Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Pareiškėjo vertinimu, frazė „kūno ertmių naudojimas pagal paskirtį“ Sprendime vartojama ne atsitiktinai. Jam susidarė įspūdis, jog parengdami tokio turinio Sprendimą, Kalėjimų departamento pareigūnai jam keršija už skundus teismui, juo siekiama iš jo pasityčioti, pažeminti jo orumą. Dėl Sprendimo jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2019 m. rugsėjo 17 d. pažymoje Nr. 4D-2019/1-1003 (toliau – ir Pažyma) konstatavo, jog jo skundas yra pagrįstas.

Tvirtina, jog Kalėjimų departamento pareigūnas T. M. ne tik parengė įžeidžiančio turinio Sprendimą, bet ir vėliau, su juo bendraudamas telefonu, elgėsi nemandagiai ir nepagarbiai, dėl ko jis 2019 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2019 m. spalio 30 d. pateikė atsakymą, kuriame konstatavo, jog Kalėjimų departamento pareigūnas T. M. nevengė bendrauti su pareiškėju telefonu. Pareiškėjo įsitikinimu, Kalėjimų departamento pareigūnas T. M. siekė jį pažeminti.

Pareiškėjo nuomone, Sprendime ir Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmuose galima įžvelgti viešojo administravimo subjekto darbuotojų piktnaudžiavimo valdžia ir teisės aktų nuostatų nesilaikymo, jo diskriminavimą dėl statuso. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai taip nepagarbiai ir žeminančiai su juo elgiasi ne atsitiktinai, jo nuomone, tai Kalėjimų departamento pareigūnų kerštas dėl to, jog pareiškėjas Kalėjimų departamento pareigūno T. M. veiksmus jis apskundė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, kuris jo skundą pripažino pagrįstu ir pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas nesiėmė jokių veiksmų neigiamiems padariniams pašalinti, t.y. jo neatsiprašė. Tvirtina, kad atsakovė Lietuvos valstybė yra kalta, jog jos institucijose, nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamente, dirba nekompetentingi, teisės aktų nesilaikantys pareigūnai, kurie žemina ir niekina žmones, piktnaudžiauja einamomis pareigomis. Dėl Sprendimo įžeidžiančio turinio ir nepagarbaus Kalėjimų departamento pareigūnų bendravimo telefonu pareiškėjas pasijuto pažemintas, buvo įžeistas jo orumas ir garbė, jis pasijuto nevisaverčiu, diskriminuojamu dėl savo socialinės bei teisinės padėties, sutriko jo miegas, atsirado valgymo sutrikimų.

Pripažįsta, jog rengiant Sprendimą, buvo padaryta techninė klaida. Laikosi pozicijos, kad tokia klaida nesudaro teisinio pagrindo neturtinei žalai kilti ir tai vertinti kaip pareiškėjo teisių pažeidimą. Akcentuoja, jog Sprendimas galimai buvo rengiamas ant turimo šablono. Paaiškina, jog per mėnesį įstaigoje yra gaunama apie 480 skundų, kuriuos privaloma išnagrinėti per įstatymų nustatytus terminus.

Akcentuoja, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog skambutis buvo vilkinamas, siekiant pažeminti pareiškėją. Tvirtina, jog paprašydamas palaukti, Kalėjimų departamento pareigūnas nežinojo, jog skambina pareiškėjas. Teigia, jog įstaigai negalint pateikti atsakymo nedelsiant, asmens prašymu informacija gali būti pateikiama raštu. Ginčijamoje situacijoje buvo vadovaujamasi VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintu lygiateisiškumo principu, pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, iš jo nebuvo tyčiojamasi, nebuvo siekiama jo pažeminti. Atsakovės atstovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jo garbė ir orumas buvo pažeisti ir nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Nėra Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjo teigimu, dėl Kalėjimų departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamas emocijas: nerimą, panikos priepuolius, miego ir mitybos sutrikimus, įgavo nepilnavertiškumo kompleksą, pasijuto pažemintas, diskriminuojamas dėl savo socialinės ir teisinės padėties, buvo įžeista jo garbė ir orumas.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Nors pareiškėjas teigia, kad Sprendime nepagrįstai Kalėjimų departamento pozicija grindžiama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, o ne Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis, Sprendimo neginčija. Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėją įžeidė Sprendime vartojama frazė „kūno ertmių naudojimas pagal paskirtį“.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, Toliau - Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais) 1 punktas nustato, jog Kalėjimų departamentas yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kurios paskirtis – metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą. Šių nuostatų 8.3 papunktyje nustatyta, jog Kalėjimų departamentas prižiūri ir kontroliuoja bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (<...>), auklėjamojo poveikio priemonių (<...>) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose. Nuostatų 8.31 papunktyje nustatyta, kad Kalėjimų departamentas nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 4/07-31, (toliau – ir Reglamentas, teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019-03-06 ik 2020-08-01) 3 punktas nustato, jog Kalėjimų departamentas savo veiklą grindžia įstatymo viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms, objektyvumo, visuomenės moralės, humanizmo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais principais. Asmenys kalėjimų departamente aptarnaujami, jų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Reglamento 130 punktas). Nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, skundus ir pranešimus Reglamento 130 punkte nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Suėmimo vykdymo įstatymas ir Probacijos įstatymas (Reglamento 131 punktas).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau, minėta – ir VAĮ; teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai, tame tarpe Kalėjimų departamentas ir jo pareigūnai, privalo vadovautis savo veikloje: įstatymo viršenybės, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (3 straipsnio 1 punktas); objektyvumo, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (3 straipsnio 2 punktas); išsamumo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 13 punktas).

VAĮ nuostatos sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (LVAT 2014 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-452-14). Pagal LVAT praktiką kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013).

Pagal formuojamą teismų praktiką, geras viešojo administravimo principas, be kita ko, apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012), nešališkumo pareigą, pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administraci­nius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališ­kai ir objektyviai (LVAT 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinė­je byloje Nr. A756-997/2014, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir tei­singą informaciją jį dominančiu klausimu (LVAT 2015 m. birželio 26 d. nutartis administraci­nėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką, darytina išvada, jog Kalėjimų departamentas savo veikloje privalo vadovautis VAĮ įtvirtintais gerojo viešojo administravimo principais, privalo gerbti visų asmenų teises, su jais elgtis mandagiai ir korektiškai, o vykdydama valdžios funkcijas privalo elgtis rūpestingai, pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir tei­singą informaciją.

Iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. pažymos „Dėl V. S. skundo prieš Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos“ Nr. 4D-2019/1-1003 (toliau, minėta – ir Pažyma) matyti, jog išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai pateikiant netinkamą atsakymą, pareiškėjo skundas pripažintas pagrįstu bei konstatuota, jog Sprendime minėta frazė „kūno ertmių naudojimas pagal paskirtį“ yra dviprasmiška, todėl pareiškėjo galėjo būti suprasta kaip žeminanti jo orumą.

Nors atsiliepime į skundą teigiama, kad Sprendime frazė „kūno ertmių naudojimas pagal paskirtį“ panaudota dėl techninės klaidos, teismas sutinka su tuo, kad Sprendimo turinio kontekste ji pareiškėjo galėjo būti suprasta kaip žeminanti jo orumą, todėl darytina išvada, jog nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 219 m. birželio 25 d. rašto Nr. 17/01-1125, nebuvo laikomasi gerojo viešojo administravimo principų, nebuvo užtikrintos VAĮ 1 straipsnyje nustatytos pareiškėjo teisės į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą. Šiuo aspektu Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmai laikytini neteisėtais.

Reglamento 132 punkte nustatyta, jog į Kalėjimų departamentą atvykusius asmenis aptarnauja, prašymus priima ir informaciją ryšio priemonėmis teikia Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu paskirti departamento darbuotojai. Pagal Reglamento 133 punktą, asmenys prašymus gali pateikti tiek raštu (tiesiogiai asmeniui atvykus į Kalėjimų departamentą, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį, faksu, elektroniniu būdu), tiek žodžiu (tiesiogiai asmeniui atvykus į Kalėjimų departamentą). Žodiniai prašymai priimami tik tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti ir išspręsti tuoj pat, nepažeidžiant asmens ir Kalėjimų departamento interesų. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 41 punktas nustato, jog valstybės tarnautojas, atsakingas už asmenų aptarnavimą žodžiu elektroninėmis priemonėmis turi laikytis šių reikalavimų: 1) prisistatyti asmeniui (nurodyti pareigas, vardą ir pavardę), pasakyti institucijos pavadinimą; 2) išklausyti, prireikus paprašyti plačiau paaiškinti prašymo ar skundo esmę; 3) aiškiai ir tiksliai atsakyti į klausimus, jei klausimai priskirti valstybės tarnautojo kompetencijai ir atsakymas yra žinomas, arba nukreipti asmenį į kompetentingą valstybės tarnautoją; prireikus laiko išsamiam atsakymui parengti, nurodyti, kada bus asmeniui atsakyta, arba pasiūlyti perduoti atsakymą kita ryšio priemone.