Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. skundą dėl Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2014-11-27 nutarimo Nr. 50-47-1-AT1-700 ir 2014-11-28 nutarimo Nr. 50-47-1-AT1-701 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas Viktoras Golovko 2014-11-27, 2014-11-28 priėmė nutarimus (toliau - nutarimai) nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.

Teismo posėdyje A. M. palaikė savo skundą, prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad tai nėra pirmas atvejis, kai T. Š. automobiliu jam trukdo patekti į garažą, jis nori, kad jis (apeliantas) sumokėtų už pravažiavimą. Civilinėje byloje Nr. 2-807-589/13 priimtas sprendimas, kur nurodyta, kad kelio servituto klausimas turėjo būti sprendžiamas perkant žemės sklypą. Todėl jis dabar iš jo (apelianto) nebegali reikalauti už pravažiavimą. Šešelgis dabar gadina kelią ir tokiu būdu jam siekia padaryti žalą. Jis negerbia jo teisių, tyčiojasi, nori, kad jis (apeliantas) iš jo nupirktų žemę. Dabar vietoj griovio yra sustumtas pylimas, pažemintas kelias, padaryta speciali duobė, uždarytas įvažiavimas, todėl negali išvažiuoti iš garažo ir į kitus garažus negali įvažiuoti. Akivaizdus kelio gadinimas matomas jo (apelianto) 2014-12-30, 2015-01-06 darytose nuotraukose, kur nematyti nuolydžio. Dar yra iškelta baudžiamoji byla Nr. 45-1-01426-14, kur liudijo vairuotojas Alvydas apie tai, kad Šešelgis iš tiesų gadino kelią. Šešelgis 2013 metais du kartus buvo nubaustas už tai, kad jam trukdė privažiuoti, nagrinėjamas atvejis, nėra vienkartinis. Kito kelio pateiktiį garažą nėra. Jis (apeliantas) bendravo su Šešelgiu, jis sakė, kad iškas griovį. Ir kaimynai turėjo matyti, kad jis gadina kelią. Dėl tokių Šešelgio veiksmų patiria nuostolius, nes garaže yra transporto priemonės, kurių negali išvežti remontuoti.

Teisme liudytoju apklaustas T. Š. parodė, kad A. M. jį skundžia, nes jo tėvas nupirko jo pastatus ir juos perrašė sūnui, ten buvo jo autoservisas, paskui jį pardavė, o jis išnuomojo kitam asmeniui. Jis išvogė daug detalių. Sklypas yra jo (T. Š.) nuosavybė, todėl jis turi duoti leidimą A. M. važiuoti. Tvarkyti žemės sklypą gali abu. Servitutas yra nustatytas kitur yra inžinierinių tinklų, apsauginės zonos. Žemėtvarkos skyrius jam paaiškino, kad A.mackevičius gali važiuoti tik suderinus su juo. Nori, kad pastarasis tą dalį žemės nusipirktų. Kelio darbai netrukdo pravažiavimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 257 str. nurodyta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn <...>, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

ATPK 188 str. numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 28 iki 57 eurų ir baudą pareigūnams – nuo 57 iki 144 eurų. Atsižvelgiant į ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. ATPK 10 str. numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga pagal A. M. prašymus, reg. 2014-11-17 Nr. 50-47-1-AP-2254, 2014-11-11 Nr. 50-47-1-Ap-2222, matyti, kad tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, dėl ko teismo nuomone, 2014-11-27, 2014-11-28 buvo priimti nepagrįsti procesiniai sprendimai – nutarimai nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. Ištyrus teismui pateiktą medžiagą, taip pat teisme išklausius apeliantą A. M., įvertinus liudytoju apklausto T. Š. parodymus, galima daryti išvadą, jog T. Š. veiksmuose galimai yra pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., požymių. Nors teisme T. Š. nurodė, jog jis turi teisę tvarkyti kelią, tačiau nėra pateikti jokie įrodymai, jog jis teisėtai tvarko (remontuoja) kelią, t.y. apie būtinus atlikti kelio darbus siekiant pagerinti kelio kokybę arba pravažiavimą. Kaip matyti, tyrimą atlikęs pareigūnas netgi nebuvo pats nuvykęs į įvykio vietą ir neįsitikino, kaip vykdomi (servitutinio) kelio darbai ,,trukdo“ pravažiavimui A. M., koks tokių atliekamų darbų mastas. Iš T. Š. paaiškinimo matyti, kad jis artimiausiu metu neketina užbaigti kelio remonto, jis netgi nenurodė darbų pabaigimo datos, su A. M. jis taipogi nesitarė ir nederino tokių darbų atlikimo, o kartu galimų kliūčių pastarajam naudotis garažu sudarymo, matyti ir tai, jog kelio darbai buvo atliekami vėlyvą rudens metą, o ne pavasarį, kad viską būtų įmanoma kuo greičiau užbaigti, vertintini ir ankstesni šių asmenų dideli konfliktai, dėl ko A. M. netgi buvo nubaustas (adm. b. Nr. A2.6.-27-902/2014), taip pat tarp jų vyko teisminis bylinėjimasis dėl trukdymų pašalinimo, T. Š. įpareigojimo netrukdyti servituto teise naudotis sklypo dalimi, leisti įvažiuoti transporto priemone į nuosavybės teise priklausantį pastatą – automobilių aptaravimo servisą, įpareigojant T. Š. sutvarkyti servitutinį įvažiavimą (civ. b. Nr. 2-807-589/2013), dabartiniai jų santykiai taipogi yra gana įtempti. Visos šios aplinkybės byloja apie tyčinius T. Š. veiksmus, siekiant ,,pakenkti“ A. M.. Todėl teismo nuomone, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo T. Š. ir jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. Šiuo atveju, teismas pažymi, kad sprendžiant T. Š. atsakomybės klausimą, turi būti apklausti liudytojai, gyvenantys Bajoriškių g. 2, 6, 8, ir apžiūrėta įvykio vieta. Apeliantas teisme nurodė, kad yra iškelta baudžiamoji byla Nr. 45-1-01426-14, kur vairuotojas Alvydas liudijo apie tai, kad Šešelgis gadino, o ne remontavo, kelią. Todėl tyrimo metu reikalinga apklausti ir šį asmenį. Esant tokioms aplinkybėms, 2014-11-27, 2014-11-28 nutarimai naikintini ATPK 302 str. 1 d. 4 p. pagrindu, bylą grąžinant institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną – atlikti papildomą tyrimą ir spręsti dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo T. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga pagal A. M. prašymus, reg. 2014-11-17 Nr. 50-47-1-AP-2254, 2014-11-11 Nr. 50-47-1-Ap-2222, matyti, kad tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, tačiau taip pat negalima daryti išvados, jog tyrėjas Viktoras Golovko tyrimą atliko ,,šališkai“, aplaidžiai, dėl ko turėtų būti traukiamas drausminėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju, teismas taip pat pažymi, jog ir paties apelianto 2014-11-10, 2014-11-15 prašymuose aplinkybės nebuvo išdėstytos išsamiai, tiek, kiek jos buvo nurodytos apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo Viktoro Golovko 2014-11-27, 2014-11-28 nutarimus panaikinti ir grąžinti bylą šiai institucijai iš naujo tirti ir procesiniam sprendimui priimti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.