- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-577-350-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00052-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Valdas Meidus
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nuteistasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Civilinis ieškovas
- J. G.
- Advokatai
- Saulius Kučys, Raimundas Kurklietis
Teisėja Nijolė Bražiūnienė Baudžiamoji byla 1A – 577 – 350 / 2014
2014 m. spalio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. P. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. civilinis ieškinys, pareikštas V. P., atmestas.
J. G. iš A. G. priteista penki tūkstančiai litų ir 83 centai turtinei žalai atlyginti bei penki šimtai litų neturtinei žalai atlyginti, du tūkstančiai litų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, o valstybei - keturiasdešimt šeši litai 80 centų proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis 2012 m. kovo 18 d., laikotarpyje nuo 21 iki 22 valandos, veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., V. P. pagaminus buto durų spynos rakto kopiją ir su juo atrakinus duris, pro jas įsibrovė į K. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m., iš kurio pagrobė svetimą, J. G. priklausantį, turtą: 1050 litų, moterišką sidabrinę grandinėlę – 400 litų vertės, moterišką sidabrinį žiedą – 70 litų vertės, sidabrinį kryželį su grandinėle – 850 litų vertės, auksinį žiedą – 780 litų vertės, sidabrinį vyrišką žiedą – 140 litų vertės, sidabrinį vyrišką žiedą – 100 litų vertės, vyrišką sidabrinį žiedą – 160 litų vertės, sidabrinį medalį – 100 litų, sidabrinį caro rublį – 50 litų vertės, 4 vnt. sidabrinių caro pusrublių – 100 litų vertės, sidabrinį medalį „Žalgirio“ mūšiui atminit – 100 litų vertės, sidabrinius 5 latus (1 vnt.)– 70 litų vertės, 5 Lietuvos tarpukario monetas ( 5 vnt. ) – 50 litų vertės, 2 vnt. radijo stoteles – 150 vertės, plaukų kirpimo mašinėlę „Philips – 70 litų vertės, kirvį „Fiskars“ – 150 litų vertės, dujinį pistoletą „Walter“ – 520 litų vertės, 34 vnt. 9 kalibro šovinių -170 litų, 12 vnt. peilių kolekciją – 250 litų vertės, 10 vnt. alkoholinių gėrimų butelių – 300 litų vertės, įvairių šalių monetas (apie 2 kg) su jose buvusiais 4 vnt. medaliais „Nemuno pirmenybių“, 3 vnt. medaliais „Žalgirio pirmenybių“ - 4 vnt. – 400 litų vertės, garsinį pistoletą – 200 litų vertės, juodos spalvos žiebtuvėlį su inicialais „JG“ – 100 litų vertės, juodos spalvos odinį dėklą revolveriui – 45 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam J. G. 6275 litų turtinę žalą.
A. G. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. kovo 18 d., laikotarpyje nuo 21 iki 22 valandos, pagaminęs buto durų spynos rakto kopiją ir su juo atrakinęs duris, pro jas įsibrovė į K. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m., iš kurio pagrobė svetimą, J. G. priklausantį, turtą: 1050 litų, moterišką sidabrinę grandinėlę – 400 litų vertės, moterišką sidabrinį žiedą – 70 litų vertės, sidabrinį kryželį su grandinėle – 850 litų vertės, auksinį žiedą – 780 litų vertės, sidabrinį vyrišką žiedą – 140 litų vertės, sidabrinį vyrišką žiedą – 100 litų vertės, vyrišką sidabrinį žiedą – 160 litų vertės, sidabrinį medalį – 100 litų, sidabrinį caro rublį – 50 litų vertės, 4 vnt. sidabrinių caro pusrublių – 100 litų vertės, sidabrinį medalį „Žalgirio“ mūšiui atminit – 100 litų vertės, sidabrinius 5 latus (1 vnt.)– 70 litų vertės, 5 Lietuvos tarpukario monetas ( 5 vnt. ) – 50 litų vertės, 2 vnt. radio stoteles – 150 vertės, plaukų kirpimo mašinėlę „Philips – 70 litų vertės, kirvį „Fiskars“ – 150 litų vertės, dujinį pistoletą „Walter“ – 520 litų vertės, 34 vnt. 9 kalibro šovinių -170 litų, 12 vnt. peilių kolekciją – 250 litų vertės, 10 vnt. alkoholinių gėrimų butelių – 300 litų vertės, įvairių šalių monetas (apie 2 kg) su jose buvusiais 4 vnt medaliais „Nemuno pirmenybių“, 3 vnt. medaliais „Žalgirio pirmenybių“ - 4 vnt. – 400 litų vertės , garsinį pistoletą – 200 litų vertės, juodos spalvos žiebtuvėlį su inicialais „JG“ – 100 litų vertės, juodos spalvos odinį dėklą revolveriui – 45 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam J. G. 6275 litų turtinę žalą.
Nukentėjusysis J. G. apeliaciniu skundu skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendį dalyje dėl V. P. išteisinimo, prašo nuosprendį panaikinti ir V. P. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bei byloje pareikštą jo civilinį ieškinį tenkinti pilnai.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus, nevertino jų visumos ir įvertino juos atsietai, todėl padarė neteisingas išvadas. Nukentėjusysis nurodo, kad jis nesutinka su teismo motyvais dėl V. P. išteisinimo. Pažymi, kad teismas įrodinėjimo procese turėjo būti aktyvus.
Apeliantas akcentuoja, jog A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad daryti nusikalstamą veiką sugalvojo V. P.. Teigia, kad teismas nevertino A. G. parodymų, duotų teisme, jog jį V. P. vežė į Rokiškį paimti cigarečių. Tai, apelianto teigimu, rodo, kad V. P. žinojo, jog bus neteisėtai patenkama į jo, nukentėjusiojo, butą, ir laukė automobilyje, taigi, V. P. bendrininkavo įvykdant nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.
Taip pat nukentėjusysis nurodo kad byloje nėra duomenų, jog tarp A. G. ir V. P. būtų konfliktų, dėl kurių A. G. turėtų motyvą apkalbėti V. P.. Be to, teismas rėmėsi V. P. paaiškinimais, jų negretinęs su byloje nustatytais faktais.
Byloje yra gautas V. P. atsikirtimas į paduotą apeliacinį skundą su kurio argumentais V. P. nesutinka, ir prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-15-19 nuosprendį palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad teismo nuosprendis yra teisėtas, teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo pilnai ir objektyviai.
Šalies argumentai
V. P. nurodo, kad teismas, išteisindamas jį, pažymėjo, jog jo kaltė grindžiama tik ikiteisminio tyrimo metu kito kaltinamojo – A. G. duotais parodymais, kurių teisme jis nepatvirtino. A. G. nurodė, kad vagystę įvykdė vienas, o V. P. jį tik nuvežė į vagystės vietą žinodamas, kad A. G. važiuoja pas nukentėjusį keršyti už apgaulę ir pasiimti skolos už cigaretes.
V. P. nurodo, kad jis paneigė A. G. parodymus. Pažymi, kad 2013-12-05 vykusio teismo posėdžio metu A. G., nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nurodė, kad buvo supykęs ant jo, V. P., taigi turėjo pagrindą jį apkalbėti, taip pat nurodė, kad ant jo pyko ir J. G..
V. P. nurodo, kad apeliaciniame skunde akcentuojami A. G. parodymai yra prieštaringi ir galėtų būti laikomi jį kaltinančiu įrodymu tik jeigu kitomis įrodinėjimo priemonėmis būtų nustatyta, kad jis vežė A. G. bei įrodyta, kad jis tikrai žinojo apie tai, kokiu būdu A. G. pateks į butą bei kitus kvalifikuotos vagystės požymius.
Nurodo, kad teismas vertindamas bylos įrodymus, juos gretino tarpusavyje, tačiau būtent todėl, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, nebuvo įrodyta jo kaltė.
V. P. pažymi, kad pas jį nukentėjusiajam J. G. priklausančių daiktų nerasta, taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo buvimą bute bei objektyvių įrodymų, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.
Apibendrindamas V. P. nurodo, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys ir įrodymai turi būti ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, tuo trapu jokių įrodymų byloje, kurie leistų jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nėra, todėl visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini jo naudai. Pažymi, kad jis gyvena padoriai, charakterizuojamas tik labai gerai.
Teismo posėdyje nukentėjusysis J. G. prašė apeliacinė skundą tenkinti, V. P. ir A. G. bei jų gynėjai ir prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nukentėjusysis J. G. nesutinka su nuosprendžiu dėl V. P. išteisinimo bei jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrino tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Pirmosios instancijos teismas V. P. iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl J. G. turto pagrobimo įsibrovus į K. G. butą veikiant bendrininkų grupėje kartu su V. P. išteisino padaręs išvadą, kad byloje neįrodyta, jog V. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad V. P. kaltė baudžiamojoje byloje buvo grindžiama ikiteisminio tyrimo metu duotais kito kaltinamojo - A. G. parodymais, kuriuos jis teisiamojo posėdžio metu paneigė ir nurodė, kad vagystę jis įvykdė vienas, be to, V. P. neigė A. G. parodymus. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai – 2013-04-22 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės bei įrašų darymo protokolas su stenograma, kratos protokolas, nepatvirtina V. P. kaltės, o byloje nukentėjusiojo pateikti garso įrašai nepripažinti įrodymu, visas byloje esančias abejones įvertino V. P. naudai ir jį išteisino.
Apygardos teismas, atlikęs bylos įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas juos ištyrė bei įvertino netinkamai. Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų duomenų reikšmingų bylos aplinkybėms teisingai nustatyti, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl V. P. kaltės.
Apygardos teismas daro išvadą, kad V. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką byloje yra įrodoma bylos įrodymų visuma.
Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.).
Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus – A. G. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtinančius liudytojo A. K. parodymus, nukentėjusiojo J. G. paaiškinimus, kratų ir apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad V. P. karu su A. G. veikdami bendrininkų grupėje 2012-03-18 įsibrovė į K. G. butą ir pagrobė nukentėjusiajam J. G. priklausantį turtą.
Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje A. G. nurodė, kad jis vagystę įvykdė vienas, o V. P. jį tik nuvežė iki nukentėjusiojo motinos buto į Rokiškio miestą apie jo ketinimus grobti turtą nežinodamas ir jo palaukė automobilyje, tačiau kiti byloje esantys duomenys šias A. G. nurodytas aplinkybes paneigia ir leidžia vertinti kaip siekį padėti bendrininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės, tuo pačiu ir palengvinti savo teisinę padėtį. Analogiška išvada darytina ir dėl V. P. paaiškinimų, jog jis į Rokiškio miestą nevažiavo ir vagystės nevykdė.
Ikiteisminio tyrimo metu A. G., kuris buvo apklaustas ne kartą, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosekliai nurodė, kad nukentėjusiojo turo vagystę jis įvykdė kartu su V. P., kad abu slapta darbe iš nukentėjusiojo rankinės paėmė buto durų raktą ir pagamino rakto kopiją, abu įsibrovė į butą ir grobė nukentėjusiojo daiktus, pagrobtą turtą pasidalino. Daryti nusikaltimą pasiūlė būtent V. P., kuris žinojo, kur yra nukentėjusiojo motinos butas ( t.1, b.l. 149, 152-153, 159-160, 162-164).
Apygardos teismas nenustatė duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad A. G. ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo V. P.. Esant tam kokių nors konkrečių priežasčių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien ta aplinkybė, kad V. P. kaltinimas byloje grindžiamas kito kaltinamojo byloje parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai juos patvirtina kiti bylos įrodymai, nesudaro pagrindo jais nesivadovauti.
Nukentėjusysis J. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie tai, jog turtą pagrobė V. P. ir A. G. jis sužinojo iš N. P. (t.1, b.l. 131). Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad N. P. atėjęs į darbą pasakė, kad V. P. ir A. G. gyrėsi ir kalbėjo prie jo apie vagystę ( t.2, b.l. 128).
Iš byloje esančio 2013-10-21 USB atmintinės su joje esančiais garso įrašais apžiūros protokolo priedo matyti, kad N. P. nurodė A. K., jog J. G. turtą iš buto pagrobė V. P. ir A. G. ( t. 1, b.l. 73-78).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus liudytojus A. K. ir N. P., nustačius byloje esančių garso įrašų padarymo aplinkybes bei pokalbyje dalyvavusius asmenis, teismas daro išvadą, kad garso įrašai patvirtina A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, kad minimas garso įrašas būtų padarytas neteisėtai, todėl nepripažinti jo įrodymu nėra jokio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad pas jį į namus atėjo N. P. ir pasakė, kad nori papasakoti apie vagystes, taip pat ir apie vagystę iš J. G. buto, todėl jis, liudytojas, nusprendė pokalbį įrašyti diktofonu. Apie tai, kad pokalbis yra įrašomas, N. P. nežinojo. Liudytojas A. K. parodė, kad sužinojęs apie vagystę iš J. G. buto, įrašą davė paklausyti J. G., kuris, išklausęs įrašą, nutarė susitikti su N. P.. N. P. viską pakartojo J. G.. Šie A. K. parodymai sutampa su nukentėjusiojo J. G. paaiškinimais, duotais apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusysis nurodė, kad laikmeną su įrašu, kuriame A. K. kalba su N. P., jis gavo iš A. K., A. K. garso įrašą buvo atvežęs jam paklausyti į darbą, po kurio laiko jis susitiko su N. P., kuris papasakojo tai, kas buvo įraše ( t.3, b.l. 14-16).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas N. P. neneigė, kad buvo atėjęs pas A. K., tačiau nurodė, kad kalbėjosi jie bare, A. K. davė jam pinigų, nupirko alaus bokalą, sakė, kad pasodins V. P., todėl nusivedęs jį pas J. G. į ofisą, kur J. G. išvardino, kokie dingo daiktai, liepė juos atkartoti. N. P. mano, kad ofise ir buvo padarytas garso įrašas.
Apygardos teismas liudytojo N. P. apeliacinės instancijos teisme nurodytas aplinkybes, jog jis patėvį V. P. apkalbėjo parašytas liudytojo A. K., vertina kaip siekį padėti V. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes iš esmės analogiškas V. P. tariamo apkalbėjimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė įtariamuoju 2013-10-31 apklaustas pats V. P.. Jis paaiškino, kad jam N. P. sakė, jog jis A. K. jį nuvežė pas J. G., ten siūlė 30 litų už tai, kad N. P. papasakotų policijos pareigūnams, kad namuose matė J. G. išvardintus daiktus ( t.1, b.l. 185-186).
Taigi, teisėjų kolegija įvertinus prieš tai aptartas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad V. P. padarė BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, o būtent: jis 2012 m. kovo 18 d., laikotarpyje nuo 21 iki 22 valandos, veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., V. P. pagaminus buto durų spynos rakto kopiją ir su juo atrakinus duris, pro jas įsibrovė į K. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m., iš kurio pagrobė svetimą, J. G. priklausantį, turtą: 1050 litų, moterišką sidabrinę grandinėlę – 400 litų vertės, moterišką sidabrinį žiedą – 70 litų vertės, sidabrinį kryželį su grandinėle – 850 litų vertės, auksinį žiedą – 780 litų vertės, sidabrinį vyrišką žiedą – 140 litų vertės, sidabrinį vyrišką žiedą – 100 litų vertės, vyrišką sidabrinį žiedą – 160 litų vertės, sidabrinį medalį – 100 litų, sidabrinį caro rublį – 50 litų vertės, 4 vnt. sidabrinių caro pusrublių – 100 litų vertės, sidabrinį medalį „Žalgirio“ mūšiui atminiti – 100 litų vertės, sidabrinius 5 latus (1 vnt.)– 70 litų vertės, 5 Lietuvos tarpukario monetas ( 5 vnt. ) – 50 litų vertės, 2 vnt. radijo stoteles – 150 vertės, plaukų kirpimo mašinėlę „Philips – 70 litų vertės, kirvį „Fiskars“ – 150 litų vertės, dujinį pistoletą „Walter“ – 520 litų vertės, 34 vnt. 9 kalibro šovinių -170 litų, 12 vnt. peilių kolekciją – 250 litų vertės, 10 vnt. alkoholinių gėrimų butelių – 300 litų vertės, įvairių šalių monetas (apie 2 kg) su jose buvusiais 4 vnt. medaliais „Nemuno pirmenybių“, 3 vnt. medaliais „Žalgirio pirmenybių“ - 4 vnt. – 400 litų vertės, garsinį pistoletą – 200 litų vertės, juodos spalvos žiebtuvėlį su inicialais „JG“ – 100 litų vertės, juodos spalvos odinį dėklą revolveriui – 45 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam J. G. 6275 litų turtinę žalą.
Skiriant bausmę V. P., teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Teismas atsižvelgia į tai, kad V. P. padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). V. P. neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pobūdį ir V. P. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, kad jam bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę baudą, ženkliai mažesnę nei įstatymo numatytas šios bausmės vidurkis.
Kadangi V. P. nusikalstamą veiką padarė iki 2012-04-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ( t. 2, b.l. 16-19), šiuo nuosprendžiu ir nurodytu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimą, nes padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą.
Apelianto J. G. prašymas pilnai tenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, kurį nustatydamas teismas CK 6.250 str. nuostatų nepažeidė. Priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kadangi šiuo nuosprendžiu pripažįstama, kad nusikalstamą veiką, kuria buvo padaryta žala nukentėjusiajam, A. G. ir V. P. įvykdė bendrais veiksmais, nuosprendis keičiamas civilinio ieškinio išsprendimo dalyje nukentėjusiajam J. G. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą priteisiant solidariai iš abiejų nuteistųjų. Taip pat solidariai iš abiejų nuteistųjų priteistinos proceso išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi,-
nusprendė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendį dalyje dėl V. P. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 50 MGL ( 6500 litų/ 1882 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi šią bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL ( 6500 litų /1882 eurų) baudą.
V. P. į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. baudžiamąjį įsakymą.
Priteisti solidariai iš A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. G. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 5000,83 Lt (1448,34 eurų) turtinei žalai atlyginti, 500 Lt (144,81 eurų) neturtinei žalai atlyginti, 2000 Lt (579,24 eurų) už advokato suteiktą teisinę pagalbą, bei 46, 80 Lt (arba 13,55 eurų) proceso išlaidų valstybei.
Nuosavybės teisių apribojimą V. P. turtui pagal 2013-10-17 Centrinės hipotekos įstaigos arešto aktų registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įvykdymo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.