadieniams, tuo tarpu S. A. niekada su gimtadieniu nepasveikindavo, nepaklausdavo kaip laikosi jo dukra. Jį tai skaudino. Kai B. gimė buvo didžiuliai priekaištai, kad bendrauja su dukra, pvz. A. parsiveždavo, anksti ryte reikėjo į medžioklę, A. turėdavo pažadinti, išvežti pas tėvus, ji toliau miegodavo pas jo tėvus, nes ji negalėdavo pasilikt su S., A. bijojo į virtuvę atsigerti nueiti. Kaip prasidėjo kovidas, S. elgesys labai sunkus pasidarė. Jis, norėdamas, kad S. kreiptųsi į specialistus, siūlydavo abiem nueiti pas psichologą. Kadangi pokalbiai vykdavo virtuvėje, S. pradėdavo rėkti ,,vaikai ar girdėjote mane durne išvadino“. Taip niekada ir nesikreipė į specialistus. Per karantiną pradėjo butą remontuoti, jis ne statybininkas, naktimis žiūrėdavo kaip tą daryti, o dieną darydavo, vis tiek daugiau nebuvo kitos veiklos. Turėjo sodybą, tai išvažiuodavo į sodybą (duomenys neskelbtini), ten leisdavo laiką žiemą, laužus kūrendavo, mokslai vykdavo nuotoliu, į gamtą išvažiuodavo, kad neužsisėdėti, vaikščiojo daug. Su juo važiuodavo ir D. su Ž., ir B., kartais po du vaikus veždavosi, kad visus tris vežtų, nepamena. Vaikams nuo pat mažens ribojo naudojimąsi išmaniais prietaisais, jis stengdavosi vietoj to suteikti kitą veiklą po pamokų, bet kuriuo paros metu buvo galima naudotis telefonu, kompiuteriu ir po to leisdavo užsiimti gamta, medžiokle, žvejyba, dviračiai. Kai Ž. su pas biologinį tėvą atvažiuodavo jie žaisdavo visą dieną iki pat kol eidavo miegoti, jiems ten kitų veiklų nebuvo. D. N. pasiimdavo, vaikai kada paaugo, jiems atsirado noro daugiau kompiuteriais naudotis, jeigu tu visą dieną sėdėsi prie kompiuterio nieko nesukursi. D. jau buvo vyresnis, tada jau ir Ž. pykdavo, kai baigdavosi laikas naudotis kompiuteriu. Po 2019 m.-2020 m. kai darė remontus, S. pradėjo elgtis keistai, sakė gal reiktų gyventi atskirai, ji pradėjo provokuoti, konfliktus kelti. Jis stengdavosi iki vėlumos dirbti, jai gaila vaikų buvo, jis tikėjosi, kad toks periodas praeis kažkada, bet kuo toliau viskas agresyviau darėsi. Vienas iš atvejų, kuris S. parašytas, kai darė remontą svetainėje, kadangi daiktų neturėjo kur išnešti, daiktus sustūmė, juos uždengė plėvele, jis stovėjo ant kopėčių, kad grandikliu lubas pasiektų, buvo prie lango, o kitam gale durys prie išėjimo į holą, S. atėjo į kambarį pradėjo kažką priekaištauti, tada visas suprakaitavęs, jis jai koja treptelėjo, nuo jų buvo per visą kambarį atstumas, o ji pradėjo bėgti per koridorių, išbėgo į laiptinę, šaukė gelbėkite. Jos tas elgesys stebino, jis išbėgo į laipinę, apsikabino ją, ji nusišypsojo, sako ai viskas gerai. Parėjo į vaikų kambarį. Jis išsigando kaip vaikai sureagavo į mamos tokį poelgį, durys su stiklais, jis praeidamas žiūrėjo pro tuos stiklus, o visi vaikai sėdėjo prie kompiuterio ir žaidė, nieko negirdėjo, buvo su ausinėmis. Jis taip ir nesuprato, ką tada S. norėjo padaryti. S. tokie priepuoliai užeidavo, jis elgdavosi paprastai, ją apsikabindavo, priglausdavo ir ji apsiramindavo. Jis kalbėjosi su specialistais kaip elgtis, paskui vėl viskas buvo kaip buvę. S. priepuoliai kartodavosi, buvo sunku gyventi, ji kreiptis į specialistus nesutikdavo, vienintelis būdas buvo kuo rečiau būti namuose ir tikėtis, kad tai kuo greičiau savaime susitvarkys. 2021 m. vasarą, liepos ar rugpjūčio mėnesį paskambino iš (duomenys neskelbtini) krizių centro, prisistatė. Jis nesuprato kodėl jam skambina, sako mums reikia apie S. pakalbėti, klausė ar pažįstate tokią, sakė pažystu, senai bendraujame su ja. Klausė kaip jums sekasi, jis papasakojo, kad jai nuotaikos keičiasi, papasakojo, kad siūlė kreiptis pas specialistus. Skambinusi moteris jam pasakė, kad neturi teises skambinti, bet pasakė, kad S. su jais bendrauja, sako ji elgiasi keistai, nes vieną dieną jai blogai, pasiūloma pagalba, kitą dieną jau vėl gerai, taip kaitaliojasi kas kelias dienas, todėl nusprendė jam paskambinti. Jiems kilo įtarimas, kad jai kažkas negerai, todėl paskambino jam, na bent jau jie taip aiškino. Jis pirmą kartą sužinojo apie tai, kad S. kreipėsi į centrą, padėkojo, kad papasakojo. Rugpjūčio pabaigoje S. pareiškė, kad išvažiuos su vaikais gyventi į (duomenys neskelbtini). Jam tai buvo netikėta, bandė perkalbėti, bet S. sakė susirado darbą, vaikus užregistravo į ugdymo įstaigas, išsinuomojo butą. Jis pagalvojo gerai, pagyvens atskirai, gal pasikeis kažkas, gal reikalingi jai specialistai. Išsikraustymas įvyko rugpjūčio 27 d. vėlai vakare, dar 25 ir 26 d. su vaikais leido laiką gamtoje. Vaikai nelabai džiaugėsi kad reikia išvykti, Ž. jo paprašė dar picą kartu išsikepti atsisveikinimui, nes jiems patikdavo, bet nebespėjo, S. nebeleido. Jis davė automobilį, įpylė kuro, davė daiktų. 28 d. buvo organizuojama medžiotojų šventė, S., daiktus išsivežusi grįžo, ji jam sudėjo rūbus, pietus į medžioklę, miegojo kaip vyras su žmona iki ryto, išleido į medžioklę. B. labai nenorėjo išvažiuoti, ji buvo 6 metukų, jis jai suvedė telefono numerį su nuotraukom, kad žinotų kam paskambinti, nes skaityti ji nemokėjo. 28 d. išėjo į medžioklę, tą dieną S. gimtadienis, ji tą vakarą turėjo būti namuose, grįždamas jai gelių nupirko, norėjo paskambinti tą valandą kada gimė, bet ji neatsiliepė, grįžo su gėlėmis namo, bet nebebuvo kam jų įteikti. Susisiekti nepavyko nei su S., nei su vaikais. Jis tada išsigando, gyvenime nebuvo tokios situacijos turėjęs, labiausiai pergyveno ar nieko neatsitiko. Kadangi su D. turėjo vyrišką ryšį, jis jam atrašė, kad įsikūrė, viskas gerai, tai buvo paskutinė žinutė iš jo buvusios šeimos. Žinojo, kad išvažiavo į (duomenys neskelbtini), todėl, kad daugiau negalėjo susisiekti, gal ketvirtą dieną, išvažiavo į (duomenys neskelbtini), galvojo gal vaikus pamatys, nepavyko. Šovė mintis, kad skambino iš krizių centro ir nustebusi klausė kas darosi su S., susiradęs numerį, iš kurio jam skambino, paskambino į krizių centrą ir pasakė kas atsitiko. Jam atsakė, kad tai normalu, S. nuspendė atskirai pagyventi. Jis pasakė, kad negali su vaiku susisiekti. Tada jam pažadėjo perskambinti, bet perskambinusi moteris pasakė, kad irgi negalėjo priskambinti S. Tada jis perdavė informaciją (duomenys neskelbtini) vaikų teisių tarnybai, jie susisiekė, ieškojo visų, galiausiai po šešių dienų jis gavo S. grasinančią sms. Ji rašė kaip jis išdrįso pagalbos kreiptis, ieškoti savo vaiko, rašė, kad tai jam dabar atsirūgs. Jis atrašė, jog jai nuolat rūpėjo, kai jis su vaikais į sodybą išvažiuodavo, ar vaikai nesušalę, ar pavalgę, o dabar jis šešias paras vaikų nematė, o ji nori, kad niekur nesikreiptų. Ji davė B. pakalbėti, kalbant su B., ji verkė, sakė jai labai blogai, S. išplėšė telefoną iš B.. Girdėjo, kaip B. klykė tėtukai gelbėk. Tada buvo sutarta, kad sekančią dieną galės pasiimti B.. (Duomenys neskelbtini) buvo kažkokia šventė 2021 m. rugsėjo pradžioje, paklausė kaip sekasi, B. sėdėjo nekalbėdama, pasakė tik nu bent broliams geriau, jei su savo tėčiu gali susitikti. Ji tada pasakė, kad gyvena pas tą dėdę namuose. Jis žinojo, kad ten tik du kambariai, B. sakė, kad bijo, kad tas dėdė nepatinka, kad trise gyvena vienam kambarį. Jis S. pasakė, kad parveš B. namo, ji klausė iš kur žinai kur, atsakė, kad žino kur D. gyveno. Ji paaiškino, kad naktį kraustėsi pas D., nes nerado buto, atšaukė nuomą. Susisiekė, suieškojo jiems butą, sakė išnuomos jiems, bet S. atsisakė ateiti apžiūrėti butą. Jis suprato, kad buvo apgautas, jai nereikėjo to buto, tada prasidėjo S. N. pareiškimai ir problemos bendravime su vaiku. Kai B. klausė, kodėl neskambino, sakė daug skambino, net telefonas neskamba ir jai Ž. pasakė, kad mama sim korteles išėmė. Jis suprato, kad S. specialiai užblokavo bendravimą su vaiku. B., susiskambinus, nuolat verkdavo, prašydavo ją gelbėti, pasiimti, S. iškarto nutraukdavo pokalbį ir jis nebegalėdavo pasiimti B.. Kreipėsi į tarnybas, dėl B. kreipdavosi į vaikų teisių tarnybą, nebuvo ne vieno nepagristo skundo, bet jam sakydavo, kad neturi įrodymų. Tada jis pradėjo pokalbius su vaiku įrašinėti, per wiberi su vaizdu, įrašinėdavo kaip tą telefoną išplėšdavo, vaikas cypdavo, kaip koja spirdavo į telefoną. Kai vieną dieną, jis ieškodamas vaiko gimimo liudijimo kopijos, netyčia surado S. dienoraštį, kuriame surašyta, kaip ji viską iš anksto planavo, smulkiai aprašė kaip atsikratyti juo ir panašiai. D. ir Ž., duodami paaiškinimus, sako ką jiems liepia, tai labai atsispindi jų parodymuose, jų versijos skiriasi, vyresnysis gal geriau išmoko tekstus, Ž. sunkiau. Prieš apklausas S. surašydavo ką jis turi pasakyti, jam tai papasakodavo B., Ž. nemoka skaityti ir jis skaito balsu, tai ir girdėjo. Visa tai buvo ruošiama. Iki 2021 metų birželio jis buvo nuostabus vyras, tėtis, bet, kai kreipėsi į teismą, prašydamas areštuoti turtą, per naktį tapo monstru. Jis niekuomet nepiktnaudžiavo alkoholiu, S. ir jis alkoholio vartodavo abu saikingai, mėgdavo vyną paragauti, alaus išgerdavo, buvo alkoholio bet jis buvo vartojamas saikingai, jis dėl tam tikrų įsitikinimų nuo 2021 m. balandžio 25 d. nebevartoja visiškai jokio alkoholio, o S. toliau vartojo, sakydavo išgerk su manim vyno, nes man nemalonu, jis įsipildavo nealkoholinio gėrimo į taurę tam, kad ji geriau jaustųsi.

Nukentėjusiųjų parodymai

Nukentėjusioji S. N. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su P. J. ji susipažino 2010 m. internetinėje pažinčių svetainėje. 2010 metais jie turėjo trumpą romaną iki 10 dienų. Bendravo su pertraukomis, ji buvo išvykusi į užsienį. Dirbo Anglijoje, Norvegijoje. Kai grįžo iš užsienio, ji P. J. žinute pasveikino su gimtadieniu, tai galėjo būti apie 2011 m. – 2012 m. balandžio 25 d. Jau tada pastebėjo jo aroganciją, bet norėjo sau ir sociumui įrodyti, kad gali turėti partnerį. Anksčiau ji visur teigė, kad su P. J. kartu gyvena nuo 2011 metų todėl, kad išvengti daugiau klausimų. Tiesiog sakė laikotarpį, nuo kada buvo susipažinę. 2011 metais gimė Ž.. Ji gyveno viena su Ž. tėvų dovanotame bute. Bendras gyvenimas su J. prasidėjo nuo 2014 metų lapkričio ar gruodžio pabaigos. Ji pastojo (duomenys neskelbtini) mėnesį. (Duomenys neskelbtini) metais gimė dukra B.. Jai besilaukiant, 13 nėštumo savaitę prasidėjo jo elgesyje „raudonos vėliavėlės“. Jam nebuvo suvokiama, kad kažkas gali jam išdrįsti paprieštarauti. Pradėjo ją vadinti psichine ligone. P. J. ir ji turėjo dalykinių reikalų su dviem bendrovėm. Viena jų – UAB (duomenys neskelbtini). Su šia bendrove 2015 metais P. J. turėjo didelių nemalonumų. Buvo didžioji dalis administracijos vadovų uždaryti į areštinę, tada prasidėjo dar didesnis P. J. smurtas, sakė, „žiūrėk čia tavo ateitis“. Gimusi dukrelė buvo nerami, lankė fizioterapijos kursus. Kai B. naktį verkė, tai jis išėjo į galinį kambarį, pasakęs, kad kai nustos ji „cypti“, tada pareis. Ji pradėjo tikėti, kad jos duomenys kažkur „figūruoja“. 2016 metais ji buvo nupirkusi sodybą, tai pacituoja jo žodžius: ,,gali pyzdinti į tą sodybą be langų ir ten kiurksoti“. Kas tikrasis Ž. tėvas, ji sužinojo po ekspertizės. Manė, kad Ž. J. sūnus, nes prieš jo gimimą turėjo trumpą romaną su juo. P. J. ją su Ž. nuvežė ekspertizei dėl tėvystės nustatymo atlikti. P. J. tada su jais negyveno, jis dar nebuvo susitvarkęs savo reikalų su buvusia šeima. Tema dėl jos vaikų tėvystės nebuvo gvildenama. Jos vaikai neturėjo tėvo ilgą laiką, nes jų tikras tėvas gyveno užsienyje. Kai sūnų D. ji parsivežė į Lietuvą, kai jis baigė antrą klasę. Jis Lietuvoje pradėjo lankyti trečią klasę. Kai pradėjo kartu gyventi, P. J. abu berniukus vertė jį vadinti tėvu, nes anot jo jie buvo šeima, o ne žaidė šeimą. P. J. jos sūnaus D. taip nemėgo, kad nuolat reikėdavo sekti jį, kad nepastumtų, neuždaužtų. D. buvo niekinamas J.. Vaikai buvo į mokyklą ir darželį palydimi su baisiausiais epitetais („nuopisa“ ir kitais), neva jį pažadindavo, nemokėjo tyliai išeiti iš namų. P. J. leisdavo laiką su buteliu prie televizoriaus. Gerdavo dažnai ir daug. Jų vakarai būdavo leidžiami J. tėvų sodyboje, ten turėjo daržą, šiltnamį. Pavasaris, vasara, ruduo, kaip karuselė – iki išnaktų būdavo sodyboje. J. leisdavo vakarus prie pirties, vartodavo alkoholį, o ji su vaikais laistydavo daržą, prižiūrėdavo sodą, pjaudavo žolę. Vaikai po mokyklos ir darželio būdavo pavargę, bet neturėdavo teisės pailsėti. Vaikų prašymai pailsėti, išmiegoti būdavo ignoruojami. Vaikai norėdavo sodyboje prieiti prie šuns Fidžio. J. neleisdavo, aiškindavo, kad šuo privalo turėti tik vieną šeimininką. Jis spardydavo šunį. Parsisiuntė iš „Aliexpress“ elektros apykaklę, kurią uždėjus šunį trenkdavo elektros srovė. Taip skriausdavo šunį. Bandymai kalbėti su juo, kokį pavyzdį rodo vaikams, eidavo niekais. Net jo mama sakė, kad J. nėra jos taip skaudinęs, kaip dabar, skriausdamas Fidžį (šunį). Namuose vaikai taip pat būdavo stipriai engiami, juos kaltindavo dėl batų, dėl švaros, ne taip pažiūrėjo, per tyliai ar per garsiai pasakė. J. labai nepatiko, kad su berniukais pradėjo bendrauti biologinis jų tėvas, kuris ilgą laiką su jais nebendravo, nes buvo užsienyje. J. sekdavo jų pokalbius telefonu. Jei vaikai susiorganizuodavo savaitgalius su tėvu, tai J. labai „užsiputodavo“, nevengdamas agresijos ir smūgių. Sakė, kad taip nebus, kad jie važiuos pramogauti, yra sodyba, reikia joje tvarkytis. Kai išeidavo į viešumą, jis piešdavo idealios šeimos įvaizdį, demonstruodavo gerą elgesį vaikams. Jis automobilyje perspėdavo vaikus, suėmęs juos už riešų, kad niekas neturi žinoti apie tai, kad jis su mama barėsi. Ne kartą ją „cypindavo“, visaip išvadindavo ir niekindavo automobilyje. Jai ištrykšdavo ašaros. Būdavo, kad jo tėvai paklausdavo, ar viskas gerai? Sakydavo, kad alergija, turi temperatūros, bet jo tėvai nemažą dalį žinodavo apie savo sūnaus išpuolius prieš ją ir jos vaikus. P. J. mama buvo prašiusi jos, kad įkalbėtų jį važiuoti gydytis nuo alkoholizmo, bet jos bandymai užsiminti P. apie tai baigdavosi patyčiomis. Sakydavo, jei tau reikia tu ir gydykis. Prieštaravimai būdavo lydimi agresija, fiziniu, psichologiniu ir ekonominiu smurtu. Reikalaudavo palikti pinigų, jei rasdavo įjungtą ir nenaudojamą kompiuterį, neišplautą lėkštę. Paliepimai būdavo palydimi spyriais vaikams į užpakalį, ausų pasukimais. Jeigu Ž. verkdavo, tai jį filmuodavo, pravardžiuodavo tešliumi, nevykėliu, nevėkšla, ,,nuopisa“ ir grasindavo įkelti vaizdelį į „Youtube“ kanalą. Prie jos akių J. sukdavo Ž. ausis, yra daužęs per galvą, pakaušį, stumdydavo jį. Kai virtuvėje būdama išgirdo Ž. cypiantį, atbėgusi pamatė, kad J. Ž. tempia suėmęs už kaklo link atidaryto lango, bandydamas jį išmesti pro atidarytą langą. J. iš įniršio buvo raudonas, kaip pitbulis. Ją dažnai vadindavo „Rygos nuopisa“, „žiurkė“, „žertva“, „krisa“, „psichė“. P. J. turi daug paslapčių, kuriomis teisėsauga džiaugtųsi, sužinojusi. Sakydavo, aš padarysiu tave „psiche“ tavim niekas netikės, aš pasakysiu visiems, kad tu savo noru norėjai iššokti iš balkono, jei ieškosi sliekų ten kur nereikia, tai – negyvensi. Yra ne kartą laužęs rankas, klupdęs ant kelių, sakydamas, kad tu esi niekas, skuduras, padarysiu tave „psiche“. Dar ir dabar, kai eina su B. pro (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centrą, B. sako, jog tėtis sako, kad ten tavo vieta, kad tave reikia gydyti. Ji jam sakydavo, kad išvažiuos, ieškos pagalbos, o jis sakydavo, kad ja niekas nepatikės. Pasakodavo, jog turi nelegalų ginklą namuose ir tėvų sodyboje, grasindavo, kad ją nušaus ir jos niekas neieškos, nes ji niekam nereikalinga. Kai plaudavo indus nusisukusi, šaipydavosi ir tyčiodavosi prie vaikų iš jos, sakydamas, ką aš darau su tokia psiche. Kai jį ignoruodavo, tyčiodavosi sakydamas vaikams, kokia jūsų motina, ją reikia vežti gydyti. 2018 m. vasarą įvyko konfliktas, kai su vaikais buvo išvažiavę į karjerą, esantį už AB „Orlen Lietuva“. Iš vaikų atėmęs telefoną, J. ją parklupdė, spjaudė ir niekino. Buvo jo dukra A. J., kuri turėjo telefoną. Ji A. prašė, kad iškviestų policiją. Po šito įvykio jie susitaikė. Susitaikymą lėmė jos tėvų sveikata. Vaikams papasakojus jos tėtei apie šį įvykį, nepraėjus nei savaitei, jį ištiko infarktas. Tada ji suprato, kad turi tyliai susitvarkyti ir kūrė planus išvykti. Buvo kreiptasi į policiją, policijos pareigūnas paskambino jai ir pareiškė, kad neįžvelgia jokios nusikalstamos veikos. Tai buvo trečias kartas, kai buvo kreiptasi pagalbos į policiją. Ji suprato, kad turi pakeisti gyvenamąją vietą dėl vaikų saugumo. Paskutinis lašas buvo - reali grėsmė, kai norėjo vaiką išmesti pro langą. P. J. labai puldavo Ž., ypač vakare, kai ateidavo poilsio laikas. Ji nueidavo praustis ir girdėjo, kad Ž. verkia. J. atsisėsdavo šalia Ž., spausdavo pečius, sakydavo, kad esi nevykėlis, niekam nereikalingas. Ji nuolat būdavo „budėjimo rėžime“. Stodavo į tarpą maldaudama palikti vaikus ramybėje. P. atsikėlęs pagiringas būdavo piktas. Skubėdavo nupirkti alkoholio jam iki 20.00 val., nes jei nespėdavo, tai tekdavo vežti už Buknaičių į alkoholio parduotuvę. Alkoholis juos ir gelbėdavo, nes jis ne taip puldavo ant jų, kai turėdavo alkoholio. J. net pasisavindavo vaikų pinigus, ištraukdavo iš taupyklių. Vaikai juos slėpdavo, nes tai buvo jos tėvų vaikams sudovanoti pinigai. Vaikai buvo emocinio ir fizinio smurto liudytojai. Ž. ją gindavo, kai J. niekindavo, stumdydavo pečiu, piktdžiugiškai juokdavosi, net laikant mažąją B. rankose yra trenkęs per veidą. Vaikų akivaizdoje buvo skriaudžiamas katinas. Katinas buvo mažas, šlapindavosi ne vietoje. Už tai, kad šlapindavosi ne vietoje - trenkė katiną į sieną. Baisiausia būdavo tai, kad visą tai matydavo vaikai. Vaikų akivaizdoje jai yra grasinęs ir klausęs vaikų „jei jūsų mamą nušausiu ir pakasiu, kas jos ieškos“. Ž. pradėjus ją ginti ir pasakius, kad per daug girtauji ir smirdi, J. šaukdavo, rėkdavo, kad ji nenormali, kad neauklėja vaikų, kad jie turi užaugti vyrais, o ne bobomis po jos sijonu. B. sakydavo, kad jos broliai išsigimėliai. Sodyboje yra daug kartų stumdęs vaikus. Jei per mažai vandens sodyboje prisemdavo, tai išvadindavo vaikus „nuopisomis“, kurie neturi jėgos. Vaikų akivaizdoje yra daręs jai egzekuciją: ją praklupdęs, užlaužė rankas, tyčiojosi. Tai buvo nutylėta, nes nusprendė „nekišti“ vaikų į savo konfliktus. Bijojo vaikų teisių apsaugos tarnybos. Jis gyrėsi, jog kai buvo policijos areštinėje, jam klasiokas padėjo, kaip J. jam paskambino, kaip advokatas viską sutvarkė, kaip jis pavaidino mandagų, išsilavinusį. Po eilinio konflikto ji skubėjo B. pasiimti iš darželio, o jis jai ranką užlaužė ir sako, o dabar šypsokis. Jis negalėdavo pakęsti, kai ji plaukus džiovindavosi, išplėšdavo džiovintuvą jai iš rankų ir trenkdavo į sieną. Kartą paskambino D. tėtis ir klausė, kas ten vyksta pas jus? Kodėl ant D. kojos mėlynė? Jai prireikė savaitės laiko išsiaiškinti, kad D. P. spyrė į koją. Bandė išsisukinėti, pasakė, gal čia nuo sporto. Kai prasidėjo tyrimas, tai daug dalykų sužinojo, ko anksčiau nežinojo. Sužinojo, kad dauždavo per pakaušį, plėšdavo už plaukų ir tempdavo į viršų. Vaikai jai visko nesakydavo, nes nenorėjo, kad ji dar labiau kentėtų. Jei kažkas J. nepatikdavo, maistas ar panašiai, tai puldavo išsilieti ant jos, o jei D. būdavo šalia tai jis kentėdavo. Nuolat būdavo budėjimo rėžime, kad J. nenuskriaustų jos vaikų. B., taip pat kentėdavo – ją, jai vairuojant, purtydavo, jei ji pradėdavo verkti. Jis draskydavo B. keikdavo rusiškais keiksmažodžiais. Ž. sulaukė daugiausia fizinio ir psichologinio smurto, todėl, jog išdrįso ją apginti. Jos vaikai, ką jie bedarydavo, viskuo neįtikdavo J.. Pagal J., jos vaikai viską blogai darydavo (tai per tyliai ar per garsiai pasakydavo, netinkamą pažymį gaudavo, ne taip atliko namų darbus, ne taip perskaitė, tyliai perskaitė, šlepetės ir batai ne taip padėti). Psichologinis smurtas buvo patiriamas kasdien, fizinis – rečiau, bet nebuvo nei savaitės, kad nepastumtų, nepasuktų ausies, nepavadintų „aborto liekana“, „nuopisa“. Sakydavo „kai pisiu tave į sieną“. D. anksčiau jis buvo truputi apkūnokas berniukas, tai jį vadindavo „tešliumi“, „išsigimėliu“, „benkartu“. „Benkartai“ skambėdavo nuolat. D. buvo net užklausęs, ką reiškia „benkartai“. D. buvo tokioje baimėje, kad buvo atsiradusios suicidinės mintys. Sakydavo: „aš norėčiau pradingti“, „kad atsivertų žemė ir mane prarytų“, „kur geriausias būdas išeiti, gal į mišką“, „kokie yra būdai, kad žmogaus nebeliktų“. Ž.– taip pat labai jautrus, jis dabar turi labai didelį nepasitikėjimo jausmą. Su juo dirba psichologai. Vaikai, net maistą paimdami, atsiklausdavo. Jie gyveno nuolatinėje baimėje, nes J. būdavo neprognozuojamas. Vaikai prašydavo, kad išvažiuotų, pabėgtų nuo jo, bet kai pabėgo J. pradėjo juos skųsti visoms įstaigoms. Po to, kai Ž. J. norėjo išmesti pro atvirą langą, ji labai intensyviai pradėjo ieškoti būdų, kaip ir kur išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini). Aplinka jai padėjo suprasti, kokioje duobėje yra jos šeima. Po 2 – 3 mėnesių, 2021 metų vasara jai su vaikais pavyko išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), kambarį jiems skyrė berniukų tėvas. Jiems persikrausčius į (duomenys neskelbtini), J. juos persekiojo apie penkis mėnesius. Vaikai gyvena baimėje ir įtampoje. D. sakydavo, jog mato J. prie banko, bijodavo eiti vienas namo. Datos tiksliai negali įvardinti, bet vaikai turėjo eiti pas psichologę ir į meno terapiją, kai juos užsipuolė iš už kampo J.. Ž. J. pagrasino, kad pasodins į kalėjimą, nes davė melagingus parodymus. Vaikai, grįžę į namus, turėdavo jai parašyti žinutę, kad saugiai grįžo namo, nes buvo persekiojami J.. Vaikai žinojo, kad jei kas nutiks, pirmas skambutis turi būti adresuojamas numeriui 112. Žino, kad yra įdiegtos pasiklausymo programėlės B. telefone, nes J. žino tai, ko negalėtų žinoti. Išvažiavus į (duomenys neskelbtini) sulaukė pagalbos. Jos šeimai pradėjo taikyti „atvejo vadybą“. B. buvo paskirta psichologė T. V.. Jai paprašius, kad visi vaikai eitų pas tą pačią psichologę, ši psichologė tapo visų jos vaikų psichologe. Jai ilgą laiko tarpą tekdavo bendrauti su policija, vaikų teisių specialistėmis, „atvejo vadyba“. Ji net sakydavo, kad praras darbą, nes neturi kada dirbti. Jiems grįžus į (duomenys neskelbtini), rugsėjo 1 d. pas juos vėl buvo policija ir medikai. Kiekvieną savaitę sulaukdavo policijos ir vaikų teisių kontrolierių dėl pateiktų skundų. Visi pareiškimai būdavo be pagrindo. Niekas nežinojo, kad jų šeimoje yra didžiulė baimė, agresija, panika. Grasinimus ji vertindavo labai realiai. J. veiksmais yra pakenkta berniukų emocinei ir fizinei sveikatai. Ž. yra be savivertės, nemotyvuotas. Ji neįsivaizduoja, kiek turi laiko praeiti, kad vaikai atsigautų. Yra logiška atlyginti vaikams nematerialinę žalą. Prašo priteisti po 15 000 Eur abiem berniukams. Taip pat prašo jai priteisti 5000 Eur moralinės žalos atlyginimo. Nuo 2014 metų jie patiria didžiulį emocinį, fizinį stresą. Nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. patiria P. J. neapykantą, dezinformacijos skleidimą į aplinką, ji nuolat kažkam kažką turi įrodinėti. J. ją menkina pasakodamas, kad ji „nusimyžusi“, „nusigėrusi“. Jos reputacija yra sugriauta. Daugiau ji neleis griauti ir niokoti savo autoriteto. Ji jaučiasi kalta, kad septynerius metus niekur nesikreipė ir leido P. J. luošinti vaikus. Jai tenka išsiprašyti iš darbo dėl vykstančių teismo posėdžių, ankščiau būdavo labai dažni išsiprašymai po 2 – 3 kartus per savaitę 1– 2 val., labai pergyvendavo, kad dėl dažnų išsiprašymų iš darbo, gali palikti be darbo. J. jos vaikams buvo padaręs ir kažką gero. Kartais padėdavo ruošti namų darbus, duodavo patarimų, filmavo Ž. išleistuvių šventę darželyje. Jiems buvo uždrausta kalbėti apie šeimoje vykstančius dalykus, nes buvo pasakyta: „mes nenešame šiukšlių iš namų“ ir už buto durų buvo vaizduojam idiliška šeima.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios S. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (6 t., b. l. 104 – 105, 111-112). Perskaičius parodymus, nukentėjusioji S. N. nurodė, kad teisingi šie jos parodymai. Paaiškino, kad ankščiau niekam nieko nepasakojo apie savo šeimą, norėjo, kad viskas „užsiglaistytų“ tyliai ir ramiai. Jei vaikai būtų kam nors pasakę, kad yra skriaudžiami, tai jie visi būtį nebegyvenę.

2021 m. gruodžio 17 d. mažametis nukentėjusysis Ž. N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad kai gyveno kartu, su P. sutardavo blogai. Kai pavyzdžiui, nepasidėdavo batų, neišplaudavo lėkštės, jis šaukdavo, rėkdavo „ką čia darai“, liepdavo ir savo ir kitų išplauti. Kai palikdavo įjungtą prailgintuvą, šaukdavo, neleisdavo žaisti su kompiuteriu. Uždėdavo bausmę nežaisti su kompiuteriu. Daugiau bausmių nebeprisimena. Brolį iki 6 klasės mušdavo, trankydavo, kol nepradėjo sportuoti. Kai jie žiūrėdavo televizorių, jis rėkdavo ant jų: „ką čia darot“. Brolį D. trankydavo, daužydavo per galvą. Neprisimena, kiek kartų - neskaičiuodavo, bet tikrai daug kartų. Jam labiausiai įsiminė įvykis, kai bandė jį išmesti pro langą. Jis pradėjo šaukti ir atėjo mama, kuri nustūmė jį į kitą kambario pusę. Taip nutiko jo kambaryje, (duomenys neskelbtini). Gyveno penktame aukšte, (duomenys neskelbtini). Kambaryje buvo tik jis ir P., o paskui atbėgo mama. Nežino, kaip viskas prasidėjo. Dėl kažko susinervino, iš niekur nieko atėjo į kambarį. Neprisimena, ką jis veikė. Jis tiesiog atėjo, paėmė už plaukų, atidarė langą. Su viena ranka suėmė už plaukų, su kita ranka atidarė langą, atėjo mama ir išgelbėjo. Jis nenori keiktis, bet jis sakė keiksmažodžius. Sakė: „Kurva, bled, dėl tokios išgamos ilgai kalėjime nesėdėsiu“. Kai suėmė už plaukų, jam labai skaudėjo (skausmą įvertina 5-6 balais iš 10). Neprisimena, ar jis tuo momentu sėdėjo ar stovėjo. Nieko nedarė, negalėjo pasipriešinti, jis tiesiog verkė ir klykė. Buvo atvertas langas – atidarytas viršus, nes tuo metu buvo labai karšta. Jis pilnai atidarė langą. Nuo lango buvo gal kokio metro atstumu. Buvo nuo palangės per ne pilnai ištiestą ranką (parodo). Iki to nieko nedarė, nes aiškinosi su mama. Kol atėjo mama, tiesiog bandė jį išmesti. Jis laikė paėmęs (parodo suimtus plaukus) ir tempė. Jis jautėsi labai išsigandęs. Pagalvojo, kad gali nukristi, gerai, kad mama buvo. Mama atėjo, jį paėmė ir stūmė jį link durų – į koridorių. Nematė, kas toliau vyko kambaryje. Girdėjo, kad jis labai keikėsi, mama bandė jį išgelbėti, jie ginčijosi. Mano, kad dėl to, kad bandė jį išmesti pro langą. Neprisimena, ką sakė mama, nes jis pabėgo. Nei girdėjo, nei prisimena, ką jie kalbėjo. Mano, kad buvo vasara, nes buvo labai karšta. Pamokos nevyko. Spigino saulė. Namuose buvo brolis ir sesė. Sesė vardu B.. Tai buvo ne vienintelis kartas, kai P. J. prieš jį smurtavo – daužydavo per galvą, tempė už ausų, sukinėdavo ausis. Labai dažnai už visokius menkniekius. Neprisimena, kiek kartų per savaitę, bet labai dažnai. Kiekvieną dieną po kažkokį vieną dalyką atsitikdavo. Nebūdavo dienos, kad niekas neatsitiktų. Neprisimena, ką tuo metu jis sakydavo. Dažnai būdavo, kad jis fiziškai ką nors darydavo ir kitokias bausmes. Dažnai neleisdavo su kompiuteriu žaisti, draugauti neleisdavo. Kai neišjungdavo prailgintuvo, skirdavo bausmę. Jis visaip jį vadindavo. Jam sakydavo storas, ko lendi po mamos sijonu, rasistas, išgama. Dėl šių žodžių jausdavosi įsižeidęs. Galvodavo, kad jis gali jam stipriai trenkti per galvą. Kai jam trenkdavo per galvą, jam tiesiog labai skaudėdavo (skausmą įvertina 5-6 balais iš 10). Pas gydytoją niekada nesikreipė, nes mama apsaugodavo. Mama ateidavo ir ginčydavosi su P. J., kad jį ištraukė. Jam sukinėdavo ausis, tempdavo. Jam skaudėdavo (skausmą įvertina 4-5 balais iš 10). Tų vietų neteko gydyti, žymių nelikdavo tik skaudėdavo. Kad jam trenkė per galvą, matė mama, brolis ir sesė. Ausų sukimą ir tampymą matė mama. Apie tokį P. J. elgesį pasakydavo nebent mamai. Bijodavo pasakoti, nes dar baisiau elgdavosi. Kai jis sužinodavo, kad pasakė, jį stumdavo ant žemės. Jis nukrisdavo. Jis jį stumdavo su dviem rankomis. Daug tokių įvykių yra buvę. Katiną turėdavo, jį mėtydavo į žemę. Matydamas, jausdavosi žiauriai. Kitų gyvūnų nėra turėję. Kai jį norėjo išmesti per langą mokėsi 2-3 klasėje. Dabar mokosi 4-oje. Arba po 2 arba po 3 klasės, vasarą. Galvoja, kad per langą jį norėjo išmesti gal jis suprato, kad jis mamai kažką pasakė. Gal pasakė, ką jis buvo prieš tai padaręs, kai mama buvo darbe. Mamai buvo pasakęs, kad jis jį trankydavo. Kai dar buvo nuotolinis, mama sakydavo, kad šauktų mokytojai į kamerą, nes mama grįždavo tik po 5. P. praktiškai visada būdavo namuose. Mamos patarimu dar nepasinaudojo. Visada, kai visi grįždavo, pavyzdžiui sekmadieniais, visi viską susitvarkydavo, jis atsikeldavo 11 ir sakydavo: „oo, gerai, važiuojam į sodybą“, bet jis praktiškai nieko ten nedarydavo, gerdavo alų, vyną, dažnai gerdavo brendį. Nežino, gal ir nebuvo išgėręs, kai jį tempė už plaukų prie lango. Kai metė pro langą, buvo išgėręs, gal ir nebuvo, nežino. Jis tiesiog buvo kambaryje, sėdėjo. Kitais kartais jis dažnai būdavo išgėręs ir darydavo nesąmones – trankydavo, sakydavo: „ką čia darai“. Kai būdavo blaivas – irgi. Kai jį tempė prie lango galvojo kad prisiplos prie žemės – išmes. Butas (duomenys neskelbtini) aukšte. Visais atvejais, kai jį daužydavo, tempdavo, sukdavo ausis juto skausmą. Kai mama norėdavo skambinti policijai, jis dažnai jai užlauždavo rankas, atimdavo telefoną, sakydavo negražius žodžius. Jam nepatikdavo, kad taip darydavo mamai. Gyvūnus jis spardydavo, daužydavo. Turėdavo medžioklinį šunį. Dabar šuo jau yra miręs. Kai kur nors vedžiodavo, matydavo, kad daužydavo tą šunį su koja, su ranka. Visą laiką matydavo. Jis buvo laikomas aptvare, pas jo tėvus (duomenys neskelbtini). Dar matė tokį P. elgesį su šunimi mama, brolis, nes jis dažnai ir brolį D. pasiimdavo. P. J. ne vienintelį kartą tempė už plaukų , neskaičiavo, bet daug. Geriausiai prisimena tiesiog, kad pasiėmė už plaukų, pasitempė atgal ir staigiai stūmė. Jis buvo kambaryje, žiūrėjo pro langą. Jis nukrito, verkė ir vėl mama atėjo. Mama būdavo šalia. Tiesiog skaudėjo, vis tiek mama atėjo, sakė eiti į kitą kambarį ir jis išėjo. Jis nukrito ant kelių, jam nedaug skaudėjo (skausmą įvertina 3-4 balais iš 10). Kai tempė už plaukų ir stūmė į priekį skaudėjo 6-7 balais. Neatsimena kada tai nutiko, buvo diena. Kai jis eidavo miegoti, pas juos būdavo tokios vonios durys, kurios garsiai užsidaro. P. išgirsdavo, ateidavo į kambarį ir neleisdavo miegoti. Sakydavo: „ko lendi po mamos sijonu, išgama“. Jis taip pravardžiuodavo iki kol mama išeidavo iš vonios. Jis ateidavo pas jį į kambarį, kai išgirsdavo durų darymą. Daugiau nieko nebūdavo kambaryje. Gal sesė buvo kitame kambaryje – neatsimena. Dėl tokių žodžių pasijausdavo nemaloniai. P. J. jį filmavo, kaip išeidavo iš vonios, klodavo lovą, skaitydavo. Dar kažką filmuodavo, bet tiksliai neprisimena. Jis specialiai taip daro ir grasina, kad nusiųs visiems pažįstamiems, kad visokias nuotraukas nusiųs į klasę. Filmuodavo mamą, sakydavo, kad nusiųs visiems pažįstamiems. Jis verkdavo, bet jis filmuodavo toliau. Filmuodavo su telefonu ir laikydavo galerijoje. Jo telefonas buvo naujas, modelio nežino. Ir grasindavo. Mama špakliuodavo sienas, košę darydavo, o jis filmuodavo ir sakydavo, kad siųs draugams. Jis nedirbdavo ir kitiems neleisdavo. Sakydavo, kad nusiųs kitiems. Čia (duomenys neskelbtini), kai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Neprisimena, kaip jis puolė mamą, bet jis užsimojęs ilgu, aštriu grandikliu ėjo link mamos. Jis matė, taip vyko salione, neprisimena, kada. Švietė saulė, visi buvo apsirengę su marškinėliais. Tada mokėsi mokykloje, nepamena, kokioje klasėje, jo, buvo atostogos. Mama norėjo bėgti į laiptinę, jau rakino duris, o jis sakė: „aš juokauju“, nors jis nemano. Mano, kad jis nejuokavo. Jie neišėjo, liko namuose. Kai mamai užsimojo su grandikliu, P. kalbėjo: ,,pasigausiu bled aš tave“. Žodžiai buvo skirti mamai. Dar mamai yra grasinęs ,,trenksiu tave į sieną – tu numirsi arba sulūš visi kaulai“. Jis taip sakydavo. Taip sakė jam kokius 7 kartus – daugiau. Neprisimena ar broliui D. grasino, nes jis ėjo į darželį. Į darželį jį vesdavo mama. Kelis kartus ir P., bet jis prašydavo, kad mama vestų. Neprisimena, ką darydavo P., bet jam nepatikdavo. Nepamena ką darydavo. Nuo P. padarymo nemano, gal nežino ar likdavo ant jo kūno žymių. Nebent palikdavo raudona – ant rankų, nugaros, nes jis trankydavo per nugarą, trenkdavo per rankas. Tiesiog trenkdavo su kumščiu. Rankoje pajausdavo skausmą ir tiek, balų neprisimena. Tiesiog, kai būdavo susikūprinęs, jis trenkdavo į nugarą. Pajausdavo skausmą (skausmą įvertina 3-4 balais iš 10). Kai suėmė už plaukų, patempė ir stūmė į priekį buvo savo kambaryje. D. buvo kitame kambaryje – už sienos. Sesė B. buvo salione. Bute kambarių: jo , brolio, salionas, miegamasis, virtuvė, vonia. Nežino kas dar matė kai P. užsimojo grandikliu, gal tik jis vienas, nes brolis užsidarė savo kambaryje, sesė, jam atrodo, virtuvėje buvo. Kai darydavo kažką netinkamo mama praktiškai nieko nedarydavo, pasakydavo taip nedaryti. Su broliu pasipykdavo ir vėl draugiškai. (Duomenys neskelbtini) gyvena P. tėvai. Sodyba yra tame pačiame miestelyje – (duomenys neskelbtini). Netoli P. tėvų yra sodyba. Šuo buvo laikomas pas jo tėvus. Su P. yra važiavęs į medžioklę. Kartu važiuodavo į medžioklę brolis, bet labai retai. Visi važiuodavo – jis, P., mama, B.. Būdavo atvejų, kad be mamos važiuodavo į medžioklę. B. kaip ir niekada nesiveždavo. Su P. vienas važiavo gal 3 ar 2 kartus. Išmaniaisiais prietaisais – kompiuteriu, telefonu galėjo naudotis valandą su kuo nori. Vieną valandą per dieną, ar televizorių žiūrėti ar su telefonu, kompu. P. tą reguliavo. Jis pamatė, kad jis ryte įsijungė telefoną, savaitę nebeleido žaisti. Jis pats taip nustatė, nežino, dėl kokių priežasčių. Jam liepdavo skaityti, jis skaitydavo. Jis skaitydavo, o jeigu suklysdavo, P. ant jo užrėkdavo, jis pradėdavo verkti ir P. jį pradėdavo filmuoti. Jam nelabai patikdavo važiuoti į medžioklę. Darbo dienomis išvažiuodavo 7 valandą vakaro, grįždavo 1, o jis 10 valandą turi miegoti ir jausdavosi neišsimiegojęs. Kaip su juo elgėsi P. J., jis pasakojo P. tėvams. Tada P. vėl pradėjo rėkti, kad pasakoja apie jų šeimos santykius. Jis tada buvo gal 2-oje klasėje. Jo tėvas K., mamos nežino – neprisimena, neprisimena ir pavardės. Tėvas gal K. J., bet gal ir kitokia pavardė. P. vadindavo tėčiu, nes kitaip neleisdavo. Pats P. sakydavo vadink tėčiu. Niekaip kitaip, tik tėtis. Vieną kartą buvo pasakęs, P., ir jis pradėjo rėkti. Tada jam buvo kokie 7 metai. Taip pavadino tiesiog netyčia. Kai mama pradėjo gyventi su P. jam buvo 5-6 mėnesiai (2 t., b. l. 122- 128).

2022 m. kovo 7 d. nepilnametis nukentėjusysis D. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, paaiškino, kad yra pakviestas paliudyti apie P. J. veiksmus. Su P. J. sutardavo įvairiai – būdavo gerų ir būdavo blogų atvejų. Jis jiems neleisdavo jo vadinti P., nes jie - šeima ir visada jį turėdavo vadinti tėčiu. Namuose dažnai vykdavo ginčai. Jeigu vykdavo pykčiai, jie turėdavo būti kambaryje ir tylėti. Dėl to jis užsikabindavo - pradėdavo šaukti, grasinti, negražiai vadinti, pvz. atsilikėliai, neišprusėliai, smurtaudavo, pvz. jeigu paprašydavo padėti matematiką, jis visada su mielu noru padėdavo, bet bijodavo pasakyti neteisingą atsakymą, nes tada su ranka trenkdavo į stalą arba į galvą. Tas pats buvo ir su Ž.. Ž. yra jo brolis, jam dabar 11 metų. Kai eidavo į pradines klases - gal nuo 5 iki 6 klasės, jam per galvą trenkė daug kartų. Pirmą kartą trenkė 3-oje klasėje, kai nelabai sekėsi matematika. Jaučia, kad geriausiai prisimena, kai 4-oje klasėje, kai nelabai pasisekė kontrolinis, jis turėjo viską ištaisyti. Jis stovėjo šalia ir sakė: „kodėl tu taip nedarai“, sakė viską pertaisyti, tada trenkė per stalą ir per pakaušį. Trenkė kokius 4 kartus, pajuto skausmą (skausmą įvertina 4-5 balais iš 10). Jam trenkė su ištiesta ranka - delnu. Viskas vyko virtuvėje arba jo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvejis, apie kurį pasakojo, taip pat ten vyko, tik virtuvėje. Tikriausia, kad niekas nematė, bet po kiek laiko mama atbėgo jo gelbėti, nes išgirdo, kad jis pradėjo verkti. Jis verkė dėl skausmo arba dėl P. J. šaukimo. To įvykio metu jautėsi nuskriaustas, pažemintas, nevykėlis - kaip jis visada vadindavo. P. rėkdavo, kad negali tokio lengvo uždavinio išspręsti. To įvykio metu brolis buvo kambaryje, mama rūbus tvarkė, o sesė dar nebuvo gimusi. Sesė B. J., jai 6 metai. Kai atbėgo mama, P. išvarė iš virtuvės ir jį apsikabinusi ramino. Nepamena, ar tą dieną tarp jo ir P. J. dar kas nors vyko. Pirmas fizinio smurto atvejis įvyko tikriausia, kad 3-oje klasėje, kai persikraustė gyventi pas mamą. Viskas baigėsi 6-oje klasėje. Iki tol gyveno pas senelius K. ir S. M., (duomenys neskelbtini). Lankė (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą. Paskutinio įvykio kažkaip labai nepamena. Tikriausia, kad 6-oje klasėje smurto nebebuvo. Gal fizinis smurtas prieš jį pasibaigė, kai jį pripažino, pradėjo stengtis mokytis. Niekam nepasakojo apie smurtą, nes patėvis sakydavo, kad jeigu iš namų išneš kokią nors šiukšlę, tada kažką padarys, bet nežino ką. Jis kažkaip labai bijodavo, jį apimdavo didelis baimės jausmas ir jis nieko nebedarydavo, sėdėdavo savo kambaryje. Bijodavo, kad prieš jį gali stipriau smurtauti. Nuo J. naudoto fizinio smurto žymių dabar jau nebėra. Tada atsirasdavo mėlynės ant rankų. Rankas suspausdavo. Tiksliai nepamena, kaip jos atsirasdavo. Dar būdavo, kad mėlynės atsirasdavo nuo sporto. P. J. yra buvęs suspaudęs dešinę ranką, per riešą. Skausmą vertina 3 - skaudėjo silpniau, nei per galvą. Taip suspaudė kelis kartus, kad nuvestų į virtuvę išsiplauti savo indus. Tai matė mama. Neparodydavo, kad jam skauda. Lovoje įsikniaubdavo į pagalvę, nervindavosi, kad gyvena su juo ir liūdėdavo. Pats neišsiplaudavo lėkščių, o jie turėdavo taip daryti. Indus turėdavo plauti mama arba kartais jis. Kai P. priversdavo, turėdavo plauti ir Ž.. Daugiau kaip ir nieko nenori papasakoti apie P. J. elgesį su juo. Yra nugirdęs, kad P. J. sakė, kad jis už viską moka, o mokėdavo mama arba jis. Jeigu mama negalėdavo, tada mama jam duodavo pinigus ir jis sumokėdavo. Taip pat mama nupirkdavo maistą. Po to niekindavo, kad ne taip padaryta. P. J. prieš Ž. irgi smurtaudavo. Kai buvo mažesnis - nieko, bet kai šiek tiek paaugo, tai elgėsi taip pat kaip su juo. Istorija kartojosi. Jį irgi kartais mušdavo, pvz. kai buvo nuotolinis, jis ilgai miegodavo, jie bijodavo jį pažadinti. Jie turėdavo būti tyliai. Čia kiekvieną dieną terorizuodavo. Ž. yra grasinęs, kad jį išmes per langą. Jis išgirdo, kai mama pradėjo. Tada nuėjo į Ž. kambarį. Nuėjęs pamatė tik atidarytą langą, jis šūkavo. Jam atrodo, kad tai buvo po nuotolinio, Ž. nepadarė kažkokios užduoties. Jis rėkdamas tą sakė, todėl jis girdėjo. Tiksliai yra girdėjęs tik tą vieną grasinimą, kad išmes pro langą arba per balkoną. Brolis tiesiog verkė. Jis buvo savo kambaryje, šalia brolio kambario. Adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjo tada, kai išgirdo, kad mama verkė. Tiksliai nežino, ką sakė mama, nes buvo su ausinėmis. Girdėjo mamos cypimą. Įėjęs į brolio kambarį, matė pravirą langą, šalia jo buvo P., mama buvo už lovos, o Ž. jau buvo išvarytas iš kambario kai jis ėjo, jis pro jį prabėgo. Brolis buvo išsigandęs. Tuo momentu P. J. atrodė įniršęs. Mama atrodė nuliūdusi ir baimėje. Ž. išbėgo išsigandęs. Jis nieko nesuprato kas vyksta. Tuo metu jie visi buvo namuose, o sesė miegojo - tiksliai nepamena. Mama išėjo iš paskos, kad apramintų Ž.. Jis tiesiog išėjo į savo kambarį. Kai apramino, tada mama su P. vėl susipyko. Pykosi, kad jis taip darė, kad kimba prie Ž., ką jis padarė. Tiksliai nepamena, kada įvyko šis įvykis, bet šią vasarą, prieš išsikraustant. Jis buvo 9-tokas, galėjo būti paskutinė mokslų savaitė, bet tiksliai neprisimena. Langas buvo pilnai atvertas. Kituose kambariuose langai uždaryti, nes turėjo kondicionierių. Dažniausia pas Ž. būdavo atvertas viršus, nes kondicionierius buvo toliau nuo jo kambario, o tada buvo pilnai atidarytas. Kai Ž. nesisekdavo matematika, vadindavo nevykėliu, yra matęs, kad P. irgi trenkdavo į stalą arba per pakaušį. Yra matęs 3-4 kartus. Brolis pradėdavo verkti. Nežino, kiek ten skaudžiai. Trenkdavo su delnu. Negali pasakyti, ar jam likdavo kokios nors žymės. Paskutinis įvykis buvo tada, kai buvo atidarytas langas. P. J. į stalą trenkdavo kumščiu. Tikriausia, kad tai yra mama mačiusi. Vieną kartą matė, P. išvarė iš kambario. Ž. namų darbus pabaigdavo daryti su mama. P. su mama kartais elgdavosi maloniai, o kartais šiurkščiai - kartais net smurtą naudodavo - užlauždavo rankas, eidamas į virtuvę pastumdavo su pečiu. Kai pastūmė su pečiu, sakė brolis, o kai užlaužė rankas, matė pats. Tiksliai nepamena, kada tai įvyko, bet koridoriuje prie pat balkono. Mama norėjo užrakinti ir iškviesti policiją. Nepamena, kodėl mama norėjo kviesti policiją. Mamos rankas užlaužė prieš tai, kai mama norėjo kviesti policiją. Tuo metu jis buvo savo kambaryje - tarpduryje. Mama verkė, nes jai skaudėjo. Nemoka parodyti, kaip buvo užlaužiama ranka, bet plaštakos. Tada nori nenori, krenti ant kelių. Mama krito ant kelių. Jai užlaužė abi rankas. Šis veiksmas vyko kokias 5 sekundes. Pradėjo ją niekinti. Tiksliai nepamena, kaip sakė. Jis jautėsi išsigandęs. Matė brolis, kuris irgi išsigando, stovėjo tarpduryje. Mama gelbėdama juos visada P. išvarydavo į salioną arba į miegamąjį. Tada grįždavo ir apsikabinusi pradėdavo juos raminti. Su P. J. namuose nebuvo saugu. Didelė baimė. Dar būdavo nesaugu per varomines medžiokles, nes į namus parsiveždavo ginklą ir jį valydavo. Nežinia, ką jis darys parsivežęs ginklą, todėl mama atsinešdavo čiužinį ir miegodavo sesės kambaryje - saugodavo vaikus, nes jis valydavo ginklą ir gerdavo alkoholį. „Valo“, o mama dėl to turėdavo baimę, kad gali nušauti, nes išgėręs nevaldo savęs. Jie susipešdavo, du kartus kvietė policiją. Vieną kartą pabėgo, o kitą kartą buvo. P. niekino mamą, sakė, kad ji pati savo noru norės iššokti per balkoną. Jis tada jausdavosi nusivylęs, baimėje, stovėdavo tarpduryje. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Daug geriau. Nėra labai saugiai, nes jis vis tiek atvažiuoja prie jų namo, nors yra paskirta kardomoji priemonė. Vieną kartą ėjo pas psichologę, jis išlindo ir pradėjo filmuoti, kad buvo šaltas vėjas ir B. buvo ne su kombinezonu. Jis kalbėjo piktai, viskas vyko prie pat pastato pas psichologę, adresu (duomenys neskelbtini). Gal dar kažką sakė, bet jo nesiklausė, norėjo greičiau eiti pas psichologę. Pajautė baimę, šiek tiek nesaugus. Viską pasakė psichologei T. ir ji iškvietė policiją. Pas psichologę ėjo jis, Ž. ir sesė. P. apsikabino B., Ž. sakė, kad jį pasodins į kalėjimą už melagingus parodymus. Ž. išsigando, pradėjo drebėti - visiškoje baimėje. Jis Ž. liepė greičiau bėgti į pastatą pas psichologę. Jis nubėgo. Liepė bėgti, kadangi brolis labai bijo P.. Taip laikė telefoną ir sakė, kad vaikų teisėms pateiks visus įrodymus. Neprisimena, ar jis sakė, kad pradeda juos filmuoti. Gyvenant su P. J. sodyboje, dirbdavo iki 12 val. nakties - daržą ravėdavo, žolę pjaudavo, šiltnamį ravėdavo. Sodyba yra (duomenys neskelbtini) pakraštyje, (duomenys neskelbtini) kaime. Ji priklauso P. tėvui K.. Į medžioklę vyko vieną kartą, jam buvo įdomu pasižiūrėti, kaip vyksta. Fizinį smurtą P. J. naudojo ir kai indų neišsiplauna, kad kambario nesusitvarkydavo, kad šūkaudavo. Kai šūkaudavo, tada juos apšaukdavo. Plauti indų nuvesdavo į virtuvę, įspirdavo į šikną, kad greičiau pasijudintų. Kokį vieną kartą P. J. spyrė į šikną. Suprato, kad tiesiog reikia pasijudinti. Skausmas nelabai ryškus (skausmą įvertina 2 balais iš 10). Tikriausiai, kad niekas nematė. Anksčiau turėjo katiną. Dar P. turėjo šunį. P. su katinu elgdavosi labai baisiai - jeigu primyždavo lovą, jis išmesdavo jį į balkoną arba trenkdavo į sieną, arba mesdavo į lauko duris. Matė šiuos tris kartus. Jam buvo gaila katino. Sakydavo, kad taip negalima. Nepamena, ką sakydavo P.. Vieną kartą matė, kad P. įspyrė šuniui. Jis sakė, kad šuo turi turėti tik vieną šeimininką ir turi klausyti tik jo. Jam buvo gaila šuns. Tai dar matė mama, brolis, sesė dar buvo kūdikis. Brolis iš karto nusisuko, nes buvo gaila, negalėjo žiūrėti. Sesė iš karto pasiėmė katiną ir nusinešė į kambarį. Atrodo, kad sesė nieko nesakė. Su P. apsigyveno, kai pradėjo lankyti 3-čią klasę. Išsikraustė, kai baigė 9-tą klasę. Pas mamą ir P. svečiuodavosi ir iki 3-čios klasės, kai jie gyveno dar kitame bute. (Duomenys neskelbtini) su P. susitinka kai palydi arba pasiima sesę, nes jam nėra taikyta kardomoji priemonė. Tada P. jam nieko nesako, tik įžeidinėja mamą. Kažką sakė, kad vyniuko nuo lūpų nenusivalei, nors mama visiškai negeria. Kartu eidavo dėl mamos saugumo. P. J. kartais pradėdavo šūkauti, girdėdavo visi kaimynai. Pvz., Kekše, išvažiavai jį palikusi. Žodžiai būdavo skirti mamai, bet visi kaimynai girdėdavo. Yra buvę ir daugiau atvejų. Girdėdavo ir būdamas namuose, virtuvėje. Butas pirmame aukšte, šūkaudavo apie 10 metrų atstumu nuo namo. P. J. buvo nustatęs, kad su draugais negali išeiti į lauką, o reikia važiuoti dirbti į sodybą. Jeigu žaisdavo daugiau nei 2 valandas, už internetą reikėdavo susimokėti 5 eurus. Už blogą pažymį irgi reikėdavo sumokėti 5 eurus. Kartais pasiimdavo iš bočių gautus jo ir Ž. pinigus. Nieko nesakydavo, dar kartais ieškodavo taupyklėje. Yra sakęs, kad iš Ž. pasiskolino virš 100 eurų, bet negrąžino. Savo taupyklę slėpė, kad J. nepaimtų, nes vis tiek negrąžins. Visada laikydavosi taisyklių. Bausmės būdavo, kad savaitę negalėdavo kompiuteriu, atimdavo telefoną. Daugiau bausmių kaip ir nebuvo. P. J. grasino, kad neišneštų šiukšlių iš namų. Girdėjo, kad broliui grasino, kad skrisi pro langą. Brolis daugiau yra sulaukęs. „Neišnešk šiukšlių iš namų“ supranta, kad negalima sakyti apie barnius namuose. Pas jį namuose vieną kartą buvo draugai. Tiesiog P. neleisdavo pasikviesti, bet jis norėdavo. Gal jis nenorėdavo, kad pamatytų, koks jų gyvenimas. Jo nėra filmavęs. Mama sakė, kad filmuoja, kai ateina pasiimti B.. Ž. yra filmavęs kai jis verkdavo, sakė, kad parodys klasiokams. Pats yra matęs, kai filmuodavo Ž.. Niekinančių žodžių sulaukdavo nuo 3 iki 6 klasės gana dažnai – per savaitę 3 kartus, o paskui nebe. Brolio ir mamos atžvilgiu kiekvieną dieną. Dėl to buvo baimėje. Kartais net pats patikėdavo, kad toks ir yra. Pagalbos nesikreipė, nebent pasakydavo mamai. Dabar pas psichologę lankosi dėl baimės, kad jį sutikus nebebijotų. Visą medžioklę pranešiojo ginklą. P. liepdavo atnešti iš mašinos. P. namuose per drąsiai palikdavo ginklą. Kai mamai grasino, minėjo ginklą. Sakė, kad su nelegaliu ginklu pašaus mamą, pakas ginklą ir niekas neras. Jis girdėjo, nes sakė netoli jo kambario. Kai grasino ginklu, namuose ginklo nebuvo (2 t., b. l. 5-14).

Liudytojų ir ekspertų parodymai ir paaiškinimai

Liudytoja G. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba socialine darbuotoja su šeimomis (duomenys neskelbtini) rajono Šeimos ir vaiko gerovės centre. Darbe gavo pranešimą iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos apie galimą smurtą prieš vaikus. Kiek prisimena, pranešime buvo nurodyta, kad kaime vaikų akivaizdoje buvo spardomas šuniukas. Ji su „atvejo vadybininke“ buvo nuvykusi į šeimą, kad įvertinti pagalbos šeimai poreikį. Namai buvo tvarkingi, vyras, tai buvo P. J. gamino maistą, namuose netinkamų svečių ar aplinkos nebuvo. Yra atitinkama anketa, pagal kurią tikrinamieji atsakinėja ir jos įvertina pagalbos šeimai poreikį. Tada buvo sudaromas planas ir per 10 d. buvo paskirtas „atvejo vadybos“ posėdis, į kurį atvyko vyras. Prisimena, kad P. J. nebuvo linkęs priimti pagalbos. Dvejojo ar visai jam tos pagalbos reikia. Teigdavo, kad reikia pasikonsultuoti su advokate šiuo klausimu. Posėdžio metu neigė, kad reikalinga pagalba. Posėdžio metu buvo numatytas planas, jos kaip socialinės darbuotojos darbo su šeimomis poreikio nebuvo įžvelgta, kadangi vaikas neaugo pas tėtį. Su P. J. bendravo 2 ar 3 kartus. Buvo sudarytas planas, kurį vyras įgyvendino.

Liudytoja I. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje psichologe. Jos darbas konsultuoti vaikus. Paskutiniais jos darbo metais buvo atvykusi mama S. ir ji prašė pakonsultuoti jos sūnų, kad labiau pasitikėtų savimi, ir jos sūnus kartas nuo karto lankydavosi pas ją. Vaikas vardu Ž., jis tada buvo penktokas. Nuo pavasario iki vasaros atostogų, keletą mėnesių truko konsultacijos. Turėjo iki 10 konsultacijų. Konsultacijos būdavo kartą per savaitę, berniukas ar sąmoningai, ar nesąmoningai į jas kartais neatvykdavo. Tos konsultacijos kartais nutrūkdavo. Vaiko kontaktas su mama tikrai geras. Neprisimena, kaip tėtį, patėvį vadino. Bendraudavo su patėviu, tačiau sakydavo, kad reikėdavo atsižvelgti į patėvio poreikius labiau. Sakė, kad ką patėvis norėdavo veikti, tą veikdavo visi. Berniukas nebuvo linkęs fantazuoti, jai nesusidarė toks vaizdas. Jis kažko labai blogo ir nepasakodavo. Mama prašė, kad jis ateitų pasipasakoti, kad daugiau pasitikėjimo suteikti, savivertę pakelti. Konkrečiai negali pasakyti, kas lėmė vaiko nepasitikėjimą savimi. Vaikas patyčių nebuvo minėjęs. Nepavyko atsiverti, kontaktas buvo paviršutiniškas.

Liudytoja G. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre atvejo vadybininke. 2021 m. rugsėjo 27 d. pradėjo atvejo vadybą S. N. šeimai. Su S. N. šeima dirbo nuo 2021 rugsėjo 27 d. iki 2022 rugsėjo 6 d., kai ji išvyko į (duomenys neskelbtini). Jos funkcijos buvo sudaryti pagalbos planą šeimai, pakonsultuoti, kas neaišku, nukreipti pas specialistus. Iš S. N. ir socialinės darbuotojos pasakymų ir kalbant vieną kartą su Ž., sužinojo, kad vaikas jaučia nerimą, įtampą dėl P. J. elgesio, kad vaikai ėjo pas psichologę T. V. (duomenys neskelbtini), kad kieme P. J. juos apstojo, grasino, Ž. negražiai vadina visokiais žodžiais dėl jo svorio. Pati S. N. visada gyveno įtampoje, jautėsi P. J. terorizuojama, nes jis, gražindamas savo dukrą B. į namus, laidydavo pašiepiančias replikas, šūkaliodavo S. gyvenamosios vietos, kieme, rašinėjo įžeidinėjančias žinutes. Ji su P. J. buvo susidūrusi 3 kartus. Du kartus atvejo vadybos posėdyje, vienas vyko nuotoliniu būdu, kitas gyvai. Nuotolinio posėdžio metu P. J. kalbėjo grubokai, o kai vyko kontaktinis posėdis, jis buvo su advokate, buvo malonus, atsakinėjo į klausimus, atrodė, kad viską supranta. Pirmasis susitikimas vyko jų įstaigoje, P. J. neleido niekam kalbėti, išsakė savo nuomonę ir pasakė, kad jam jų nuomonė nesvarbi, apsisuko ir išėjo. Bendraudavo su S. N. (duomenys neskelbtini) posėdžių metu. Posėdžiai vykdavo (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose. S. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), jos sūnūs gyveno pas savo tėtį. Pirminio apsilankymo metu, teko trumpai pakalbėti sau visais vaikais, nes reikėjo įvertinti situaciją, ar tai šeimai reikia paslaugų. D. apie tuos įvykius nekalbėjo, bet jautėsi, kad jis yra įtampoje, bijo. Jis įvardijo, kad bijo. Socialinė darbuotoja pasakojo, kad Ž. sakė, kad eidamas pas psichologę, bijo eiti šalutinėmis gatvėmis, kad eina pagrindine gatve, kad būtų daugiau žmonių, nes bijo P. J.. Berniukai buvo nedrąsūs, mandagūs, B. drąsesnė. Porą kartų su B. kalbėjo ir po vieną kartą su berniukais. Jeigu vaikai būtų išmokę tekstą, ką mama sako ar panašiai, tai kalbėtų kažkaip kitaip. Jie pokalbio metu pasakė, ką jaučia. Jos nuomone, berniukai kalbėjo tikrai nepamokinti, ko nepasakytų, kai būdavo kalbant su B.. B., kai grįžo iš pirmo susitikimo su tėčiu, labai laiminga, įėjusi pasakė, laba diena, aš noriu gyventi su tėčiu. Vaikas jau žino, ko atėjo ir, ką sakyti, berniukai tikrai ne. Jeigu būtų pamokinti kalbėtų jie kitaip. Jie tikrai nebuvo pamokinti, jie pasakė, ką jaučia, sakė, kad bijo. Matėsi, kad tikrai taip yra. Ž. akyse net ašaros buvo, tokio amžiaus vaikas tikrai nesuvaidintų. Matėsi, kad kalbėjo nuoširdžiai ir jiems ta tema tokia skausminga. Matėsi, kad vaikai nemeluoja, kad nuoširdžiai kalba. D. jau didesnis, bet irgi išsireiškė, kad (duomenys neskelbtini) neturi draugų. D. ar Ž. gimtadienis turėjo būti, sako norėčiau kažkur gimtadienio, bet bijau išeiti, kad vėl nesutikčiau P. J.. Socialinė darbuotoja G. Ž. lankydavosi šeimoje, iš pradžių du kartus, paskui vieną kartą per savaitę. Ji daug artimiau su vaikais bendravo. Su P. J. ji nedirbo. Per tuos metus vyko 10 atvejo vadybos posėdžių, skambučių būdavo po vieną kartą į savaitę. Kiekvieno posėdžio metu S. išsakydavo tą savo baimę, kaip vykdavo dukros perdavimai ar pasiėmimai, kiekvieną kartą būdavo konfliktinės situacijas, pasakodavo, kad P. J. nesivaldo, šaukia kieme, po to, kad nesilaiko kardomųjų priemonių, pritaikytų nesiartinti prie jos šeimos. Kad praeityje buvo fizinis smurtas prieš ją ir Ž., yra sakiusi. Pasakojo, kad skriausdavo, gąsdindavo, kad išmes per langą, kad susidoros, nesulauks teismo. S. pasakojo, kad P. J. prie mergaites kieme sakydavo garsiai kad ji „pijokė“, geria ir vadino keiksmažodžiais. Ž. pravardžiuodavo dėl svorio, ar paršelis, paršas, „tukšlis“. Kai mokindavo jį skaityti ar jis raidžių nepažindavo, tai irgi smurtą vaikas patirdavo nuo P.. Ji niekada to nekalbėdavo prie vaikų, stengėsi savo emocijų prie vaikų nerodyti. S. vaikus auklėjo puikiai, nors pati gyveno įtampoje, stengėsi, kad jie, atvykę į (duomenys neskelbtini), lankytų būrelius. Kadangi P. J. buvo taikyta kardomoji priemonė, jis negalėjo perduoti dukros mamai. Jam buvo pasiūlyta susitikti socialinių paslaugų centro patalpose. Tame susitikime dalyvavo ji, socialinė darbuotoja ir, kadangi pirminis susitikimas, ji pasikvietė padalinio vadovą. Jos laukė pirmame aukšte, vėliau atvyko vaikų teisių apsaugos specialistė. P. J. atvyko su dukra, mergaitę vedėsi už rankos. Jis labai grubiai šnekėjo, faktiškai nė viena iš jo laukusių moterų, nepasakė nė vieno žodžio. Jis pasakė, kad nepasitiki socialiniais darbuotojais, aiškino, kad jos išdavinėja dukros paslaptis. Jis labai šaukė, net iš antro aukšto grįžo moterys ir klausė, kas ten vyko, nes buvo labai didelis triukšmas. Jis atsisukęs pirštu bedė vos ne į kaktą ir šaukė. Nesuprato iš kur tas pyktis. Jis aiškino, kad paduos jas į teismą, kad jos čia nebedirbs, išdavė jo dukros paslaptį. Jos nelabai suprato apie ką jis kalba. Iš pradžių jis taip grubiai kalbėjo ir prie vaiko. Kai atvyko vaiko teisių specialistė, jis padavė vaiką specialistei ir paprašė, kad jos išeitų lauk. Po to jis raštu reikalavo, kad rašytų paaiškinimą kaip jos išdavė dukros paslaptį. Tikrai tokio dalyko nebuvo, jos su mergaite pasikalbėjo, mergaitė paprašė, kad mama išeitų iš kambario, galimai gal mama ir girdėjo, o mergaitė sakė ,,Aš noriu gyventi su tėčiu, ten yra mano žaisliukai“, ar kažkas panašaus. B. išeinant, ji pasakė, nelaikyk savo paslapties, o mamytei gražiai pasakyk, ką tu man pasakei.. Posėdžio metu P. J. taip pat elgėsi agresyviai, pasakė, kad su vištomis posėdyje nedalyvaus, kad įrašą paleis. Kito posėdžio metu, su advokate jis tikrai buvo labai mandagus, klausėsi, ką sakė posėdyje dalyvavę asmenys. Ji dirbo metus su šeima ir buvo 10 posėdžių, visi jie būdavo dėl skundų. Arba P. J. arba S. N. kažkokius atsirašinėjamus. Jie skundus pateikdavo vaikų teisių apsaugos skyrių ir jos darė vaiko situacijos vertinimą, po to būna posėdis. P. J. teikė daug nepagrįstų skundų. Dėl kiekvieno skundo buvo apklausos, vėl vaikų teisių apsaugos specialistės turėjo bendrauti su vaikais, jiems vėl buvo didžiulė trauma. Jos, kaip specialistės, įžvelgė, kad tai buvo nesaugojimas nei savo dukros B., nei Ž. ir D. interesų, nes kiekviena apklausa traumuoja. Gali teigti, kad nepagrįsti skundai yra psichologinis smurtas.

Liudytoja G. Ž. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad daugiausia bendravo su S. N. ir jos vaikais, kadangi ji lankė S. N. šeimą. Su P. J. jai teko bendrauti labai mažai. Tarp tėvų buvo didžiausias nesutarimas, konfliktas dėl bendro jų vaiko B. J. pasiėmimo ir gražinimo. B. perdavime ji buvo vieną kartą. Susitiko Socialinių paslaugų centre koridoriuje. Jos turėjo perduoti B., dalyvavo jų daugiau ir atvejo vadybininkė G. Š.. P. J. pasakė, kad jų nuomonė jam yra visai neįdomi. Jis buvo labai arogantiškas, jos pasijuto labai nuvertintos, pažemintos. Buvo nesutarimų ir dėl S. N. vaikų. Pasak S. kai J. paskambindavo ir kalbėdavosi su dukryte, tai Ž. jam užkliūdavo, su pažeminimu berniuką visaip vadindavo. Kai bendravo su berniukais, jie pasakojo, kad namuose buvo labai griežta tvarka, kad valgyti negalėdavo pasiimti, reikėdavo paprašyti, kad sode berniukai dirbdavo. Kalbantis su B., jeigu pamatydavo Ž., kažką P. J. jam pasakydavo. Labiau skriausdavo Ž.. Kai lankydavosi šeimoje pas S., matė, kad santykiai tarp vaikų buvo šilti, gražus. Yra mačiusi ne vieną kartą, kad kai grįžta B. iš darželio, berniukai jau būna namuose ir buvo tokia situacija, kad Ž. priėjo apsikabino B., nurengė, batukus norėjo numauti. S. labai gražiai bendravo su vaikais. S. labai apsiskaičiusi, ji kalbėdavo su kiekvienu vaiku ir vaikai ją apsikabindavo. Matė tikrai gražų santykį, konfliktų nematė. S. pasakojo, kad ji visai nebesutarė su P. J. ir tiesiog ji nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą. Sakė, kad psichologinis smurtas buvo. Galėjo būti, kad S. N. pasakojo apie fizinį smurtą prieš ją, prieš Ž. N.. Berniukai tikrai nenorėjo su P. J. būti. Su Ž. vieną kartą ilgai kalbėjosi, jis stovėjo laukė psichologės. Tuo metu psichologės nebuvo tai jie kalbėjo. Jis sakė, kad bijo eiti gatve, kad nesutiktų, kad neprivažiuotų ir ko nors nepadarytų P. J.. Tikrai jis turėjo tokią baimę. D. didesnis, jis nebuvo nieko išsakęs, bet su P. gyventi tikrai nenorėjo. Sakė, kad džiaugiasi, jog gyvena (duomenys neskelbtini), kad jiems dabar ramu, kad jaučiasi saugūs, kad turi draugų čia. Kai pradėjo lankyti mokyklą vaikai labai atsigavo ir buvo laisvesni. Ji matė pokyčius jų emocinėje būsenoje. S. daug reikalų tvarkėsi, buvo pakeistas darbas, ištisai bendravimas su institucijomis, teismais. Ji buvo pavargusi, darbas, užklasinė veikla, darželyje dirbo su vaikais. Pastoviai vykdavo posėdžiai dėl skundų. Pagrinde konfliktai buvo dėl P. J., dėl dukrytės pasiėmimo ir grąžinimo. Buvo skundų, kad J. dukrą skriaudžia D. ir Ž.. Mano, kad skundais galima terorizuoti vaikus ir S.. Psichologinis smurtas, kai skambina, kai kažką sako.

Liudytoja T. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) krizių centre psichologe. Su S. pradėjo dirbti tuomet, kai S. persikėlė į (duomenys neskelbtini). Ji kreipėsi dėl pagalbos į specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kuriame ji dirba su nukentėjusiaisiais nuo smurto artimoje aplinkoje, tada su ja ir pradėjo kontaktuoti, S. pas ją lankėsi psichologinėse konsultacijose. Su vaikais pradėjo dirbti kažkur nuo spalio mėnesio. Pirma buvo B., vėliau dirbo su Ž., o D., jeigu neklysta, lankėsi trijose konsultacijose. Ž. ir B. turėjo daugiau negu 10 konsultacijų. S. kreipėsi, nes jautėsi įbauginta ir sakė patiria P. J. smurtą, teigdama, kad nebegalėdama daugiau gyventi namuose, kur buvo P. J., ji pasiėmusi vaikus, pasiryžo pabėgti iš (duomenys neskelbtini) ir apsigyventi (duomenys neskelbtini). Jos emocijos buvo sunkios, ji gyveno baimėje, buvo sutrikusi, dėl to buvo teikta psichologinė pagalba. Vėliau S. išsakė nerimą dėl vaikų, dėl B., baimes dėl B. nuteikinėjimo prieš ją, dėl paties P. J., kitų dalykų. Buvo nuspręsta dirbti su B.. Ji labai priešinosi darbui, sunkiai buvo kuriamas su ja kontaktas, ji labai bijojo, vaikas jautėsi tarsi tarp dviejų ugnių, ir tai labai atsispindėjo darbe. Ji beveik nekalbėjo apie šeimos santykius, B. būsena buvo pastovioje įtampoje, buvo suku ją nuimti, ji jautėsi nesaugi. Kai reikėjo šeimos priešinį nupiešti, kad geriau suprasti situaciją, kaip vaikas pažeistas. Ji ant vieno lapo nupiešė mamą. Mama graži, tvarkinga, o tėčio ji negalėjo nupiešti ant kito lapo. Negalėjo susikoncentruoti, tai reiškia didžiulį nerimą, baimę. Vėliau paprašius dar kartą pakartoti, ji nupiešė tėtį, bet abu kybantys ore, tai reiškia netikrumo jausmą, saugumo neturėjimą, jokios pusiausvyros, neatskyrimas, kur yra saugu ir gera. Ž. labai bijojo P. J., kad jis jo nepasodintų į kalėjimą. Vaikui ji pati pasakė, kad tai neįmanoma, nes jis dar nepilnametis ir beveik galima jį į mažamečių kategoriją įtraukti. Jis kaip ir nurimo, bet išsakė labai didelę baimę, nerimą dėl ateities, norą grįžti į (duomenys neskelbtini), bet nėra tam galimybės. Jam mokykloje buvo tam tikrų sunkumų, kurie po to išsisprendė. D. išsakė, kad patiria baimę, nerimą, stresą namuose, koncentravosi į draugus, į išorinę aplinką, kad to nebūtų. Jis pats išsakė, kad geriau išeinu iš namų su draugais, nei būnu namuose, nes namuose nėra saugu, nes nežinia, kas vyks, kas bus namuose. Išsakė apie išpuolius, apie telefoninius bendravimus daug kalbėjo, kai B. kalba su P. J., kaip jis važiuoja prie jų namų ir seka juos. D. pasakojo tiek, kad su P. turėjo bendrų veiklų, kad važiuodavo į medžioklę, ar žvejybą. Jam tos veiklos patikdavo, bet sakė, kad namuose konfliktų kildavo. Pats Ž. jai vieną įvykį pasakojo, su labai didele baime, kai P. menkino mamą prie vakarienės ar pietų stalo, ją žemino, grasino. Pasakojo įvykį, kurį ji aprašė viename rašte, kai P. tempė S. už rankos, o tada Ž. labai išsigando. Tas įvykis jam buvo labai įstrigęs, didelę baimę jautė. Dėl to buvo patarimas visiškai apriboti susitikimus su P., nes jam buvo didelė baimė, kai prie namų pamatydavo jo automobilį, kai pamatydavo jog jis kažką šaukia ant S. ir pan. Ž. kalbėjo labiau apie žodžius žeminančius, kad sakydavo žioplys, kažką panašaus. P. pykdavo, kad jis prie kompiuterio ilgai praleisdavo, o, kad daugiau prieš jį patį būtų naudotas smurtas ne, jis labiau bijojo dėl mamos, ne dėl savęs. Jis pasakojo, kad P. dažnai, taip darydavo, nes būdavo didelė baimė tam žmogui, jie dirbo su tais prisiminimais, baime, kurią jis jaučia, bandė išjausti, vaikui buvo sunku tai padaryti, nes jis ir toliau tą baimę jautė, čia ir dabar. Tą akcentavo, nors buvo kažkada jis pasakojęs, jog P. jį lyg kažkur tempęs, bet jam akcentas buvo dėl mamos, kad mamai ko nors nepadarytų, baimė buvo ne dėl savęs. Prisimena, kad buvo grasinęs, kad jį išmes per langą. Kad tempė, kad grasino jog išmes per langą, vaikas buvo labai išsigandęs, nes bijojo, kad taip gali, iš tikrųjų, nutikti. D. sakė konfliktai daugiausia tarp tėvų, tarp P. ir S. pykčiai ir barniai kildavo, bet jis nekonkretizavo, kalbėjo daugiau apie čia ir dabar. Išsakė didelę baimę, kad jaučiasi persekiojamas, nes kartais būdavo, kad D. atvesdavo sesę pas ją, nes ji viena negalėdavo ateiti, tai išsakydavo, kad P. jį seka, kad filmuodavo, bijodavo, kad jį pagaus ir panašiai. Apie dabartinę, tuo metu buvusią baimę daugiau kalbėjo. D. sakė tik, kad grasino jog į kalėjimą pasodins Ž.. Jie vieną kartą atėjo visi trys į konsultaciją pas ją ir buvo išsigandę. Ji klausė, kas buvo, jie papasakojo, kad už namo kampo lipant čia, juos filmavo ir pasigavo P. sakydamas, kad Ž., tu už melą dar atsiimsi, ką tu čia primelavai, aš tave už tai pasodinsiu į kalėjimą. Ir visi buvo labai išsigandę, ir Ž., ir B.. B. mažiausiai išsigandusi atrodė pagal tuos berniukus, jai tėtis vis tiek su geromis emocijomis gal susijęs, ji jo taip nebijojo, tuo metu. Berniukai buvo labai išsigandę, todėl ji nusprendė kviesti policiją, nes yra pažeidžiamas įstatymo draudimas vaikus gatvėje filmuoti ir jiems grasinti. Tai tiesioginis psichologinis smurtas. Ji daug rašė raštų, dalyvavusių apklausose tuometines situacijas ten parašė ir, ką parašė tai išgirdo ir tai yra tiesa. Ji nieko nekūrė, nepridėjo, neatėmė. Ji dirbo su Ž. trauma ir ją atsimena, neįmanoma buvo jos išgydyti, nes ta trauma buvo dar traumatizuota tais įvykiais, kurie įvyko. Kol vaikui nėra saugumo, tol trauma negis. Dirbo su S. ir matė jos sunkią ir sudėtingą būseną. Patikėjo jų papasakotomis aplinkybėmis, nes jie viską pasakė su emocine išraiška, jie nepasakė, kad tai buvo, bet matėsi poveikis, buvo sunku sukurti ryšį, tai jau rodo tiesą, nes žmogus ne iš karto ateina ir „atpila“ tas ir tas man buvo, padėkite, nes to reikia teismui. Žmogui sunku pasakyti viską, kas įvyko, jis jaučia kaltę, gėdą, nerimą, baimę, nusivylimą santykiais. Tai visas tas procesas, kuris vyksta su šeimomis, visa tai buvo. Ji jais patikėjo ir tiki iki šiol. Tarp vaikų su mama pastebėjo ganėtinai šiltą santykį. Tikrai ir atsisveikindama, ir pasisveikindama pati B. apkabina, pabučiuoja mamą, net šeimos piešinys, kad mama graži ir ji surinkta, su ja kaip ir saugiau atrodo. Emocinį santykį turėjo ir Ž., išsakė. Vien tas didelis jo rūpestis mama. Jo trauma peraugo į rūpestį mama, kad jai būtų saugu, nes tie konfliktai visą šeimą paveikė. Tai rodo, kad yra stiprus santykis. Vieną kartą P. J. norėjo su ja susitikti, viską paaiškinti iš savo pusės. Ji buvo su juo susitikusi. Jis tik papasakojo situaciją iš savo pusės, kaip jis jaučiasi, kad šeima nuo jo kaip ir pabėgo. Tai tik tai išgirdo, vienas susitikimas buvo. Jis norėjo, kad ji žinotų tiesą. Dalyvaudavo ir atvejo vadybos posėdžiuose. Vieną kartą buvo nuotolinis atvejo vadybos posėdis, kitą kartą buvo abu tėvai dalyvavo vaiko teisių apsaugos skyriuje. Pirmo posėdžio metu, kai buvo nuotoliu, P. J. tik kalbėjo, niekam neleido net įsiterpti, net neleido pasakyti specialistams, ką jie mano ir tikrai buvo tas motyvas, kad mama bloga, aš geras. Pagal jį, jokio elgesio jis neketino keisti, nieko nedarys. Prisimena, ji tokį beviltiškumą išsinešė iš to pokalbio, nes tarsi atrodo suaugęs vyras, bet nieko nenori keisti šitame santykyje, kuris nėra adekvatus vaikų atžvilgiu. Antrame posėdyje buvo advokatė, pavyko jai suvaldyti P. J. tam tikrus momentus, buvo ganėtinai normalus posėdis. Tikslaus skundų, kiek yra parašęs P. J. S. N. atžvilgiu, skaičiaus negali pasakyti, bet tikrai jų buvo daug, nes ir pati S. sakė ir atvejo vadybininkės. Nepagrįstų skundų rašymą galima vertinti, kaip tam tikrą psichologinio smurto formą. Stovėti automobiliu prie gyvenamosios vietos ir laukti, kol pareis ir apšaukti irgi yra smurto forma. Gali vaikams išlikti pasekmės visą gyvenimą. Gali pakenkti santykiams, augimui, gebėjimui kurti santykius, matant tokius karus. Arba vienas iš vaikų gali turėti polinkį ieškoti smurtaujančio partnerio. Čia žiūrint kur nueis psichika. Arba visai gali nekurti santykių, nes bijoti, kad susiras panašų, kad bus taip pat sunku ir įklimps į tą patį. Tai gali turėti įtakos visam gyvenimui.

Liudytojos T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodymai (2 t., b. l. 66-68, 69-70), vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Perskaičius parodymus, liudytoja nurodė, kad šie jos parodymai teisingi.

Liudytojas D. N. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad negyvena daugiau kaip 10 metų su S. N.. Stengdavosi nuolat bendrauti su vaikais, kiek leisdavo galimybės. Pradžioje jam nieko vaikai nepasakojo, nes buvo Olandijoje, grįždavo tik kas pusę metų. Dažniau bendrauti pradėjo, kai Ž. buvo 8-9 metai. D. jau buvo vyresnis. Dabar 5 metus bendrauja su vaikais dažnai. Vaikų pradžioje neklausinėdavo, nors jie sakydavo, kad nesutaria mama su P., o dėl ko ir kas neklausinėdavo. Pradžioje jis vaikų net neklausdavo, kaip jiems sekasi su P. gyventi, kol Ž., maždaug prieš 5-4 metus, nepradėjo klausti, ar aš tėti, esu storas, kodėl jį vadina storu. Paklausus, kas taip sako, pasakė, kad P. J.. Sakė, kad, eidamas pro jį, daužydavo jam galvą. Duodant arbatpinigius vaikams, irgi sakydavo, kad geriau pasilik pas save, nes P. vis tiek juos pasiims. Parvežus vaikus į (duomenys neskelbtini), D. išeidavo pirmas, Ž. sakydavo važiuojam atgal į (duomenys neskelbtini), o kodėl nenori namo, nesakydavo. Per prievartą jo neklausdavo. Su S. kalbėdavo tik tai, kas liečia vaikus. Neklausdavo apie santykius su P., ten jų gyvenimas. Atvažiuodavo vaikų pasiimti ir parveždavo juos. Ž. yra klausęs, ar turi draugų kieme, sakydavo, kad neleidžia išeiti į kiemą. Po kiek laiko, S. jo paprašė, kad įleistų gyventi į savo butą (duomenys neskelbtini), nes jis turėjo išvažiuoti į užsienį. Po kelių dienų rado bute juos kampe susiglaudusius, S. sako nejunk šviesos, nes P. aplinkui vaikšto. Prieš kelias dienas dar padėjo daiktus jiems iš (duomenys neskelbtini) parsivežti. S. sakė, kad Ž. buvo užpultas P. J.. Visi trys vaikai turėjo eiti į teisės vadybą, iš už kampo išlindo P., pripuolė, filmavo Ž., sakė tu sėsi į kalėjimą už melagystes. Pats yra užfiksavęs, kad P. J. pažeidinėjo kardomąsias priemones. Skeryčiojosi ten, vaiką perduodant, norėjo patekti neteisėtai į jo nekilnojamąjį turtą, iškviesdamas policiją ir policijos pareigūnai atvažiavę, klausė, kur jo sūnus Ž.. Melagingas iškvietimas, nes policijos pareigūnai klausė, ar jis gali užeiti į butą. Norėjo išsiaiškinti, kur yra B., Ž.. Ž. pasakojo apie P. fizinį smurtą jo atžvilgiu, kad daužydavo, negalėjo praeiti pro šalį, visada jį užkliūdavo. Namuose pastebėjau, kad praėjau pro šoną ir jis susigūžė. Po to ir pradėjo klausinėti, kas vyksta. Sakė per galvą daužydavo delnu už tai, kad per ilgai prie kompiuterio sėdi, kad neskaito. Jeigu vaikui toks refleksas išsivystė, tai buvo dažnai. D. sakė, kad P. buvo mamą parklupdęs ir visiems liepė žiūrėti. Buvo rankas užlaužęs. Prieš kokius 4 metus buvo pastebėjęs mėlynę ant D. kojos, bet jis nieko nepasakė, tai paskambino S., ir klausė, kas ten pas jus vyksta. D. nenorėjo jam nieko sakyti. Sakė, kai jis paskambina, P. atsistoja tarpduryje ir klausosi visų pokalbių. Susidarė įspūdis, kad vaikams neleidžiama sakyti, kas vyksta šeimoje. Ž. vadindavo nutukusiu parazitu. Dar pas jį gyvenant, P. paskambino dukrai ir sako, Ž., kokį ten filmą žiūrėjome, tu bled debile nežinai, ką vakar matei. Jis tai girdėjo. S. nepasakojo, buvo tik sakiusi, kad rankos buvo užlaužtos ir jokios pagalbos nesulaukė iš teisėsaugos. Ir tas vyksta jau keli metai. Jie visi buvo išsigandę, pastoviai bijodavo. Jie bijojo sutikti P. . Pradžioje, rugsėjo mėnesį net pavėluodavo į darbą, kad nuvesti Ž. į mokyklą. Vaikai pasakodavo, kad parvažiuodavo iš medžioklės, J. valydavo šautuvą gerdamas alų ir sakydavo padėsiu į pavėsį, kad niekas neras. Sakydavo, jeigu Ž. suklysdavo gaudavo per galvą. Dabar vaikai tapo daug ramesni, atsipalaidavo. Buvo susitikęs savo namų kieme su J.. Ėjo į parduotuvę, jis įvažiavo į kiemą, buvo apšauktas jo. Jis atvežė dukrą, bet nesugebėjo patylėti. Buvo, kad paskambindavo dukrai ir sakydavo, nebijok, aš tave ištrauksiu, juos visus pasodinsiu į kalėjimą. Kiekvieną vakarą taip. Pokalbiai trukdavo pusvalandį ar ilgiau. J. buvo užpuolęs S.. Jis neleido jai iš automobilio išlipti. S. buvo iškvietusi policiją. Nematė, ką J. darė, bet girdėjo riksmus, klyksmus. J. atvažiuodavo per savaitę po du sykius mažiausiai. J. išlipant, perduodant vaiką visada būdavo replikos, šūkavimai.

Liudytoja V. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji yra P. J. teta. P. ir S. kartu pamatė 2014 m. vestuvėse. Matydavo juos, kai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas P. tėvus. Jie tarpusavyje gražiai bendraudavo. Matydavo ir vaikus prisiglaudusius prie P. ir tai būdavo labai dažnai. Net užuominos apie smurtą negalėjo būti, nes visada būdavo gražus bendravimas. Būdavo S., P., Ž., D. visada šalia. Jie 2020 metais jos mamos laidotuvėse dalyvavo, visi buvo, krikštijo B., metinės buvo. Jokių pokalbių su S. apie kažkokius nesklandumus šeimoje nebuvo. Matė gražų bendravimą su vaikais. Tie vaikai ne P., B. tik P.. Prieš S. išsikraustant į (duomenys neskelbtini), jie visi išvakarėse dalyvavo jos svainio jubiliejuje. Ten niekas nieko neįtarė apie galimus nesutarimus šioje šeimoje. Tik paskui S. rašė sveikinimą, kad noriu apkabinti, atvažiuoti pasveikinti. Ji tik padėkojo, nebuvo net kur susitikti. Juolab, kad buvo kažkada P. gimtadienis ir jie buvo atvažiavę pasveikinti į namus. P. ir S. bute ji buvo tik porą, trejetą kartų. Jie dažniausiai susitikdavo (duomenys neskelbtini). Ji su P. puikiai sutardavo. P. paslaugus, darbštus, geras, visada atsiliepiantis į prašymus. Į jį gali kreiptis pagalbos, pareigingas, pasakytas žodis įvykdytas. Teko bendrauti su S. sūnumis iš pirmos santuokos, P. ir S. su vaikais visada būdavo kartu. Ž. elgesyje kažkiek būdavo keistų dalykų, kažko klausi vaiko, o jis tyli ar po kažkiek laiko kalba visai kita tema. Bet priimi tai, kaip vaiką. Gal nesusikaupęs, gal kažkas. Jis labai fantazuodavo, pasakodavo, jis jos akimis toks svajoklis, gal buvo jis kažkiek keistokas. Žinojo, kad turi problemų su mokslu. S. su ja dalindavosi apie savo gyvenimo planus. Vienas faktas jai yra užkliuvęs, B. buvo 2-3 metai ir jos (duomenys neskelbtini) kalbėjo kažkokia tema, ji sako, kai mano B. reiks eiti į mokyklą, aš tikrai išvažiuosiu su vaikais į užsienį gyventi. Ji pasakė, tai su P. važiuokite. S. tada atsakė, kad P. labai nenori, bet ji vis tiek išvažiuos. Tas sakinys ir būtų likęs, kaip sakinys, bet kada ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gyventi? Kai jau reikėjo B. eiti į mokyklą. Dar prieš tai apie smurtą nėra kalbos, paskui prasideda šneka apie smurtą. Dėl P. neva žiauraus elgesio su naminiais gyvūnais, buvo faktas, kad kalytė laika, kuri yra pas jos seserį V. buvo rasta miške. Ar nemylintis žmogus neštų į namus kažkokį šunį ir jį prižiūrėtų, mylėtų? Tą gyvūną visi atvažiavę glostydavo. Galima klausti bet kokio veterinarijos specialisto, ar mušamas, talžomas gyvūnas lengvai prisileidžia svetimą žmogų? Šitas žmogus gyvūnus mylėjo ir myli ir pas ją atvažiavus ir katinas, ir šuva eina prie jo. Sesės vestuvės buvo 2020 m. Buvo prieš dvyliktą, torto pjaustymas, vaikai tą vakarą bendravo daug su P., šalia stovėjo. Nebėgo, nebijojo, niekas nesiskundė. Be 10 minučių dvylikta S. pasakė viskas, važiuojame namo, D. sako dar torto noriu. Visi sakė, tai luktelėkite keletą minučių, tuoj tortą pjaustysime, vaikas torto nori. Buvo tokia isterija, visi išvažiavo. Dvyliktos jie nesulaukė, S. sukėlė isteriją. Sako: „Važiuojam. Greitai“. Vaikai su P. bendraudavo, važiuodavo, keliaudavo. Jie prisiglausdavo, bendraudavo, juokaudavo. Jie su D. buvo draugai. Ž. buvo labai mylimas ir (duomenys neskelbtini). Ž. P. vadino tėčiu ir kalbos apie kitą tėtį ji tikrai neatsimena. Ž. sakydavo D. išvažiavo pas savo tėtį. Nebuvo panašu, kad vaikai buvo verčiami P. vadinti tėčiu. Ž. ir D. tikrai buvo priimti į jų šeimą, nebuvo jokio išskyrimo. Ir visi į juos žiūrėjo labai palankiai, draugiškai.

Liudytoja V. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra P. J. mama. Pastebėjo, kad 10 metų išgyveno du suaugę žmonės. Pas juos vasarą lankydavosi kiekvieną dieną, nes turi dar vieną sodybą (duomenys neskelbtini). Ten buvo jų šiltnamis, augindavo daržoves, pirtis, tvenkiniai. P. vaikus veždavosi labai dažnai į medžioklę, į mišką. Prisimena, kaip Ž. keletą kartų parvežė kitas medžiotojas, nes Ž. pavargdavo ir jis labai vaizdžiai pasakodavo, ką matė. Jai atrodo jam tikrai patikdavo, jis daug pasakodavo. Ž. užaugo jų akyse. Ž. apie P. sakydavo, kad čia mano tėtis. Ilgą laiką galvojo, kad P. yra jo tėvas. Labai mylėjo ir myli Ž., jos ryšis su juo buvo, ypatingai jį mylėjo. Kai S. N. išvažiavo gyventi pas savo vyrą ir padavė skyryboms jai buvo šokas, nes dar rugpjūčio 19 d. buvo vyro gimtadienis, buvo visi šventėje, ir vaikai, ir P., ir S.. Visi gražiai šventė. Niekada negirdėjo, kad Ž. jos akyse žemintų P., bet ji du kartus matė, kaip mama S. elgiasi su Ž. ir ji nuėjo pas privačią psichologę, sakė, kaip reikia padėti tam vaikui ir, kaip ji, būdama anyta gali paįtakoti marčią. Pirmas atvejis buvo, kad Ž. ruošė pamokas, S. buvo su Ž. vaikų kambaryje. Ji pas juos buvo svetainėje. Ji pati pedagogė, matė, kad Ž., su mokslais sekasi sunkokai. Visokių vaikų yra. Ir ten ruošiant namų darbus, jis kažko nesuprato, o mama S. pradėjo jį labai žeminti, vadinti visokiais tikrai žeidžiančiais žodžiais. Tas vaikas labai verkė, o ji kaip šiandien prisimena S. žodžius, tu vienintelis darai gėdą visai mūsų giminei. Mano sesers vaiku visi didžiuojasi ir džiaugiasi, o tu čia toks niekam tikęs. Ji tiesiog virpėjo nuo tokio S. elgesio, žinojo, kad yra ne savo namuose, o jų namuose ir vaiko akyse nieko negali sakyti mamai. Ji P. ne kartą sakė, nors visada stengiasi nesikišti į suaugusių vaikų gyvenimą, ypač marčių, žiūrėkite Ž. reikia palengvintos programos. O antras epizodas, tai buvo Ž. gimtadienis. Visada jį sveikindavo ir tada buvo nuspręsta, kad ji atvažiuos į (duomenys neskelbtini), vesis Ž. kažkur kur jis norės, į kokią kavinukę. Jie nuėjo į Prezo kavinę, nusipirko picą, pavalgė ir jis sako: močiute, aš norėčiau pradžiuginti šeimą. Mes niekada nesame valgę suši. Ji dar sakė, gal tortą mamytei nupirkime, visada pabrėždavo, kad ir mamytę reikia sveikinti, kai tavo gimtadienis. Sako, ne, gal ne tortą, o suši. Įėjo, nupirko suši, jis išrinko. Ž. labai laimingas įeina į butą, o mama S. užsipuola, kaip tu vėl sustorėjai, koks tu esi storas, jokių čia suši. Jis nunešė, padėjo į virtuvę. Jai buvo tiesiog siaubas. P., išėjęs iš svetainės, nesakė nieko. Buvo taip graudu ir skaudu. Paskui įėjo ir B., ir D. į virtuvę valgyti, o dar Ž. buvo pabrėžta, kad tu esi labai storas ir jokių tau valgymų. Jos santykis su anūkėmis ir anūkais visada buvo ir yra geras. B. skundėsi ir verkė, sakė, kad bijo Ž. ir reikėjo matyti, kas darydavosi, kai B. reikėdavo išvežti iš jų namų, vežti pas S.. Šuo Fidžis pas juos visada buvo, kiemo voljere. Kad P. J. spardytų šunį nematė. Fidži buvo atskiro meilumo šuo. Gyvūnai jų namuose yra visą laiką, yra ir P. miške rastas ir parneštas taksiukas, gyvena kambaryje. Nesąmonė, kad prieš šunį smurtavo.

Liudytojas K. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra P. J. patėvis. Nuo 2011 m. P. pradėjo gyvenimą su S.. Iš pradžių dar parvykdavo į namus, o paskui pradėjo gyventi kartu (duomenys neskelbtini). Gyveno 10 metų, iki 2021 m. Santykiai buvo labai puikūs, gražiausiai gyveno, sutarė, vaikai buvo mylimi, vaikai džiaugėsi gyvenimu, kiek matė. Pas juos atvažiuodavo labai dažnai. Jie turi dar sodybą ir tą sodybą buvo perleidęs jiems. Buvo jie pasistatę šiltnamius, augino daržoves, taip kiekvieną vakarą atvažiuodavo, visai puikiai viskas ėjo. Jų tarpusavio bendravimas labai gražus buvo. Rugpjūčio 19 d. buvo jo gimtadienis, buvo visi atvykę. Šoko su S., gal ji atrodė pavargusi, bet nieko nesakė ir vaikai buvo, žaidė. Vaikai juos mylėjo, jie irgi vaikus mylėjo. Visada važiuodavo, su gimtadieniais sveikindavo. Berniukų santykiai su P. būdavo puikūs. P. pasisodindavo juos ant kelių, glostydavo, nebijodavo prieiti prie P.. Juk jeigu būtų kas nors įvykę, tai būtų nevažiavę net pas juos. Berniukai vykdavo su P. į medžioklę. Kai jie grįždavo, ypač Ž. jam papasakodavo įspūdžius, jam labai patikdavo. Patys vaikai norėjo, niekas nevertė. Ž. labai mylėjo gamtą. P. su berniukais gražiai, puikiai sutardavo, atvažiuodavo į sodybą, jie virdavo, kepdavo, bendrai sėdėdavo, buvo viskas nupirkta, krepšinis buvo, kiemas išasfaltuotas, žaisdavo vaikai, su dviračiais važinėdavosi. Nematė, kaip P. bausdavo vaikus. Vaikai geri, ir patėvis geras. Ž., kai buvo labai mažas, buvo labai prisirišęs, neatstodavo nuo P.. Prikibęs prie jo būdavo. Gražiai labai jie sutardavo. 8 metus P. visada tėte vadindavo, nes nežinojo, kad tikras tėtis yra ir, kai sužinojo vadino P. tėčiu. Kai išvažiuodavo pas tikrą tėvą, atvažiuodavo pas juos ir Ž. sakydavo, kad buvo pas D. tėtį. P. šuns Fidžio niekada nespardė, labai mylėjo, buvo nupirkęs pats jį. Pas juos tas šuo buvo, kiekvieną sykį atvažiuodami atveždavo jam skanėstų, niekas jo neskriaudė. Jis gražiai elgiasi su gyvūnais ir dabar. Atrado miške šuniuką taksą, P. jį pagavo, parsivežė, po šiai dienai jis pas juos yra.

Liudytoja D. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atvejo vadybininkė, dirbo su P. J.. Su P. J. bendravo dėl to, kad vaiko teisių specialistai pasikreipė prašydami atlikti P. J. pagalbos poreikio vertinimą ir inicijuoti atvejo vadybos procesą bei teikti pagalbą jam, nes tuo metu jo dukrytė B. su mama gyveno (duomenys neskelbtini). Ten teikė S. ir B. pagalbą (duomenys neskelbtini) miesto specialistai. Ilgai su P. J. nebendravo, atliko pagalbos šeimai ir vaikui poreikio vertinimą, išaiškėjo tam tikra reikalinga pagalba. Susiorganizavo pagalbos posėdį. Vyko kelios pagalbos plano peržiūros. Kai buvo atliktas pagalbos šeimai ir vaikui poreikio vertinimas, vienas iš kriterijų buvo, kad jis nėra dirbantis, ir nėra registruotas užimtumo tarnyboje. Tuo metu kai bendravo su P. J. oficialių darbinių santykių jis neturėjo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, bet tai ilgai netruko, nes po to jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Pirminio pagalbos plano sudarymo posėdyje dalyvavo (duomenys neskelbtini) rajono pedagoginės, psichologinės tarnybos specialistė ir vienareikšmiškai posėdyje, įvertinus situaciją, pirmiausia rekomendavo ir siūlė psichologo konsultacijas P. J.. Posėdžio metu jis nurodė, kad kreipsis į privatų psichologą. Jis, be abejo, buvo informuotas apie (duomenys neskelbtini) mieste teikiamą nemokamą psichologo pagalbą, kur jis galėtų kreiptis, bet jis informavo, kad kreipsis privačiai ir keleto dienų bėgyje raštu informuos atvejo vadybininką, kur jis pasikreipė, kad būtų aišku. Pagalbos peržiūros metu tos informacijos nepateikė, todėl negali įvertinti, ar ta pagalba buvo suteikta. Šis įpareigojimas buvo neįgyvendintas. Buvo nutarta, kad jam reikalinga psichologo pagalba, nes vyko skyrybos, nesutarimai dėl dukters. Ji asmeniškai bendravo su P. J., sekėsi bendrauti gerai, jis buvo mandagus, jos neįžeidinėjo, balso nebuvo pakėlęs. Gal tuo metu P. nebuvo 100 proc. linkęs priimti pagalbą. Tai galėtų įvertinti specialistas, kuris toliau dirbo su P. J..

Liudytoja R. U. (buvusi pavardė S.) teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2021 metais dirbo Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) rajone. Su S. N. šeima susidūrė rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje, kai ji su vaikais atsikraustė į (duomenys neskelbtini). Rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje kreipėsi P. J. dėl to, kad mama neteikė informacijos, iš viso nebendravo ir neleido P. J. susitikti su dukra. Tada pirmą kartą nagrinėjo galimą vaiko teisių pažeidimą. Rugsėjo berods 15 diena, skambino D., Ž. ir B. mama S. N. ir informavo, kad P. J. smurtavo prieš Ž.. Gavę informaciją, užsifiksavo pranešimą kaip galimą vaiko teisių pažeidimą. Informacija buvo išsiųsta į policijos komisariatą, nes jie neatlieka tyrimo, jį atlieka policija. Ji su ta šeima tikrai dirbo gana intensyviai, nes tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės buvo realiai kiekvieną dieną skundai, nes buvo dideli konfliktai dėl B. J. ir nuolat reikėjo nagrinėti tuos pranešimus, buvo inicijuota atvejo vadyba, kad padėti šeimai, kadangi vaiko teisių apsaugos skyrius paslaugų neteikia. Ji dirbo iki 2022 m sausio galo, nes ją perkėlė į (duomenys neskelbtini) ir ta šeima pagal teritoriją jai nepriklausė. Kitas dalykas, kad tada dar vaikai gyveno (duomenys neskelbtini). O kai jie parsikraustė čia dirbo kita specialistė, ji jau su ta šeima visai nebedirbo. P. J. skundai būdavo, kad S. N. neatsiliepia, neatrašo, nekontaktuoja, nesuteikia informacijos, trukdo bendrauti su vaiku. Iš S. N. lygiagrečiai būdavo, kad nesusitaria dėl vaiko pasiėmimo. Konfliktai pagrinde buvo dėl B.. Buvo pranešimas, kad P. J. nesilaiko kardomosios priemonės nesiartinti kai parveža į kiemą B.. Apie berniukus, tikrai neprisimena, tik vieną kartą Ž. yra sakęs, kad jis bijo, negerai jaučiasi, kai P. J. turi parvežti B. namo. Kiek kartų bendravo su D. ir Ž. nepamena, bet tikrai jie jaudindavosi, ypatingai, kai klausdavo apie P. J. veiksmus. Kai B. parvažiuodavo iš P. J. jie įsitempdavo, ir jų kūno kalba pasikeisdavo, jausdavosi tikrai nejaukiai. Apie mamą visi gražiai atsiliepdavo, tik vienas vienintelis kartas buvo, kai vienas iš sūnų pasakė, kad trūksta mamos dėmesio. Vaikų polinkio fantazuoti ar meluoti tikrai nepastabėjo. Kai su berniukais kalbėjo kitais klausimais apie P. J. buvo viskas tvarkoje, ašarų tikrai nebuvo, kai pasisuko kalba dėl smurto tada prasidėjo ašaros. Pavyzdžiui, D. sakydamas, kad smurtavo prieš jį, bet smurtavo iki tol, kol jis pradėjo lankyti tenisą ar kažką. Apie tai kalbėdamas, kad P. J. smurtavo, jis graudinosi, akyse buvo ašaros. Ž. taip, kai pasakojo, kad tempė už plaukų, trenkė į stalą ar sieną, grasino išmesti per langą, pasakodamas jis verkė. Bet kalbėdamas, kad P. J. parveža B. ar, kad ten išsikraustė, tikrai jokių ašarojimų nebuvo. Nepasakytų, kad buvo surepetuota. Ji užduoda kontrolinius klausimus, dar iš kitos pusės pabandai prieiti to klausimo paklausti. Jai tikrai nesusidarė įspūdis, kad buvo surepetuota ką berniukai turi sakyti. Patikėjo D. ir Ž. nurodytomis aplinkybėmis, nes išklausė vaikus, žiūrėjo į jų emocinę būseną, kūno kalbą, galų gale, į tai, kad vaikai verkė. Vienas verkė, kitas ašarojo. 2022 m. sausio 6 d., kai visi trys vaikai turėjo eiti pas psichologę buvo P. J. atvykęs į vaiko teisių apsaugos skyrių, buvo labai šalta ir jis rodė filmuotą medžiagą, kaip pareina visi trys vaikai prie (duomenys neskelbtini). Sausio 6 d. P. J. parašė prašymą nagrinėti pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Atrodo, lyg ir pirma paskambino psichologė, pasakė, kad atėjo visi vaikai išsigandę, nes jie sutiko P. J. ir vėliau paskambino S. N.. Ji informavo, kad vaikai yra išsigandę ir paklausė, ką daryti. Buvo berods iškviesta policija ir jie nagrinėjo kaip galimą vaiko teisų pažeidimą. Tą kartą jie pasikreipė į policiją ir paliko tirti policijai. Skundų gaudavo tikrai daug. Tuo metu, kai ji dirbo su šia šeima, jeigu ne kiekvieną dieną, tai kas antrą dieną gaudavo pranešimus, arba iš P. J., arba iš S. N.. P. J. skundus rašydavo dėl to, kad neleidžia susitikti, bendrauti su dukra. Buvo atvejų, kai dukra sirgo ir buvo palikta (duomenys neskelbtini), kur gyvena seneliai ir buvo palikta su nepilnamečiais broliais. Buvo skundų, kad nuperka rūbų P. J. ir mergaitė neatvažiuoja su nupirktais rūbais. Buvo, kad nupirko didelį meškiną, prikvėpino savo kvepalais, kad mergaitė geriau jaustųsi, o po to nebeleido vežtis to meškino, ar pas tėtį, ar namo parsivežti. Šiuo atveju su P. J. ir S. N. skundais būdavo atvejų, kai kelis galimus vaiko teisių pažeidimus apjungdavo į vieną ir nagrinėdavo per vieną, kad vaiko nebeklausinėti to paties per tą patį, kad nekelti vaikui papildomo streso. Kai yra rizikos veiksnys nustatomas besiskiriantys arba skyriumi gyvenantys vaiko atstovai pagal įstatymą daro neigiamą įtaką vaikams, bendravimui, susitikimams, šiuo konkrečiu atveju kalba apie B. J. ir jos tėvą. Gavę skundą važiuodavo. Pavyzdžiui, buvo gautas P. J. skundas, kad gyvenamojoje vietoje, bute (duomenys neskelbtini), skraido „museliukai“, yra smarvė, kažkas tokio. Buvo nuvažiavę ir tai nepasitvirtino. Kai nuvyko bute buvo švaru, tvarkinga, ir nei „museliukų“, nei papildomų kvapų nebuvo. Kitais atvejais, ji kaip vaiko teisių apsaugos specialistė, stengdavosi, kuo daugiau tarpininkauti, bendrauti ir padėti P. J. susitikti su B.. Jeigu jis paskambindavo telefonu, nebūdavo raštiškas kreipimasis į tarnybą, žiūrėdavo, skambindavo vaiko mamai, kad rasti bendrą kompromisą, kad tik nebūtų konfliktų ir, kad kuo mažiau būtų traumuojamas vaikas.

Liudytojos R. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 94), vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Perskaičius parodymus, liudytoja nurodė, kad teisingi šie jos parodymai.

Liudytoja E. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) krizių centre specializuotos kompleksinės pagalbos konsultante. Su S. N. pradėjo dirbti 2018 m, kai ji kreipėsi į policiją dėl patiriamo sisteminio psichologinio smurto ir policija į (duomenys neskelbtini) krizių centrą persiuntė irgi tą patį kreipimąsi. Dirbo telefonu, niekada nebuvo susitikusi asmeniškai su ja. Moteris minėjo, kad patiria psichologinį smurtą, jaučia baimę, nerimą, įtampą. Apie fizinį smurtą S. jai neminėjo. Bendravimas telefonu vyko pagal aprašą 2018 m. mėnesį laiko, tačiau kažkokių tada nebuvo rimtų ketinimų. Nors S. N. bandė nutraukti ryšius su smurtautoju, tačiau dar nebuvo pilnai subrendusi, todėl kad ji labiausiai bijojo dėl to, kad jis grasindavo atimti vaikus. Dėl to ji dar kentė smurtą ir bijojo, santykių nutraukti niekaip nesiryžo. Turėdama jos, kaip konsultantės darbinį telefono numerį, 2021 m. rugpjūčio mėnesį ji kreipėsi savarankiškai, paskambino į darbinį numerį ir pradėjo pasakoti apie pablogėjusią sveikatą, sutrikusį miegą, jaučiamą baimę ir apie pasiryžimą ir nusiteikimą jau tikrai nutraukti santykius su P. J.. Ji sakė, kad nuo rugsėjo 1 d. planuoja vaikus leisti nebe į (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigą, o persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau kalbėjo dar nevisiškai užtikrintai, o abstrakčiai, nei kada ji persikels, nei ar turi kur persikelti neminėjo. Ji norėjo sukonkretinti tuos dalykus, bet buvo daug nutylėjimo, atviro pokalbio nelabai buvo todėl, kiek vėliau suprato ji nebuvo tikra dėl savo sumanymo įvykdymo, nors jau sakė, kad bendradarbiauja su brokeriu, nes nori pakeisti gyvenamą vietą. Sakė norėtų gyventi atskirai su vaikais. Be abejo, ji palaikė jos pasiryžimą dėl gyvenimo atskirai, jeigu ji jaučia nuolatinį stresą, nerimą, patiria psichologinį, sisteminį smurtą, kad atsiskirti nuo smurtautojo, kad ji galėtų ramioje aplinkoje gyventi su vaikais. Sekančią 12 dieną ji vėl susisiekė, S. N. pasakė, kad šiuo metu jokio spaudimo iš P. nebepatiria ir prašė šiuo metu jokių veiksmų nesiimti. Kai moterys patiria sisteminį smurtą, kai jos menkinamos, kai joms yra sakoma, kad be manęs esi niekas, kad negalėsi, neišlaikysi šeimos, dabar nedirbi, tai jos tiesiog palūžta ir labai dvejoja. Kai daug kartų kartoji, kad tu esi niekas, tada moteris pradeda tikėti, kad galbūt nieko nesugeba viena padaryti. Rugpjūčio 18 dieną jai vėl skambinus, ji nebuvo atsisakiusi savo sumanymo išsikraustyti iš (duomenys neskelbtini). Datos kada išsikraustys ir kur įsikraustys tikslios nenurodė, tačiau buvo paraginta spręsti tas problemas, pasitelkiant visas tarnybas, nes, jautėsi, kad moteris yra dideliame nerime, įtampoje, dar tuo metu neturėjo ir darbo, tiesiog tokioje nežinomybėje, net vaikai ugdymo įstaigos neturėjo. Paskambinus jai rugpjūčio 31 dieną, ji pasakė, kad išsikraustė į (duomenys neskelbtini), kad nuo rugsėjo 1 d. yra susiradusi darbą, vaikai įrašyti į ugdymo įstaigas. Rugsėjo 1 d., vėl jai skambino, moteris buvo džiugiai nusiteikusi, sako ramiai nuvedžiau vaikus į ugdymo įstaigas ir ji su tokia viltimi sako tikiuosi pradėti ramų savo ir vaikų gyvenimo etapą. Spalio 4 d. vėl susisiekė telefonu su S., ji pasakė, kad vyksta vėl manipuliacija, kad dukra nuteikinėjama prieš mamą, kad P. J. kelia įvairius reikalavimus, neleidžia dukrai bendrauti su seneliais. Dar moteris pasakė, kad ji ir vaikai matė P. J. mašiną kieme, ten kur ji yra apsistojusi. Ji neįvardino namo, buto, tik mikrorajoną. Sakė mato mašiną važinėjančią, nežino kokiu tikslu, įvardino, kad yra sekama. Spalio 22 d. vėl su ja bendravo, ji pasidžiaugė, kad dirba, kad gali kažkiek užsimiršti, kad lankėsi pas psichologą. Pasakė, kad ir jai, ir dukrai, ir sūnui teikiama psichologinė pagalba. Lapkričio 15 d. dar kartą jai skambino, ji sakė, kad vyksta procesai dėl turto dalybų, tas ją išsekina, bet jaučiasi ramesnė, bendradarbiauja su advokate ir sutarta, esant poreikiui, kad ji pati susisieks. Susidarė vaizdą, kad tai išsigandusi moteris dėl savęs, dėl vaikų, nepasitikinti savimi, pasimetusi iki kol ji apsisprendė galutinai atsiskirti. Vieną kartą bendravo su P. J.. Negalėdama susisiekti su S., išsigando, kad kažkas su ja atsitiko, o pranešime iš policijos buvo duotas P. J. telefono numeris, ji jam paskambino. Paklausė, kas atsitiko, kas vyksta su S., negali su ja susisiekti. Kai skambino P. J., jis neigė bet kokį psichologinį smurtą, sakė nieko panašaus nevyksta, sakė, kad jis nori išsaugoti santykius, kad stengiasi dėl tos šeimos, nes viena jo santuoka jau yra iširusi. Jis neigė bet kokį smurtą prieš S., apie vaikus nebuvo visai jokios kalbos. Spalio 7 d. buvo paskirtas atvejo vadybos posėdis, ji dalyvavo su kitais specialistais. Ji pamatė palūžusią, išsigandusią moterį. Moteris buvo palūžusi, nežiūrėjo specialistams į akis, žiūrėjo į stalą nuleidusi akis, pasitikėjimo toje moteryje tikrai nematė. Tokia sužlugdyta moteris. Tada daugiau buvo vaikų teisių skyriaus iniciatyva surengtas posėdis, o ji buvo pakviesta kaip konsultantė, bendravusi su S. ir buvo sprendžiami klausimai dėl tolesnės S. ir vaikams skiriamos pagalbos.

Liudytoja D. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) krizių centre specialios pagalbos centro konsultante ir koordinatorė. Su S. N. pirmą kartą kalbėjo 2020 m. sausio mėnesį, kai ji paskambino į specializuotos pagalbos (duomenys neskelbtini) krizių centrą informuodama, kad 2018 metais dėl smurto buvo kviesta policija, tada ji skambino į (duomenys neskelbtini) krizių centrą ir kalbėjo su viena jos kolegių, konsultante. Sakė, kad jai reikalingas raštas apie tai, kad ji kreipėsi pagalbos, kokia jai pagalba buvo prieš tai teikta, kokia buvo tada situacija, kad buvo gautas pranešimas iš policijos. Tuo metu moteris kalbėjo verkdama, apgailestavo, kad 2018 m. po policijos iškvietimo, nepriėmė tvirto sprendimo ir neatsiskyrė nuo savo gyvenimo partnerio, kad psichologinis smurtas ir teroras prieš ją ir vaikus tęsiasi ir toliau, aiškino, kad ji nebegali toliau gyventi su P. J., ir saugodama savo ir savo vaikų psichologinę ir fizinę sveikatą yra priėmusi sprendimą nuo jo atsiskirti. Ji sakė, kad galutinai apsispręsti ji delsė dėl to, kad girdėdavo nuolatinius grasinamus atimti vaiką. P. J. grasinimus, kad, kol mirs nepaliks jos, sužlugdys ją ir panašiai. Moteris tada aiškino, kad prieš ją ir vaikus tęsėsi psichologinis smurtas ir teroras. Šito pokalbio metu apie fizinį smurtą nebuvo užsiminta. Tai moteriai kėlė įtampą. Ji tada prašė (duomenys neskelbtini) krizių centro, kaip teikiančio specializuotą pagalbą, parengti raštą jai, su kuriuo, kaip ji suprato, ji turėjo kreiptis į advokatą ir pradėti teisinius procesus. S. aiškino, kad slėpdamasi, kad vyras nesužinotų skambino į (duomenys neskelbtini) krizių centrą ir S. nesutiko, kad dėl sugyventinio patiriamo psichologinio smurto (duomenys neskelbtini) krizių specializuotos pagalbos centras parneštų policijai, nes jie tokią prievolę turi, bet tik su nukentėjusio asmens sutikimu. S. N. nenorėjo, kad būtų pranešta. Tą raštą parengė, po mėnesio susisiekė su moterimi, klausė ar reikalinga jai dar kokia pagalba. Ji informavo, kad turi gynėją, kuris atstovaus jos interesus, kad nori kuo greičiau atsiskirti ir tikisi, kad partneris ją ir vaikus paliks ramybėje, minėjo, kad turi palaikymą iš savo tėvų. Ji planavo kraustytis pas tėvus, kad išvengti sugyventinio agresijos ir galimo pakartotinio smurto grėsmės. Jos pokalbiai su moterimi buvo du, kartu buvo krizių centro direktorė, buvo parengtas raštas apie tai, kokia pagalba moteriai buvo teikta 2018 metais, kai ji iškvietė pirmą kartą policiją. Jai teko bendrauti ir su P. J., nes jis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) krizių centrą. Buvo pokalbis apie tai, kad skambino jos kolegė, specializuoto pagalbos centro konsultantė ir jis labai akcentavo tai, kad ji negalėjo jam skambinti pagal specializuotos pagalbos aprašą. Ji jam tiesiog paaiškino, kad centro darbuotojai specializuotos pagalbos galimai smurtą naudojantiems asmenims neteikia ir dėl to neskambina jiems, bet kadangi iš kolegės žinojo, kad ji skambino jam, ir pati užsiminė jam, kad neturėtų jam skambinti, bet skambino tiesiog nerimaudama dėl S. situacijos. Kadangi su S. N. nepavyko tam tikrą laiką susisiekti, o kontaktas buvo užmegztas su moterimi ir keletą kartų nepavykus susisiekti. Kad išaiškinti kad moteriai viskas gerai, kolegė susisiekė su juo.

Liudytoja pacitavo (duomenys neskelbtini) krizių centro 2020 m. sausio 27 d paruoštą raštą, kuris buvo pateiktas S. N., pačios prašymu. Rašte nurodyta, kad buvo gautas pranešimas 2018 m. rugpjūčio mėn., pranešime nurodyta, kad pranešėjos sugyventinis grasina atimti iš moters vaikus, trenkė jai per rankas, moteris bijo dėl savęs ir savo vaikų. Konfliktai vyksta ne pirmą kartą ir tada mano kolegė A. V. susisiekė su moterimi ir galiu pacituoti, kas ten buvo nurodyta, tame pokalbyje, kad S. jaučiasi išsekusi, pavargusi, pokalbio metu verkė, teigė, kad daug investavo į savęs stiprinimą, saviugdą, paskatinta išnaudoti visą pagalbą, kokią ji tik gali gauti iš aplinkos S. tėvai labai ją palaiko, skatina mylėti ir rūpintis savimi ir vaikais. Tiesiog apie tą situaciją: kad pora išgyveno šešerius metus, turi dukrą trejų metų, butą S. įsigijo prieš ketverius metus, pardavusi savo mažesnį butą. Pasak S., P. akyse ji yra kaip šiukšlė, žeminama, niekinama. Moteris jaučia psichologinį spaudimą iš P., yra grasinama, kad jis ją sužlugdys, pasistengs, jog jai atimtų vaikus, dar P. sakė, kad kol mirs nepaliks jos. P. taip pat žemino, užgauliojo visus tris vaikus. S. turi du sūnus iš pirmos santuokos. Dar yra A., P. J. dukra, iš pirmos santuokos. S. yra skaudu, kad vaikai mato, kaip ji yra žeminama. D. pasakė, jog nori eiti pas močiutę gyventi, kol mama susitvarkys gyvenimą ir moteris ruošia teisinius dokumentus ir, kol kas, P. dar gyvena namuose, bet, kaip sako S., yra nusiraminęs. S. džiaugiasi, kad pirmą kartą išdrįso kviesti policiją ir tikisi, kad tai vyrui bus pamoka. S. pajautė palaikymą iš specializuotos pagalbos centro, gavo pagalbos iš savo giminaičių, tėvų ir tai moteriai suteikė pasitikėjimo savimi ir stiprybės. Ir konsultantė ją informavo, kad jeigu reikės pagalbos, ji gali pakarotinai kreiptis į (duomenys neskelbtini) krizių centrą ir, kaip supranta, žinodama, kad ji gali kreiptis pagalbos, 2020 metais kreipėsi pakartotinai.

Liudytoja I. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad P. J. yra jos vyro vaikystės, jaunystės draugas ir su S. ji susipažino per P. J. 2014 metais, jai besilaukiant. Pirmus metus šeimomis bendravo labai artimai ir leisdavome labai daug laisvalaikio kartu, nes tuo metu abi laukėsi dukryčių. S. buvo jos vienintelė draugė (duomenys neskelbtini), nes ji pati yra iš Kėdainių krašto. Negali įvardinti priežasties kodėl nutrūko jų draugystė, gal dėl jos studijų, ji 6 dienas per savaitę buvo labai užimta ir S. turėjo labai daug reikalų. Kiek pamena, S. ir besilaukdama ir pagimdžiusi, visada dirbo, kažkokie kosmetikos platinimai, mokymai, studijos, visada buvo užsiėmusi savo veiklomis, tai gal dėl to jos išsiskyrė. Jos vyras važinėdavo į užsienį, gal ir dėl to. Su S. visada bendravo periodiškai. Tai sms žinute, tai per Facebook, dažniausiai nuotoliniu būdu bendravo. S. visada atsimindavo visų gimtadienio datas, paskambindavo, pasveikindavo. Po eilės metų, paskutinis jų šeimų susibėgimas buvo liepos mėnesį 2020 metais, visi sėdėjo šašlykinėje. 2021 m. gegužės 15 d. S. tarp 17-18 val. vakaro paskambino su prašymu gelbėti jos vaikus, ateiti paimti vaikų, tarp 22-23 val. vakaro ji turėjo paskambinti. Klausė jos dėl kokios priežasties, kas atsitiko. Ji sakė, kad gali būti konfliktas ir gali būti vėl išpuolis, tai bus trečias kartas kai įsivels vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, ji to nenori ir nori, kad ji ateitų paimtų vaikus, jeigu kils konfliktas, iki policija atvažiuos. Ji tą vakarą turėjo svečių, brolis su šeima ir vaikais buvo atvažiavęs, jis pasigamino vakarienę ir laukė S. skambučio. 21.57 val. bandė jai skambanti, ji atmetė ir parašė, kad viskas gerai, čia cituoja „dabar ramu, kaip vandens prisisėmęs, turbūt paprotino mamytė, jei ką skambinsiu, bet dabar jau atsipalaiduok, dėkoju“. Ir telefoninio pokalbio metu jos paklausė nuo kada iki tiek nusirito. S. atsakė tai jau vyksta senai. Klausė jos, kodėl nieko nesakė, ji atsakė visi turime savo gyvenimus. Iš šalies S. ir P. atrodė tobula, darni šeima. Pastebėjo, kad P. gal griežčiau kažką pasakydavo, ir pavyzdžiui, jeigu vykdavo kažkokios temos aptarimas, diskusijos, situacijų analizė, požiūriu dalinimasis, P. visada turėdavo laimėti savo tiesą. Net pradedant gvildenti kitą temą ir vengiant apibendrinimo, P. vis tiek grįš prie tos temos, kad turėtų pabaigti, taip, kaip jis nori. Čia gal žmogaus bruožas, bet tai nėra blogybė. Ji nežino priežasčių kodėl S. šitaip kenčia, ji buvo minėjusi, kad yra nelaiminga šituose santykiuose. Ji sakė, kad negaliu sau leisti kažką papildomai, viską, ką uždirba, dirbdama kelis darbus ir dienos centre (duomenys neskelbtini), ir dar kažkur, kelis amatus, kad išmokėti sąskaitas ir neužtenka to, ką jos tėvai padeda. Iš to, ką ji pasakė, panašu, kad ji didele dalimi prisidėjo prie šeimos išlaikymo, gal net didžiausia. S. jai visada buvo mamos pavyzdys, ji visada bendravo su vaikais ramiu balsu, pedagogiškas žmogus. Ji labai uždaras žmogus, labai viduje išgyvena. Ji turėjo labai menką savivertę, labai savimi nepasitikėjo, nors ji labai protinga, inteligentiška moteris. Berniukus (D. ir Ž.) P. gal yra subaręs jų akivaizdoje kokį kartą, bet kažkokio engimo, kol jie būdavo kartu, tikrai nematė. B. jis dievino ir mylėjo, labai laukė to vaiko. Kiek fiziškai jis prie vaikų auklėjimo, auginimo prisidėjo negali pasakyti, ten nebuvo, bet vieną kartą prasilenkė su mašina, S. įsidėjusi naujagimį į mašiną, lietui lyjant, vežė berniukus į mokyklą. Klausė S., kodėl P. negali pabūti, kol vyksti į mokyklą, kam naujagimį tempti per lietų. Ji sako, „oi tu nenori jo užtikti anksti ryte“. Kalbant apie Ž. brandą, jos su vaikais buvo kino teatre ir po filmo balsavo ar vyks į McDonald's, ar eis picos. Balsavimas vyko B. nenaudai ir ji pradėjo daužyti Ž.. Ž.pamėlęs iš gėdos nusisuko. Ji tą vaiką apkabino, sakė, tu vaikeli, nekreipk dėmesio. Jis atsakė, kad ji visada taip ant jo puola. Jis nieko B. neatsakė, nei stūmė, nei dar kažką. Tiesiog nusisuko, kol ji jį daužė. Šie vaikai užaugo labai brandūs ir anksti. Labai mandagūs ir malonūs, tikrai ne pasakoriai. D. stebina tuo, kad jis yra paauglys, bet labai brandus, mandagus, atsakingas vaikas, S. atrama. Ž. nežino kaip sekasi moksluose, bet jis labai mandagus, intelektualus vaikas, malonu su juo bendrauti, lengvai randą bendrą kalbą su jos jaunesniais vaikais. Būdamas vyresnis moka nusileisti iki jų lygio, adaptuotis ir juos užimti. Tai yra brandaus vaiko požymis.

Liudytojos I. Š. duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 61-62), vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Perskaičius parodymus, I. Š. nurodė, kad parodymai visiškai teisingi. Juos patvirtino, išskyrus vieną detalę. Ne toks keiksmažodis. P. žodis „nuopisa“. Ž. skirtas šis žodis. Šis žodis visiems, ir S. taikytinas. Ž. elgesyje nieko keisto nepastebėjau. Su S. vaikais ir šią vasarą teko kelis kartus susitikti, tai didžiuojuosi S. kaip moterimi ir ji turėtų labai didžiuotis savo vaikais.

Liudytoja V. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) krizių centro vadove. Tai specializuotos pagalbos centras, jos dirbo pagal apsaugos nuo smurto įstatymą, buvo įgalioti pranešti apie esantį smurtą. Kai buvo krizių centro vadovė, pasirašė raštus 2021 metų, 2020 m. sausio 20 d. raštą, kurio prašė pati S., bet su S. dirbo krizių centro specialistės ir jos tuos raštus rašė, konsultavo P.. 2022 m. sausio 10 d. raštas Nr. 1, kurį rašė Vaiko teisių apsaugos skyriui, taip pat buvo pasirašytas jos. Kolegės, specializuoto pagalbos centro psichologės, socialinės darbuotojos, dvi konsultantės dirbo, nes sakė, kad labai sunkus, sudėtingas, traumuojantis vaikus. Visa trijų specialistų komanda surašė raštą, ji tik kaip vadovė pasirašė. Jai labai gaila, kad dar tebevyksta teismai, vaikai vis dar traumuojami. Ji nepamena, kad jai tektų bendrauti su S. ar P., galbūt epizodiškai teko. Apie galimą smurtą jų šeimoje 2018 metais centras gavo pranešimą iš policijos. Tuomet, konsultantė skambino, pagal įstatymą, S. ir klausinėjo situacijos, vyko visas konsultavimas, palaikymas, krizių įveika ir t.t. S. tada norėjo išlaikyti šeimą, norėjo, kad žmogus susiprastų ir nebesielgtų taip. Paskui ji 2020 m. sausio 27 d., ji pati, verkdama skambino ir kolegėms sakė, kad 2018 m. padarė klaidą, nieko jis nepasikeitė, smurtas vyksta, gaila vaikų. Ji prašė surašyti raštą apie ankstesnį kreipimąsi pagalbos, matyt, tuomet turėjo advokatę. Surašė visą surinktą informaciją, konsultantės išvadas ir nusiuntė vyriausiajai tyrėjai, taip pat prašė, kad netaikytų, pagal įstatymą, susitikimo, nes S. sakė, bijo, jis grasina nužudyti. Įstatymas leidžia nesusitikti mediacijoje, nes koks tikslas su galingesniu susitikti, tai psichologiškai tik trauma yra. Jos surašė ir nusiuntė tą raštą. O po to 2021 metais S. N. 5 ar 6 kartus policijai skambino, bet iš policijos gavo tik tris pranešimus. Jos manymu, S. ėmėsi ryžtingų veiksmų tik po to, kai buvo nuskriaustas jos vaikas, kai jau buvo smurtas vaikui, tada moteris pradeda ginti kaip pantera. Ji daug metų dirbdama tokį darbą, visada pastebi, kad jeigu paliečia vaiką, tai moters jėga, kiek ji būtų sugniuždyta, atgyja ir tuo atveju ji su kolegėmis pamatė, kad S. vaikui antrinė traumacija. Prie krizių centro, kai tam vaikui grasino. Berniukas atėjo į krizių centrą drebėdamas, psichologė su juo dirbo, jam iš tiesų buvo antrinė traumacija. Vieną kartą smurtas namuose, kur jį tempė prie lango ir norėjo išmesti, grasino. O kitą kartą visi trys vaikai vaikščiojo į krizių centrą į konsultacijas ir P. J. užtaikė bei netikėtai užpuolė tuos vaikus. Jie atėjo išsigandę, sutraumuoti. S. dirbdavo, o jie atėjo prižiūrimi vyresnio berniuko. Tada centro specialistė ir S. nutarė, kad nebegalima tylėti. S. pradėjo suvokti, kokia tai trauma vaikams. Centro kolegės ją palaikė. Su S. iš viso dirbo net keturios kolegės. Pirmoji buvo A. V., psichologė T. V., specializuotos pagalbos konsultantė D. P. ir specializuotos pagalbos konsultantė E. B.. Net buvo atvejis, kad konsultantė E. B. matydama, kaip S. yra sužlugdyta ir, kaip jai grasinama, kad atims vaikus, kad padegs, paskambina jai, S. neatsiliepia vieną, kitą dieną. Jos visada, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei skambina bet kam, kas galėtų suteikti informacijos apie tą žmogų, ir ji, neradusi S. artimųjų kontaktų, paskambino net P. J., nors jos nedirba su tuo, kas smurtauja. Po to E. B. jai perskambino, sakė, kad patyrė P. J. spaudimą, puolimą, kodėl jam skambino. Ji asmeniškai nebendravo ir su S. N. sūnumis. Viską apie ką kalba žino iš cento darbuotojų, kuriomis absoliučiai pasitiki, raštų ir jų paaiškinimų.

Liudytoja R. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pradėjo dirbti su S. N. šeima 2022 metais, kai įsidarbino vaiko teisių apsaugos skyriuje. Buvo gautas pranešimas, kad yra pažeidinėjamos vaiko teisės, buvo minima B.. Pagal visą pranešimų gavimo tvarką turėjo pabendrauti su tėveliais ir su vaiku, taip ir susipažino su šia šeima. Kurio konkrečiai skundą nagrinėjo ar P., ar S., neprisimena, nes tų skundų buvo daug, kurio iš tėvų buvo pirmasis negali pasakyti. Skundai pagrinde buvo dėl B.. Pranešimai kartojosi dažnai apie pažeidimus iš abiejų tėvų. Skundai P. J. nepasitvirtindavo. Mergaitė jausdavosi šeimoje gerai, mama užtikrindavo vaiko teises, interesus. Su šia šeima dirbo keli specialistai, pradžioje ji, paskui šeimą perdavė kitiems specialistams, darbinius santykius su šia šeima turėjo gerą pusmetį, gal ilgiau. Šeimoje buvo dar du berniukai. Teko ir su berniukais pabendrauti, ne tik su B.. Kiek atsimena, buvo vienas skundas dėl naudojamo smurto. Tada bendravo su berniukais, berniukai sakė, kad su mama jiems augti buvo saugu ir gerai. Smurtas vaikų atžvilgiu buvo panaudotas P. J.. Vienas berniukas, su kuriuo bendravo, nurodė, kad patyrė P. J. smurtą, tikslių aplinkybių nepamena, kažkas vyko buityje, vaikas žinoma jautėsi blogai. Berniukas įvardino psichologinį smurtą. Vaiko teisių specialistai gavę pranešimą, kad vaikas patiria smurtą, per 24 val. praneša policijai, vaikui pagalbos teikimu būna pasirūpinta, pvz. psichologo pagalba, tai būtent taip ir buvo padaryta. Neprisimena tiksliai, bet tikrai mano, kad buvo pranešta teisėsaugos institucijai. Su vaiku ikiteisminio tyrimo metu jai neteko dalyvauti, bet teko apklausoje dalyvauti su šios šeimos berniuku civilinėje byloje Mažeikių rūmuose. Ji bendravo su S. N. ir P. J., bendraujant su P. J., pasirodė kad yra rūpestingas tėvas, kad yra ryšys su vaiku, vertino jį kaip tėvą, matėsi, kad dėl dukros daug ką gali padaryti ir stengėsi. Ir S. N. taip pat, stengėsi, abu tėvai stengėsi išlaikyti ryšį, mama rūpestinga ir vaiką tinkamai auklėjo ir prižiūrėjo. Su atvejo vadybos ar kitais specialistais bendradarbiavo, aptardavo šeimoje susiklosčiusią situaciją. Atvejo vadybos per tą pusmetį, kol ji dirbo su šeima, buvo surengtas posėdis jų skyriuje ir jame ji dalyvavo, specialistai. Posėdžio metu kaltinamojo elgesys buvo toks, kad kartais nevaldė savo emocijų. Su ja asmeniškai jis bendravo civilizuotai, o iš atvejo vadybininkės buvo girdėjusi, kad buvo J. panaudoti netinkami žodžiai atvejo vadybininkės atžvilgiu. Po darbo nesusitikdavo su kaltinamuoju. S. būdavo susijaudinusi, daeidavo iki ašarų, matėsi, kad yra pavargusi nuo tos situacijos. Jai nėra žinoma, kodėl S. su trimis vaikais apsigyveno (duomenys neskelbtini), bet kiek pamena kaip ji sakė, pabėgo nuo J. vartojamo psichologinio smurto į (duomenys neskelbtini), apie fizinį smurtą nežino.

Liudytojos R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 76 -77), vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Perskaičius parodymus liudytoja R. B. nurodė, kad šie parodymai yra teisingi, praėjus laikui, ji tiksliai visko neatsimena.

Liudytoja R. T. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad buvo Ž. N. mokytoja nuo 2 iki 3 klasės, pirmus metus mokė kita mokytoja, ketvirtus metus jis buvo išvykęs į kitą miestą. Jai teko du metus su juo dirbti. Pusę to laiko nuotoliu. Mokinys buvo pareigingas, visą laiką pasiruošęs. Mokymosi rezultatai buvo silpni, bet pastangos didžiulės. Pamokoms visada pasiruošęs, į susirinkimus visada atvykdavo mama. Tai bendraudavo visada su jo mama. Apie vaiko asmeninį gyvenimą labai daug nežino, tik yra pasakojęs, kad savaitgalius leidžia pas tėtį ir, kad jam patinka ten būti. Mokinys labai draugiškas, turėdavo draugų klasėje, išvykdamas trečios klasės pabaigoje, atvyko su visais atsisveikinti, visiems dovaną paliko ir dabar vėl mokosi mokykloje, tik dabar su juo nebesusitinka, nes dirba pradinukų korpuse, o jis yra vyresniųjų korpuse. Visa klasė rašė rašinėlį ir labai gražiai buvo Ž. aprašyta apie šerną. Ji paklausė, iš kur jis tokios informacijos gavo. Ž. bendravo su vienu berniuku, kurio tėtis buvo medžiotojas. Jie per pertraukas labai bendraudavo apie medžioklę. Ž. pasakė ,,mano tėtis yra medžiotojas“. Ž. buvo geras mokinys, bet silpnas, daug ko nesuprasdavo, daug dirbdavo po pamokų. Jis nepasakodavo apie namus, ar kažkokius įvykius, kalbėdavo su juo apie mokslus, apie draugus, kai buvo nuotoliu prisijungęs, pasakojo, kad naują kompiuterį turi, kad kartais su draugais pasijungia pakalbėti. Melavimo, fantazavimo nebūdavo, jis mažakalbis, bet labai draugiškas. Ir drąsiai gali pasakyti, jeigu reikėdavo kokio mokytojos patarimo ar pagalbos, jis niekada nebijodavo, kreipdavosi ir su draugais labai gerai bendraudavo. Ji dabar dirba su S. N. ir P. J. dukra B.. P. J. buvo atvykęs į mokyklą ir išsikvietė ją pakalbėti ne apie B., o apie Ž. prašė liudyti teisme dėl Ž.. Ji atsisakė, nes nieko nežino. P. J. sako, mokytoja, jūs atsimenate, pokalbio metu jūs man sakėte, kad Ž. minėjo medžioklę. Ji abstrakčiai kalbėjo, kad Ž. buvo užsiminęs tik apie medžioklę, dėl to atsisakė liudyti. Tada ji pajuto spaudimą, kad turi liudyti prieš Ž., nors sakė, kad tikrai nenori liudyti ir neliudys. Ji kreipėsi pagalbos į mokyklos socialinę pedagogę ir į psichologę dėl patiriamo emocinio spaudimo iš mokinės tėvo P. J.. Per 25 darbo metus ji neturėjo tokio bendravimo su tėvais. Ji dirba su mokiniais, o jai kiekvieną minutę, siunčiama, kaip leidžiamas laikas su vaikais. Jai tai yra sunkiai priimtina, nes jos savaitgaliai ir vakarai yra skirti šeimai. Tačiau jai buvo be sustojimo siuntinėjama P. J. kiekvienas praleistas laikas su dukra, ką veikia. Taip pat nesutapdavo pateikiama informacija, mama rašo, kad nebus mokinės dėl tokios ir tokios priežasties, bet taip pat gauna tėvo žinutę gelbėkit, pagalbos dukrai ar kažkas tokio, kad neišleidžiama dukra į mokyklą. Mama, neatvykus mokiniui į mokyklą, turi parašyti žinutę, nes rašėsi į dienyną. Mama iš anksto praneša, kad bus dantukų operacija, o iš tėčio sulaukia žinutę, kad jo dėka buvo išgelbėtas vaikas, kad jo dėka gavo tą operaciją. Ji ir kviečiama į teismą dabar manė, kad ją kviečia liudyti B. mama. Dėl patiriamo P. J. spaudimo ji kreipėsi visur ir į mokyklos administracijos atstovus, į vadovą, į pavaduotojus, į psichologę, į socialinę darbuotoją, todėl, kad ir vakarais dirbdama mokykloje, sulaukdavo jo vizito į klasę. Ji turėjo įtarimą, kad ją įrašinėja, filmuoja, jautėsi labai nesaugiai. Jai buvo sukelta tokia įtampa, kad prašė pagalbos, kad jai leistų dirbti pamokas be tėvų dalyvavimo, t. y., kad nestovėtų prie durų, nesibarškintų, neitų bet kada į pamokas. Karta jai važiuojant į darbą, mašina buvo užstatyta, negalėjo parkuotis prie mokyklos ir žino, kad tai žinojo mokyklos vadovas. Tik, kai buvo parašyta charakteristika, ji buvo visokioms spalvoms nuspalvinta, ką galėjo sakyti tiesą, ką netiesą. Ji prašė mokyklos vadovų, kad, jeigu kitą kartą ateis P. J., kad jai leistų išsikviesti psichologę arba socialinę darbuotoją, kad kartu dalyvautų ir neištraukinėtų informacijos iš jos, nes ji jautėsi tikrai pažeista ir psichologiškai prispausta, jai sukelta įtampą. Pirmą kartą gyvenime jautėsi įtampoje, nes ji dirba su vaikais ir nėra specialistė šeimos problemų sprendime. Šeimyninės problemos visą laiką sukelia įtampą, ne jos kompetencijoje žinoti, kaip gyveno ankščiau, kokius jie turėjo santykius. Jai svarbu, kad vaikas ateina į mokyklą, kad pasiruošęs, kad yra laimingas, kad užduotis atliktos ir tokios turėtų būti jos žinios, o ne kaip leisti savaitgalius ir kur ji turi važiuoti su vaikais tėčio pageidavimu. Nesupranta, kodėl turi skaityti visas žinutes ir jai siunčia žinutes, kaip mergaitė operacijos metu yra ruošiama ir kaip yra filmuojama po operacijos. P. J. rašo, kad čia norėjo „sušikti“ reikalą, kaip yra psichologiškai pažeista mama. Tokia informacija eina iš tėčio. Mama absoliučiai nieko nepasakoja apie buvusį gyvenimą. Vienintelį kartą ji, kai mokėsi Ž., skambino, kai negalėjo dalyvauti susirinkime, verkė ir sakė, kad jaučiasi psichologiškai spaudžiama namuose. Prašė, kad kreiptųsi į mokyklos psichologę ir po to nuopuolio buvo mokinys užrašytas psichologinei konsultacijai.

Ekspertė psichiatrė Ž. V., atlikusi nepilnamečių nukentėjusiųjų Ž. N. ir D. N. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tvirtina savo išvadas, duotas ekspertizės metu. Ekspertizei buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. informacija iš vaiko teisių apsaugos skyriaus, labai išsami buvo pateikta informacija iš (duomenys neskelbtini) krizių centro, iš mokymosi įstaigų, medicininė dokumentacija, taip pat bendravo su pačiais nukentėjusiaisiais. Visą informaciją, kurią turėjo, viską įvertino. Abiem vaikams buvo konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą, kurios susijusios su byloje tiriama veika, t. y. tiriamais įtariamojo P. J. veiksmais, tos reakcijos į stresą pasireiškė tuo, kad kalbantis apie byloje tiriamus įvykius atsigamina ta savijauta, tos emocijos, kurios buvo patirtos ankščiau. Tiek vienas, tiek kitas nuketėjusysis įvardino, kad iki šiol jie jaučiasi nesaugūs. Konkrečiai su Ž. bendraujant buvo stebėti akių tikai. Tikas nebuvo fiksuotas kažkur, kaip sutrikimas, bet tai rodo, kad vyrauja emocinis fonas, kažkokia įtampa, nerimas, baimė. Tiek bendraujant su ja, tiek bendraujant su jos kolege, jos analizavo, kokios buvo emocines reakcijas bendraujant pas ją, kokios buvo bendraujant su kolege. Visa tai įvertinus ir buvo konstatuotas tas sutrikimas. Analizuojant visą bylos medžiagą ir bendraujant su nukentėjusiaisiais nerado kažkokių kitų svarbių įvykių, kurie galėjo įtakoti tokią berniukų būseną, nes eina kalba ne apie vienkartinį smurtą, bet apie tą smurtą, kuris buvo labai ilgalaikis. Dėl Ž. išvados gali pakomentuoti, kad dėl tokio ilgalaikio smurto jo ir šeimos narių atžvilgiu, patiriamos baimės dėl gyvybės, nesaugumo jausmo, jo emocinė būsena palaipsniui blogėjo, augo nepasitikėjimas savimi, kaltės jausmai, prastėjo akademiniai pasiekimai. Buvo gretinti duomenys iš mokyklų. Tai buvo stebima, kad akademiniai dalykai pradėjo gerėti gyvenant be įtariamojo. Tiriamasis iki šiol bijojo sutikti įtariamąjį, to pasėkoje susiformavo jautri, uždara, padidinto nerimastingumo, pasitenkinimo ieškanti referentinė grupė, tačiau nuolat gyvenanti baimėje asmenybė. O kalbant apie D. situaciją, tai vėl gi, jo savijauta, akademiniai pasiekimai pradėjo gerėti gyvenat be įtariamojo. Jo savivertė taip pat žemėjo, ji ir psichologė išsiaiškino, kad jis turėjo autosuicidinių minčių, buvo kilusios mintys nusižudyti, kadangi jautėsi bejėgiškas negalėjo apginti mamos, brolio nuo smurto. Tokia susiformavo žemos savivertės ir pasitenkinimo ieškanti referentinė grupė, bei nuolat gyvenanti baimėje asmenybė. Nebuvo nustatyta kitų svarbių, reikšmingų gyvenimo įvykių, kurie būtų stipriau paveikę nukentėjusiųjų psichikos būseną, jų savijautą, negu minėtas ilgalaikis smurtas. Žinojo, kad P. J. nebuvo biologinis vaikų tėvas, bet ekspertizės metu nenustatė, kad žinia, jog P. J. nėra biologinis tėvas galėjo sukelti traumą. Jos su kolege atskirai bendravo su abiem tiriamaisiais. Kabutėse cituojami autentiški vaikų pasisakymai, kad nepakeisti žodžių, būtent taip, kaip jie sako. Tai tikrai nevienkartinis veiksmas, tai besitęsiantys ilgą laiką buvo veiksmai. Kai yra kažkokie smurtiniai veiksmai, kurie tęsiasi labai ilgą laiką, kartais labai sunku įvertinti, kuris iš tų veiksmų labiausiai sutraumavo, ar labiausiai paveikė, nes jie visi kaupėsi ir kaupėsi. Ž. jai įvardino, kad buvo pastovūs grasinimai ir fiziniai veiksmai. Kai paprašė jo nurodyti, kokį įvykį jis labiausiai prisimena ir išskirtų, tai jis išskyrė tą įvykį, kai jį bandė išmesti pro langą, bet mama jį apgynė ir nustūmė P. J. į kitą kampą. Jam šitai labai įsirėžė ir brolis D. daugiau kalbėjo apie tai, kad 9 klasėje prasidėjo psichologinis smurtas ir tada sumažėjo fizinio smurto. Jį P. J. žemindavo, vadindavo aborto liekana, tai sakė, aš po to taip ir galvodavau apie save. Tas psichologinis smurtas, žeminimas, sukelia didesnę traumą, nes kažkokie fiziniai, sužeidimai laikui bėgant sugyja, o žodžiai turbūt lieka visam laikui, jų nėra kaip atsikratyti, pamiršti. Taip pat jis sakė, kad sukildavo pyktis, kad jis negali nieko pakeisti ir toliau turi gyventi su P. J. ir liūdnas labai dažnai jausdavosi, stengdavosi būti nepastebėtas, užsidarydavo kambaryje, klausydavosi muzikos, ir buvo suicidinės mintys aplankiusios. Jis irgi prisiminė tą įvykį, kad brolį ketino per langą išmesti, taip pat labai buvo užsifiksavęs, kai žiemą buvo atvažiavęs P. J., pasiimti B., ir buvo jį ir brolį užsipuolęs, einančius pas psichologę. Tada, kaip supranta, jie ateidinėjo į (duomenys neskelbtini) krizių centrą, tada jis buvo labai įšsigandęs. Ji tikrai nepastebėjo kitų psichikos sveikatos sutrikimų. Klausimas apie fantazavimą ir melavimą, tai yra psichologo kompetencija, kiek prisimena, nebuvo nustatytas fantazavimas ir melavimas, ir šiaip ekspertizės metu, kai ekspertizę atlieka nukentėjusiesiems, tai joms reikšmingiau, ką jie kalba ekspertizės metu, ką yra kalbėję apklausos metu, o įtariamojo pateikti duomenys ir prielaidos tikrai nėra labai reikšmingos. Daugiau jokių psichinių sutrikimų nukentėjusiesiems nenustatė. Abiem buvo rekomendacija dėl ilgalaikės psichologinės pagalbos, tiek Ž., tiek D.. Sunku iš anksto numatyti, kiek laiko reikės pagalbos, nes tai priklauso nuo žmogaus asmenybės struktūros, nuo amžiaus, tas reagavimas į stresą, gebėjimą susitvarkyti su neigiamomis emocijos irgi skiriasi. Vertinant iš perspektyvos tikėtina, kad Ž. ilgesnės psichologinės pagalbos reikėtų, poreikis ilgesnį laiką ją tęsti, bet tai sunku iš anksto numatyti, kiek pagalbos reikės, o pasekmės atsiliepia vyresniam gyvenimui, gebėjimas užmegzti santykius, susitvarkyti su kažkokiomis stresinėmis situacijomis. Kadangi sveikatos sutrikdymas tęsėsi ilgiau nei 10 dienų, tuo ir buvo nustatyta, kad atitinka sveikatos sutrikdymo kriterijus. Sutrikdymo kriterijai tokie, kokius mes turėjome tai dienai ir kokias matėme pasekmes, kokios atsispindi toje būsenoje. Galbūt tas smurtas nepaliko ir pasimiršo ir toliau ramiai gyvena, neturi jokių nusiskundimų ir jaučiais visiškai gerai. Jeigu kalbant apie D., jis išsakė, kad turėjo suicidinių minčių, tai ekspertizės metu jis tų suicidinių minčių jau nebeturėjo, o vertinti, ar ateityje jų galėtų atsirasti, tai turbūt viskas priklauso nuo gyvenimo aplinkybių. Jeigu jis patektų į kokią situaciją, kur grėstų pavojus jo sveikatai, gyvybei, tarkim smurtinės situacijos kartotųsi, tai tikėtina, kad suicidinės mintys galėtų ir sugrįžti. Nukentėjusiųjų savijauta priklauso nuo daugelio aplinkybių ir nuo gaunamos pagalbos, jeigu žmogus gautų pagalbą tai galbūt ir tų suicidinių minčių nebeiškiltų. Vaikai atliekant ekspertizę buvo atviri. Vaikai dėl pokyčių džiaugiasi, bet dar svarbus momentas, kas liečia akademinius pasiekimus. D. įvardino, kad jį mušdavo už pažymius, pvz., jeigu gaudavo 8, jis galvodavo, jeigu daugiau pasimokytų jo nebemuštų. Tikėtina, kad tas įtakos turėjo, kad tas smurtas buvo dėl nepakankamai gerų pažymių. Ji galvoja, kad vaikų pažymiai pagerėjo dėl to, kad nebebuvo įtampos, baimės, nes tu nežinai, kada tas smurtas vėl kartosis. Gal dėl pagerėjusios savijautos, tie pažymiai pagerėjo. Jeigu gerėja pažymiai, yra užmezgami emociniai santykiai su draugais, atsiranda papildoma veikla, kurioje žmogus save realizuoja, tai ir rodo, kad būsena gerėja, neiškyla kažkokių adaptacinių sunkumų. Viskas priklauso nuo pagalbos, nuo to, kiek pavyko įveikti tas vaikystės traumas. Jeigu jas pavyksta įveikti pilnai, tai galbūt labai didelių sunkumų neiškyla, bet vėlgi, jeigu žmogus patyrė ilgalaikį smurtą ir toliau jis pagalbos negavo, tai tikėtina, kiek galėjo pats įveikti, tiek įveikė, bet klausimas, kiek dar liko neįveikta. Jeigu kažkokių sunkumų neiškyla, tai žmogus gali gyventi visiškai pilnavertį gyvenimą, bet labai sunku prognozuoti situacijas, jeigu tarkim, iškilo kažkokios situacijos, kurios reikšmingai sutrikdo tą savijautą, galbūt tada ir atsigamina tos vaikystės traumos, jeigu susiduriama su panašiomis situacijomis. Tarkim psichologinis smurtas, žeminimas, patiriamas kažkoks spaudimas, patyčios, tai tikėtina, kad vėl viskas atsigamina. Tada tokios traumos turi labai reikšmingos įtakos. Pragyventi be kažkokių sudėtingų situaciją, mano, kad neįmanoma. Kiekvienas žmogus vėliau ar ankščiau susiduria su kažkokiomis stresinėmis situacijomis, bet viskas turbūt priklauso nuo to, kiek jis turi pajėgumų įveikti tą situaciją. Viskas priklauso nuo pačios žmogaus asmenybės, kiek jis pasiduoda tai pagalbai ir kiek jam pavyksta su tuo susitvarkyti. Jeigu žmogus susirgo depresija ir jam depresija tęsiasi metus laiko, jisai niekur nesikreipia, po to supranta, kad nebėra kitos išeities kaip tik kreiptis pas specialistus ir pradėjus gydytis sakome, kad tiek laiko, kiek jūs blogai jautėtės, tai mažiausiai tiek laiko jums reikės gydytis, bus reikalinga pagalba, ir analogiškai, kad jeigu kalbant apie 10 metų, tai apie 10 m. gali reikėti pagalbos. Nėra tokio laiko kriterijaus, kad būtų galima įvertinti, nes tai priklauso ir nuo žmogaus struktūros ir nuo visų kitų gyvenimo aplinkybių jeigu baigiasi smurtas, nepatiria stiprių sukrėtimų, tikėtina, kad sveikimas ir traumų įveikimas įvyksta greičiau. Atsižvelgiant į apžiūrą, kadangi Ž. mažesnio amžiaus, jam dar sunkiau suprasti ilgalaikio smurto pasekmes ir būtent dėl to ta pagalba būtų reikalinga žymiai ilgesnį laiką. Atsižvelgiant į kolegės išvadą, kad analizuojant jo suvokimą apie fizinį smurtą nustatyta, kad jis pagal amžių dar nėra pajėgus suprasti byloje nagrinėjimų dalykų esmės, t. y. jis galėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų pobūdį, t. y., kas yra mušimas, kad mušimas sukelia skausmą, kad už tai yra baudžiama, tačiau jis negalėjo pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės. Tame tarpe ir žalos padarymo ir aktyviau priešintis tiems veiksmams negalėjo ir dėl amžiaus ir dėl šių veiksmų esmės nesupratimo ir dėl santykių su įtariamuoju ypatumų bei emocinės būsenos. Jis buvo priklausomas nuo įtariamojo. Gyvendamas kartu jis nuolat jautė nesaugumą, baimę ir t. t. Jam aktyviau priešintis trukdė ir pasyvi jam reikšmingų suaugusiųjų padėtis. Jis nurodė, kad mama žinojo apie tuos veiksmus ir taip pat jį apgindavo. Taip pat nurodė, kad apie savo patirtis buvo papasakojęs mokytojai tai atrodo, jeigu vyksta smurtas ir tu kažkam papasakoji, bet nuo to niekas nesikeičia, tai atrodo, kad nėra prasmės tos pagalbos kreiptis, nes niekas tavęs vis tiek negina. Tai tie išgyvenimai įvairūs, ir akademiniai pasiekimai blogėjo ir nepasitikėjimas savimi auga, ir kaltė, ir emociniai pokyčiai, t. y. ir tas jautrumas, ir uždarumas ir padidintas nerimas, visi kiti simptomai, kurie gali dėl to reikštis. Atrodo situacija be išeities, kai tu patiri smurtą, kai bandai ieškoti pagalbos, bet tai yra neveiksminga ir tau toliau tenka taip gyventi. D., kaip ir minėjo, kad įtariamasis neleisdavo pasakoti apie tai, kas vyksta, sakydavo nenešk šiukšlių iš namų, tai tu papasakoti niekam negali, belieka susitaikyti su tuo kas vyksta, kažkaip iškentėti ir išgyventi arba tikėtis, kad kada nors smurtas pasibaigs. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad vaikams gyvenamosios vietos pakeitimas iš vienos vietos, kur jie patyrė smurtą į kitą vietą, kur galbūt atrodo, kad mažesnis gyvenamasis plotis, bet to smurto nebėra, tai esminės įtakos neturėjo, kad blogėtų jų savijauta dėl to, kad jie pakeitė gyvenamąją vietą ir atsidūrė kitame mieste. Be abejo, vykstantis baudžiamasis procesas ir toliau traumuoja vaikus, nes ir ekspertizės metu matėsi, kad yra tas traumavimas nors jau buvo ir kažkiek laiko praėję. Jie įtariamojo bijo, jaučiais nesaugiai dėl to psicho traumuojančio veiksnio buvo nerekomenduojama vaikams dalyvauti teisminio nagrinėjimo metu. Gavusi papildomą medicininį dokumentą ir juo susipažinusi, paaiškino, kad jeigu ir buvo Ž. N. nustatytas kažkoks raidos sutrikimas, bet vėliau nebuvo fiksuota tokių duomenų, šiuo atveju ta ekspertinė išvada tikrai nesikeičia. Išanalizavus įrašą, ten nurodyta, kad nuo keturių mėnesių Ž. diagnozuotas judesio raidos sutrikimas, skirta reabilitacija ir tas irašas buvo jam buvo 8 mėnesiai su trupučiu. Diagnozė yra įrašyta žodžiais, bet nėra nurodytas kodas, paprastai visos ligos yra koduojamos pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, gali tik spėti, kad greičiausiai pilnas pavadinimas turėtų būti specifinis raidos sutrikimas, kuris koduojamas F82, tam tikras neurologinio vystymosi nebrandumas, kadangi buvo taikyta reabilitacija, tikriausiai pagerėjo, ir todėl daugiau nebuvo tokių duomenų apie raidą, jos sutrikimą ar sulėtėjimą, nukirpimus nuo normos. Ž. N. ekspertizės akto išvados papildomai pateiktas dokumentas nekeistų.

Vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. B., atlikusi nepilnamečių nukentėjusiųjų D. N. ir Ž. N. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad savo išvadas šioje byloje tvirtina. Dėl D. N. parodymų patikimumo jai nekilo jokių abejonių, jo emocinė būsena atitinka pasakojimo turinį, jo intelektas atitinka jo statistinį amžių, protinį išsivystymą, žinias ir jokių sutrikimų jam nenustatyta. Psichologiniu požiūriu jos tiki jo parodymais, nes jokių aplinkybių nenustatyta, kad turėtų netikėti jo parodymais. Kitų asmenų poveikis jo parodymams nustatytas nebuvo. D. N. ekspertizės akte žodžiai, užfiksuoti kabutėse, yra D. N. žodžiai. Kai D. N. pasakojo aplinkybes, jo emocija buvo dvejopa, dviem etapais, kai D. pasakojo apie patėvio patirtą smurtą, jis atrodė liūdnas, susigraudina, eigoje pradeda ašaroti, bet kai kalba su byla nesusijusiomis temomis jis atsipalaiduoja, dingsta įtampa, kai apie save, apie mokyklą, apie savo planus yra stebimos kitos emocijos, o kai kalba apie bylai reikšmingas aplinkybes, tada vyrauja nerimas, įtampa, baimė, liūdesys. Ekspertizės metu D. N. pasakojo neigiamai apie kaltinamąjį, jis pasakojo, kai pradėjo kartu gyventi, būdamas pradinukas ir tada pradėjo matyti ir jausti smurtą, matyti tai aplinkoje, jis kalba apie tai neigiamai. Emocinis smurtas nėra vien tik tai ką mes patys patiriame, emocinis smurtas yra tai ką mes matome artimoje aplinkoje, tai veikia bet kuriuo atveju, tiek tiesiogiai patiriamas, tiek matomas smurtas, tai veikia vienareikšmiškai emociškai. D. paveikė vienareikšmiškai, nes kai jis sako kai matė mamą skriaudžiamą, matė skriaudžiamus gyvūnus (tuos kuriuos jie laikė, jis kalba apie šunį ir katę), tai emociškai jį veikė neigiamai. Iš ekspertizės išvados matyti, kad dėl ilgalaikio patiriamo smurto, užsitęsusio smurto, D. N. rekomenduota tęstinę psichologinę prevenciją. Šiai dienai jam jau 17 metų, kai viskas prasidėjo jis buvo pradinukas, tai yra ne vienkartinis, bet ilgalaikėje pasekmėje, tuo labiau, kad ekspertizės atlikimo metu jis vis dar patiria baimę, vis dar bijo. Kiek tęsis rekomenduojama pagalba, tai apstraktus klausimas, paprastai ilgalaikio smurto pasekmės yra ilgai besitęsiančios, tai priklauso labai nuo daugelio faktų, ta pagalba gali tęstis metus, penkerius, visą gyvenimą, tai priklausys kaip šis jaunas žmogus tvarkysis psichologinėje intervencijoje, sunku atsakyti. Paprastai ilgalaikio smurto pasekmės atsiliepia ateityje, asmenybei, žmogaus pasitikėjimui, bendravimui su kitais žmonėmis ir labai plačiose sferose, labai priklausys kaip jis išmoks ir gebės tvarkytis psichologiškai. Ž. N., atsižvelgiant į jam būdingas amžiaus ir pažintinės veiklos, individualius psichologinius ypatumus, protinį išsivystymą galėjo ir gali suprasti konkrečia byloje aptariamo įvykio aplinkybes, įsiminti bei duoti apie tai parodymus. Padidintas fantazavimas, padidintas įtaigumas bei kitų asmenų poveikis Ž. N. nenustatytas. Jo emocijose išlieka įtariamojo baimė, jis kalbėdamas apie bylą, bylai reikšmingas aplinkybes jaudinasi, nerimauja, atsiranda toks krapštymasis, pas jį ypač padažnėja akių tikai, tos emocijos rodo, kad atitinka pasakojimo turinį, o kai kalbi su juo apie jį patį, apie mokyklą, apie jo laisvalaikį, tai jis nusišypso, atsipalaiduoja, tikai sumažėja, palaiko aktyviai pokalbį ir visa tai rodo kad jo emocijos atitinka pasakojimo turinį. Kitų asmenų poveikis Ž. N. parodymams nebuvo nustatytas. Emociškai labiausiai jį stipriai, intensyviai palietę buvo kai jis kalba apie įtariamojo smurtą, kai jis pasakoja apie tai, kai jį ketino, norėjo, sakė, kad išmes pro langą, kai paėmė jį už rankos, pritempė prie to lango tai jis vertina kaip labai traumuojančią aplinkybę emociškai, jis labai bijojo. Dėl kokių priežasčių vaikai Ž. D. nesakė niekam, kad patyrė ilgalaikį smurtą, juos įtariamasis gąsdino, jie buvo laikomi nuolatinėje baimėje, nes jeigu tu kažkam pasisakysi, tai tau bus labai blogai. Ž. buvo pasisakęs mokytojoms R., G., kas jų šeimoje dedasi, mokytojos niekam nepranešė ir pakomentavo, kad greičiau jie išsiskirtų. Vaikai gyveno nuolatinėje baimėje, buvo gąsdinami. Bent jau D. yra minėjęs, kad jis gavo dar daugiau, todėl jie bijojo, buvo nuolatinėje baimėje, tuo labiau, kad buvo smurtaujama ne tik prieš juos, bet ir prieš mamą. Mama matė, jai buvo pasakyta, bet mama irgi buvo bejėgiškoje pozicijoje ir vaikams padėjo teik kiek galėjo, bet kai pasisakau kaip vaikas ir man niekas nepadeda, trečią kartą greičiausiai aš jau niekam nebesakysiu. Tos psichologinės pasekmės bus Ž., bet priklausomai kaip jis tvarkysis su pasekmėmis, intervencija yra ilgalaikė, sunku atsakyti kiek laiko ji turėtų tęstis Ž., bet tiesiog ilgalaikio smurto pasekmės yra ilgalaikės, bet kuriuo atveju jos tikrai bus.

Ekspertė psichologė D. B. papildomai paaiškino, kad visos diagnozės yra gydytojo psichiatro eksperto kompetencija, su atsiųsta medžiaga yra susipažinusi, tai yra judesio raidos sutrikimas, kuris jos pateiktos išvados visiškai neįtakoja, savo išvadą tvirtina, o ta diagnozė neturėtų įtakos pateiktai ekspertizės išvadai.

Liudytoja L. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis P. J. yra jos pusbrolis. S. ir P. kartu ji matydavo retai, iki poros kartų per metus, dažniausiai P. tėvų namuose. Apie santykius žinoma, kad jie buvo kartu gal 10 metų, turi vaiką B. kartu ir gyvena bute (duomenys neskelbtini). Su jais gyvena kiti S. vaikai, tai Ž., D., P. J. vaikas yra tik B., jo dukra. Kiek atsimena, kai susitikdavo (duomenys neskelbtini) atrodė labai gražu, kad P. S. sūnus priėmė kaip tėvas, D. buvo didesnis, Ž. buvo labai mažas, jai atrodė jų labai gražus santykis. D. pribėgdavo prie jo, P. vaikus apkabindavo, paglostydavo, jai atrodė, kad buvo šiltas santykis tarp jų. Su S. yra tekę bendrauti, šiek tiek kalbėdavo, nebuvo tarp jų gilus santykis. Niekada nebuvo girdėjusi, kad P. J. smurtauja prieš vaikus. Ne tik, kad žodžiais nebuvo girdėjusi, bet ir iš veiksmų pačių nesimatė, nes ji galvoja, kad vaikai, prieš kuriuos fiziškai smurtaujama, elgtųsi kitaip, kadangi dirba ligoninėje, yra mačiusi kokie vaikai būna, šiuo atveju nematė, kad būtų kažkas tokio. Matė tik tiek, kad buvo šiltas santykis. Su abiem vaikais buvo šiltas santykis, matydavo apsikabinimus. Šunį pas P. tėvus, būdavo smagu su šuniu pažaisti, ar pats P. atvažiuodavo, ar artimieji, tai šuo būdavo laimingas. Pati turi šunį ir mato kaip šuo reaguoja į žmones, kurie pikti. Tas šuo nebuvo piktas, užguitas, jai atrodo, kad buvo linksmas, prieidavo, kad smurtautų prieš šunį nematė, kad jį spardytų ir negirdėjo. Kodėl S. išvažiavo, paliko P., išvyko į kitą miestą, sunku atsakyti, atsimena tai įvyko po šventės, kai bendravo su visa šeima ir su pačia S., tada jie gerai sutarė. Per šventę, 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo gimtadienis, krikštynos buvo didelė šventė, ji per tą šventę matė gražius santykius, jai buvo įprasta ir ji nematė, kad kažkas būtų blogai. Jai atrodo, kad čia bandymas sukurti kažkokias bylas, pasisavinti kažkokius pinigus, nes kiek matė kokie santykiai buvo ir ką dabar girdi, jai kažkaip neatitinka realybės. Jai atrodo toks klastojimas santykių, melagingi faktai, mano tai yra pasipelnymas, tai nebuvo konfliktai, tai buvo planuotas įvykis, S. dienoraščiuose tai yra suplanuota ir veikta kryptingai. Apie dienoraščius girdėjo iš šeimos ir iš artimųjų, kad S. lyg tai buvo rašiusi dienoraštį. Kai vaikai D. ir Ž. kreipdavosi į J., pradžioje vadino P., bet po to vadino tėvu, jai atrodė labai miela, kad jie vadina P. tėvu. Nepastebėjo, kad P. J. išskirtų vaikus, nes P. su S. susilaukė bendro vaiko B., bet jis šiltai elgėsi ne tik su B., bet ir su vaikais D. ir Ž., mano nebuvo didelio išskyrimo. Niekada nėra girdėjusi, kad vaikus P. vestųsi į medžioklę, apie tai neklausė ir to nežino. Ji yra buvusi (duomenys neskelbtini) g. S. ir P. bute, kai jie gyveno kaip šeima. Būdama jų namuose nepastebėjo vaikų nerimo, baimės, negalėjo to įtarti, jai vaikai atrodė lengvai bendraujantys, atrodė šiek tiek iš S. kažkaip ūmumo, bet jie visiškai normaliai, šiltai bendravo ir su ja ir su kitais, yra mačiusi kaip atrodo nerimaujantys, užguiti ar patiriantys smurtą vaikai, tokių vaikų yra mačiusi darbe ir čia negalėtų palyginti to. Vaikus Ž. ir D. visa šeima, giminė priėmė šiltai, smagiai laiką leisdavo, ir jos tėvai ir P. tėvai visi priėmė. P. J. į S. N. kreipdavosi S., S., kai ji būdavo emociškai sujaudinta, bet jis gražiai kreipdavosi, vadindavo S.. Kažkokių pykčių tarp jų nematė.

Liudytoja K. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad P. J. pažįsta labai senai, bendrauja su jo tėvais. P. buvo auginamas ir auklėjamas darnioje šeimoje, buvo mylimas, nepriklausomai, kad P. augino patėvis. Kuomet P. pradėjo gyventi su S. N., ji turėjo du vaikus D. ir Ž.. Kai atvažiavo pas tėvus, Ž. buvo dar kūdikis. P. auklėjo vaikus, augino kaip savus, mylėjo, paskui gimė B., su ja yra labai didelis ryšys. Visus vaikus mylėjo, nei vieno neišskyrė. P. dažnai važiuodavo su berniukais į mišką, mėgo būti gamtoje, matydavo kaip atvažiuodavo į kaimą, važinėdavo dviračiais visa šeima, užsukdavo pasišnekučiuoti pas juos, kartais susitikdavo per šventes. Šią šeimą (duomenys neskelbtini) matydavo ir savaitgaliais, P. beveik kas dieną atvažiuodavo, S. dirbo (duomenys neskelbtini), todėl dažnai matydavo juos. Jai atrodė, kad P. su berniukais bendrauja kaip su savais vaikais. Žiemą pasnigus, važiuodavo į mišką maitinti žvėrelių. P. J. turėjo šunį pas tėvelius, šuo kaip šuo, prižiūrimas, neteko matyti niekada, kad būtų spardomas šuo. Nėra mačiusi, kad vaikai patirtų stresą, smurtą, niekada neįtarė, kad būtų skriaudžiami ar išskiriami. P. augino vaikus kaip savo ir auklėjo juos kaip tėvas. S. jai niekada nesiskundė, kad ji ar vaikai patiria smurtą, ji su ja artima nebuvo, pasikalbėdavo gražiai, maloniai, bet ji nėra nieko panašaus sakiusi. Labiausiai įsiminė, kai šventė jubiliejų 2021 metais, vaikai buvo ir S. ir B. buvo, visų nuostabai po šventės sužinojo, kad S. išvyko gyventi pas savo buvusį vyrą.

Liudytoja I. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su P. J. sieja kaimynystės santykiai, ji yra P. J. tėvų kaimynė. P. šeimą tikrai dažnai matydavo, gyvena arti jo tėvų. Kol Ž. buvo mažas, rečiau matė, bet po to jau labai dažnai. Ją labai stebino, kad mažasis niekada nebūdavo arti mamos jis dažniausiai būdavo šalia P.. Vasarą įsikibęs į P., o S. laikydavosi atstumo. S. niekada neprisileido arti žmonių, buvo savotiška moteris. Paskui atsirado B., ji paaugusi ateidavo į jų kiemą į batutą, jos vaikai su jų vaikais susitikdavo, batute šokinėdavo, atlydėjus į batutą vaikus yra ir S., bet dažniausiai vaikus atlydėdavo P.. Kaip šeimą juos matydavo apie 2 kartus į dieną. P. visada būdavo su berniukais, o kai buvo antra mašina nupirkta, tada S. atvažiuodavo atskirai su mergaite. Vasarą jie pasistatė šiltnamį, augino daržoves, atvažiuodavo į sodybą visi tvarkytis. Iš šono jų santykiai kartais stebindavo, kad atvažiuodavo atskiromis mašinomis, P. su berniukais, S. su dukra. Būdavo kavą geria, bendraudavo normaliai, tik S. laikydavosi atstumo nuo kitų žmonių ir nuo P. laikydavosi, jai atrodė, kad S. šaltoko būdo. S. nerodė moteriškų jausmų. Yra girdėjusi per gimtadienį, kad Ž. P. tėčiu vadino, o didysis atrodo irgi tėčiu vadino. Nėra pastebėjusi, kad P. J. panaudotų fizinį smurtą, jeigu jis būtų naudojęs smurtą prieš vaikus, jie jo šalintųsi. Yra tekę kalbėtis su berniukais, kai nieko šalia nebuvo, P. nebuvo ir vaikai neminėjo apie jokį smurtą jų atžvilgiu. P. su S. elgėsi džentelmeniškai, visada praleisdavo, ranką paduodavo, nematė, negirdėjo ne balso pakelto.

Liudytoja L. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra vaikų darželio mokytoja. P. J. pas ją į grupę vedė Ž. N.. Ž. auklėtoja buvo 2 metus tikrai, gal šiek tiek daugiau. Kai Ž. lankė darželį visada ateidavo mama S., paskui ji pristatė P. J.. Ji parašė prašymą, kad jam būtų galima pasiimti Ž., kadangi jis ne vaiko tėtis. Vaikas laukdavo kol ateis tėtis pasiimti, klausdavo P., kur eisime, kur važiuosime, ateidavo visada gražiai, tvarkingai. Jis mažai kalbėjo, kalba sunkiai vystėsi, jis tada buvo apie 5 metų. Ž. gyrėsi, kad su tėčiu buvo medžioklėje. Jos, kaip mokytojai jam sakė, kad negalima šaudyti, jis atsakė, kad medžioklė nėra žudymas. Kai bendravo su šeima, neturėjo jokių nusiskundimų ar nemalonumų. Į šventes ateidavo abu tėvai, yra buvę ir po vieną ateidavo ir abudu. Jai nėra tekę matyt, kad biologinis vaiko tėvas pasiimtų vaiką iš darželio. Nematė ir neįtarė apie smurtą šeimoje, jei jis patirtų smurtą, jis nenorėtų ir nelauktų tiek P. ir S.. Kai Ž. lankė grupę, jis turėjo brolį, o paskui, kai gimė B., apie pusmetį dar lankė darželį ir išėjo į kitą.

Liudytojas D. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jo brolis P., jo požiūriu, augino vaikus Ž., D. kaip savo biologinius, šeima atrodė darniai. P. atsiveždavo vaikus ir su S. visada kartu atvažiuodavo. P. daug laiko leido su vaikais, vykdavo tiek į (duomenys neskelbtini) sodybą, tiek pas tėvus. Su juo mėgo žaisti krepšinį D., kažko neigiamo nebuvo įžvelgęs. Su D. susitikdavo ne tik pas tėvus, bet ir prasilenkdavo gimnazijoje. D. lankė pradinę mokyklą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nes tuo metu jis gyveno pas senelius, S. tėvus. Kad būtų kažkokie dalykai, kad vaikai jaustų fizinį ar psichologinį smurtą nepastebėjo, kalbėdavo su jais, klausė kaip jiems sekasi mokykloje ir panašiai. Vaikus matydavo tikrai dažnai, tėvų namuose, sodyboje lankydavosi šeima kelis kartus per savaitę. Per tiek laiko būtų pastebėjęs ar fizines, ar psichologines traumas kažkokias, nieko nebuvo pastebėta. Vaikai su P. dažnai vykdavo į medžioklę, kai būdavo galimybė su vaikais važiuodavo, ypatingai Ž. mėgo, dalindavosi įspūdžiais. D. turėjo asmeninę medžioklinę uniformą, ar Ž. turėjo nepamena. Kad vaikai būtų per prievartą vežami į medžioklę tikrai ne, jie dalindavosi įspūdžiais. S. niekada jam neužsiminė apie patiriamą netinkamą elgesį. Paskutinį kartą šeimą kartu matė 2021 metais per tėčio gimtadienį rugpjūčio 19 d. Per tą šventę jam nekilo jokių neigiamų įtarimų, per šventę kalbėjo su D. apie krepšinį, sakė, kad su P. treniruojasi, P. įvardijo kaip tėtį. Vaikai vadino P. tėčiu, Ž. net nežinojo kaip kitaip P. vadinti, nes jis užaugo ant P. rankų, tas santykis buvo visiškai toks kaip tarp tėčio ir sūnaus. Jis buvo 7 metų kai sužinojo, kad biologinis tėtis yra ne P., tada matėsi iš veido, kad vaiko galvoje kažkas vyksta. Kai jis sužinojo, kad N. yra jo tėtis, sakydavo, kad važiuoja pas D. tėtį. Niekada nematė, kad būtų smurtaujama prieš šunį ar kitus gyvūnus. P. rado šuniuką miške, parsinėše ir juo rūpinosi. Šuo neitų pas žmogų, kuris yra piktas ar skriaudikas. Fidže rūpinosi P., aiškiai jautėsi, kad Fidžė norėjo būti prie P.. P. labai protingas, rūpestingas, nori išsaugoti glaudų ryšį su visa šeima, jis valingas žmogus, jeigu reiks keltis anksti, ar nemiegoti naktį, jis visada tai padarys ir gana šiltas, kas liečia tiek vaikus, tiek šeimą. Šiltas ryšys yra tarp brolių. Buvo laikas kai gyveno kartu su P., visada santykiai buvo pakankamai geri, santykiai nėra pasikeitę, viskas atrodo į teigiamą pusę, o po išsiskyrimo su S. atsirado dar glaudesnis ryšys. P. ir S. santykius ir bendravimą matydavo švenčių metu, atvykus pas tėvus į svečius. Susitikimo metu nebūdavo jų šeimoje barnių, konfliktų, ginčų nėra matęs nei tarp P. su S., nei su vaikais.

Liudytojas J. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra P. J. brolis. S. pažysta nuo tada, kai Ž. buvo mažas, P. buvo įsimylėjęs S., elgėsi su ja pagarbiai, automobilio dureles atidarydavo, buvo gražu žiūrėti. Bendravo nuo pat pradžių su šeima, P. berniukus augino kaip savo vaikus, daugiau P. matydavo su vaikais nei pačią S.. Vaikai džiaugdavosi, Ž. kaip saulės spindulėlis visada su šypsena, santykiai buvo gražūs iki tos dienos 2021 metais, kada paskutinį kartą atšventė tėvo jubiliejų ir sužinojo po kelių dienų, kad S. su visais vaikais išvyko pas kitą vyrą. S. pažįsta ir kaip darbdavys, ji dirbo jo vadovaujamoje kompanijoje, ji linkusi sutirštinti spalvas, jeigu jai pasakydavai, kad padaryta klaida, ji iškart sakydavo kad ji skriaudžiama, paliko įspūdį, kad žmogus yra tobulas, neklystantis. Su šeima susitikdavo visur, bet dažniausiai užsukdavo pas tėvus, taip pat per šventes, per gimtadienius. S. niekada nesiskundė dėl P. elgesio, todėl ir buvo šokas, nes viskas buvo gražu ir subyrėjo kaip kortų kaladė. P. dažnai važiuodavo su vaikais į medžioklę, berniukai apsirengdavo kamufliažine apranga, neatrodė, kad vaikai per prievartą būtų vežami į medžioklę, vien tai kai jie degančiomis akimis pasakoja apie tai, kokį gyvūną matė, ragą rado ir panašiai. D. ir Ž. P. vadino tėčiu, nebuvo matyti, kad tai tartų per prievartą. Kai S. dirbo jo vadovaujamoje įmonėje atvažiuodavo P. jos apginti dėl dalykų, kurių net nebuvo, ji tiesiog prifantazavo, kad yra skriaudžiama. Su D. ir Ž. jam asmeniškai bendrauti nedalyvaujant P. ir S. tikrai yra tekę. Berniukai niekada jam nepasakojo, kad juos skriaudžia, jeigu vaiką skriaustų, tai matytųsi iškart. Jam niekada neatrodė, kad vaikai nelaimingi, tokių požymių nebuvo matyti, visada džiaugdavosi, o Ž. visada su šypsena, aplamai laimingas vaikas. Fidžė šuo, P. su šuniu elgėsi gražiai, šuo daugiausia būdavo pas tėvus, jis rūpinosi tuo šuniuku, daugiau net negu jis. Jie turėjo dar vieną šunį, tai P. rado jį, priglaudė, P. mylėjo gyvūnus ir niekuomet jų nėra skriaudęs.

Liudytoja S. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra D. ir Ž. N. močiutė. Nurodė, kad jos santykiai su anūkais yra artimi, jiems kaip seneliams teko Ž. ir D. ilgiau ar trumpiau pagloboti, kai tėvai, jauni žmonės išvyko į užsienį užsidirbti. Iširus dukros S. santuokai, jų ryšys dar labiau sustiprėjo. D. jį vedė į darželį (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti mokyklą. Paskui atėjo į jo gyvenimą sesutė B., kad būtų pilna šeima, mama pasiėmė D. pas save, jam baigus antrą klasę. Taip P. J. tapo berniukams patėviu. Išsivežus D., jų ryšys išvis nutrūko. Kai S. sakydavo, kad norėtų atvažiuoti, ji sakydavo ne, aš užsiėmusi, pavargusi, na o paklausus kaip D. sakydavo na juk atvažiuosim. Nerimavo labai, bet natūralu, buvo maža B. dar, ji tikrai buvo užsiėmus, galvojo tikrai pavargusi, praeis keletą mėnesių ir praeis. Buvo vaikų atostogos, atvažiavo ir D. liko pas juos. Juos šokiravo jo elgesys iš linksmo, besišypsančio, neužsičiaupiančio vaiko, jis pagalvę apsikabinęs tylus kampe. Jo klausinėjo kas jam, jis sakė neklausinėkit nieko, aš jums negaliu pasakot. Jie nematė jų šeimos gyvenimo, pagal vaikų pasakojimus, jų išgyvenimus, vėliau juos pasiekė šiurpinančios istorijos. Natūralu, kad berniukai norėjo to žmogaus, kuris atstotų tėvą, nes su biologiniu tėvu ryšio neturėjo, nes jis užsienyje buvo. Vaikai greit pajuto patėvio diktatūrą, spaudimą, jis jiems kėlė baimę, stresą. Patėvis nuolat namie gėrė, vaikai turėjo laikytis ypatingos tylos, vaikai buvo vadinami atsilikėliais, debilais, aborto liekanomis. Nebūdavo įsiūčiui ribų, jis grasindavo, lauždavo rankas, spausdavo riešus, sakydavo jiems, kad šiukšlių iš namų nešti negalit, todėl buvo draudžiama vaikams turėt draugų, buvo į lauką sunku išeiti, kad nepasidalintų informacija. Kai paskambindavo dukrai, aišku ji vėl ir vėl užsiėmusi, negalėdavo kalbėti, o pasirodo, kaip vėliau sužinojo, kiekvienas skambutis buvo sekamas, stebimas patėvio ir jis rodydavo akimis, rankomis pokalbio turinį, nes pokalbiai būdavo labai trumpi, vaikai sakydavo taip, ne, nežinau, viskas gerai. Jautėsi J. labai galingu namuose. Leido sau tyčiotis, žeminti vaikus, filmuodamas juos, kad paskui galėtų juos pabauginti, mamą, kaip jis iš jos išsityčiodavo, sukiodavo sau pirštų prie smilkinio, vaikų akivaizdoje vadindavo mamą debile, žertva asilo akim, ką su tokia debile kalbėti, nuolatiniai grasinimai, kaip uždarys ją į psichuškę, kaip ji vaikų neaugins, kaip niekas ja netikės, kai ji pati norės išskristi iš 5 aukšto, kaip ją nušaus, pakas, kad niekas jos neieškos, nes kam ji tokia įdomi. Labai dukra mylėjo savo namus, puoselėjo, kai sienose pelėsis atsirado ji pati darė remontą, o jis tyčiojasi, jis filmavo ją, ir, paėmęs grandiklį, vaikų akyse sakydavo kokius čia papus palikai, grandikliu vaikų akivaizdoje puolė ją. Bausdavo už bet ką. Vaikus, jeigu namų darbus ne taip padarei, lėkštę neišsiplovei, bausmės, jos buvo fizinės, tampydavo už rankų, tampydavo už pečių, į sieną trankydavo, spirdavo į užpakalį. Jo buvo pasismaginimas toks. Kai jis parklupdė mamą ant grindų, laužė jai rankas ir sakė žiūrėkit jūsų mama skuduras yra, paskui kai dukra paprašė, kad pakalbėk tu su savo dukra iš pirmos santuokos dėl higienos, nes ji leidžia vandenį, o rankšluostis sausas, jis demonstratyviai sėdėdamas su dukra liepė jai atsiklaupti ir jų atsiprašyti, vaikai papasakojo. 2021 metais buvo jos gimtadienis, ryte atvažiavo su vaikais pas juos, ji sakė, kad nebeįmanoma namuose, kad namie tragedija, kad ji su vaikais išvažiuoja į (duomenys neskelbtini). Palikus mažuosius vaikus, išvyko į (duomenys neskelbtini), susirinkti būtiniausius daiktus, paliko savo išpuoselėtus namus. Kai pas juos paliko Ž., jis sakė, žinot juk mane J. vos per langą iš 5 aukšto vos neišmetė. Sakė, įėjęs į kambarį, paėmė jam už plaukų, paėmęs nutempė prie lango, sakė, dėl tokio nuopisos ilgai kalėjime nesėdėsiu. Vaikas pasakoja, visas virpa, apkabino jį, o veidelis taip trūkčioja, nu baimė psichologinė juos nuolat lydėjo, toks Ž. ir D. buvo. D. vėliau jai atsivėrė, pasakojo kaip jis jautėsi beviltiškas namuose, gyvendamas vien baimėje, sakė kaip ryte atsibundu ir klausaus, laukiu mamos balso, ar visi gyvi. Tiek sako buvo beviltiška, mama stengėsi, buvo policija iškvietusi, aišku laiku negavo tos pagalbos, sako iš mokyklos nenorėjo eiti namo, ji kaustė baimė, grižinėji ir galvoji kas geriau dabar, ar būt užmuštam J., ar dabar pulti po mašina ir viską užbaigti. Paskui sako kiek sykių dėjau koją, bet aš nežinau kas mane sustabdydavo, sako grįžtu namo, vėl pasitinka išpuoliai, tu debilas, tu tukšli, tu nevykėlis, tu nemoki valgyti, aš sako vėl noriu pradingti. Užsidedu ausines, nieko nenoriu girdėti, sukasi į galvą mintys eit į viršų ir pasikart. Jis tai pasakojo, o ji sėdėjo ir kaukė. Kai jis buvo atvažiavęs, kai dar visi kartu gyveno, ryte eina jis į vonią, pamatė, kad jo šlaunys, blauzdos su mėlynėmis. Į klausimą iš kur mėlynės, vienos buvo nugeltonavusios, kitos šviežios, D. pasimetė iškarto, sako ai čia iš sporto, ai taip gavosi ir, kad daugiau neklausinėtų. Vaikai papasakojo, kad P. J. spardydavo katinėlį, kurį laikė namuose, mesdavo į duris, į balkono sieną, išmesdavo tą katinėlį. Greitai tą katinėlį išnešė giminaičiams, būtų užmušęs jį. Apie turimą medžioklinį šunį pasakojo vaikai, kad užsidengdavo akis, nes negalėdavo žiūrėti kaip jis tą šunį spardo, dresuoja taip, kad šeimininkas turi būti vienas, apykaklė elektrošoko uždėta pulteliu valdoma, kad nelotų. Begaliniai išpuoliai, terorai, ką ten kalbėti apie tuos, taip jie jam svetimi vaikai, bet, kad ir savo tą dukrelę, kai ji ima verkti, o jisai purto ją. Dabar aišku, vaikai yra namuose su mama, savam rate, jų namuose apie J. nekalbama ir jo vardas neminimas. Kiek reikės laiko kol vaikai pajus tą streso išėjimą, kokia jų bus ateitis, juk jie kurs savo santykius, turės savo šeimas, bet jie prisimins, bet tie vaizdai iškils, kaip jie buvo trankomi, stumdomi. Jai nesuvokiama, kad žmogus gali būti toks manipuliatorius, kad jis turi tokią kaukę, vienoks yra visuomenėje, visai kitoks namuose. Galutinis atsivėrimas įvyko tada, kai vaikai išsikėlė į (duomenys neskelbtini). Dabar ir su vaikais, ir su dukterimi bendrauja labai artimai. Jų bendravimas vėl grįžo, jie laisvi tokie, jie apsikabina, D. skambina, va grįžau iš treniruočių, Ž. vėl sako, va babyte treniruotėje pasisekė, jie linksmi, visai kitokie.

Liudytoja D. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji buvusi P. J. sutuoktinė, kartu nebegyvena nuo 2010 metų. Su J. gyveno 3 metus, iki santuokos dar 5 metus ir dar 2 metus pažinojo vienas kitą. Šeima jų buvo tokia, du jos vaikai, ji ir J.. Prieš susituokiant ji pastojo, po to gyveno kartu jau keturiese, trys vaikai ir jie abu. P. santykiai su jos vaikais, kai vaikai buvo maži, sūnui buvo 3 metukai, dukrai 5 metai, visokie būdavo, kartais labai geras, kartais labai žiaurus. Jis naudojo ir psichologinį ir fizinį smurtą. Yra buvę, kai dukrai tempė už ausų, taip, kad auskarą beveik išplėšė, sūnui trenkė antausį, kad jis iki šiol negirdi didelių dažnių. Vaiką mušė kabeliu, vaikas maudavosi tris kelnes, buvo kai nešvarias kojines sukišdavo vaikui į burną. Kieme vaikui numovė kelnes ir kelnaites ir pliku užpakaliu liepė užkilti į namo 9 aukštą. Po šių atvejų sūnus buvo pradėjęs šlapintis į kelnes, nes už bausmę būdavo uždarytas į spintą. Buvo, kai vaikams nukrito nuodegos, pradegino sintetinį kilimą, tai jis liepė vaikams laikyti degtukus iki kol pradės degti pirštai. P. J. prieš ją vartojo smurtą, yra nuosprendis jam už tai. Buvo labai didelis psichologinis smurtas, jis juos gąsdindavo, vadindavo negražiais žodžiais. Kai atsirado telefone kameros, jis filmuodavo, jai grasindavo, kad ji neaugins nei vieno vaiko, kai vyko skyrybos grasino užmušti. Ji tikrai bijojo, prie namo buvo kamera, kad prižiūrės mašinas, visada galvojo, kad yra sekimas. Prieš smurtinį įvykį važiavo į Panevėžį, grįžtant grasino atidaryti dureles, išmesti ją iš automobilio. Jis jai trenkdavo ne į veidą, o į paširdžius, sakydavo, kad jis nedurnas. (Duomenys neskelbtini), pas jo tetą, kai grįžo namo, jis puolė ją girtas, jo teta ir jo mama bandė jį nuraminti, ryte jos su juo elgėsi normaliai, o ji verkė, jos sakė, kad tai nieko tokio, o jai atrodė nenormalu. Jo namuose yra buvę, kad kai iki kol atvažiuos iki jo tėvų, viskas jam būdavo blogai, aiškino, kad stora, karvė po gimdymo, išlipus iš mašinos dar rėkė, iki tol kol pradėdavo verkti, ji perėjo į kitą gatvės pusę, atėjo J. ir ją ramino. Apie P. ir S. gyvenimą žino iš savo dukros A. J., kurią išleisdavo pas S. ir P.. A. buvo pasakojusi, kad buvo konfliktas, kai pasakojo daugiau kaip pas juos, na kai jų jau skyrybos vyko, pradėjo daugiau pasakoti, kad tėtis vienas gyvena, kad Ž. ir D. pasakojo kaip tie vaikai kenčia, kad sesuo mažoji irzli yra, kad vaikas įtemptas, kad tėvo bijo ir klauso, išsigąsta jo. Iš tų įvykių, kad mokykloje problemos, kad vaikams atliekamos ekspertizės, kad tėtis prašydavo S. rašyti žinutes, A. pripažino, kad S. buvo manipuliuojama tomis žinutėmis, kad S. pakenkti. P. J. jau būdamas studentas turėjo polinkį išgerti. Kai gėrė ją iš namų buvo išvaręs. Kartu gyvenant ji matė kaip jis girtas sudaužė stiklą nuomotame bute (duomenys neskelbtini), nevaldomas pykčio kriauklę sudaužė, mėgdavo pasilikti po darbo išgerti. Jis buvo daug kartų baustas daug už vairavimą girto, sakydavo užmušiu žmones, ką reikės daryti su tais žmonėm. Pirtyje gerdavo su draugais, ne tik alkoholio, bet jis prieš gimstant dukrai buvo perėjęs dirbti kitur, jam nelabai sekėsi ten dirbti ir buvo su nervais sudėtinga susitvarkyti, verkdavo, numetė daug svorio, ėjo pas psichiatrą, vartojo stiprius vaistus. Pradžioje pirko pagal receptą, paskui pirko be recepto, buvo kad pusę metų negėrė ir nerūkė, pagerėjus situacijai vėl atsinaujino tie dalykai. Ji yra atvežusi vaiką, jis buvo išgėręs ir vaiką perdavė S., tada ji prie prekybcentrio buvo su mergaite ir jai paliko A.. Jie turėjo katytę, kartą katei padarius ne ten kur reikia, J. sviedė vaikams matant katiną į sieną, kojytes išsiskiedęs skrido tas katinas. Ji sutiko ateiti paliudyti šioje byloje dėl vaikų, todėl, kad vaikai patys savęs neapgins, šitas žmogus moka save pateikti ir psichologiškai spaudžia vaikus, jeigu suaugęs pasimeti ir nebežinai kiek atleisti, kiek ne, vaikai nebesupranta, nes kažkam tai tėtis, kažkam mama. Buvo metas kai ji neapgynė savo vaikų, dėl to jai labai gaila, norėjo iš jo išeiti, jis vėl susigražindavo ją, nusprendė vėl sukurti šeimą, tada pasidarė dar blogiau, jis sakydavo kad kur tu dingsi su trimis vaikais. Buvo ir finansiniai dalykai. Tuo metu ji negalėjo filmuoti, nes buvo prieš daug metų ir nebuvo garso sistemos, vaikų teisių, dabar jau yra kitaip. Dabar rūpinamės vaikais ir rūpinamės teisingumu.

2021 m. rugsėjo 9 d. S. N. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos nukentėjusiosios S. N. nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji nuo 2011 metų gyveno kartu su P. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 metų prasidėjo nesutarimai. P. J. ją įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, stumdė, prieš ją naudojo fizinį smurtą užlauždamas rankas ir parklupdydamas ant kelių, spjaudė, sakė, kad ji yra skuduras. Dėl šio įvykio buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą. Kreipdavosi į ją ,,nuopisa“, gąsdino, kad padarys ją psichiniu ligoniu. Jis tai darydavo ir matant nepilnamečiams vaikams D. N., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), B. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ž., jos vaiką iš pirmosios santuokos, vadindavo ,,nutukusiu aferistu“, vaikas verkdavo, o P. J. filmuodavo ir gąsdino, kad įkels vaizdo įrašą į Youtube kanalą ir visi juoksis. Taip pat Ž. grasino išlaužyti rankas ir išmesti per buto langą. Neapsikentusi tokio gyvenimo, ji 2021-08-27 mažuosius vaikus paliko pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) rajone ir kartu su D. susirinko daiktus ir pabėgo į (duomenys neskelbtini). 2021-09-01 ji pastebėjo, kad P. J. daug kartų važinėjo (duomenys neskelbtini) gatve, jos ieškodamas vaikščiojo po aplinkinių namų kiemus. P. J. nuo 2021-09-01 rašo jai daugybę žinučių, pastoviai skambinėja klausdamas jos, kodėl jis neprisiskambina dukrai B., kodėl B. nekelia ragelio, kodėl ji nepaskambino jam ir kaip tėvui nepalinkėjo labos nakties. P. J. pastoviai rašinėja nepagrįstus skundus Vaikų teisių apsaugos tarnybai. Nuteikinėja vaikus prieš ją. Dar gali paminėti, kad P. J. ne kartą yra žodžiu grasinęs ją nušauti, pakasti bei yra puolęs statybiniu grandikliu. Ji ir jos vaikai nesijaučia saugūs, todėl prašo policijos patraukti atsakomybėn P. J. dėl jos ir vaikų nuolatinio terorizavimo (1 t., b. l. 1-3).

Iš 2021 m. rugsėjo 17 d. S. N. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2021 m. laikotarpiu nuo gegužės iki birželio mėnesio galo, tikslios datos nurodyti negali, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis P. J., su kuriuo kartu gyveno apie 10 metų, naudojo fizinį smurtą jos sūnaus iš pirmos santuokos Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. Ž. N. sėdint prie kompiuterio P. J. jį suimdavo rankomis už plaukų, už jų tempdavo atgal ir su visa jėga paleisdavo į priekį, ko pasėkoje Ž. N. nugriūdavo, tai darydamas P. J. sakydavo, kad sumūrys jį į sieną. Tokiais savo veiksmais P. J. jos sūnui Ž. N. sukėlė fizinį skausmą. P. J. taip elgdavosi su Ž. N. ne mažiau 2-3 kartus per savaitę. Prašo nubausti P. J. įstatymų nustatyta tvarka dėl tokio jo elgesio (1 t., b. l. 21-25).

Iš 2022-12-22 - 2022-12-28 nukentėjusiosios S. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji S. N. parodė, kad jai P. J. sakydamas, kad nepasakoti kas vyksta namuose, rankų riešus yra spaudęs ne mažiau dešimties atskirų kartų, parodydama bute vietas, kuriose spaudė, tai yra virtuvėje, buto koridoriuje prie buto durų, prie balkono durų. S. N. paaiškina, kad rankų riešus P. J. spausdavo ir automobilyje vykstant į (duomenys neskelbtini), spausdavo tos rankos riešą, kuri P. J. pagal jo buvimo vietą buvo patogesnėje vietoje. Po to nukentėjusioji S. N. svetainės kambaryje prie lango, ties radiatoriumi parodė vietą, paaiškindama, kad čia tupėjo P. J., o ji nuo jo buvo ne didesniu, nei pusantro metro atstumu, prie sienos dešinėje ir parodė vietą (paaiškindama, kad įvykio metu kambaryje buvo daromas remontas ir dabar esančios lovos jame nebuvo), kai P. J. užsimojęs statybiniu grandikliu artėjo grasindamas. Po to nukentėjusioji paaiškino, kad ji bėgo nuo grasinančio P. J. ir svetainės tarpduryje pamatė stovinčią dukrą B. bei šalia jos sūnų Ž., parodė vietą kur vaikai stovėjo. Taip pat paaiškino, kad įvykio metu namuose buvo sūnus D., jei teisingai atsimena, tuo metu buvo savo kambaryje. Nukentėjusioji S. N. parodė, kad ji yra mačiusi buto koridoriuje ir parodė vietą, kurioje P. J. purtė už pečių D. N.. Po to D. kambaryje parodė vietą prie sienos dešinėje žiūrint į langą nuo durų, paaiškindama, kad anksčiau čia buvo pastatyta lova ir joje sėdint D., P. J. primindavo, kad jis neišeis į lauką, neturės draugų, kad neišneštų iš namų kas juose vyksta. Po to buto koridoriuje parodė vietą, kurioje P. J. spaudė D. riešus, kad šis niekam nesakytų apie tai, ką P. J. daro. Po to parodė Ž. kambaryje vietą -lovą, paaiškindama, kad įvykio metu toje vietoje stovėjo kita lova ir į ją P. J. stumdamas Ž. N. į petį, įstumdavo jį į lovą, bei nurodo, kad iš šio kambario Ž. P. J. temdavo už ausies, plaukų į virtuvę išplauti indų. Po to nukentėjusioji S. N. kambario viduryje parodė grindų vietą, paaiškindama, kad Ž. stovint šioje vietoje P. J. jį stūmė ir nuo stūmimo vaikas atsisėdo ir užpakaliu pačiuožė grindimis į lango pusę. Tada nukentėjusioji parodė tame pačiame kambaryje kėdę prie rašomojo stalo ir paaiškino, kad šioje vietoje kėdėje sėdinčiam Ž. delnu trenkdavo per galvą, taip pat vesdamas į virtuvės kambarį, P. J. Ž. per galvą delnu trenkdavo ir valgant prie stalo, jei šis sriubčiodavo ir virtuvėje prie stalo parodė vietą, kurioje tuo metu sėdėdavo Ž.. Taip pat parodė virtuvėje vietą prie kriauklės, kurioje stovinčiam Ž. delnu trenkdavo per galvą. Paaiškino, kad trenkimas delnu būdavo su garsu. Po to Ž. kambaryje paaiškino, kad Ž. ranką P. J. spausdavo jo kambaryje ir prie buto durų koridoriuje. Tada nukentėjusioji S. N. pasakodama, kad ji būdama virtuvėje išgirdusi Ž. cypimą savo kambaryje ir įbėgusi į jo kambarį, parodė, kad prie rašomojo stalo pamatė stovintį Ž. cypiantį ir šalia jo prie lango P. J., kuris kaire ranka laikė atidaryto lango rankeną, o kita ranka už kažkurios vietos buvo suėmęs Ž., bet dabar ji nepamena už kur ir vaiką tempė link atidaro lango sakydamas, kad ,,dėl tokių nuopisų ilgai nesėdėsiu“. Ji tai matydama griebė Ž. nustūmė link durų. S. N. parodė, kad P. J. vaikų akivaizdoje katiną metė į buto duris, parodė buto durų apatinę dalį, taip pat trankydavo katiną į balkono duris, parodė durų apatinę dalį, balkono atitvarą paaiškindama, kad į jį taip pat trankė katiną (1 t., b. l. 84 - 104).

Iš 2022 m. liepos 1 d. - liepos 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-154/2022 matyti, kad:

- Objektyvių duomenų, kad Ž. N. byloje tiriamų įvykių metu būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu ar buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, trukdančių teisingai suprasti įvykių aplinkybes ir duoti apie jas teisingus parodymus, negauta.

- Ž. N. šiuo metu konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), kurios neturi įtakos suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus.

- Dėl išliekančio psichotraumuojančio ilgalaikio smurto poveikio Ž. N. rekomenduojama tęstinė psichologinė pagalba. Byloje tiriamų įvykių metu Ž. N. emocinėje būsenoje vyravo baimė, nerimas, pyktis, beviltiškumas, liūdesys. psichologiniu požiūriu, Ž. N. nurodomi įtariamojo veiksmai jo atžvilgiu atitinka emocinio smurto kriterijus.

- Ž. N. šiuo metu konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje tiriamais P. J. veiksmais ne tik jo, bet ir brolio D. N. ir mamos S. N. atžvilgiu ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 60-72).

Iš 2022 m. liepos 1 d. - liepos 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-153/2022 matyti, kad:

- D. N. atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, psichikos būseną, jo protinį išsivystymą, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti bei duoti apie tai parodymus.

- D. N. žinios apie fizinį ir psichologinį smurtą byloje tiriamu laikotarpiu kito ir vystėsi atsižvelgiant į jo amžių ir į byloje tiriamų įvykių patirtį nuo paviršutiniškų, ribotų (pradžioje jis turėjo ribotų žinių apie tokių veiksmų pobūdį, bet ne reikšmę) iki pakankamų. Nepaisant turimų žinių, D. N. negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams dėl savo būsenos (fizinis silpnumas, įtariamojo baimė).

- Objektyvių duomenų, kad D. N. byloje tiriamų įvykių metu būtų sirgęs lėtinių psichikos sutrikimu ar buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, trukdančių teisingai suprasti įvykių aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus, negauta.

- D. N. šiuo metu konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), kurios neturi įtakos suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus.

- Dėl išliekančio psichotraumuojančio ilgalaikio smurto poveikio D. N. rekomenduojama tęstinė psichologinė pagalba. Byloje tiriamų įvykių metu D. N. emocinėje būsenoje vyravo baimė, nerimas, pyktis, beviltiškumas, liūdesys. Psichologiniu požiūriu, D. N. nurodomi įtariamojo veiksmai jo atžvilgiu atitinka emocinio smurto kriterijus.

- D. N. šiuo metu konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriamais P. J. veiksmais ne tik jo, bet ir brolio Ž. N. ir mamos S. N. atžvilgiu ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 99 - 112).

2022 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) krizių centro rašte Nr. 1 ,,Dėl vaikus traumuojančios situacijos S. N. šeimoje ir galimo jos persekiojimo“ užfiksuota informacija apie (duomenys neskelbtini) krizių centre gautą informaciją, susijusią su P. J. fiziniu ir psichologiniu smurtu prieš nukentėjusiuosius S. N., Ž.N., D. N. (4 t., b. l. 73 -77).

Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo matyti, kad Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. rugsėjo 15 d. gavo iš S. N. informaciją, jog prieš moters vaikus galimai buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas iš S. N. buvusio sugyventinio P. J.. Moteris teigė, kad iš jos vaikų buvęs sugyventinis nuolat tyčiodavosi, filmuodavo vaikus teigdamas, kad filmuotą medžiagą įkels į internetą, vaikų akivaizdoje spardė kaime kieme augantį savo šunį, sūnui Ž. N. trankydavo galvą, norėjo išmesti per buto langą. Skyriuje pradėtas nagrinėti pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, bus vertinama vaiko situacija ir priimtas sprendimas dėl pagalbos šeimai ir (ar) vaikui vertinimo (1 t., b. l. 30-31).

2021 m. rugsėjo 23 d. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko Ž. N. teisių pažeidimą nurodyta, kad 2021m. rugsėjo 16 d. su vaiku bendrauta jo namuose, vaiko kambaryje. Pokalbio pradžioje vaikas buvo nedrąsus, vis gniaužė rankas. Vaikas pasakojo, kad šiuo metu jis yra laimingas, nes jaučiasi saugiai. Liūdna dėl to, kad jo mokyklos draugai liko gyventi (duomenys neskelbtini), bet čia Ž. teigė, kad jaučiasi geriau. Ž. pasakojo, kad jį patėvis P. J., gyvenant (duomenys neskelbtini) stumdydavo, rėkdavo, mušdavo per galvą, tampydavo už plaukų, trankydavo per nugarą, paimdavo už sprando ir spausdavo prie stalo arba stumdavo į sieną. Vaikas pasakojo, kad jam darant namų darbus, patėvis jį filmuodavo, tyčiodavosi, jei nesisekdavo skaityti ar atlikti kitus namų darbus. Patėvis filmuodamas teikdavo, kad tą filmuotą medžiagą įkels į internetinę erdvę, kad kiti išsityčiotų. P. J. į Ž. kambarį pasikviesdavo sesę B. jai liepdavo tyčiotis iš brolio. Vaikas pasakojo, kad jei blogai atlikdavo namų darbus, patėvis P. J. pradėdavo ant vaiko rėkti, šaukdavo, kad sulaužys rankas ir išmes pro buto langą. Taip pat vaikas pasakojo, kad patėvis jį nuolat vadindavo ,,storas rasistas, nevykusi kiaulė, giminės gėda, kaip ir tavo motina“. Ž. pasakojo, kad patėvis grasino ,,mesiu tave į sieną, kad numirtum“. Vaikas pasakojo, kad kai išgirsdavo mama, kad jis verkia, ji užstodavo Ž.. Vaiko teigimu, kai mama išvarydavo patėvį į kitą kambarį, tada mama irgi išeidavo į kitą kambarį, uždarydavo duris, bet vaikas vis tiek girdėdavo, kaip jie pykstasi. Ž. papasakojo, kad patėvis labai keikdavosi. Patėvis, kaip teigia vaikas mušdavo ir vyresnį brolį D., bet kai brolis 6 klasėje pradėjo sportuoti, tada patėvis nebepuldavo ant D.. Ž. pasakojo, kad patėvis mušdavo mamą, ne kartą grasino, kad ją nušaus ir visus vaikus. Vaikas pasakojo, kad patėvis bandė mamai kirsti su sienų grandykle. Vaikas teigė, kad buvo kambaryje, kai išgirdo mamą šaukiant, išbėgo visi vaikai į koridorių, o patėvis puolė ant mamos su grandykle. Mama liepė greitai vaikams bėgti į laiptinę ir tada ji pati išbėgo į laiptinę. Vaikas pasakojo, kad mokykloje lankėsi pas psichologę. Apie patirtus įvykius niekam nepasakojo, nes bijojo dėl mamos, savo, brolio, sesės gyvybių. Pokalbio metu vaikas verkė, teigė, kad jam būdavo labai baisu, o dabar gyvenant pas savo tėtį jis jaučiasi saugus (5 t., b. l. 181-190).

2022 m. sausio 17 d. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko (Ž. N.) situacijos vertinimo anketoje Nr. 9VSV-60 užfiksuoti duomenys apie mažamečio nukentėjusiojo Ž. N. papasakotus 2022 m. sausio 6 d. patirtus P. J. grasinimus (,,dabar tu atsakysi už savo melagingus parodymus ir atsisėsi į kalėjimą“), einant į psichologinę konsultaciją (duomenys neskelbtini) krizių centre ( 7 t., b. l. 9-20).

2021 m. rugsėjo 23 d. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko D. N. teisių pažeidimą nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. su vaiku bendrauta jo gyvenamojoje vietoje. D. pasakojo, kad šiuo metu jaučiasi gerai, jaučiasi saugus, kai kartu gyvena jo tėtis. Vaikas pasakojo, kad su patėviu P. J. gyveno nuo trečios klasės. Vaikas pasakojo, kad nuo tada patėvis jį mušdavo. Trankydavo per galvą, nugarą, pešdavo plaukus. Jei padarydavo klaidą darydamas namų darbus, patėvis trenkdavo į stalą kumščiu ir rėkdavo. Mama išgirdusi, kad patėvis šaukia, arba, kai išgirsdavo, kad jis verkia, ateidavo į kambarį, išvarydavo iš kambario patėvį ir nebeleisdavo skriausti. D. pasakojo, kad patėvis jį skriaudė iki 6 klasės. 6 klasėje jis pradėjo lankyti tinklinį, sportuoti namuose, nuo tada patėvis jo nebeskriausdavo. D. pasakojo, kad patėvis dažnai būdavo girtas. Girtas jis šaukdavo ant visų, mušdavo mamą, gąsdindavo, kad visus nušaus, pakas. Mama važiuodavo jam pirkti alkoholio, kad prisigertų iki tiek, kad užmigtų, nes tada namuose būdavo ramybė. Vaikas pasakojo, kad patėvis labai nesutarė su broliu Ž.. Patėvis dažnai pykdavo ant Ž., mušdavo, tampydavo už plaukų, filmuodavo ir juokdavosi, jei kas Ž. nepasisekdavo. Ž. bijojo pasilikti namuose, kai būdavo patėvis. D. pasakojo, kad patėvis dažnai nenuspėjamai jiems trenkdavo iš kumščio į paširdžius. Vieną kartą patėvis žiūrėjo krepšinį labai pasigarsinęs televizorių, kitame kambaryje žaidė B. ir Ž.. tada patėvis įlėkė į tą kambarį, pradėjo rėkti ant sesės ir brolio, kad patylėtų. Vaikas pasakojo, kad į namus ne kartą buvo kviesta policija. Vieną kartą patėvis mamai laužė rankas, vaikai labai išsigando, nes mama verkė ir prašė pagalbos. kitą kartą patėvis ant mamos puolė su sienų grandikliu. D. pasakojo, kad tuo metu visi vaikai buvo savo kambariuose. Jie išgirdo, kaip rėkia, verkia mama, tada išbėgo į koridorių ir pamatė, kaip patėvis su sienų grandikliu puola ant mamos. Mama liepė vaikams greitai išbėgti į laiptinę ir pati išbėgo. Mama kvietė policiją, bet kol atvyko policija, patėvis jau buvo išbėgęs iš namų. D. pasakojo, kad patėvis jo ir brolio Ž. neleisdavo važiuoti pas tėtį. Neleisdavo eiti į lauką, sakydavo, kad ,,mes pradėsime gerti ir rūkyti“. O gyvendami čia jie gali išeiti į lauką su broliu. Eina į aikštelę pasivaikščioti, pažaisti. Vaikas teigė, kad ,,mūsų laukas būdavo pas patėvį sodyboje padėti dirbti“. Vaikas pasakojo, kai gaudavo jis ir jo brolis pinigų iš senelių, patėvis liepdavo susimokėti už kompiuterinius žaidimus. D. pasakojo, kad patėvis mamą vadina ,,nuopisa, šliundra, kekšė, kad nušaus, pakas“. Taip jis mamą vadindavo ir girdint kitiems žmonėms. Patėvis sakydavo ,,N. šeima- dalbajobai ir dalbajobų giminės“. Vaikas pasakojo, kad kai jau patėvis sužinojo, kad jie su mama išsikraustys iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tada pradėjo kasdien sesei B. sakyti, kad ,,tu nebeturėsi draugų, nebesusitiksi su draugais“. Šiuo metu D. teigė, kad jaučiasi saugus, nors kartais mato, kaip apie buto langus vaikšto jų patėvis. Tada vaikas išsigąsta, nes bijo, kad ko nepadarytų jiems ir mamai. Norėtų visada gyventi su tėčiu nes žino, kad jis juos apsaugos. Pokalbio metu D. verkė, teigė, kad apie esamą situaciją šeimoje, jis niekam nepasakojo, nes bijojo, kad patėvis nenušautų jų ir mamos, nes ne kartą grasino tai padaryti, taip pat bijojo, kad niekas nepradėtų tyčiotis. D. pasakojo, kad yra užblokavęs patėvį, nes jis labai įkyriai skambinėja ir rašinėja net pamokų metu (5 t., b. l. 191-200).

2021 m. rugsėjo 23 d. Telšių apskrities VTAS vyr. specialistės R. S. surašytas vaiko (B. J.) nuomonės išklausymo akte užfiksuota informacija, kad B. J. VTAS specialistei R. S. nurodė: ,,bijau pasakoti, nes bijau, kad sužinos tėtis ir tada vėl puls ant mamos su peiliu“ (5 t., b. l. 179-180).

2021 m. rugsėjo 22 d. Telšių apskrities VTAS rašte Nr. 9SD - 2855 užfiksuota informacija, kad nagrinėjant 2021 m. rugsėjo 15 d. gautą pranešimą Nr. 9VTP-879 dėl bendravimo nesutarimo su vaiku B. J., Skyriuje P. J. emocionaliai kalbėdamas sakė: ,,ką man daryti? Nuvažiuoti ir juos visus iššaudyti?“ (6 t., b. l. 178).

Iš 2022 m. liepos 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis P. J. pateikė 2022 m. birželio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-56, kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 29 d. 11.15 val. į antstolio kontorą atvykęs P. J. pateikė mobilaus ryšio telefoną, kuriame yra vaizdo garso žinutė atsiųsta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 6 d. 14.25. Garso tekstas yra: ,,Mes jau išeinam, myliu bučkis, myliu bučkis, atia“. Paslaugos užsakovas pateikė antstoliui vaizdo garso įrašą, kuris yra atliktas, kaip teigia paslaugos užsakovas jam priklausančiu telefonu. Pokalbis yra tarp mergaitės ir P. J.. Garso tekstas yra : ,,Nu, ką pėškom atėjot. B., ką. Gerai, tuoj pat važiuoju į vaikų teises“. Trukmė 00.28 min. Pateiktame prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo CD diske esančiame garso vaizdo įraše VID_20220106_145049 matyti, kad sniege sumintu takeliu eina paauglys, kuris už rankos vedasi mažametę mergaitę, šiam paaugliui už nugaros eina žemesnio ūgio paauglys. (8 t., b. l. 28- 31; 36-37).

2022 m. gruodžio 5 d. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime Nr. 9SD - 4389 dėl informacijos pateikimo užfiksuoti P. J. teikti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus:

- Skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą reg. 2021-09-01 Nr. 9VTP - 832, pranešime informuojama, kad „P. J. dukros B. mama N. S. kartu su dukra B. J. šeštadienį, t. y. 2021-08-28, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) (adreso nežino) ir jam nesudaro sąlygų bendrauti su dukra, nieko nežino apie savo vaiką, neatsiliepia į skambučius nei vaiko mama, nei dukra. Pareiškėjas teigia, kad dukrą labai myli ir jų santykiai su dukra yra labai geri.“. Gautas pranešimas nagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (reg. 2021-09-06 Nr. 9IGP-1452) priimtas sprendimas užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka) patvirtinančių vaiko teisės (-ių) ir geriausių interesų neužtikrinimo – pranešimo nagrinėjimo metu, vaiko mama sudarė galimybes vaiko tėvui susisiekti telefonu su dukra (2021-09-03), šeštadienį (2021-09-04) vaiko tėvas su dukra praleido kartu laiką nuo 14 val. iki 21 val. Abu tėvai sutarė kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Mama pasižadėjo sudaryti sąlygas tėčiui bendrauti su dukra. Tėvui suteikta informacija, kad jo dukra lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini).

- Skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą reg. 2021-09-14 Nr. 9VTP- 857, pranešime informuojama: „2021-09-08 iš P. J. gautas pranešimas, kad 2021-09-06 11:00 val. buvo susitaręs apžiūrėti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) ir išnuomoti jį savo lėšomis (šalia B. darželis, netoli Ž. mokykla, D. mokykla ir pačios S. N. darbas), apie tai informavo P., bet ji neatvyko ir neatsiliepė. Iš pagarbos nuomotojai butą pranešėjas apžiūrėjo. Butas buvo labai tvarkingas ir šiuolaikiškai suremontuotas. Tada pranešėjas suprato, kad S. visai nerūpi B. savijauta ir jos norai, kad jai visai nereikia jokio buto nuomai ir galimai nebuvo jokio atšaukto išnuomoto buto (pranešėjas informavo, kad jam S. N. buvo pasakiusi, kad šiuo metu gyvena jos buvusio vyro D. N. namuose, kartu su buvusiu vyru, kadangi jos planuojamą nuomotis butą paskutinį vakarą prieš įsikraustant, nuomininkai pernuomavo kažkokiai įmonei, kuri daugiau sumokėjo. P. J. supratęs kokioje sudėtingoje situacijoje yra jo dukra, jos broliai ir mama, pradėjo pats ieškoti nuomojamo buto ir planavo už buto nuomą mokėti savo lėšomis). Pranešėjas informavo, kad S. N. stengiasi blokuoti jo bendravimą su dukra B.. Meluoja jam, vaiko teisių tarnybai. Į prašymą atsiųsti B. darželio auklėtojų numerius, pasakyti, kada pranešėjas gali pasiimti dukrą B. iš darželio, nereaguoja ir neatsako, kol neįsikiša Vaiko teisių specialistai. Auklėtojos numerį atsiuntė ir nors iš darželio pasiimti dukros B. vis tiek neleido, bet leido vakare (2021-09-08) nuo 18 val. susitikti žaidimų aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) muziejaus. Susitikimas buvo labai keistas ir pranešėjas su dukra B. jautėsi, kaip per susitikimą kalėjime. Vos tik B. pradėdavo kalbėti tyliau, jos mama S. stovėdama už 10 metrų pradėdavo šaukti, kad „nesišnibždėkite, tu neturi teisės vaiko nuteikinėti“. Gautas pranešimas nagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (reg. 2021-09-14 Nr. 9IGP-1499) priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją – S. N. ir P. J. nuo 2021-08-28 gyvena skyriumi. 2021-09-14 vertinta vaiko situacija (reg. 2021-09-14 Nr. 9VSV-819). Priimtas sprendimas - nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

- Skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą reg. 2021-09-15 Nr. 9VTP- 879, pranešime informuojama: „Vyras teigia, kad vakar, t. y. 2021-09-14, pasiėmiau B. iš darželio apie 16.30 val. B. slogavo, čiaudėjo, akys buvo stiklinės. Vyras pergyvena dėl dukros sveikatos, jos gyvenimo sąlygų.“ Gautas pranešimas nagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (reg. 2021-09-23 Nr. 9IGP-1537) priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją – vyksta nesutarimas tarp vaiko tėvų dėl bendravimo su mažamete dukra. 2021-09-23 vertinta vaiko situacija (reg. 2021-09-23 Nr. 9VSV-844). Nustatyti apsaugos veiksniai – mama užtikrina saugią aplinką vaikui, rūpinasi dukra. Priimtas sprendimas – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba.

- Skyriuje gautas P. J. prašymas, užregistruotas kaip galimas vaiko teisių pažeidimas reg. 2022-01-06 Nr. 9VTP-23. Prašyme nurodoma, kad dėl to, jog mergaitė su broliais ėjo pėsčiomis nuo namų iki psichologės šaltą dieną ir visų vaikų nosys „varvėjo“, jis prašo B. globą perleisti jam, nes S. N. negali tinkamai pasirūpinti mergaite. 2022-01-17 vertinta vaiko situacija (reg. 2022-01-17 Nr. 9VSV-61). Priimtas sprendimas – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

- Skyriuje gautas P. J. elektroninis laiškas, užregistruotas kaip galimas vaiko teisių pažeidimas reg. 2022-01-28 Nr. 9VTP-83. Pranešime nurodoma, kad 2022-01-21 B. su broliu Ž. N. žaidė virtuvėje ir garsiai patriukšmavo. Į virtuvę atbėgo dėdė D. N. ir piktu veidu bei grėsmingu balsu pradėjo ant B. rėkti dėl triukšmo. Laiške prašoma užtikrinti dukters teisę į saugų gyvenimą bei, kad dėdė D. N. nebegąsdintų jo dukters. Skyriuje gautas P. J. elektroninis laiškas, užregistruotas kaip galimas vaiko teisių pažeidimas reg. 2022-02-01 Nr. 9VTP-98. Pranešime nurodoma, kad P. J. ir B. J. kartu karantinavosi dėl ligos, po ligos abu su B. jautėsi silpnai, mergaitę po karantinavimosi iš jo namų pasiėmė S. N.. 2022-01-31 B. skundėsi P. J., kad 2022-01-29 vakare jai miegoti trukdė Ž. N., nes kambaryje žaidė kompiuteriu ir ekrano šviesa jai švietė. 2022-01-30 mama neleido B. paskambinti tėčiui, 2022-01-31 vakarą, kalbant P. J. telefonu su B., prie telefono pripuolė S. N. ir išjungė jų pokalbį. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, 2022-02-10 užpildyta VSV anketa Nr. 9VSV-151 ir nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį.

- Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) r. PK pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reg. 2022-04-06 Nr. 9VTP-325, kuriame nurodoma, kad kreipėsi P. J., kuris nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021-08-28 iki pat šių dienų įvairiomis dienomis S. N. naudoja įvairaus pobūdžio psichologinį smurtą prieš jų bendrą mažametį vaiką B. J.. P. J. teigimu psichologinis smurtas pasireiškia tuo, kad S. N. neleidžia B. J. su juo kalbėtis telefonu, ant jos pastoviai šaukia, grubiai iš vaiko atima telefoną, ją gąsdina įvairiais dalykais, kai tik duktė nori pakalbėti su tėčiu ar pabūti kartu, prieš vaiką naudoja psichologinį spaudimą, dėl ko B. J. dažnai yra išsigandusi, verkia, bijo savo mamos ir jos sugyventinio D. N.. Bendravimo su mama metu pastebėta, kad mama su dukra bendrauja natūraliai, švelniai. Mergaitė atbėgusi prie mamos glaudėsi, mama kuteno jos padukus. Bendravimo su šeima metu, nepastebėta, kad mergaitė bijotų mamos ar kitų šeimos narių. 2022-04-13 vertinta vaiko situacija (reg. 2022-04-13 Nr. 9VSV-363). Priimtas sprendimas – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

- Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) r. PK pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reg. 2022-05-26 Nr. 9VTP-489. Pranešime nurodoma, kad P. J. atvyko pasiimti savo dukters B. J. iš darželio, vyras paaiškino, kad jam dukra pasakojo, jog 2022-05-21 buvo (duomenys neskelbtini) kaime pas senelius, pas S. N. tėvus K. M. ir S. M.. B. būnant pas senelius, jie ant jos pradėjo šaukti, pradėjo įžeidinėti jos tėvą – P. J., dėl ko B. J. išsigando ir pradėjo verkti. Taip pat P. J. teigimu, tai vyksta jau ne pirmą kartą. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (reg. 2022-05-27 Nr. 9IGP-842) priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją. 2022-05-30 vertinta vaiko situacija (reg. 2022-05-30 Nr. 9VSV-522). Priimtas sprendimas – nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

- Skyriuje gautas P. J. elektroninis laiškas, kuriuo prašoma persiųsti S. N. P. J. tetos (B. krikštatėvių mamos), odontologės ((duomenys neskelbtini) odontologijos klinika, UAB) išaiškinimą, kuris yra laiške, kad mama nebežalotų B. sveikatos gydydama dantukus antibiotikais ir dantukų ,,tvarkymu“ pas ,,trečių šalių lygio specialistus“, kuriems rūpi tik uždarbis, o ne vaiko sveikata ir vaiko baimė ateityje lankytis pas odontologus. Gauta informacija užregistruota kaip galimas vaiko teisių pažeidimas (reg. 2022-08-23 Nr. 9VTP-821.)

- Skyriuje gautas P. J. elektroninis laiškas, užregistruotas kaip galimas vaiko teisių pažeidimas reg. 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 9VTP-850. Pranešime nurodoma, kad P. J. gavo vaizdo žinutę iš dukros B. J., kuri nurodė, kad dabar atsibudo ir nėra mamos, yra tik broliai ir ji labai bijo, kad broliai vėl prieš ją nesmurtautų. 2022 m. rugsėjo 1 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas (reg. 2022-09-02 Nr. 9VSV-1128). Priimtas sprendimas - nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį (7 t., b. l. 27- 36).

Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuoti duomenys apie tai, kad:

- 2021m. rugsėjo 24 d. 15.58 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. 0121000620374, dėl P. J. pranešimo telefonu (duomenys neskelbtini), kad jis visą savaitę negali susisiekti su dukra. Pranešėjo žiniomis mergaitė 6 metų B. J. serga ir yra neprižiūrima arba paliekama su nepilnamečiais. Pranešėjas vyksta į įvykio vietą. (7 t., b. l. 41- 43).

- 2021m. spalio 6 d. 19.19 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. 0121000645767, dėl P. J. pranešimo telefonu (duomenys neskelbtini), kad jam parvežus vaiką iš darželio buvusi sugyventinė S. N. vaiką paėmė labai susijaudinusi, vakar buvo atvejo vadybininkė, mano, kad sugyventinei kažkas atsitiko, nerimauja dėl dukros 6 metų, atvykus sugyventinės nebuvo namuose, nerimauja dėl dukros. Prašo patikrinti ar yra sugyventinė ir prašo informuoti apie dukros saugumą. Įtaria, kad jos sūnus kartu gyvenantis dešimties metų serga covid (7 t., b. l. 44- 46).

- 2022 m. balandžio 1 d. 18.39 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. 0122000190688, dėl P. J. pranešimo telefonu (duomenys neskelbtini), kad smurtas vyksta beveik kiekvieną dieną kai B. yra pas mamytę, t. y. pas S. N. nuo dukrytės išvežimo iš jų namų (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 47-52).

- 2022 m. gegužės 6 d. 14.12 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. 0122000261861, dėl P. J. pranešimo telefonu (duomenys neskelbtini), kad po 2022 m. balandžio 8 d. pranešimo policijai apie fizinį smurtą iš mamos S. N. ir brolių Ž. N. ir D. N. prieš mano dukrytę ir teismo ekspertizės, S. vėl grasino B., gąsdino ją (7 t., b. l. 53- 55).

- 2022 m. gegužės 7 d. 19.19 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. 0122000264518, dėl P. J. pranešimo telefonu (duomenys neskelbtini), kad tarp pranešėjo ir žmonos vyksta teismo procesai, paskirta kardomoji priemonė nesiartinti. Pranešėjas dabar baiminasi dėl dukros 6 metų saugumo, ji galimai palikta pas močiutę S. M.. Močiutė ir mama prieš dukrą ne kartą smurtavo, pranešėjas yra parašęs pareiškimą. Su dukra telefonu negali susisiekti, aiškina, kad dabar mama atvykusi pasiimti dukros ją puls, tardys, nes ši pamatė, kad pranešėjas priglaudė pas save ukrainiečių šeimą (7 t., b. l. 56- 58).

- 2022 m. gegužės 25 d. 13.21 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. 0122000303531, dėl P. J. pranešimo telefonu (duomenys neskelbtini), kad nuvykus pas S. tėvus, S. grubiai metė B. telefoną ant stalo virtuvėje, B. labai išsigando. Po to B. nuėjo į svetainę, kur buvo jos brolis Ž.. Neužilgo į svetainę atėjo „bočius“ (K. M.) ir pradėjo grubiai rėkti ant B.: „tavo tėvas yra šiknius, jis man smirda net per telefoną, tavo močiutė (B. ją labai myli) irgi yra šiknė, kokia ji mokytoja, ji neturi jokio išsilavinimo, aš nuvažiuosiu pas ją ir pasikalbėsiu...“. B. labai išsigando ir pradėjo verkti, o šalia buvęs brolis Ž. šaipėsi iš verkiančios mažos sesutės ir juokėsi. Tada į svetainę atėjo „babytė“ (S. M.) ir pradėjo labai grubiai rėkti ant B.: „tu esi melagė, tu viską meluoji ...“. Ž. toliau šaipėsi. Tuo metu S. viską matė ir girdėjo nes buvo už kelių metrų, bet nieko nesakė ir net nebandė apginti B. nuo smurto. B. labai verkė, jautėsi bejėgiška prie smurtaujančius suaugusius žmones (B. tik šeši metukai). Po įvykio, važiuojant į (duomenys neskelbtini) (į S. dabartinę gyvenamą vietą) B. verkė, bet S. net nepaguodė mažamečio vaiko. Apie šitą įvykį man B. papasakojo pirmadienį (2022.05.23) kai pasiėmė ją iš darželio (7 t., b. l. 59- 63).

- 2022 m. birželio 21 d. 09.25 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. 0122000362505, dėl P. J. pranešimo telefonu (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2022 m. birželio 18 d. apie 15.40 val. jis gavo vaizdo žinutę iš dukros B. J., kurioje ji papasakojo, kad ką tik brolis Ž. N., trenkė jai į pilvo sritį, kad ji labai išsigando, kad ji verkė ir bėgo prašyti pagalbos pas mamą S. N., bet mama uždengė jai burną, kad ji nešauktų. Žinutę dukra atsiuntė būdama WC, buvo labai išsigandusi, kalbėjo pašnibždomis, verkė ir prašė jai paskambinti. Jis žinutės nepamatė iškarto ir dukra vis dar būdama pasislėpusi paskambino jam vaizdo skambučiu pati. Pokalbio metu dukra verkė ir atrodė labai išsigandusi, todėl pirmiausiai bandė nuraminti dukrą, o po to išsiaiškinti kas įvyko ir kodėl brolis jai trenkė. Iš pasakojimo suprato, kad mama atėmė iš brolio telefoną bei uždraudė žaisti su kompiuteriu, kad jis buvo piktas ir dėl to galimai savo pyktį išliejo trenkdamas jo dukrai į saulės rezginį ko pasėkoje dukra negalėjo įkvėpti oro, o mama išsigandusi, kad niekas neišgirstų dukros pagalbos šauksmo uždengė jai burną savo delnu. Dukra dar labiau išsigando, nes ir taip buvo sunku kvėpuoti, o mama dar uždengė burną. Tuomet išsilaisvinusi iš mamos nubėgo į WC ir atsiuntė jam vaizdo žinutę per Viber programėlę, o nesulaukusi jo skambučio pradėjo skambinti man pati. Iš karto į policiją pagalbos nesikreipė kadangi žino jog dukra labai bijo policijos, nes mama ją nuolatos gąsdina su policija ir gydytojais (gąsdina, kad iškvies gydytojus ir jie durs dukrai į pirštą). Vėliau vakare apie 19 val., susiskambino vaizdo skambučiu su dukra dar kartą. Iš pokalbio suprato, kad mama dukrą su broliu tuo metu buvo nusivežusi pas savo draugę į Plungę. Pokalbio metu šalia dukros buvo mama ir brolis, todėl dukra bijojo kalbėti ir akivaizdžiai jam tai rodė ženklais. Jis paprašė jos išeitį į lauką (nuosavo namo kieme). Išėjusi į lauką dukra papasakojo, kad po jų pokalbio (po smurto) mama paėmė iš dukros jos asmeninį telefoną ir peržiūrėjo vaizdo žinutę, kurią jam atsiuntė dukra. Tuomet atėmė dukros asmeninį telefoną bei pakėlė aukštai ant spintos, kad dukra negalėtų jo pasiekti, bei pradėjo barti dukrą kam ji jam perdavė kas įvyko. Dukra labai išsigando, kad nebegalės išsikviesti pagalbos, jeigu vėl prieš ją bus smurtaujama ir pradėjo verkti bei garsiai kviestis pagalbos. Tada mama pradėjo grasinti iškviesti policiją ir medikus, imitavo skambučius policijai ir medikams. Dukra dar labiau išsigando, bet labai bijojo policijos ir medikų, kad jie nedurtų į pirštą (mama taip gąsdina jau ne pirmą kartą), todėl nustojo kviestis pagalbos ir toliau verkė tylomis. Tai jau nebe pirmas smurto atvejis, tokie ar panašūs smurto atvejai kartojasi beveik kas savaitę nuo 2021 m. vasario 27 dienos. Apie nuolatinį smurtą žino ir Telšių vaiko teisių apsaugos tarnyba, o šios tarnybos darbuotojai ne tik dangsto mamos smurtą, bet ir girdint dukrai, patarinėja mamai kaip apriboti dukros bendravimą su juo, kad negalėtų jam pasiskųsti (7 t., b .l. 64-67).

- 2022 m. rugpjūčio 13 d. 13.19 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. 0122000479674, dėl P. J. pranešimo telefonu (duomenys neskelbtini), kad pranešėjo dukra B. J. serga ir vartoja vaistus. Jos mama S. N. dabar su ja galimai išvyko į Naisių festivalį. Pranešėjas mano, kad dukrai taip keliamas pavojus, nes turi būti gydoma ir slaugoma (7 t., b. l. 68- 70).

- 2022 m. rugsėjo 1 d. 19.22 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. 0122000525670, dėl P. J. pranešimo telefonu (duomenys neskelbtini), kad dukrai 7 metai, vaizdo skambučio metu su tėvu dukra verkdama guodėsi, kad yra namuose skriaudžiama, galimai mamos ar vyresnių vaikų, namuose yra trys nepilnamečiai, vyras negali prie jų artintis, turi apribojimą (7 t., b. l. 71- 73).

- 2022 m. rugsėjo 24 d. 20.57 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis Nr. 0122000572241, dėl P. J. pranešimo telefonu (duomenys neskelbtini), kad dabar pranešėjas negali susisiekti su savo dukra 7 metų. 18. 30 val. paskutinį kartą pranešėjas bendravo telefonu su ja, minėjo, kad mama grasina nuolat, gąsdino uždaryti į gydymo įstaigą, smurtauja prieš dukrą. Dar namuose yra 11 metų brolis. Pranešėjas nori, kad pareigūnai nuvyktų į dukros namus. Tėvai yra išsiskyrę (7 t., b. l. 74- 76).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Įgyvendinant Konstitucijos 39 straipsnio ir kitų įstatymų nuostatas, valstybė įsipareigoja teisinėmis priemonėmis ginti nepilnamečius asmenis, taip pat ir nuo jiems artimiausių žmonių nusikalstamo veikimo ar neveikimo. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, o 5 punkte – tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis P. J. ilgą laiko tarpą (septynerius metus), vartodamas prieš nukentėjusiuosius S. N. sūnus - nuo 2014 metų iki 2021 metų mažametį Ž. N., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, o nuo 2019 m. gruodžio 11 d. nepilnametį D. N., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, fizinį ir psichologinį smurtą, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir norėdamas taip veikti, nesunkiai sutrikdė savo šeimos narių Ž. N. ir D. N. psichikos sveikatą. P. J. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose nustatyto nusikaltimo sudėties požymius.

P. J. viso proceso metu neigė jam pareikštus įtarimus ir vėliau kaltinimus dėl sugyventinės S. N. vaikų Ž. N. ir D. N. fizinio ir psichinio gniuždymo, nesunkiai sutrikdant jų sveikatą, neigė kaip nors smurtavęs prieš juos ar taikęs jiems fizines bausmes, tvirtindamas, jog vaikų nemušė, jiems nespyrė, nedaužė per galvą, netampė už ausų, plaukų, jų nestumdė, jų neįžeidinėjo, jokiais būdais nežemino ir negrasino Ž. išmesti pro langą bei negąsdino jo kalėjimu, aiškino, jog auklėjo vaikus, gal jiems atrodė, kad griežtai, todėl, kad ribojo žaidimų kompiuteriu laiką.

Nukentėjusysis D. N. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją vykusios apklausos metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, parodė, kad P. J. jiems neleisdavo jo vadinti P., šeima visada jį turėdavo vadinti tėčiu. Namuose dažnai vykdavo ginčai. P. jam per galvą trenkė daug kartų. Jis dažnai jautėsi nuskriaustas, pažemintas, nevykėlis - kaip P. visada jį vadindavo. Apie tai niekam nieko negalėjo pasakyti, nes patėvis draudė. Patėvis sakydavo, kad jeigu iš namų išneš kokią nors šiukšlę, tada kažką padarys, bet nežino ką. Pirmas fizinio smurto atvejis įvyko tikriausia kai mokėsi 3-oje klasėje, kai persikraustė gyventi pas mamą. Jis kažkaip labai bijodavo, jį apimdavo didelis baimės jausmas ir jis nieko nebedarydavo, sėdėdavo savo kambaryje. Bijodavo, kad prieš jį gali stipriau smurtauti. Ž. yra grasinęs, kad jį išmes per langą. Kai Ž. nesisekdavo matematika, vadindavo nevykėliu, yra matęs, kad P. irgi trenkdavo į stalą arba per pakaušį. Su P. J. namuose nebuvo saugu. Didelė baimė. P. su mama kartais elgdavosi maloniai, o kartais šiurkščiai - kartais net smurtą naudodavo - užlauždavo rankas, eidamas į virtuvę pastumdavo su pečiu. Kai pastūmė su pečiu, sakė brolis, o kai užlaužė rankas, matė pats. Ž. sakė, kad jį pasodins į kalėjimą už melagingus parodymus. Ž. išsigando, pradėjo drebėti-visiškoje baimėje. Fizinį smurtą P. J. naudojo ir kai indų neišsiplauna, kai kambario nesusitvarkydavo. Po patirto smurto jausdavosi sugniuždytas, nusiminęs, būdavo gėda dėl tokio P. J. elgesio.

Analizuojant mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumo problematiką, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais) nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį.

Nukentėjusioji S. N. teismui taip pat tvirtino, kad jos sugyventinis P. J., su kuriuo kartu gyveno apie 10 metų, smurtavo prieš ją ir prieš jos vaikus Ž. ir D. N., juos yra mušęs ranka per galvą ar nugarą, tampydavo už plaukų, koja spirdavo į užpakalį, duodavo ranka, kumščiu, sukeldamas jiems fizinį skausmą. Vaikai dėl tokių jo veiksmų verkdavo, būdavo užsidarę, susigūždavo, nuo smurto būdavo ir žymių, kartais žymių ir nebūdavo, tai būdavo paraudimai, mėlynės. Niekas nematė, kas vykdavo šeimoje. Sūnus Ž. P. J. vis užkliūdavo. Jį suimdavo rankomis už plaukų, už jų tempdavo atgal ir su visa jėga paleisdavo į priekį, ko pasėkoje Ž. nugriūdavo, tai darydamas P. J. sakydavo, kad ,,sumūrys jį į sieną“. Stumdavo Ž. į lovą ,spausdamas ranka petį, kol vaikas įvirsdavo į lovą. Ji visada, pamačiusi, kiek įmanoma stodavo į tarpą. Taip pat yra mačiusi, kad P. J. Ž. delnu daužia per galvą, tai vyko ne kartą trenkdavo per galvą, pamačiusi kad daužia, ji puldavo į tarpą. Vieną kartą matė, kad kambaryje J. Ž., kuris mokėsi pirmoje ar antroje klasėje, stovinčiam abiem rankomis stipriai stūmė į krūtinę, nuo to stūmimo vaikas atsisėdo ant grindų ir pačiuožė. Ž.verkė. Taip pat pati mačiusi, kaip P. J. Ž. grasino išmesti pro langą, tempdamas jį už plaukų link atidaryto lango, sakydamas, kad ,,dėl tokių nuopisų ilgai nesėdėsiu“. Ž. cypė iš išgąsčio. Pati matė, kai spaudė rankas Ž. ir D., ir ne kartą, negali pasakyti ar nuo spaudimo, ar nuo sporto ant rankų buvo mėlynių. D. būnant penktoje klasėje, ant dešinės jo šlaunies išorinėje pusėje pamatė didelę mėlynę. D. klausė iš kur ta mėlynė, D. pasakė, ai gal sportuojant pasidarė, bet vėliau D. jai pasakė, kad jam J. basa koja spyrė ir atsirado mėlynė. D. P. J. apšaukdavo nuolat, kad tas kažką ne taip padarė, ne taip išplovė, ne taip padėjo, tiesiog jautėsi, kad nekenčia to vaiko. Jis vadindavo D. ,,nevykėliu“, ,,drimba“. D. taikydavo veidrodžio principą, sakydavo pasižiūrėk į veidrodį, kaip tu atrodai, kas gali su tokiu bendrauti. D. apkūnesnis, tai P. J. šlykštėjosi juo, sakydamas pasižiūrėk į savo mamą, kaip gražiai atrodo, kaip iš tokios gražios galėjai toks šlykštus išlįsti. Tai vaiką labai psichologiškai veikė. P. J. draudė apie tai, kas vyksta namuose, kam nors sakyti, draudė apie tai kam nors pranešti, sakydavo: „neišnešti šiukšlių iš namų“. J. nuolat demonstruodavo prieš vaikus nepagarbą bei gąsdinimus, nepagarbiai elgdavosi su vaikais, menkindavo visus, vaikus vadindavo „nuopisomis“, „išsigimėliais“ ir pan. Smurtas prieš jos vaikus vyko nuolat ir tęsėsi daugelį metų. J. berniukus vis „braukdavo per galvą“, nuo to vaikai jausdavosi nemaloniai, toks lietimas būdavo su pažeminimu, toks pliaukštelėjimas per pakaušį ir prilenkimas prie stalo su jėga. Ikiteisminio tyrimo metu, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, S. N. iš esmės analogiškai aiškino įvykių aplinkybes. Kaip matyti, nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, detalūs, todėl jais nesiremti ar vertinti juos kritiškai nėra jokio teisinio pagrindo.

Nagrinėjant bylą teisme, kaip liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) krizių centre specializuotos kompleksinės pagalbos konsultante E. B. paaiškino, kad dar 2018 metais S. N. kreipėsi į krizių centrą, pranešdama apie sugyventinio P. J. psichologinį smurtą. 2021 metais ji vėl kreipėsi, paaiškindama, kad nusprendusi nutraukti santykius su smurtaujančiu sugyventiniu.

(Duomenys neskelbtini) krizių centro specializuotos kompleksinės pagalbos konsultantė D. P. nurodė, kad 2020 m. sausio 27 d., S. N. paskambino į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, sakė, kad skambina slapčia nuo vyro, kad jis nesužinotų, skambina į (duomenys neskelbtini) krizių centrą. Ji išsakė apgailestavimą, kad nepriėmė tvirto sprendimo atsiskirti nuo smurtautojo dar 2018 metais, kai krizių centras buvo gavęs pranešimą apie smurto atvejį artimoje aplinkoje. Sakė, kad psichologinis smurtas ir teroras prieš ją ir vaikus tęsiasi ir po 2018 metų, P. J. jai grasina atimti vaikus, kad ją sužlugdys.

(Duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė G. Š. parodė, kad bendraujant su S. N., ši nurodė, kad P. J. fiziškai prieš ją smurtavo, suėmęs už rankų, Ž. N. negražiai vadino, ar ,,tukšliu“, ar ,,paršu“. Sakė, kad P. J. atvyksta į jų kiemą (duomenys neskelbtini), butas pirmame aukšte, kad ji žaliuzes visada užsitraukia, nes ji ir vaikai jaučia baimę. J. užsipuolė vaikus, einančius pas psichologę T. V.. Jai tai papasakojo ir psichologė T. V..

(Duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, socialine darbuotoja G. Ž. parodė, jog jai D. su Ž. įvardijo, kad jiems (duomenys neskelbtini) geriau, kad jie jaučiasi namuose saugiai, kad dabar yra su savo biologiniu tėčiu. Tik Ž. jai nurodė, kad jis bijo išeiti į miestą, nes jaučia baimę P. J., kad jis prie jo neprivažiuotų, kad ko nepadarytų.

(Duomenys neskelbtini) krizių centro psichologe T. V. teikė konsultacijas S. N. sūnums D. ir Ž. N.. 2022 m. sausio 6 d. Ž. su D. atėjo pas ją išsigandę, didesnis išgąstis buvo Ž.. Berniukai sakė, kad P. J., jiems lipant įėjimo į krizių centrą laiptais juos apipuolė ir pakeltu tonu pasakė Ž. ,,tu atsakysi už, tai, kad melavai teisme, pasodinsiu tave į kalėjimą“. Vaikai išsakė, kad bijo eiti namo, Ž. sakė, kad P. J. jį spardė ir daužė per galvą, sakė, kad išmes pro langą, tempė prie lango sakydamas, kad išmes, tik mama atėjusi jį išgelbėjo, vadino jį ,, daunu“, ,,neįgaliu“, šaukė, kad juo atsikratys, Ž. pasakojo, kad P. J. jo akivaizdoje visaip engė mamą, ją visaip vadino keiksmažodžiais, stumdė, ranką laužė mamai, buvo paklupdęs. Ž. tai labai skauda buvo matyti ir jis blogai jautėsi, kad mamai niekuo negalėjo padėti. D. sakė, kad jis nuo maždaug 7-8 metų iki kažkur 13-14 metų patirdavo P. J. smurtą ir per galvą jam suduodavo ir spardydavo, stumdavo - trenkdavo į sieną, sakydamas jį sumals, sutraiškys, bet tai vyko prieš tris metus, nes vėliau D., paaugęs, galėjo jam pasipriešinti. D. žodžius patvirtino Ž., tai buvo daroma jo akivaizdoje. Tiek D. su Ž. P. J. bijo. Ž. emocinė būsena - berniukas gyvena pastovioje baimėje, nerime, strese, negali patenkinti pagrindinio poreikio - saugumo, yra sutrikęs, pasimetęs, liūdnas, sunkiai adaptuojasi (duomenys neskelbtini) mieste, persikėlus iš (duomenys neskelbtini). D. N. išgyvena nerimą, baimę, labai stipriai pyksta ant P. J., išsako, kad gali save apginti, tačiau viduje stipriai bijo P. J., nes tiki, kad P. gali daug padaryti ir pakenkti jam ir jo mamai. Ji vaikų fantazavimui jokių polinkių nepastebėjo dėl tiriamųjų įvykių ir šiaip jie neturi polinkio fantazuoti. D. ir Ž., pasakodami apie P. J. veiksmus prieš juos nebuvo įtakoti kitų šeimos narių ar asmenų, nes pasakojimų metu buvo emocinis reagavimas, tai parodo, kad jie patys tai išgyveno, pasakodamas Ž. verkia, abu išreiškė, baimę, nerimą. Tiek Ž., tiek D. suprato su jais P. J. atliktų veiksmų pobūdį, vaikai aiškiai įvardijo ką P. J. jiems darė.

Kaltinamasis P. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, kad jis teikė pranešimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kvietė policiją į S. N. gyvenamąją vietą, nes jam buvo neramu dėl dukters, kadangi ji išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir nutraukė visiškai bendravimą su juo. Jis negalėjo prisiskambinti, niekas nereagavo į jo siųstas SMS žinutes. Jis tris dienas ieškojo savo dukros, žinojo, kad (duomenys neskelbtini), ieškojo po kiemus S. automobilio. Jis skambino (duomenys neskelbtini) krizių centro darbuotojoms, jos informaciją perdavė Vaiko teisių apsaugos skyriui ir tada specialistė R. S. suorganizavo penktadienį telefoninį pokalbį su dukra. Dukra skundėsi, kad jai blogai, kad ji nori namo, kad motina atėmė telefoną. S. blokavo bet kokį bendravimą su dukra. Jis buvo suradęs šeimai nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) buvo susitaręs apžiūrėti butą ir išnuomoti jį savo lėšomis, S. nesutiko, jis suprato, kad S. visai nerūpi B. savijauta ir jos norai. Kai jis susisiekdavo su dukra, ji skundėsi, kad mama skriaudžia, grasina B., gąsdina ją. Turėdamas informaciją, kad dukrą S. palieka galimai pas močiutę S. M.. Močiutė ir S. prieš dukrą ne kartą smurtavo, todėl jis buvo parašęs pareiškimą policijai. Dukra verkdama jam aiškino, kad brolis Ž. N. trenkė jai į pilvą. Taip pat jis žinojo, kad dukra B. sirgo ir vartojo vaistus, o mama S. N. tuo metu buvo išvykusi, kadangi jis negalėjo prie šeimos artintis, jam rūpėjo dukros sveikata, jis buvo priverstas kreiptis pagalbos. Ne vieno nepagrįsto jo kreipimosi į institucijas nebuvo ir jis visiškai nepagrįstai apkaltintas bauginęs psichologiniu ir fiziniu smurtu S. N. ir jos sūnus Ž. N. bei D. N.. S. N. žinojo, kad jei ji tinkamai neprižiūrės dukters, jis kreipsis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jis ją buvo įspėjęs, kad jis gali dukrą pasiimti ir pats prižiūrėti. Jis pranešimus Vaiko teisių apsaugos skyriui, policijai pasirašydavo savo vardu. Apie tai, jog S. N. nesirūpina dukra, jos tinkamai neprižiūri, jis sužinojo iš pačios B., pats matė, kaip dukra šaltu oru buvo priversta eiti pas psichologę. Žino, kad po to, kai jis rašė pranešimus, socialinės tarnybos pradėjo vykdyti patikrinimus.

Nukentėjusioji S. N. nurodė ir tuo iš esmės grindžiamas kaltinimas, kad laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2021 m. matant nukentėjusiesiems D. N. ir Ž. N., grasino ją ,,nušauti“, „pakasti, kad niekas jos neras“, grasino pakenkti jos psichinei sveikatai, sakydamas, kad padarys ją “psiche”, “kad ji savo noru iššoks per balkoną”, 2021 m. gegužės mėnesio pabaigoje, grasino jai užsimojęs statybiniu grandikliu sparčiai eidamas link jos ir sakydamas: “ar tu nori ”. Laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., ne mažiau septynis kartus, grasino mažamečiam Ž. N. sakydamas: “trenksiu tave į sieną, tu numirsi arba sulūš visi kaulai”, 2021 m., nuo gegužės mėnesio iki birželio mėnesio pabaigos, suėmęs rankomis Ž. N., sėdinčiam prie kompiuterio, už plaukų tempė atgal ir stūmė į priekį, sakydamas jam žodžius „sumūrysiu į sieną“, 2021 m. birželio mėnesį grasino mažamečiam Ž. N. išmesti jį pro daugiabučio namo penkto aukšto langą, sugriebęs Ž. N. už plaukų viena ranka tempė link lango, kita ranka pilnai atvėrė langą, sakydamas jam, kad „išlaužys rankas ir išmes per langą”, “dėl tokio išgamos ilgai nesėdės“, 2022 m. sausio 6 d. Ž. N. pagrasino pasodinti jį į kalėjimą, dėl jo parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, P. J. sistemingai, tai yra: 2021-09-24 15.58 val., 2021-10-06 19.19 val., 2022-04-01 18.39 val., 2022-05-06 14.12 val., 2022-05-07 19.19 val., 2022-05-25 13.08 val., 2022-06-21 09.25 val., 2022-08-13 13.19 val. skambino skubios pagalbos numeriu 112, nepagrįstai kvietė policiją į nukentėjusiųjų S. N., Ž. N. ir D. N. gyvenamąją vietą, o 2022-09-01 19.22 val., 2022-09-24 20.57 val. į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), keldamas jiems nuolatinę įtampą ir stresą, nepagrįstai pranešdamas ir kaltindamas nukentėjusiąją S. N. bendros dukros B. J. nepriežiūra, netinkamu auklėjimu, sergančios palikimu be priežiūros, psichologiniu, fiziniu smurtu, draudimu bendrauti su juo, nukentėjusiuosius Ž. ir D. N., nepagrįstai kaltindamas psichologiniu ir fiziniu smurtu prieš dukrą B. J.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas pakenkti savo buvusiai partnerei, su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, sistemingai, tai yra: 2021-09-01, 2021-09-08, 2021-09-15, 2021-10-26, 2022-01-06, 2022-01-28, 2022-04-06, 2022-05-26, 2022-08-23, 2022-08-31, teikdamas tikrovės neatitinkančius pranešimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VTAS) specialistams ir juose nepagrįstai kaltindamas nukentėjusiąją S. N. bendros dukros B. J. teisių pažeidimu, jos nepriežiūra terorizavimu, psichologiniu ir fiziniu smurtu, nesudarymu bendravimui su juo sąlygų, netinkamu dantų gydymu, nukentėjusiuosius Ž. ir D. N. psichologiniu ir fiziniu smurtu prieš B. J.. Būtent po šių gautų pranešimų VTAT specialistai pradėjo tikrinti jos šeimą, apsilankė jos gyvenamojoje vietoje, kvietėsi į skyrių. Dėl to pas ją atvyko vaikų teisių darbuotojai, kurie vertino jos vaiko gyvenimo sąlygas ir nenustatė, kad vaikas neprižiūrėtas, ar skriaudžiamas. Liudytoja R. U. parodė, kad ji Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje su S. N. šeima dirbo iki 2022 m sausio galo). P. J. kreipėsi dėl to, kad mama neteikė informacijos, iš viso nebendravo ir neleido P. J. susitikti su dukra. Konfliktai tarp tėvų pagrinde buvo dėl B. ir P. J. teikė dar ne vieną pranešimą dėl jos teisių pažeidimo. Liudytoja G. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad S. N. visada gyveno įtampoje, jautėsi P. J. terorizuojama. Analogiškus parodymus davė ir liudytojos V. B., T. V., G. Ž., aiškino, kad kiekvieną kartą gavę informaciją, užsifiksavo pranešimą kaip galimą vaiko teisių pažeidimą ir buvo atliekamas tyrimas. Informacija buvo išsiųsta į policijos komisariatą, nes jie neatlieka tyrimo, jį atlieka policija. Ji su ta šeima tikrai dirbo gana intensyviai, nes tiek iš vienos, šių liudytojų parodymai rodo, kad S. N. šeima buvo tikrinama ne vieną kartą, o stebima ilgą laiką. Taigi, dėl ilgalaikio šeimos stebėjimo S. N. turėjo pagrindo bijoti, kad iš jos gali būti atimtas vaikas.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.