Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-208-1183/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-02-05Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-04-16Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-05
Bylos Nr.
1-208-1183/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46970-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Dauginis
Kaltinamasis
A. R.
Nukentėjusysis
A. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-208-1183/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46970-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.2.4.6.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorams Jonui Trumpuliui, Sigitui Dobiliauskui,kaltinamajam A. R., jo gynėjai advokatei Z. K.,nukentėjusiajai A. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas:

1) 2011-07-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;

2) 2012-09-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2011-07-19 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui 10 dienų; 2013-06-03 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikus bausmę;

3) 2016-10-20 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, nuteistas viešaisiais darbais 6 mėnesiams, dirbant kas mėnesį po 20 valandų visuomenės labui; 2017-02-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi viešieji darbai pakeisti į 753,20 Eur baudą;

4) 2018-05-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, neatlikta pagal 2017-02-28 nutartį ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 753,20 Eur bauda; 2019-12-17 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus;

5) 2020-04-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, nuteistas viešaisiais darbais 4 mėnesiams, dirbant kas mėnesį po 25 valandas visuomenės labui; 2020-08-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi neatlikta 94 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 15 MGL (750 Eur) baudą;

6) 2024-06-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2020-08-31 nutartimi paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 750 Eur bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5-6 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui;

7) 2024-11-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metamu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 750 Eur bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui-sugyventinei A. N., o būtent: 2024 m. gruodžio 1 d., apie 13.24 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajai A. N. į galvos sritį, po to suėmė už plaukų ir juos temdamas pergriovė ją ant žemės, ko pasėkoje A. N. griūdama susitrenkė dešinės rankos plaštakos pirštus bei taip sukėlė jai fizinį skausmą, tai yra A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad viskas įvyko šių metų gruodžio 1 d., kai namo grįžo neblaivus. Prieš tai A. N. jam buvo davusi pinigų nupirkti cigarečių, bet užtruko bare, o grįžęs norėjo eiti miegoti, tačiau A. paklausė, kur cigaretės, bet jis jų neturėjo. Tada ėjo į kambarį ir taip gavosi, kad pakėlė ranką, bet smūgio N. į galvą neprisimena, tačiau ji pradėjo verkti, tai jis paėmė jos telefoną ir išsikvietė sau policiją. Įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini), dienos metu. Nukentėjusioji A. N. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena maždaug pusantrų metų. Bylų dėl smurto prieš A. N. nėra turėjęs. Nebuvo taip, kad A. N. būtų trenkęs į galvos sritį, nes jis tik eidamas vienu judesiu pakėlė ranką, norėdamas jai pasakyti, kad ji nuo jo atsitrauktų ir leistų eiti, bet turbūt jai pataikė, nes A. N. atsisėdo į katino dėžę, tačiau nežino, kur galėjo pataikyti. Nebuvo suėmęs A. N. už plaukų, jų netempė, nebuvo A. pargriovęs ant žemės. A. verkė, o kai sau išsikvietė policiją, tai ji jam sakė bėgti, tačiau jis nebėgo. A. N. neturi jam pretenzijų, vakar ją pasiėmė iš psichiatrinės ligoninės ir tarp jų yra viskas gerai, nors į teismą šiandien nevažiavo. Sužalojimų A. N. nebuvo padaryta. Kai skambino į policiją, pasakė, kad „nudaužė“ sugyventinę. Atvykus policijos pareigūnams, vienas iš jų buvo su A. N. virtuvėje, o kitas buvo su juo kambaryje, todėl negirdėjo, ką A. kalbėjo. Įvykio metu buvo neblaivus, jeigu būtų buvęs blaivus, tai taip nebūtų įvykę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole parašyta, kad įvykio metu buvo neblaivus ir gali būti, kad sudavė smūgius A. N., suėmė jai už plaukų, ją parvertė ant žemės bei sukėlė fizinį skausmą, bet iš tikrųjų jis pasakė tyrėjai, jog nesiginčys, dėl to, ką ji sako. Buvo neblaivus, bet prisimena, kas įvyko. Jie su A. N. susipyko, kadangi ji jam davė pinigų cigaretėms, o jis namo grįžo girtas iš baro. Savo vienu rankos mostu jis pataikė A. N., ji atsisėdo ir pradėjo verkti. Policijoje apklausos metu tyrėja jo klausė, ar gali būti, kad trenkė A. N., tai jis pasakė rašyti tai, ką sako A. N.. Žino, jog nugriovė A., bet niekada gyvenime nėra jos mušęs. Pats iškvietė policiją, pareigūnams pasakė, kad „nudaužė“ sugyventinę, o ką ji sakė pareigūnams – jis negirdėjo. Savo veiksmais negalėjo A. N. sukelti skausmo, nes atvykę medikai ją išvežė peršviesti galvą ir išleido. Tokius parodymus, kokius davė ikiteisminio tyrimo metu, nurodė dėl A., kad viskas greičiau baigtųsi, kadangi nenori bylinėtis su „saviške“. Siūlė šiandien sugyventinei važiuoti į teismą, bet ji nevažiavo. Jo rankos mostu gavosi kažkoks pastūmimas, dėl ko A. N. nugriuvo, tačiau jis jai nesukėlė fizinio skausmo. Po to, kai A. nugriuvo, ji verkė ir išsakė jam visokius negražius žodžius, tačiau nesakė, kad reikia policijos, bet jis pats ją iškvietė, nes jam buvo gaila A., pyko ant savęs, jog taip pasielgė su savo mylimu žmogumi. Vakar A. N. pasiėmė iš ligoninės.

Ikiteisminio tyrimo metu tiesiog nesiginčijo su tyrėja, todėl užrašyti kitokie parodymai nei šiandien. Nebuvo A. N. suduota dviejų smūgių į galvą, bet jis sutiko su tuo, ką ji pasakė, nes iš tikrųjų buvo tik rankos mostas. Jo atžvilgiu 2024-11-25 buvo priimtas nuosprendis, paskiriant tam tikrus įpareigojimus ir pasisakant dėl baudos, tai paskirtų įpareigojimų jis laikysis. Šiuo metu dar yra nedirbantis, iš Užimtumo tarnybos galimai yra išbrauktas, kadangi neatvyko registruotis, nes neįėjo į namus, o elgesio pataisos programoje dalyvauja. Šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. 750 eurų baudos nesumokėjo, nes tai nemaža suma. Tik vakar pasirašė, kad įsiteisėjo šis nuosprendis, jo neskundė, nuosprendį gavo lapkričio 25 d., jį skaitė. Su nukentėjusiąja susitaikė, vakar jis ją pasiėmė iš ligoninės, nes įvykio dieną apie 13 val. darbe ji išgėrė 15 tablečių, todėl buvo paguldyta į psichiatrinę ligoninę, iš kur tik vakar išleido. A. N. turi psichikos problemų, depresiją, ji geria daug vaistų, dėl psichikos jai „užplaukia“. Suprato, jog šis tablečių išgėrimas buvo A. bandymas nusižudyti. Apie tai, kad A. N. 13 val. – tuo pačiu laiku, kai vyko praeitas teismo posėdis šioje byloje – išgėrė vaistų, jis sužinojo iš pažįstamų, kai nuvažiavo pas ją į darbą, kur jam buvo nurodyta, jog jauna mergina yra išvežta į ligoninę. A. N. vartoja alkoholinius gėrimus. Nuoširdžiai šiandien duoda parodymus teismui, gailisi dėl savo veiksmų mylimam žmogui. Prašo jam skirti apykoję ir nesiųsti atlikti laisvės atėmimo.

Su A. N. yra sugyventiniai, nesipyksta, bet jeigu jai „užvažiuoja fazė“, tai tada geriau kviesti greitąją pagalbą. Kiek skaitė byloje, įvykio metu A. N. buvo blaivi, o vaistus ji vartoja kiekvieną dieną. Įvykio dieną jie susipyko dėl cigarečių, nes išėjo pirkti cigarečių, o grįžo girtas. A. galėjo jį apkalbėti dėl smūgių, nes galbūt ji galvojo, kad jį iš karto išveš, bet tą tik ji pati galėtų pasakyti. Yra sveikas, darbingas, gali dirbti visus darbus. Anksčiau dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš ten išėjo dėl A. N., kadangi negalėjo įeiti į namus, kelias dienas išbuvo laiptinėje, tai purvinas negalėjo eiti į darbą. Su savo artimaisiais jis nebendrauja. Paskutinį kartą dirbo šiais metais nuo vasario 1 d. iki birželio mėnesio „(duomenys neskelbtini)“, o paskui perėjo į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kur išdirbo apie mėnesį laiko, tai maždaug nuo liepos nedirba niekur.

Nukentėjusioji A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. R. buvo jos sugyventinis, tačiau po įvykio, kai ją sumušė, nebėra. Įvykis įvyko pernai gruodžio mėnesį dienos metu, adresu (duomenys neskelbtini), kai jie su A. sukonfliktavo dėl to, kad neparnešė cigarečių, o tada jis ją puolė. A. R. ranka vieną kartą trinktelėjo jai į žandikaulį, papešė už plaukų, tada apglėbęs ją parvertė ant žemės ir kurį laiką laikė ją prispaudęs prie grindų. Paskui ją paleido ir pats išsikvietė policiją. Jai šiek tiek buvo sužalota ranka, kadangi virsdama su ja užkliuvo, taip pat medikai vežė ją šviestis galvą, tačiau nieko jai nebuvo. Kai A. ją parvertė, jis buvo užlipęs ant jos ir kojos keliu prispaudęs jos dešinę ranką, o kita ranka buvo po juo, todėl ji negalėjo pasipriešinti. Kai buvo parversta, tai tuo metu ji į jį buvo savo priekiu, tačiau buvo nusisukusi ir šaukė, kad paleistų. Buvo parversta prie tualeto, tai toje vietoje ant žemės nieko nebuvo, tik virsdama, į tualeto duris susitrenkė ranką, tačiau į jokius daiktus neatsitrenkė – taip nebuvo, kaip sakė A. R.. A. vieną kartą jai trenkė į veido sritį, pervertė ant žemės ir šiek tiek patempė plaukus, po ko iš galvos išsitraukė plaukų kuokštą. Dėl A. R. veiksmų šiek tiek jautė skausmo, tačiau nedaug. Prisimena, ką pasakojo pareigūnams - jiems sakė, kad A. jai trenkė vieną kartą, bet ir pakaušyje gavosi skausmas, nors ir nebuvo stiprus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ji buvo blaivi, o medikamentus nuo depresijos, psichozės vartoja nuolat ir, kai vyko įvykis, vaistų vartojimo nebuvo nutraukusi. Jai su atmintimi nėra gerai, gal vaistai šiek tiek padeda daugiau visko prisiminti. Šiandien pasakoja tiesą. A. R. pats kvietė policiją iš jos telefono, nes jis neturi savo telefono, tada laukė pareigūnų, kuriems prisipažino, kad prieš ją smurtavo, o ką jis daugiau kalbėjo - ji nesiklauso.

Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. R. jai sudavė du kartus: vieną kartą į žandikaulį, o kitą kartą - į pakaušį. Tyrimo metu davė teisingus parodymus. Vienas smūgis jai buvo suduotas į žandikaulį ir dar buvo paimta pakaušyje už plaukų, kur taip pat sužalojo, nes buvo išrautas kuokštas plaukų. Dabar su A. R. jie nebendrauja. Dėl įvykio jis atsiprašė, bet jie nesitaikė – ji nenori taikytis, kadangi ne pirmą kartą konfliktavo ir ne pirmą kartą jis naudojo smurtą. Dabar A. su ja negyvena, sakė, jog gyvena nakvynės namuose. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. A. R. jos atsiprašė, bet jam negalima gerti, nes kai negeria, būną viskas normaliai. Ji A. atleidžia dėl jo padarytų veiksmų, bet daugiau su juo nenori turėti reikalų.

Liudytoja R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate vyresniąja tyrėja. A. R. žino iš bylos dėl smurto artimoje aplinkoje. Tikslios įvykio datos neprisimena, bet viskas vyko pernai gruodžio mėnesį, kai nukentėjo A. R. sugyventinė A. N.. Byloje apklausė nukentėjusiąją, pareiškė įtariamajam įtarimą, jį apklausė. Įtariamasis pripažino kaltę, įtarimas jam buvo pareikštas pagal nukentėjusiosios parodymus, atrodo, kad jai buvo atlikti keli smūgiai į galvą, suėmimas už plaukų ir parvertimas ant žemės. A. R. nurodė, jog buvo stipriai girtas ir nelabai viską prisimena, taip pat minėjo, jog ir prieš įvykį gėrė, o konfliktas kilo dėl nenupirktų cigarečių. Dėl apklausos protokolo A. R. pastabų neturėjo, nesakė, kad yra nekaltas. Po apklausos A. R. protokolą perskaitė, savo ranka pasirašė „susipažinau, surašyta teisingai“.

Nukentėjusioji A. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. R. yra jos sugyventinis, kartu gyvena virš metų laiko, veda bendrą ūkį, vaikų neturi. Šiuo metu jam nuo 2024-11-19 yra išduotas orderis ir pas ją, adresu (duomenys neskelbtini), jis gyventi negalėjo, bet kadangi jis neturi, kur dėtis, tai nukentėjusioji jį priėmė atgal. 2024-12-01 ryte, apie 9.30 val. į jos telefoną paskambino A. draugas ir A. R. išėjo su juo susitikti. Jam išeinant nukentėjusioji padavė 4 eurus ir paprašė parnešti jai cigarečių. A. R. į namus grįžo apie 13 val., jis buvo gan stipriai neblaivus ir nebuvo nupirkęs cigarečių, tai jie sukonfliktavo žodžiu, nukentėjusioji supyko, kad taip nėra pinigų, o A. R. vis prageria. Žodinio konflikto metu A. R. nukentėjusiajai A. N. sudavė kumščiu du kartus į galvos sritį, po ko suėmė už plaukų ir juos tempdamas pervertė ant žemės ir laikė prispaudęs. Krisdama nukentėjusioji susižalojo dešinės rankos plaštakos pirštus. Kur tiksliai atsitrenkė, pasakyti negali, mano į tualeto duris, nes viskas vyko koridoriuje prie tualeto. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. N. sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji A. N. bandė iš jo ištrūkti, šaukė, kad iškvies policiją, tai jis atsistojo ir iš jos telefono iškvietė policiją, nes savo telefono jis neturi. Pareigūnams atvykus jie iškvietė nukentėjusiajai GMP, kuriai atvykus nukentėjusioji buvo nuvežta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Pas med. ekspertus nukentėjusioji nebuvo ir neis, nes akivaizdžių sužalojimų jai nepadaryta, o tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Įvykio metu nukentėjusioji buvo blaivi. Jai yra išaiškinta, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, ji civilinio ieškinio nereikš (b. l. 50-53).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC garso įrašo apžiūra. Apžiūrint BPC garso įrašą, kurio ID (duomenys neskelbtini), matoma, kad skambučio pradžia 2024-12-01, 13:14:30 val., įrašo trukmė 2,20 min. Po sujungimo signalo girdisi, kaip vyras praneša, kad sumušė žmoną į veidą. Moters balsas patikslina, kad ir į galvą (b. l. 40-43).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota kūno kamerų vaizdo ir garso apžiūra. Apžiūrimas failas PSS-20241201-134223UTC+0300. „Į įvykio vietą, kaip žinom iš ikiteisminio tyrimo bylos, adresu (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Buto duris atidaro moteris, kaip žinom iš ikiteisminio tyrimo bylos, tai A. N., pareigūnai užeina į butą, kambaryje sėdi vyras, kaip žinom iš ikiteisminio tyrimo bylos, tai A. R., moteris sako, kad jis pats išsikvietė policiją. A. N. sako „trenkė man čia (rodo ranka į smakrą, po to į pakaušį) ir į galvą trenkė ir dar ranką sužalojo (rodo dešinę plaštaką)“, sako kad visą laiką agresyvus. Pareigūnas klausia kada trenkė, A. N. sako ką tik dabar ir pats policiją išsikvietė. Pareigūnas klausia moters ar ji blaivi, A. N. sako, kad taip, pareigūnas klausia ar jai sukėlė fizinį skausmą. A. N. sako, kad skauda čia ir rodo smakrą bei ranką, rodo dešinės rankos plaštaką. Pareigūnas prašo moters pakartot ką jai padarė, ji rodo į smakrą ir sako „čia trenkė ir čia (rodo pakaušį), pareigūnas tikslina kad sudavė du smūgius į galvą, A. N. sako „čia trenkė į galvą ir paskui čia (smakrą) ir viskas“. Pareigūnas klausia, kas jai yra vyras, A. N. sako sugyventinis, kartu gyvena virš metų. Pareigūnas eina į kambarį kur ant sofos sėdi A. R., jis sako, kad dėl probacijos negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos. Pareigūnas klausia dėl ko jis trenkė sugyventinei, A. R. sako „ar trenkiau“? Pareigūnas sako, kad buvo toks pranešimas. Pareigūnas klausia dėl ko jie pykstasi, A. R. sako „dėl to kad išgėręs“. Alkoholio kiekio matuokliu pareigūnė tikrina A. N. blaivumą, moteris blaivi. Pareigūnas klausia ar jai sukėlė fizinį skausmą, moteris sako nesvarbu, tegul jis tik išeina. Pareigūnas moteriai paaiškina, kad jei jai sukėlė fizinį skausmą, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis sako, kad ji sakė, kad jai skaudėjo, klausia kiek vertina skausmą, A. N. sako 1-2. Pareigūnas tikslina kiek nuo 1 iki 2 vertina skausmą, A. N. sako 2. Pareigūnas klausia, tai du sykius sudavė, A. N. sako „nu taip, į galvą tai nieko nejaučiu“, pareigūnas klausia iš ko trenkė, A. N. sako iš rankos. Pareigūnas klausia, kur viskas vyko, moteris sako čia namuose, jam pradėjo prikaišiot dėl gėrimo. Pareigūnas A. N. paaiškina, kad reikės vykti į policiją dėl pareiškimo rašymo, kviečia medikus, kad apžiūrėtų moterį. Pareigūnas klausia, kur viskas vyko, A. N. stovėdama tarp virtuvės ir koridoriaus sako „čia va šitoj vietoj, čia mane pargriovė ant žemės, nu ir viskas ir pradėjo daužyt“ dėl to, kad ji jam priekaištavo, kad jis geria, kad jis paėmė telefoną ir išsikvietė policiją, jam yra nesibaigęs orderis. Pareigūnas atlieka A. N. dalinę kūno apžiūrą, fotografuoja, moteris rodo smakrą, pakaušį, dešinės rankos plaštaką, ji sako, kad ranką nusibrozdino matomai kai krito, kažkur užkliuvo. Pareigūnas tikslina suduotus moteriai smūgius, jis sako du kartus sudavė ranka į galvą, klausia ar pirma sudavė, ar pirma pargriovė, A. N. sako „pirma sudavė į galvą, paskui dar pešė už plaukų, nupešė plaukus, nugriovė mane ir aš, trenkė per galvą ir plaukus nupešė, du kartus trenkė ir plaukus pešė“, pareigūnas tikslina kad griūdama susižalojo ranką, tikslina kiek vertina skausmą, A. N. sako „2, ne daug čia“. Atvyksta medikai. Pareigūnas išveda A. R. iš buto, įsodina į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Medikai išsiveda A. N., veža į ligoninės priėmimo skyrių. Įrašo trukmė 26:29. Apžiūrimas failas PSS-20241201-134229UTC+0300. Įrašas tas pats kaip pirmame faile tik filmuojamas kito pareigūno kūno kamera, todėl jis peržiūrimas ir detaliai neaprašomas, aprašomas tas vaizdo įrašas, kuris nebuvo aprašytas pirmame faile. Pareigūnė filmuojanti šia kūno kamera tikrina alkoholio kiekio matuokliu A. R. neblaivumą, į alkotesterį įpučia 2,12 promiles. Pareigūnė klausia dėl ko jis trenkė, A. R. kalba neaiškiai, negalima suprasti, rodo dešine ranka mostą ir sako gal ir pataikė. Pareigūnė apžiūri ir fotografuoja įvykio vietą. Įrašo trukmė 24:58. Apžiūrimas failas PSS-20241201-141558UTC+0300. Automobilio laikino sulaikymo patalpoje sėdinčiam A. R. pareigūnė paaiškina, kad jis bus sulaikomas iki 48 valandų, A. R. atsisako pasirašyti ant jam pateiktų dokumentų, jis sako kad ji meluoja, todėl niekur nesirašys. Įrašo trukmė 01:30.“ (b. l. 44-46).

Tarnybiniame pranešime nurodytas trumpas įvykio aprašymas: 2024-12-01 apie 13.24 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus (2,12 prom.) A. R. sumušė savo blaivią sugyventinę A. N., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. A. N. ir ankščiau yra patyrusi smurtą (b. l. 8-11).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-12-01 apie 17.05 val. gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus slaugytojos pranešimas, kad GMP 14.51 val. pristatė A. N., diagnozė galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, ambulatoriškai, blaivi (b. l. 25-26).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), matėsi penkiaaukštis daugiabutis gyvenamasis namas ir jo antros laiptinės durų vaizdas. Laiptinės durys tamsiai rudos spalvos. Užlipus į penktą aukštą ir pasisukus į dešinę pusę, matėsi šviesiai rudos spalvos buto durys, pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius minėtas duris, matėsi tamsiai rudos spalvos dar vienos durys. Įėjus į minėtą butą, koridoriuje dešinėje pusėje matėsi rūbų spinta. Kairėje pusėje matėsi virtuvė ir šalia šaldytuvas. Šalia matėsi praėjimas į miegamąjį (b. l. 12-14, 15-21).

A. N. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint moters dešinės rankos plaštakos pirštus stebimi du nubrozdinimai (b. l. 54-56, 57-63).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-12-01 apie 13.24 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus (2,12 prom.) A. R. sumušė savo blaivią sugyventinę A. N., ranka suduodamas ne mažiau 2 kartų į galvos sritį, tuo pačiu metu ją pargriaudamas, kuri griūdama susitrenkė dešinės rankos plaštakos pirštus, o jai nugriuvus pešė galvos plaukus. Tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą, kurį vertina 2 balais iš 10. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo GMP ekipažu pristatyta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių, kur patirti sužalojimai buvo tikslinami. Nepilnamečių asmenų, augančių šeimoje, nėra. Informuotas specializuotas pagalbos centras. Įvykio vietos ir asmens apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta. A. R. buvo sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK VTT areštinę (b. l. 5-7).

2024-11-19 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje nurodyta, kad pavojų keliantis asmuo A. R. įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (b. l. 27-28).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-11-19 buvo A. R. vardu išrašytas orderis su įsipareigojimais: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie A. N. 100 m. atstumu. Kadangi A. R. pažeidė orderio įsipareigojimus, perduota medžiaga spręsti klausimą dėl jo nubaudimo administracine tvarka (b. l. 29-30).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

Šioje byloje A. R. kaltinamas tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavęs kumščiu nukentėjusiajai A. N. į galvos sritį, po to suėmęs už plaukų ir juos tempdamas pergriovė ją ant žemės, ko pasėkoje A. N. griūdama susitrenkė dešinės rankos plaštakos pirštus bei taip sukėlė jai fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 2 dalis).

Nors kaltinamasis A. R. neigia jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, teigdamas, jog iš tikrųjų buvo tik rankos mostas, bet nukentėjusiajai smūgių nesudavė ir skausmo nesukėlė, teismo vertinimu kaltinamojo A. R. kaltę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš tiesų tarp jo ir A. N. įvyko konfliktas, kadangi A. N. jam davė pinigų cigaretėms, o jis namo grįžo girtas iš baro, tačiau kaltinamasis teigia, jog nebuvo taip, kad A. N. būtų trenkęs į galvos sritį, nes jis tik eidamas vienu judesiu pakėlė ranką, norėdamas jai pasakyti, kad ji nuo jo atsitrauktų ir leistų eiti, bet turbūt jai pataikė, nes A. N. atsisėdo į katino dėžę, tačiau nežino, kur galėjo pataikyti; nebuvo suėmęs A. N. už plaukų, jų netempė, nebuvo A. pargriovęs ant žemės. Teismas šią A. R. poziciją, jog nesmurtavo nukentėjusiosios A. N. atžvilgiu, laiko tik kaltinamojo gynybine pozicija, kurią paneigia byloje esantys patikimi ir nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai bei kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji A. N. apklausiama teisiamajame posėdyje nurodė, kad jie su A. sukonfliktavo dėl to, kad pastarasis neparnešė cigarečių, o tada jis ją puolė; A. R. ranka vieną kartą trinktelėjo jai į žandikaulį, papešė už plaukų, tada apglėbęs ją parvertė ant žemės ir kurį laiką laikė ją prispaudęs prie grindų; paskui ją paleido ir pats išsikvietė policiją; jai šiek tiek buvo sužalota ranka, kadangi virsdama su ja užkliuvo; buvo parversta prie tualeto, tai toje vietoje ant žemės nieko nebuvo, tik virsdama, į tualeto duris susitrenkė ranką, tačiau į jokius daiktus neatsitrenkė; vienas smūgis jai buvo suduotas į žandikaulį ir dar buvo paimta pakaušyje už plaukų, kur taip pat sužalojo, nes buvo išrautas kuokštas plaukų; dėl A. R. veiksmų šiek tiek jautė skausmo, tačiau nedaug. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad žodinio konflikto metu dėl nenupirktų cigarečių A. R. jai sudavė kumščiu du kartus į galvos sritį, po ko suėmė už plaukų ir juos tempdamas parvertė ant žemės ir laikė prispaudęs; krisdama susižalojo dešinės rankos plaštakos pirštus; tokiais savo veiksmais jis jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 50-53).

Nukentėjusiosios parodymų patikimumą patvirtina ir byloje esantis Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo apžiūros protokolas, kur užfiksuota, jog pats kaltinamasis A. R. 2024-12-01, 13.14 val., paskambinęs į BPC nurodė, kad jis sumušė žmoną, trenkė jai su alkūne į veidą, į galvą (b. l. 40-43). Be to, iš nukentėjusiosios A. N. asmens apžiūros protokolo matyti, jog atliekant pastarosios apžiūrą ant dešinės rankos plaštakos pirštų buvo matyti du nubrozdinimai (b. l. 54-56, 57-63) bei tarnybiniame pranešime dėl pranešimo iš ligoninės užfiksuotos aplinkybės, jog A. N. GMP buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kuriai nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas (b. l. 25-26), kas šiuo atveju sustiprina nukentėjusiosios duotų parodymų teisingumą ir patikimumą, todėl pagrindo jais nesivadovauti nėra.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dėstė priešingas aplinkybes nei nukentėjusioji, tačiau teismas kaltinamojo dėstoma versija nesivadovauja ir ją atmeta kaip nepagrįstą, dėl esamų prieštaravimų jo paties parodymuose užfiksuotose ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Pažymėtina, kad teisme apklaustas kaltinamasis A. R. parodė, jog rankos mostu gavosi kažkoks pastūmimas, dėl ko A. N. nugriuvo, tačiau jis jai netrenkė ir nesukėlė fizinio skausmo, nors dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog gali būti, kad sudavė smūgius ir suėmęs už plaukų parvertė ant žemės, pripažino, kad tokiais savo veiksmais sukėlė A. N. fizinį skausmą; dėl tokių veiksmų labai gailėjosi, pats iškvietė policiją, pilnai prisipažino, kad sumušė A., niekur nebėgo, nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 96-98). Ir nors kaltinamasis teisme paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes policijoje apklausos metu tyrėja jo klausė, ar gali būti, kad trenkė A. N., tai jis pasakė rašyti tai, ką sako A. N. ir ikiteisminio tyrimo metu tiesiog nesiginčijo su tyrėja, todėl užrašyti kitokie parodymai nei jis davė teisme, tačiau iš byloje esančio įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog A. R. pastabų dėl protokole surašytų jo parodymų neturėjo, parašu patvirtino, kad iš jo žodžių protokolas surašytas teisingai, jį perskaitė, todėl teismo neįtikino kaltinamojo nurodoma versija. Be to, liudytoja teisme apklausta vyresnioji tyrėja R. Ž. taipogi paaiškino, jog įtariamasis apklausos metu pripažino kaltę, dėl apklausos protokolo A. R. pastabų neturėjo, nesakė, kad yra nekaltas; po apklausos A. R. protokolą perskaitė, savo ranka pasirašė „susipažinau, surašyta teisingai“. Pastebėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas tyrėją A. R. nurodė, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus, tai įvykio aplinkybių nepamena, tačiau teisme pastarasis tvirtino, kad buvo neblaivus, bet prisimena, kas įvyko. Teismo vertinimu nurodyti duomenys rodo, kad A. R. stengiasi duoti išimtinai sau palankius parodymus, nors pastarojo nurodomų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis.

Pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo duotų parodymų teisingumo kelia ir tai, jog, nors pastarasis ir neigia smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau pats iškvietė policiją, ne gana to, kaip jau minėta, paskambinęs į BPC nurodė, kad sumušė žmoną (A. N.), dar daugiau, teisme paaiškino, jog policiją iškvietė, nes jam buvo gaila A., pyko ant savęs, jog taip pasielgė su savo mylimu žmogumi; ji verkė.

Be to, pastebėtina, jog kaltinamasis teisme tvirtino, jog ir anksčiau nėra smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, niekada gyvenime nėra jos mušęs, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. R. 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kur pastarasis tos pačios nukentėjusiosios A. N. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą (nuosprendis įsiteisėjo 2024-07-10), kas šiuo atveju vėlgi patvirtina aplinkybę, kad A. R. duodami parodymai yra nepatikimi, o pats kaltinamasis yra linkęs nusikalsti.

Teismo įsitikinimu, kuris paremtas byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis A. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajai A. N. į galvos sritį, po to suėmė už plaukų ir juos temdamas pergriovė ją ant žemės, ko pasėkoje A. N. griūdama susitrenkė dešinės rankos plaštakos pirštus bei taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia – suvokė savo daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad kumščiu trenkiant A. N. ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Kaltinamojo A. R. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Kaltinamasis A. R. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. ir pripažintas kaltu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., t. y. už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymą. Pastebėtina, jog minėtais nuosprendžiais tyčines nusikalstamas veikas A. R. padarė būdamas pilnamečiu, turėdamas neišnykusį teistumą bei būdamas pripažintas recidyvistu (kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybė). Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo A. R. daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą (vyrauja smurtinės nusikalstamos veikos), teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamasis A. R. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė recidyvistas) kaltinamojo A. R. teisinės padėties nesunkina, kadangi, kaip jau minėta, ankstesniais nuosprendžiais pastarojo atžvilgiu recidyvas taip pat buvo pripažintas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. R. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b. l. 115-126, 127-131, 132-138), baustas administracine tvarka (b. l. 139-147), yra nedirbantis (b. l. 148-149), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 150). A. R. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, nusikaltimas baigtas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jo padaryta nusikalstama veika buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, bausmės trukmė, įvertinus tai, kad A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimo dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 1 metams (vidurkis 1 metai 1 mėnesis 15 dienų). Teismo vertinimu nėra pagrindo A. R. skirti švelnesnės rūšies bausmės, kadangi naują nusikalstamą veiką pastarasis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, priėmus pastarojo atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris, kaip matyti, jokio teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui nepadarė, nes pastarasis vis vien nusikalsta.

Kadangi A. R. naują nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdais bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 750 Eur baudos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės, tai yra 6 mėnesius laisvės atėmimo ir A. R. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas ir 750 Eur dydžio bauda. Teismas pažymi, kad A. R. pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis parenkamas didesnis nei minimalus, įvertinus tai, kad A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, naują nusikalstamą veiką pastarasis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. R. bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-12-01 14.15 val. iki 2024-12-02 16.35 val. (b. l. 84-88, 100-102), tai yra 2 paras, kurios prilyginamos 2 laisvės atėmimo dienoms.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra formalūs BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai taikyti R. S. bausmės vykdymo atidėjimą.

Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys rodo, kad A. R. anksčiau yra ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką įvykdė, kai jam buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tai yra tuo laikotarpiu, kai A. R. turėjo elgtis itin pavyzdingai ir ne tik, kad laikytis jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimą, tačiau, svarbiausia – nenusikalsti. Teismas įvertina tai, kad A. R. tiek Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, tiek Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, taigi, A. R. paeiliui buvo netgi du kartus parodytas pasitikėjimas vis atidedant jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, manant, kad pastarasis vykdys jam teismo skiriamus įpareigojimus ir jis daugiau nenusikals, tačiau A. R. dar kartą nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bei praėjus vos keletui dienų po to, kai pastarojo atžvilgiu buvo priimtas paskutinis apkaltinamasis nuosprendis. Teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nėra jokio teisinio ir protingo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai A. R. atžvilgiu bus ar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pastarasis nepateisino teismo jam rodomo pasitikėjimo, taikomi įpareigojimai buvo visiškai neveiksmingi ir neprisidėjo prie to, kad kaltinamasis daugiau nenusikalstų, todėl teismas nemato galimybės atidėti A. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą.

Kiti klausimai

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2024-12-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam A. R. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 152,08 Eur (b. l. 185-189). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte (b. l. 159-160), pats kaltinamasis jokio turto neturi, niekur nedirba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo A. R. neišieškotina.

A. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo (b. l. 106-108), – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 vnt. CD diskų, esančių prie bylos galinio viršelio, - paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudos pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams ir 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į A. R. bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-12-01 14.15 val. iki 2024-12-02 16.35 val., tai yra 2 paras, kurios prilyginamos 2 laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. R. pripažinti recidyvistu.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš A. R. neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. CD diskus, esančius prie bylos galinio viršelio, – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Donatas Dauginis