- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-1703-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01671-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-21089-527/2022 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstolei V. P. ir antstoliui N. A. dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, pripažinimo, kad buvo padaryta žala, ir dėl žalos solidaraus atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovai antstoliai V. P. ir N. A. ieškovui ieškinio pagrinde nurodytais ir įrodytais veiksmais sistemingai padarė turtinę ir neturtinę žalą; 2) pripažinti neteisėtais atsakovo Lietuvos teisingumo ministerijos veiksmus neužtikrinus viešo pareiškimo dėl iš paramos karantinui skolų neišieškojimo įvykdymą ir sprendimų vykdymo instrukcijose antstoliams neuždraudus išieškoti lėšų, iš kurių išieškojimas draudžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnio pagrindu; 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui padarytos ir patirtos 500 025,12 Eur žalos atlyginimą; sprendimo vykdymą pavesti atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teism as nurodė, kad ieškovas neaiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, kas, teismo vertinimu, laikytina esminiu trūkumu, sudarančiu kliūtis ieškinio priėmimui. Teismas įsitikinęs, kad ieškovo pirmasis reikalavimas yra suformuluotas ydingai, kadangi pačiame reikalavime nėra nurodyti konkretaus antstolio konkretūs veiksmai. Anot teismo, to neįmanoma teisingai identifikuoti iš itin painaus ieškinio pagrindo, tuo labiau, kad neteigiama, jog antstoliai būtų veikę kartu bendrais veiksmais. Juolab, kad antruoju ieškinio reikalavimu neteisėtais pripažinti prašoma dar kito atsakovo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – veiksmus, apie kuriuos ieškinio pagrinde taip pat rašoma. Be to, nenurodyta tai, kada tie veiksmai teisės aktų nustatyta tvarka teismo buvo pripažinti neteisėtais, nenurodyta, kokio dydžio žalą (tiek turtinę, tiek ir neturtinę) kiekvienas iš atsakovais nurodytų antstolių, veikusių atskirai jų vykdytose vykdomosiose bylose, padarė kiekvienu konkrečiu ieškovo prašomu pripažinti veiksmu. Be to, antrasis ieškinio reikalavimas taip pat nėra aiškus, t. y. nei iš ieškinio turinio, nei iš suformuluoto reikalavimo nėra aišku, kokius konkrečius ir kada atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atliktus veiksmus prašoma pripažinti neteisėtais, nėra nurodyta, kokio dydžio žalą (tiek turtinę, tiek ir neturtinę) būtent ši atsakovė ieškovui padarė. Be to, ieškinyje, pareikštame bendrosios kompetencijos teismui, nėra argumentuojama, kodėl reikalavimai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai yra reiškiami ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Negana to, trečiuoju reikalavimu ieškovas prašo žalos atlyginimą iš atsakovų priteisti solidariai, tačiau ieškinyje nenurodė įstatyminio pagrindo, sukeliančio šiems atsakovams solidarią atsakomybę. Pasak teismo, pateiktame ieškinyje taip pat nėra išdėstytos ir išanalizuotos visos keturios atsakomybės už padarytą žalą (tiek turtinę, tiek ir neturtinę) sąlygos (neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos) bei atskirai neišvardinti ir sugrupuotai nepateikti įrodymai, patvirtinantys kiekvieną iš šių keturių sąlygų kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu.
4. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad nors jis pateikė keturias ieškinio kopijas (vieną teismui ir po vieną kiekvienam atsakovui), tačiau visų ieškinio priedų pateikė tik po dvi kopijas. Tuo tarpu teismas neįžvelgė egzistuojant pagrindą, leidžiantį ieškovui pateikti mažiau procesinių dokumentų priedų, nei numatyta CPK 113 straipsnio 2 dalyje. Be to, pateikti priedai nesunumeruoti, kas teismui trukdo operatyviai patikrinti pateiktų priedų skaičių ir operatyviai juos surasti esant poreikiui; viena kopija pateikta ne valstybine – vokiečių – kalba; kitos pateiktos kopijos nėra patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškinyje nėra nurodyta dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, kas pažeidžia CPK 135 straipsnio 1 dalies punkto reikalavimą. Be to, ieškovas reiškia ieškinį tiek dėl pripažinimo neteisėtais atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus, tiek dėl pripažinimo, kad antstoliai ieškovui padarė žalą, tiek dėl 500 025,12 Eur žalos atlyginimo, tačiau jokie duomenys apie tai, jog už ieškinio reikalavimus būtų sumokėtas žyminis mokestis, paskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytas taisykles, ar kad ieškovas būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ar jo mokėjimo pagal CPK 83 straipsnį su ieškiniu nepateikta, tuo pažeidžiant CPK 135 straipsnio 2 dalies reikalavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. pirmosios instancijos teismas pakartotinai nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, kurie jau buvo pašalinti civilinėse bylose Nr. 2-1421-480/2021, Nr. 2-6234-490/2022;
6.2. pirmosios instancijos teismo įpareigojimai dėl pirmojo ir antrojo ieškinio reikalavimų trūkumų šalinimo yra neaiškūs ir ydingai suformuluoti. Juolab, kad reikalavimas pripažinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus neteisėtais Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo pripažintas pertekliniu, todėl, apelianto nuomone, nereikalingas, kas taip pat paaiškina, kodėl reikalavimas reiškiamas ne administraciniame, bet bendrosios kompetencijos teisme solidariai su reikalavimais atsakovams Lietuvos Respublikai ir antstoliams;
6.3. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 80 ir 83 straipsnius, neteisėtai reikalaudamas sumokėti žyminį mokestį, kadangi ieškinys yra grindžiamas ir teisėjos J. D. veiksmais „slepiant nuo atsakomybės atstovą Lietuvos teisingumo ministeriją ir antstolius“;
6.4. apeliantas pagrįstais pripažįsta pirmosios instancijos teismo argumentus dėl tinkamo kiekio ieškinio priedų skaičiaus nepateikimo, tačiau mano, kad argumentai dėl vokiečių kalba pateikto dokumento yra nepagrįsti, kadangi kartu su juo yra pateiktas ir vertimas į lietuvių kalbą. Be to, CPK 114 straipsnis nenustato, kad trečią kartą pateikiamos kopijos turi būti tris kartus tvirtinamos to paties ar kito teismo, kas yra perteklinis įpareigojimas kaip ir reikalavimas ieškinyje nurodyti apie ketinimą ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, kadangi kita teisėja J. D. ankstesnėje byloje suprato, jog ieškovas neketina ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, išskyrus galimybę teismui patvirtinti taikos sutartį, kuria atsakovai sutiktų atlyginti ieškovui padarytą žalą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
8. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje neaiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, neargumentavo kodėl reikalavimus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai reiškia ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme, nenurodė įstatyminio pagrindo, sukeliančio visiems ieškinyje nurodytiems atsakovams solidarią atsakomybę. Be to, anot teismo, ieškovas ieškinyje neišdėstė visų keturių atsakomybės už padarytą žalą sąlygų bei atskirai neišvardino ir sugrupuotai nepateikė įrodymų, patvirtinančių kiekvieną iš šių keturių sąlygų kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu. Teismas taip pat atkreipė ieškovo dėmesį, kad teismui kartu su ieškiniu nepateikė pakankamo kiekio ieškinio priedų kopijų, pateiktų priedų nesunumeravo, kopijos nėra patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka, vieno dokumento kopiją pateikė ne valstybine kalba, ieškinyje nenurodė savo nuomonės dėl mediacijos taikymo, nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė duomenų, kad jis nuo tokio mokesčio yra atleistas.
10. Apeliantas nesutinka su teismo įpareigojimais (išskyrus dėl tinkamo ieškinio priedų kopijų kiekio pateikimo), nurodydamas, kad visus ieškinio trūkumus jau yra pašalinęs ankstesnėse civilinėse bylose. Be to, teismo įpareigojimai dėl pirmojo ir antrojo ieškinio reikalavimų trūkumų šalinimo yra neaiškūs ir ydingai suformuluoti, reikalavimas pripažinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus neteisėtais iš esmės yra perteklinis, todėl jis nekeičia ieškinio teismingumo. Anot apelianto, jis neturi pareigos mokėti žyminį mokestį už ieškinį, kadangi ieškinys yra grindžiamas ir teisėjo neteisėtais veiksmais. Apeliantas taip pat nurodo, kad kartu su vokiečių kalba pateiktu dokumentu yra pateiktas ir jo vertimas į lietuvių kalbą. Be to, kadangi ieškinys yra teikiamas jau trečią kartą, ieškovo nuomone, jis vėl tvirtinti teikiamas kopijas įstatymų nustatyta tvarka nemato prasmės. Negana to, ieškovo įsitikinimu, teismui turėjo būti suprantama, kad jam nurodžius, jog jis sutiktų bylą užbaigti taikos sutartimi, jeigu atsakovai sutiktų atlyginti patirtą žalą, mediacijos taikymo galimybių šioje byloje jis nemato. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
11. A. B. jau ne kartą buvo išaiškinti reikalavimai, keliami teisminį procesą inicijuojančiam dokumentui (žr. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-20713-217/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-248-601/2021 ir kt.). Vien tai, kad ieškovas turi kitokią nuomonę dėl įstatymo leidėjo suformuluotų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo pateiktas ieškinys yra tinkamas ir pagal jį gali būti iškeliama byla. Akcentuotina, kad pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama priešingos šalies teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir / arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti. Taigi, nagrinėjamu atveju, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, teismas sudarė sąlygas apeliantui tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tačiau, akivaizdu, jis tokia teise nepageidauja naudotis.
12. Nors, anot apelianto, jis tokio pobūdžio ieškinį teismui teikia jau trečią kartą, tačiau ankstesnėse nutartyse teismai, atsisakydami priimti ieškinį, nenurodė šiuo atveju skundžiamoje nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, tai savaime nereiškia, kad ieškinys neturi trūkumų. Pažymėtina, kad ieškovo nurodytose civilinėse bylose Nr. 2-1421-480/2021, Nr. 2-6234-490/2022 buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą (pirmuoju atveju) ar nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (antruoju atveju). Todėl minėtais atvejais ieškinio trūkumai net nebuvo nustatinėjami. Kita vertus, Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1421-480/2021, vis dėlto, buvo atkreipęs dėmesį ir į tai, kad „ieškinys turi daug trūkumų“, tačiau jų nedetalizavo atsižvelgdamas į priimtą procesinį sprendimą toje byloje (ieškinį atsisakyti priimti).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas gana detaliai ir suprantamai apeliantui išaiškino kokius ieškinio trūkumus jis turi pašalinti, siekdamas, kad būtų iškelta byla jo galimai pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Ieškovui nesugebant pačiam įgyvendinti savo teisių į teisminę gynybą, siūlytina apsvarstyti galimybę pasinaudoti kvalifikuoto teisininko – advokato arba nemokama pirmine ir / ar antrine teisine pagalba, reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.
14. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai A. B. taikė procesinių dokumentų trūkumų institutą, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją panaikinti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovui nustato naują terminą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. naują 8 (aštuonių) dienų terminą nuo šios apeliacinio teismo nutarties įteikimo dienos pašalinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.