Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-20713-217/2020 pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl neteisėtų veiksmų pripažinimo ir padarytos žalos atlyginimo, suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir antstoliui N. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Nustatyta, kad A. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, pareikšdamas du reikalavimus: 1) pripažinti neteisėtais antstolio N. A. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus sumažinus 3,78 Eur suma pareiškėjui skirtą 200 Eur paramą dėl karantino; 2) priteisti solidariai iš antstolio N. A. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškėjui padarytą turtinės 5,92 Eur ir neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą. Apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą dalyje dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, o pareiškimui dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nustatė terminą trūkumams pašalinti, nes pateiktas procesinis dokumentas neatitiko reikalavimų, numatytų tokio pobūdžio dokumentų turiniui. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakytas priimti pareiškėjo skundas dalyje dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, panaikino, o kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Teismas taip pat nustatė pareiškėjui A. B. terminą – iki 2020 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad A. B. pateiktas procesinis dokumentas neatitinka bendrųjų CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, numatytų procesinių dokumentų turiniui, ir CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto, 2 dalies reikalavimų, numatytų ieškinio turiniui. Tačiau A. B. Kauno apygardos teismo nustatytu terminu teismų nurodytų trūkumų nepašalino, dėl ko Kauno apylinkės teismas šioje byloje skundžiama nutartimi A. B. ieškinį dėl neteisėtų veiksmų pripažinimo ir padarytos žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantas teigia, kad jo pateiktame skunde buvo pareikšti du reikalavimai, todėl skundo daliai dėl antrojo reikalavimo nustačius trūkumus, kurių jis nepašalino, teismas turi pareigą priimti ir išnagrinėti skundo dalį dėl pirmojo skundo reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

11. Nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatė trūkumus tik tai A. B. pateikto procesinio dokumento daliai, kuria jis prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tai, kad apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą dalyje dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, o apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje nutartį panaikino, savaime nereiškia, kad pateiktas procesinis dokumentas atitiko ieškiniui įstatymo keliamus reikalavimus. Kaip ir nurodyta 2020 m. rugpjūčio 21 d. bei 2020 m. spalio 22 d. teismų nutartyse, A. B. inicijuojamas ginčas nagrinėtinas ginčo teisena pareiškiant ieškinį, o ne skundą; ginčo teisenoje proceso šalimis yra ieškovas ir atsakovas, o ne pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo. Be to, procesiniame dokumente turėtų būti aiškiai suformuluotas ieškinio dalyką atitinkantis ieškinio pagrindas, kuris pateiktame procesiniame dokumente išdėstytas painiai ir chaotiškai: nėra aišku kokia procesinė padėtis procesiniame dokumente minimos antstolės V. P. (ieškovas nurodo, kad ši antstolė taip pat padarė neteisėtus veiksmus, tačiau jos atžvilgiu jokių reikalavimų nereiškia), nėra aišku kuo pasireiškė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai, nėra aišku kokios ieškovo turėtos išlaidos (negautos pajamos) sudaro ieškovo nurodomą 3,78 Eur žalą (ieškovas nurodo, kad antstolis N. A. neteisėtai išieškojo 26,81 Eur sumą, kurią 2020 m. rugpjūčio 14 d. grąžino, todėl nėra aišku kodėl antstolis turėjo pareigą grąžinti ne 26,81 Eur, o 31,66 Eur, tame tarpe ir 3,78 Eur sumą (plius 1,07 Eur pašto išlaidų)). Teikiant ieškinį, taip pat turi būti sumokėtas žyminis mokestis (pateiktas prašymas nuo jo atleisti, atidėti jo mokėjimą), priklausantis nuo suformuluotų reikalavimų.

12. Pažymėtina, kad faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti. Taigi, nagrinėjamu atveju, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, teismas sudarė sąlygas apeliantui tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tačiau jam nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir jį grąžino pateikusiam asmeniui. Šiame kontekste A. B. išaiškintina, kad iš esmės jo teisių skundžiama nutartis nepažeidė, nes įstatymas jam neužkerta kelio kreiptis į teismą su ieškiniu, atitinkančiu įstatymo keliamus reikalavimus.

13. Aukščiau nurodytų išvadų nepaneigia ir atskirajame skunde nurodytas apelianto argumentas, kad teismas turėjo pareigą priimti ir išnagrinėti savarankišką jo reikalavimą dėl neteistų veiksmų konstatavimo, nenagrinėjant žalos atlyginimo klausimo. Kaip jau minėta šios nutarties 11 punkte, A. B. pateiktas procesinis dokumentas neatitiko įstatymo jam keliamų reikalavimų, tame tarpe ir dėl reikalavimo pripažinti neteisėtus veiksmus, todėl jo priėmimas ir nagrinėjimas nebuvo galimas. Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys, kad neteisėtų veiksmų pripažinimas, kaip savarankiškas reikalavimas, negali būti civilinės bylos dalyku, kadangi toks pripažinimas pats savaime nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir neapgintų ieškovo galimai pažeistų teisių. Iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad A. B. neteisėtų veiksmų konstatavimo siekia tam, kad ateityje galėtų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tačiau neteisėtų veiksmų konstatavimas yra tik viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. sprendžiant dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ir žalos, kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės), kurios neturi ir negali būti nustatinėjamos inicijuojant atskiras civilines bylas. Pažymėtina, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Tuo tarpu materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

14. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai A. B. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją panaikinti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.