- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-05
- Bylos Nr.
- 2A-1744-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25417-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- P. D.
- Ieškovas
- D. D.
- Trečiasis asmuo
- D. V., R. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. patikslintą ieškinį atsakovui P. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių, ir pagal trečiųjų asmenų D. V. ir R. V. savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) panaikinti jos ir atsakovo P. D. santuokos apskaitos akto įrašą dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „D.“; 5) atsakovui priteisti transporto priemonę Mercedes Benz, valst. NR. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 9 200 Eur, transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 1 200 Eur, guminę valtį, kurios vertė 600 Eur; 6) ieškovei iš atsakovo priteisti 5 500 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai perleidžiamo turto; 7) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys iki santuokos sudarymo gyveno kartu, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters M. D., (duomenys neskelbtini) susituokė, (duomenys neskelbtini) santuoka įtraukta į apskaitą. Kartu gyveno apie 8 metus, atsakovas išvažiuodavo uždarbiauti į užsienį, po to kelioms savaitėms grįždavo namo ir vėl išvažiuodavo. Nuo tokio gyvenimo šalių santykiai pašlijo, o nuo 2021 m. gegužės mėn. atsakovas išvyko nuolat gyventi pas savo tėvus į E.. Šalys faktiškai vienas kito nemato ir nebendrauja. Ieškovės įsitikinimu santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nevengdavo piktnaudžiauti alkoholiu, pažeidė savo santuokines pareigas, dėl to toliau gyventi santuokoje tapo neįmanoma. Šalių nepilnametė dukra visą laiką gyveno su ieškove, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Atsakovui bendravimas su vaiku nėra ribojamas, todėl nustatyti bendravimo su vaiku tvarką nėra tikslinga. Vaikas lanko mokyklą, jo poreikiai nuolat auga ir sudaro iš viso 675 Eur. Prie vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai. Atsakovas neturi išlaikytinių ir paramos reikalingų asmenų, gyvena pas tėvus, todėl išlaikyti ir apmokėti būstą jam nereikia. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, darbo krūvio apribojimas ar kiti veiksniai ir priežastys, galinčios riboti darbo paiešką ir galimybę dirbti, todėl prie vaiko išlaikymo jis turi prisidėti didesne dalimi ir gali skirti 350 Eur. Santuokoje už 4 000 Eur buvo įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame stovėjo nukeliamas namukas (vagonėlis), kurio vertė su vagonėliu 8 600 Eur. Taip pat santuokoje buvo įgytas metalinis nukeliamas garažas, kurio vertė 200 Eur, automobiliai Mercedes Benz ir BMW, guminė žvejybinė valtis 600 Eur vertės. Nurodė, kad kreditorių šalys neturi. Paaiškino, kad santuokoje, šalims gyvenant kartu, ieškovės tėvai R. V. ir D. V. paskolino jiems 7 800 Eur žemei su vagonėliu įsigyti, šį turtą pardavus jie tikėjosi, kad paskolinti pinigai bus grąžinti. Nurodo, kad jokios rašytinės paskolos sutarties sudaryta nebuvo, nes susitarimas vyko tarp giminių. Pinigai buvo skolinti kaip dalinė paskola, t. y. kiekvienas iš sutuoktinių pagal susitarimą turėjo grąžinti po 3 900 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė: 1) panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą; 2) nustatyti nepilnametės dukters M. D. gyvenamąją vietą su ieškove, tėvams dėl vaiko bendravimo su tėvu susitariant geranoriškai, atsižvelgiant į vaiko nuomonę. Tėvas turi teisę pasiimti dukrą atostogoms, iš anksto tai suderinęs su motina kuriam laikui ir kur bus su vaiku. Tėvas taip pat turi teisę susitikti su dukra Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Tėvo dienos, vaiko gimtadienio dienomis, susitikimo su vaiku laiką ir vietą suderinęs su motina. Motinai prieš išvykstant su dukra ilgiau negu vienam mėnesiui į užsienio valstybę, ji privalo raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį apie tokius planus informuoti tėvą; 3) priteisti iš atsakovo dukters M. D. išlaikymui po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, ieškovei tvarkant jas uzufrukto teise; 4) nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (t. y. iki 2021 m. rudens); 5) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Mercedes Benz, Audi A4, guminę valtį; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4 345, 50 Eur kompensaciją už jam tenkantį kilnojamąjį turtą; 7) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovas nuo santuokos pradžios niekada nepiktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nebuvo ir nėra priklausomas. Nuo 2015 m., susitaręs su ieškove, siekdamas uždirbti papildomų pajamų, išvyko dirbti į Norvegiją, kur dirbo iki 2021 m. gegužės mėn. per visą šį laikotarpį dirbdavo apie 3 mėnesius Norvegijoje, o po to 2-3 savaitėms grįždavo pas šeimą į Lietuvą. Su sutuoktine buvo sutarę, kad visą atlyginimą, atėmus atsakovo minimaliems poreikiams reikalingas sumas, atsakovas perves ieškovei, iš kurių bus išlaikomas tiek vaikas, tiek sutuoktinė. Šalys savo būsto neturėjo, gyveno sutuoktinės tėvų bute, dėl to sutarė taupyti pinigines lėšas namo statybai jiems priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašė teismo nuožiūra spręsti šalių kaltės klausimą, netenkinant prašymo nutraukti santuoką tik dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neprieštarauja dukters gyvenamosios vietos nustatymui su motina, neribojant atsakovui teisės bendrauti su vaiku be konkrečiai apibrėžtos bendravimo tvarkos. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą dukrai po 300 Eur kas mėnesį ir mano, kad toks dydis atitiktų tiek nepilnamečio vaiko poreikius, tiek atsakovo finansines galimybes. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovas nurodė, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) jau yra parduota už 200 Eur kaip metalo laužas, kadangi dėl techninės būklės ji buvo nebeeksploatuojama. Atsakovas 2022 m. lapkričio 7 d. įgijo kitą transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri įgyta po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo asmeniniams atsakovo poreikiams, todėl į dalintino turto balansą nepatenka. Atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo jam atitektų automobilis Mercedes Benz, Audi A4 ir guminė valtis, tačiau ieškovei išmokama kompensacija turėtų būti ne 5 500 Eur, o 4 345,50 Eur. Atsakovas nurodo, kad nuo 2016 m., kuomet išvyko dirbti į Norvegiją iki 2021 m. gegužės mėn., kuomet grįžo į Lietuvą, ieškovei buvo pervesta iš viso 65 720 Eur, iš kurių atskaičius du minimaliosios mėnesinės algos dydžius buvusius pinigų mokėjimo metu dukros ir sutuoktinės poreikiams tenkinti, turėjo būti sutaupyta ne mažiau kaip 21 330 Eur suma. Dėl kreditorių atsakovas nurodo, kad pradiniame ieškinyje nebuvo jokių duomenų apie kreditorius, priešingai – nurodoma, kad kreditorių šalys neturi. Ieškovė klaidina nurodydama, kad jos tėvai skolino pinigus žemės sklypo ir namelio pirkimui. Žemės sklypas buvo įsigytas 2017 m. balandžio 18 d. už 4 000 Eur. Tuomet atsakovas ieškovei jau buvo pervedęs ne mažesnę nei 16 870 Eur sumą, iš kurių 4 000 Eur ir buvo sumokėti žemės sklypo pardavėjams. 2020 m. rugsėjo 23 d. šalys įsigijo ir nuosavybės teise valdomame sklype pastatė naudotą mobilų namelį Carnaby Roxburgh. Kadangi ieškovei atsakovas jau buvo pervedęs 59 920 Eur sumą, šalys susitarė, kad ½ dalį sumokės atsakovas, o likusią sumą ieškovė iš sukauptų pinigų. Pirkimo-pardavimo sutartyje tai įtvirtinta, jog pirkėjas sumoka avansu 900 Eur pavedimu ir pavedimu 6 000 Eur, D. D. 6 000 Eur. Atsakovas, vykdydamas įsipareigojimą, 2021 m. rugpjūčio 29 d. ir 2021 m. rugsėjo 1 d. pavedimu UAB „Elindrė“ sumokėjo 6 000 Eur. Likusią sumą iš sukauptų lėšų sumokėjo ieškovė. Šalims pardavus santuokos metu įgytą žemės sklypą su mobiliu nameliu gautos pajamos buvo padalintos po lygiai, neatimant jokių tariamai gautų paskolų. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas neturėjo nei asmeninių, nei solidarių skolų.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba/Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, ieškovės prašoma priteisti 400 Eur suma vaiko išlaikymui galėtų patenkinti vaiko ne tik kasdienius, tačiau ir papildomus poreikius. Tarnybos nuomone, tikslinga nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Tokiu atveju būtų užtikrinami mergaitės interesai ir apginta teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, jei asmuo, su kuriuo būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta piktnaudžiautų savo teisėmis, t. y. savo veikimu ar neveikimu darytų neigiamą įtaką ir taip trukdytų vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimui, tėvo (motinos) pareigų ir teisių įgyvendinimui.
Šalies argumentai
4. Tretieji asmenys R. V. ir D. V. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai 7 800 Eur ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad paskolino šalių šeimai bendrą 7 800 Eur sumą per du kartus, t. y. 2020 m. gegužės mėn. paskolino 4 000 Eur, o 2020 m. liepos mėn. dar 3 800 Eur. Pirmoji suma buvo skolinta pinigus perduodant dukrai, nes atsakovas buvo užsienyje, antroji – perduodant jau abiem. Abi sumos buvo skolintos trečiųjų asmenų gyvenamojoje vietoje. Kadangi dukros šeima iširo, tretieji asmenys mano, kad pinigus turi grąžinti abu sutuoktiniai solidariai, nes pinigai buvo skolinti abiem turtui įsigyti.
5. Ieškovė su trečiųjų asmenų patikslintu ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis sutiko, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime į trečiųjų asmenų pareikštą savarankišką reikalavimą nurodė nesutinkantis su jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodė, kad ankstesniuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodomos kitokios faktinės aplinkybės, t. y. 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, jog „<...> Ieškovės tėvai šalims gyvenant kartu paskolino 7 800 Eur turtui įgyti su sąlyga, kad šie skolinti pinigai R. V. ir D. V. laikui bėgant bus grąžinti. Pinigai buvo skolinti kaip dalinė paskola, t. y. kiekvienas iš sutuoktinių pagal susitarimą turės grąžinti po 3 900 Eur <...>“. Šiame procesiniame dokumente nėra nurodoma jokios informacijos apie skolos solidarumą. 2022 m. lapkričio 25 d. patikslintame ieškinyje, kuriam teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, ieškovė nurodo, jog „<...> vykstant deryboms su atsakovu buvo bandoma rasti bendrą kalbą dėl ieškovės tėvų paskolintų pinigų (7 800 Eur) namelio ir vagonėlio, kurie yra parduoti įsigijimui <...>“. Šiame patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat nenurodo, jog abi šalys ieškovėms tėvams grąžinti turės po 3 900 Eur. Nurodyti tikrovės neatitinkantys teiginiai apie tariamą solidarią paskolą ne tik, kad nėra pagrįsti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau prieštarauja ir šioje byloje surinktiems įrodymams, t. y. kaip matyti iš pirminio (2021 m. rugsėjo 15 d.) ieškovės ieškinio turinio, jame nėra jokių duomenų apie tariamas skolas ar šalių įsipareigojimus, ieškinio aprašomojoje dalyje nurodoma, jog „Kreditorių neturime“. Analogiškai nurodyta ir patikslintame 2021 m. spalio 7 d. ieškinyje; ieškovė ieškinyje, priešingai nei teigia patys tretieji asmenys, nurodo, jog jos tėvai pinigus skolino žemės sklypo ir namelio pirkimui. Trečiųjų asmenų patikslintame ieškinyje nurodoma, kad pinigai buvo skolinti tik gyvenamajam vagonėliui įsigyti, o žemė sklypą šalys įsigijo pačios. Tretieji asmenys nepateikia jokių paaiškinimų dėl 7 800 Eur solidarios paskolos gyvenamojo vagonėlio pirkimui 2020 m. gegužės ir liepos mėnesiais, jei mobilaus namelio pirkimo sandoris sudarytas tik 2020 m. rugsėjo 23 dieną, t. y. daugiau nei po 4 mėnesių. Iš trečiųjų asmenų nurodytų faktinių aplinkybių taip pat nėra aišku, kodėl skolinta 7 800 Eur, jei pagal mobilaus namelio Pirkimo-pardavimo sutartį ieškovės mokėtina suma sudarė tik 6 000 Eur. Ieškovės ir atsakovo šeima neturėjo jokio intereso skolintis pinigų nei iš trečiųjų, nei iš kitų asmenų, todėl trečiųjų asmenų teiginiai dėl tariamos skolos vertintini kaip neteisėti bei nepagrįsti, todėl atmestini. Taip pat negalima sutikti su trečiųjų asmenų teiginiais, jog iš su patikslintu ieškiniu pateikto susirašinėjimo matyti, kad skolą atsakovas pripažįsta. Susirašinėjimo turinys padrikas ir paimtas iš konteksto, jame nėra kalbama apie 7 800 Eur skolos grąžinimą. Jau prasidėjus teismo procesui atsakovas pageidavo parduoti santuokos metu įgytą transporto priemonę Mercedes Benz, kadangi dėl naujų automobilių trūkumo buvo susiklostęs palankus metas tai padaryti. Siekdamas pasinaudoti šia situacija, atsakovas ieškovei papildomai siūlė 2000 Eur, kad automobilis geromis sąlygomis būtų parduotas, tačiau ieškovė su tuo nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino D. D. ir P. D. santuokos registraciją, įtrauktą į apskaitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 118, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei D. D. paliko santuokinę pavardę „D.“, atsakovui P. D. paliko jo prigimtinę pavardę „D.“. Nustatė šalių nepilnamečio vaiko M. D. gyvenamąją vietą su ieškove D. D.. Nustatė, kad atsakovas P. D. bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. D. iš anksto su vaiko motina D. D. suderinęs bendravimo vietą ir laiką. P. D. pasiima dukrą M. D. atostogoms, iš anksto su motina D. D. suderinęs bendravimo vietą ir laiką. P. D. susitinka su dukra M. D. Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Tėvo dienos, vaiko gimtadienio dienomis, iš anksto su motina D. D. suderinęs bendravimo vietą ir laiką. D. D. prieš išvykstant su dukra M. D. ilgiau negu vienam mėnesiui į užsienio valstybę, privalo raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį apie tokius planus informuoti vaiko tėvą P. D.. Priteisė iš atsakovo P. D. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2021 m. rugsėjo 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę D. D. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipė vykdyti skubiai. Priteisė atsakovui P. D. transporto priemonę Mercedes Benz, valst. NR. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir guminę valtį asmeninės nuosavybės teise. Priteisė iš atsakovo P. D. ieškovei D. D. 4 345,50 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu įgyto turto padalinimą. Priteisė iš atsakovo P. D. į valstybės biudžetą 108 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo P. D. ieškovei D. D. 1 510,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiųjų asmenų R. V. ir D. V. reikalavimą tenkino iš dalies. Iš ieškovės D. D. priteisė tretiesiems asmenims R. V. ir D. V. 2 000 Eur skolos ir 60 Eur dydžio žyminio mokesčio. Iš atsakovo P. D. priteisė tretiesiems asmenims R. V. ir D. V. 2 000 Eur skolos ir 60 Eur dydžio žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo P. D. į valstybės biudžetą 30,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš ieškovės D. D. į valstybės biudžetą 9,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Grąžino ieškovei D. D. 135 Eur žyminio mokesčio.
8. Teismas nustatė, kad D. D. (iki santuokos sudarymo – V.) ir P. D. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje, santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 118) (1 t., b. l. 45). Šalys turi nepilnametę dukrą M. D., gimusią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6). Byloje nėra ginčo, kad šalys skyriumi gyvena nuo 2021 m. gegužės mėn.
9. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės teiginius apie atsakovo priklausomybę alkoholiui, jo dažną piktnaudžiavimą svaigiaisiais gėrimais, taipogi nėra jokių įrodymų apie ieškovės neištikimybę ir jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Byloje nesant rašytinių įrodymų dėl vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, abiem šalims sutinkant dėl santuokos nutraukimo, teismas sprendė, kad byloje nepakanka duomenų daryti išvadą, kad santuoka iširo išimtinai tik dėl atsakovo kaltės jam iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas ir santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko jos santuokinę pavardę „D.“, atsakovui - jo turimą pavardę – „D.“.
10. Atsakovui ir Tarnyboms neprieštaraujant, teismas, išklausęs nepilnamečio vaiko nuomonę, jog šalių dukrai patinka gyventi su mama, tenkino ieškovės prašymą ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su jos motina – ieškove. Byloje nebuvo ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas sprendė, jog netikslinga nustatinėti konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nes šalys geba susitarti. Atsakovui prašant, o ieškovei neprieštaraujant, teismas nustatė, kad atsakovas bendrauja su šalių nepilnamečiu vaiku iš anksto geranoriškai susitaręs su vaiko motina; tėvas turi teisę pasiimti dukrą atostogoms, iš anksto tai suderinęs su motina laiką ir vietą; tėvas taip pat turi teisę susitikti su dukra Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Tėvo dienos, vaiko gimtadienio dienomis, susitikimo su vaiku laiką ir vietą suderinęs su motina; motinai prieš išvykstant su dukra ilgiau negu vienam mėnesiui į užsienio valstybę, privalo raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį apie tokius planus informuoti tėvą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių; nesant byloje įrodymų apie realiai ieškovės patiriamas išlaidas vaikui išlaikyti; į teismų praktikoje nustatytą rekomendacinį išlaikymo dydį, tenkinantį būtinus vaiko poreikius, kurių šalis neturi pareigos pagrįsti įrodymais; į abiejų tėvų turtinę padėtį; kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos; kad išlaikymo vaikui dydis turi atitikti tėvų turtinę padėtį ir būti realiai įgyvendinamas; kad šiuo atveju vaikas gyvena su ieškove, kuriai tenka didesnė jo išlaikymo našta, padarė išvadą, kad šalių nepilnamečiui vaikui M. D. išlaikyti iš tėvo priteistina 300 Eur suma kas mėnesį užtikrins jos poreikius. Teismo vertinimu, šis išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas.
12. Tarp šalių nekilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, priteisiant jį atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko su atsakovo pateiktomis dalintino turto vertėmis, kurios pagrįstos į bylą pateiktais specialistų vertinimo aktais. Nesant ginčo atsakovui asmeninės nuosavybės teise, teismas sprendė priteisti automobilį Mercedes Benz, guminę valtį, ieškovei išmokant 4 345,50 Eur kompensaciją už šį turtą ir parduotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis Audi A4 įgytas šalims gyvenant skyriumi, tai teismo nuomone, automobilis Audi A4 nepatenka į dalintino turto balansą ir šioje byloje nedalinamas.
13. Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine ir notarine forma, sudarymo fakto. Trečiųjų asmenų teigimu, paskolinta bendra 7 800 Eur suma grynais pinigais buvo skolinama per kelis kartus, t. y. skolino 3 000 Eur, po to 4 000 Eur ir dar po to perdavė 800 Eur. Teismas nustatė, kad tretieji asmenys nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tarp šalių egzistavusius paskolos teisinius santykius, nepateikė duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad paskolos dalykas buvo perduotas atsakovų šeimai. Byloje nepateiktas ne tik rašytinės ar notarinės formos paskolos raštelis, tačiau taipogi nėra jokių bankinių pavedimų atsakovams, taip pat nėra jokių duomenų, kad tretieji asmenys tokias pinigų sumas turėjo ir galėjo jas skolinti atsakovams. Teismui nepateikta jokių kitų įrodymų, išskyrus trečiųjų asmenų paaiškinimai ir jų dukters ieškovės sutikimas su jų reikalavimu, kurį teismas vertintino kritiškai ir sprendė, jog tai šiuo atveju negali tapti vieninteliu įrodymu, pagrindžių paskolos sutarties sudarymo su trečiaisiais asmenimis faktą.
Šalies argumentai
14. Teismas nustatė, kad ieškovė iniciavusi santuokos nutraukimą bylą, su pirminiu ieškiniu nepateikė jokių duomenų apie sutuoktinių kreditorius, priešingai, nurodė, kad jie kreditorių neturi. Ieškinys teismui pareikštas 2021 m. rugsėjo 15 d., tačiau duomenis apie kreditorius ieškovė pateikė ir reikalavimus tretieji asmenys pareiškė tik 2022 m. lapkričio 25 d., t. y. tik tuomet, kai buvo parduotas šalių santuokoje įgytas žemės sklypas ir mobilus namelis. Trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose, kelis kartus tikslinant ieškinį, jų pozicija buvo nenuosekli, skiriasi ir jų pačių paaiškinimai teismo posėdžio metu. Jie negalėjo paaiškinti tiksliai kada konkrečiai, kuriam laikui, kokiomis sumomis skolino pinigus. Be to, trečiųjų asmenų teigimu, jie skolino pinigus 2020 m. gegužės ir liepos mėnesiais, kuomet mobilus namelis pirktas tik 2020 m. rugsėjo mėn. už 12 900 Eur. Atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina jo nurodomą aplinkybę, kad dirbdamas užsienyje jis siuntė pinigus šeimai, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2020 m. spalio 19 d. atsakovas ieškovei yra atsiuntęs iš viso apie 56 920 Eur, kas sudaro apie 1 237,39 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys apie siunčiamus pinigus šeimai ir mobilaus namelio pirkimo pardavimo sutarties susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos, leidžia spręsti, kad atsakovai turėjo finansinę galimybę įsigyti mobilų namelį iš savų lėšų. Teismas sprendė, kad tretieji asmenys neįrodė, kad skolino atsakovams būtent 7 800 Eur sumą ir atsakovams kyla pareiga šiuo pinigus grąžinti tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
15. Kita vertus, byloje yra pateiktas šalių susirašinėjimas telefonu trumposiomis žinutėmis, iš kurio turinio matyti, kad atsakovas pripažįsta 2 000 Eur skolą, kurią būtent jis turėtų grąžinti, teigdamas, kad apie jokius kitus pinigus nieko nežino, nes jis pats nuolat siuntė pinigus ieškovei. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai yra jo susirašinėjimas su ieškove, tačiau paaiškinti, susirašinėjimo turinio negalėjo. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad buvo kalbama apie šalių reikalus, susijusius su automobiliu, tačiau teismo vertinimu, iš susirašinėjimo turinio yra aišku, kad kalbama apie mobilaus namelio įsigijimą ir atsakovo skolą, kurią jis patvirtino. Šiame kontekste teismas pažymėjo ir tai, kad tretieji asmenys nuosekliai nurodė, kad būtent 4 000 Eur suma buvo skolinta jų bute, virtuvėje, dalyvaujant abiem sutuoktiniams, dėl to tiek ieškovei sutinkant su trečiųjų asmenų reikalavimu, tiek atsakovui pripažįstant, kad jis turėtų grąžinti 2 000 Eur, teismas sprendė, kad bylos duomenys leidžia labiausiai tikėtinai manyti, kad tretieji asmenys perdavė sutuoktiniams 4 000 Eur sumą, kurią jie po santuokos nutraukimo, esant trečiųjų asmenų reikalavimui, turi pareigą ją grąžinti lygiomis dalimis po 2 000 Eur.
16. Teismas nustatė, jog ieškovė sumokėjo 411 Eur dydžio žyminį mokestį (1 t., b. l. 39-40) ir patyrė 1 300 Eur advokato pagalbai (1 t., b. l. 186-192), 150 Eur dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo advokatui (1 t., b. l. 6-8), kurios buvo taikytos byloje (1 t., b. l. 36-37), po to dar papildomai 600 Eur advokato pagalbai už teismo posėdžius (1 t., 53-54, 65; 2 t., b. l. 98-99, 123), iš viso ieškovės išlaidos advokato pagalbai sudaro 2 050 Eur. Kadangi šalys dėl vieno iš reikalavimų, t. y. dėl žemės sklypo ir mobilaus namelio, pasidalinimo susitarė jį pardavę bylos nagrinėjimo metu, ieškovė sumažino savo reikalavimus, teismas sprendė ieškovei grąžinti dalis žyminio mokesčio, mokėto už šio turto padalinimą 129 Eur ir 6 Eur žyminio mokesčio permoka, įvertinus tai, kad už ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką ir to kylančias neturtines pasekmes mokamas 111 Eur žyminis mokestis ieškinio pateikimo metu ir 165 Eur nuo turtinio reikalavimo, iš viso ieškovei grąžintinas žyminis sudaro 135 Eur.
17. Atsakovas patyrė 1 073 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 847 Eur advokato pagalbai, 100 Eur nekilnojamojo turto vertinimui, 100 Eur transporto priemonių vertinimui ir 26,16 Eur kopijavimo paslaugoms (1 t., b. l. 194-210). Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais sumokėjo 234 Eur dydžio žyminį mokestį (2 t., b. l. 93, 100). Teismas tenkinęs jų reikalavimą 4 000 Eur sumoje, tretiesiems asmenims iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 120 Eur žyminio mokesčio.
18. Ieškovės ieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo patenkinti 50 proc. (neįrodyta atsakovo kaltė), dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos - 100 proc., dėl turto padalinimo – 79 proc. (ieškiniu prašoma kompensacija buvo 5 500 Eur, priteista 4 345,50 Eur). Tokiu atveju ieškovės tenkintų reikalavimų dalis yra 76 proc. (50+100+79/3). Dėl to iš atsakovo ieškovei priteistina 1 767,76 Eur ((2050+276)×76 proc.)., o iš ieškovės atsakovui 257,52 Eur (1 073 Eur x 24/100). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 1 510,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą dalyje, susijusioje su 1 510,24 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš atsakovo P. D. ieškovės D. D. naudai ir 2 000 Eur skolos priteisimu iš atsakovo P. D. trečiųjų asmenų R. V. ir D. V. naudai ir šioje dalyje reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Ieškovės atstovas 2022 m. vasario 10 d. išrašė dvi sąskaitas - 250 Eur - paskirtyje nurodyta - paaiškinimų parengimas, dalyvavimas teismo posėdyje ir 1 050 Eur - paskirtyje nurodyta - konsultacijos, ieškinio, patikslinto ieškinio parengimas. 2022 m. vasario 14 d. įvykęs parengiamasis posėdis truko 18 min. Už nurodytos trukmės parengiamąjį posėdį ieškovė sumokėjo 250 Eur. 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau,- Rekomendacijos) 8.19 punkte nurodoma, jog atstovavimo teisme valanda vertinama 0,1 koeficientu. Įvertinus už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, viena atstovavimo teisme valanda įkainuota 118,44 Eur. Parengiamojo posėdžio metu ginčo tarp bylos dalyvių beveik nekilo (2022 m. vasario 14 d. posėdžio garso įrašo trukmė - 13 min.), todėl už šį posėdį priteistina suma neturėtų viršyti 35,53 Eur (118,44/60x18).
Šalies argumentai
19.2. Ieškovės atstovas 2022 m. kovo 21 d. pateikė prašymą dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą. Sąskaitoje nurodyta data – 2022 m. kovo 21 d., kai, tuo tarpu, mokėjimo nurodyme nurodyta ankstesnė – 2022 m. kovo 19 d., t. y. dar iki sąskaitos išrašymo. Mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyta „skola“. Tokiu būdu, darytina pagrįsta išvada, kad 150 Eur suma už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, nėra apmokėta, todėl iš atsakovo nepriteistina. Ieškovės atstovas 2022 m. balandžio 27 d. išrašė 150 Eur sąskaitą už konsultacijas, paaiškinimų teikimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose. 2022 m. gegužės 2 d. įvykęs teismo posėdis truko 12 min., todėl pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, ieškovės naudai priteisiama suma neturėtų viršyti 23,68 Eur (118,44/60x12).
19.3. Ieškovės atstovas 2022 m. lapkričio 26 d. pateikė sąskaitą 150 Eur už patikslinto ieškinio parengimą. Kadangi šalys geranoriškai pardavė nekilnojamąjį turtą, ieškinys buvo patikslintas tik ta apimtimi, kad iš dalintino turto išbrauktas nekilnojamasis turtas. Be to, 2022 m. lapkričio 28 d. įvyko teismo posėdis, trukęs 11 min. Įvertinus tai, kad ieškinio patikslinimas buvo išimtinai formalus veiksmas, o ieškovė mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodė „už teismą“, darytina išvada, kad 150 Eur suma buvo sumokėta už 2022 m. lapkričio 28 d. teismo posėdį. Todėl atsižvelgiant į Rekomendacijas, už šį posėdį priteistina suma neturėtų viršyti 21,71 Eur (118,44/60x11). Ieškovės atstovas 2023 m. vasario 24 d. išrašė 150 Eur sąskaitą už dalyvavimą teismo posėdyje. 2023 m. vasario 27 d. teismo posėdis truko 9 min. Šio posėdžio metu teismas konstatavo, kad ieškovė ir tretieji asmenys netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (3:40 min). Todėl atsižvelgiant į Rekomendacijas, už šį posėdį priteistina suma neturėtų viršyti 17,76 Eur (118,44/60x9). 2023 m. balandžio 18 d. į bylą pateiktas 150 Eur mokėjimo nurodymas, jo paskirtyje nurodant už teismą. Sąskaita į bylą net nėra pateikta. 2023 m. balandžio 19 d. įvyko teismo posėdis, trukęs 1 val. 44 min.
19.4. Apeliantas nurodo, kad byla nebuvo sudėtinga, nes ginčas kilo tik dėl trečiųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus. Paskutinio 2023 m. balandžio 19 d. posėdžio metu šalys susitarė turto ir kitus santuokos nutraukimo metu analizuojamus klausimus išspręsti geranoriškai, abipusiu sutarimu. Be to, posėdžio metu šalys aiškiai išreiškė poziciją, jog kiekviena iš šalių lieka prie jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (garso protokolo 21:35 min). Tokiu būdu, manytina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs nurodytas faktines ir juridines aplinkybes šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neturėjo atlyginti iš viso, kiekviena šalis turėtų likti prie jos patirtų išlaidų arba turėtų būti ženkliai sumažintos ieškovės patirtos išlaidos.
19.5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria trečiųjų asmenų naudai priteista 2 000 Eur skola. Pirmosios instancijos teismas ne tik tą pačią faktinę situaciją įvertino dviem skirtingomis ir viena kitai prieštaraujančiomis išvadomis, bet ir peržengė ieškovės suformuotas ieškinio ribas. Nepriklausomai nuo to, kad teismas atmetė trečiųjų asmenų reikalavimą dėl 7 800 Eur, kurie buvo skolinti mobilaus namelio įsigijimui, priteisimo, kaip neįrodytą, priteisė 2 000 Eur skolą atsakovui už to paties mobilaus namelio įsigijimą. Tokiu būdu, nors trečiųjų asmenų nurodyti argumentai dėl paskolos už mobilaus namelio įsigijimą buvo atmesti kaip nepagrįsti, iš atsakovo trečiųjų asmenų naudai buvo priteisti 2 000 Eur už to paties mobilaus namelio įsigijimą.
19.6. Apelianto nuomone, teismo išvada prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, t. y. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2020/09/23, mobilaus namelio pardavėjas ir pirkėjai susitarė, jog ½ sumokės atsakovas, o likusią sumą ieškovė iš sukauptų pinigų. Atsakovas vykdydamas įsipareigojimą 2021 m. rugpjūčio 29 d. ir 2021 m. rugsėjo 1 d. pavedimu UAB „Elindrė“ sumokėjo 6 000 Eur, t. y. įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Likusią sumą iš atsakovo ieškovei reguliariai pervedamų ir jos sukauptų pinigų sumokėjo D. D.. Nepriklausomai nuo to, kad į bylą pateikti įrodymai, jog už mobilų namelį atsakovas sumokėjo visą jam priklausančią pagal sutartį mokėti sumą, t. y. 6 900 Eur pavedimu, teismas nustatė, kad to paties mobilaus namelio įsigijimui tretieji asmenys šalims paskolino dar 4 000 Eur, nors likusią dalį pagal sutartį turėjo sumokėti pati ieškovė, ką ir padarė iš jai atsakovo nuolat pervedamų ir jos sutaupytų piniginių lėšų. Tai, jog ieškovė turėjo pakankamai lėšų sumokėti už mobilų namelį jai pagal sutartį priklausančią dalį, nurodė ir pats bylą išnagrinėjęs teismas.
19.7. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino tai, jog tretieji asmenys nepateikia jokių paaiškinimų kodėl ir kaip 7 800 Eur, kaip nurodo tretieji asmenys gyvenamojo vagonėlio pirkimui, buvo paskolinti ieškovei ir atsakovui solidariai 2020 m. gegužės ir liepos mėnesiais, jei mobilaus namelio pirkimo sandoris sudarytas tik 2020 m. rugsėjo 23 dieną, t. y. daugiau nei po 4 mėnesių. Į šį klausimą teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo atsakyti ir tretieji asmenys. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, ieškovės ir atsakovo šeima neturėjo jokio intereso skolintis pinigų nei iš trečiųjų, nei iš kitų asmenų, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, nepriklausomai nuo to, teismas iš abiejų šalių priteisė po 2 000 Eur. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas peržengė trečiųjų asmenų pareikšto ieškinio ribas, savo poziciją grįsdamas prieštaringomis išvadomis.
19.8. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, jog atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai yra jo susirašinėjimas su ieškove, tačiau paaiškinti, susirašinėjimo turinio negalėjo. Kaip girdėti iš 2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo (37:10 min.), atsakovas paaiškino, kad šioje žinutėje yra kalbama apie 2 000 Eur, kuriuos jis žadėjo papildomai sumokėti ieškovei, jei ji sutiksiantį skubiau parduoti šalims priklausančią Mercedes Benz transporto priemonę. Susirašinėjimo turinys padrikas ir paimtas iš konteksto, jame nėra kalbama apie 7 800 Eur skolos grąžinimą. Jau prasidėjus teismo procesui atsakovas pageidavo parduoti santuokos metu įgytą transporto priemonę Mercedes Benz, kadangi dėl naujų automobilių trūkumo buvo susiklostęs palankus metas tai padaryti. Siekdamas pasinaudoti šią situaciją, atsakovas ieškovei papildomai siūlė 2 000 Eur, kad automobilis geromis sąlygomis būtų parduotas, tačiau ieškovė su tuo nesutiko.
Šalies argumentai
19.9. Apeliantas nurodo, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad kreditorių neturime. Ieškinyje priešingai nei teigia patys tretieji asmenys, nurodoma, jog jos tėvai pinigus skolino žemės sklypo ir namelio pirkimui. Trečiųjų asmenų patikslintame ieškinyje nurodoma, kad pinigai buvo skolinti tik gyvenamajam vagonėliui įsigyti, o žemė sklypą šalys įsigijo pačios. Nuo pat procesinių duomenų pateikimo, tretieji asmenys bei ieškovė klaidino teismą teikdami informaciją apie kreditorius ir tariamą skolą, nepriklausomai nuo to, teismas atmesdamas jų reikalavimus dėl 7 800 Eur priteisimo, nepagrįstai priteisė iš abiejų šalių po 2 000 Eur.
20. Tretieji asmenys atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo visas trečiųjų asmenų patirtas išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
20.1. Tretieji asmenys nurodo, kad D. šeimai paskolino pinigus jų nusipirktame žemės sklype gyvenamajam vagonėliui nusipirkti. Bendra suma sudarė 7 800 Eur, kuri buvo paskolinta per du kartus, t. y. 2020 m. gegužės mėn. buvo paskolinta 4 000 Eur, o 2020 m. liepos mėn. – dar 3 800 Eu. Kadangi dukros šeima iširo, tai mano, jog šiuos skolintus pinigus turi grąžinti abu buvę sutuoktiniai solidariai, nes buvo skolinta abiem turtui įsigyti.
20.2. Tai, kad iš skolintų pinigų buvo pirktas gyvenamasis vagonėlis, kuris šiai dienai parduotas, patvirtina jo pirkimo – pardavimo sutartis, kuri yra byloje. Taip pat aplinkybes apie tai, kad iš skolintų pinigų buvo pirktas minimas daiktas gali patvirtinti tretieji asmenys. Teismui negali pateikti bankinių dokumentų dėl lėšų buvimo banko sąskaitose, nes gavus bet kokias pinigines lėšas, jas iš karto nusiima. Tačiau pažymi, jog skolinti pinigai yra santaupos. Nors apeliantas teigia, jog jam ir sutuoktinei pinigai nebuvo skolinti, tačiau tai paneigia teismui pateiktos SMS žinutės, iš kurių teksto matyti, jog apeliantas skolą pripažįsta.
20.3. Tretieji asmenys taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tik dėl dalies šalių ginčo, t. y. dėl skolos priteisimo trečiųjų asmenų naudai ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei.
23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria trečiųjų asmenų naudai priteista 2 000 Eur skola. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas tą pačią faktinę situaciją įvertino dviem skirtingomis ir viena kitai prieštaraujančiomis išvadomis. Nepriklausomai nuo to, jog teismas atmetė trečiųjų asmenų reikalavimą dėl 7 800 Eur, kurie buvo skolinti mobilaus namelio įsigijimui, priteisimo, kaip neįrodytą, tačiau priteisė iš atsakovo tretiesiems asmenims 2 000 Eur skolą už to paties mobilaus namelio įsigijimą.
24. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, jog tretieji asmenys neįrodė, kad skolino atsakovams būtent 7 800 Eur sumą ir atsakovams kyla pareiga šiuos pinigus grąžinti tretiesiems asmenims. Tačiau teismas, vertindamas šalių susirašinėjimą telefonu trumposiomis žinutėmis, trečiųjų asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, jog bylos duomenys leidžia labiausiai tikėtinai manyti, jog tretieji asmenys perdavė sutuoktiniams 4 000 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka.
25. Nors skunde atsakovas nurodo, kad žinutėmis buvo kalbama apie šalių reikalus, susijusius su automobiliu, tačiau apeliantas jokių įrodymų patvirtinančių nurodytas aplinkybes, susijusias su automobiliu, teismui nepateikė. Iš byloje esančio apelianto susirašinėjimo su ieškove telefonu trumposiomis žinutėmis matyti, jog atsakovas pripažįsta 2 000 Eur skolą, kurią būtent jis turėtų grąžinti, t. y. 18:07 žinutės tekstas „davė ok 2 000 atiduosiu po pardavimo man...“; 16:05 žinutės tekstas „ką aš iš skolingas tai 2 kita aš nežinau kas ką“. Taip pat atsakovas nurodė, jog apie jokius kitus pinigus nieko nežino. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog atsakovas teismo posėdžio metu paaiškinti susirašinėjimo turinį negalėjo, teigė, kad nepamena už ką buvo mokėti 2 000 Eur. Teismas spręsdamas klausimą dėl skolos, atsižvelgė ir į trečiųjų asmenų paaiškinimus, jog būtent 4 000 Eur suma buvo skolinta jų bute, dalyvaujant abiem sutuoktiniams. Ieškovė neginčijo trečiųjų asmenų reikalavimo, su juo sutiko.
26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, tai, jog atsakovas susirašinėjimo metu pripažino, kad jis turėtų grąžinti 2 000 Eur, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenys leidžia labiausiai tikėtinai manyti, jog tretieji asmenys perdavė sutuoktiniams 4 000 Eur sumą, kurią jie turi pareigą grąžinti lygiomis dalimis po 2 000 Eur. Tuo tarpu apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodė tuos pačius argumentus kaip ir kituose procesiniuose dokumentuose, kurie pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinti, jokių kitų argumentų, leidžiančių daryti priešingą nei teismas padarė išvadą, nepateikė.
27. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis vykdydamas įsipareigojimus pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2020/09/23 2021 m. rugpjūčio 29 d. ir 2021 m. rugsėjo 1 d. pavedimu UAB „Elindrė“ sumokėjo 6 000 Eur, t. y. sumokėjo visą jam pagal sutartį priklausančią mokėti sumą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog tretieji asmenys perdavė sutuoktiniams 4 000 Eur sumą, kuri nebūtinai buvo skirta namelio įsigijimui.
28. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino kodėl ir kaip tretieji asmenys paskolino 7 800 Eur ieškovei ir atsakovui gyvenamojo vagonėlio pirkimui 2020 m. gegužės ir liepos mėnesiais, jei mobilaus namelio pirkimo sandoris sudarytas tik 2020 m. rugsėjo 23 dieną, t. y. daugiau nei po 4 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas trečiųjų asmenų reikalavimą dėl 7 800 Eur skolos priteisimo, konstatavo, kad tretieji asmenys neįrodė, jog skolino atsakovams būtent 7 800 Eur sumą, todėl teismui nebuvo pagrindo vertinti dar ir nurodytų apelianto aplinkybių.
29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
30. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodo, kad už teismo posėdžius priteista suma neturėtų viršyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Pasak apelianto, byla nebuvo sudėtinga, nes ginčas kilo tik dėl trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines ir juridines aplinkybes šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neturėjo atlyginti iš viso.
31. Iš teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad ieškovės atstovas 2022 m. vasario 10 d. išrašė dvi sąskaitas: dėl 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už paaiškinimų parengimą, dalyvavimą teismo posėdyje ir 1 050 Eur - už konsultacijas, ieškinio, patikslinto ieškinio parengimą; 2022 m. kovo 21 d. sąskaitą dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą; 2022 m. balandžio 27 d. sąskaitą dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už konsultacijas, paaiškinimų teikimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose; 2022 m. lapkričio 26 d. sąskaitą dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už patikslinto ieškinio parengimą; 2023 m. vasario 24 d. sąskaitą dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už dalyvavimą teismo posėdyje; 2023 m. balandžio 18 d. 150 Eur mokėjimo nurodymą.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas, nesutinka su apelianto argumentu, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos, nes teismo posėdžiai trukdavo kelias minutes. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad ieškovė patyrė 2 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė už ieškinio, patikslinto ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą teisme, konsultacijas, paaiškinimų teikimą ir kt., todėl negalima daryti išvados, jog sąskaitos buvo išrašytos tik už dalyvavimą teismo posėdžiuose ir tuo pagrindu mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės išlaidos yra pagrįstos ir realios, be to, vien tik ta aplinkybė, jog teismo posėdžiai truko neilgai, savaime nereiškia, jog ieškovės atstovas neturėjo esminių laiko sąnaudų, kadangi atstovui reikėjo ne tik dalyvauti teismo posėdyje, nors ir trunkančiame tik keliasdešimt minučių, tačiau ir atvykti į jį. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačios advokato turėtoms laiko ir darbo sąnaudoms. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, atlikdamas priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 1 510,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Tretieji asmenys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo P. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.