Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. K.-G., ieškovės atstovei advokatei R. V., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K.-G. ieškinį atsakovui R. G. (R. G.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bendras gyvenimas nesusiklostė. Atsakovas vartojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, ieškovė tokio jo elgesio netoleravo, todėl jie išsiskyrė. Nuo to laiko, t.y. nuo 2021 m. birželio, kai pradėjo gyventi atskirai, R. G. išlaikymo sūnui neteikia, juo nesidomi, nelanko.

Sūnus D. G. gyvena su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė sprendžia visus klausimus, susijusius su sūnaus ugdymu, mokymu, priežiūra, sveikatos palaikymu, jį išlaiko. Sūnus yra mažametis. Tarp ieškovės ir sūnaus egzistuoja stiprus biologinis ir emocinis ryšys. Kadangi sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove, R. G. vaiko gyvenimu nesidomi visiškai, atsižvelgiant į vaiko interesus, D. G. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.

Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna išmokas už du vaikus, todėl jos gaunamų pajamų nepakanka visiems vaiko poreikiams patenkinti.

Atsakovas yra jaunas, neįgalumo neturi, turi galimybes dirbti ir gauti normalias pajamas, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo pat gyvenimo skyrium, t.y. 2021 m. birželio mėnesio, ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. liepos 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. už 27 mėnesius, skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, iš viso 5400 Eur.

Ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, ieškovė nedaro kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku, reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė nereiškia.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Parengiamojo posėdžio metu išreiškė pozicija, kad neprieštarauja dėl ieškovės prašomos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Su ieškinio reikalavimais dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovas nesutiko. Atsakovas apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai (2024-01-25 teisme pasirašydamas patvirtino, kad jam yra žinoma, kad posėdis vyks 2024-02-22). Teismui nėra žinoma atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis šeimoje D. G. atžvilgiu 2023 m. sausio 9 d. ir 2019 m. liepos 21 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai nuo 2019 m. liepos 30 d. taikoma atvejo vadyba.

Šeimos namuose adresu (duomenys neskelbtini) buvo lankytasi Vaiko situacijos vertinimo metu. Vaikas su mama ir seserimi gyvena daugiabučio namo antrame aukšte esančiame 2-jų kambarių būste. Šeima gyvena viename kambaryje, kurio plotas apie 16 m² . Vaikų ir mamos kambaryje yra lovos, spinta, stalas. Yra žaislų. Kitame kambaryje gyvena vaiko promočiutė.

Su atsakovu R. G. susiekti, apsilankyti jo gyvenamojo vietoje ir ištirti šeimos aplinkos sąlygų nepavyko. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs, jo nuomonė dėl ieškinio reikalavimų nėra žinoma.

Ištyrus ieškovės šeimos aplinkos sąlygas, Skyriaus nuomone, D. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina G. K. – G. neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

G. K. – G. nuo 2023 m. lapkričio 8 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje. Iki 2023 m. lapkričio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos atlyginimas 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo 1500,69 Eur neatskaičius mokesčių, 2023 m. rugsėjo mėn. 1607,91 Eur. Ieškovė gauna išmokas už vaikus 272,44 Eur per mėnesį, turi dar vieną išlaikytinį. Nėra duomenų apie G. K. – G. nustatytą dalyvumo lygį. R. G. nedirba, nuo 2023 m. spalio 23 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas dalyvumo lygis. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

Institucija nurodė, kad nepilnamečiui vaikui D. G. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, tačiau išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 250 Eur gali būti nepakankama geriausiems vaiko interesams užtikrinti. Dėl ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo – 5400 Eur - institucija neprieštaravo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdyje palaikė išvadoje nurodytus argumentus, nurodė, kad vaiko išlaikymui turi būti skirta tokia suma, kuri patenkintų geriausius vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų D. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu neprieštaravo vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, yra prie jos prisirišęs. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM išvadoje nurodyta, kad ištyrus ieškovės šeimos aplinkos sąlygas, nustatė, kad D. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina G. K. – G. neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad vaikas nuo gimimo gyvena tik su ieškove, nesant ginčo tarp šalių bei duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitiktų vaiko interesų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos neprašė nustatyti, nurodė, kad kliūčių jų bendravimui nedaro. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, teismas nustatyto, kad R. G. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. G. tik iš anksto su jo motina G. K. – G. suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Ieškovė prašydama priteisi iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas apskritai neišlaiko savo nepilnamečio vaiko. Tėvas vaiku nesirūpina nuo to laiko, kai ieškovė ir atsakovas nebeveda bendro ūkio. Ieškovė ieškinyje pateikė išlaidų apskaičiavimą, kuriame nurodyta, kad per mėnesį vaikui išlaikyti reikalingą 590 Eur sumą sudaro: maistas - 180 Eur; įvairių sezonų drabužiai – 70 Eur; įvairių sezonų avalynė – 50 Eur; žaislai – 30 Eur; ugdymo priemonės – 30 Eur; vitaminai, vaistai, kitos med. priemonės – 30 Eur; higienos priemonės – 20 Eur; šeimos šventės, gimtadieniai, išvykos, laisvalaikis – 50 Eur; nenumatytos vienkartinės išlaidos – 30 Eur; vaiko dalis būsto komunalinėms paslaugoms apmokėti – 10 Eur; patalynė, rankšluosčiai, pledai – 20 Eur; mokestis už darželį – 70 Eur. Nors atsakovas atsiliepimo nepateikė, tačiau parengiamojo posėdžio metu neginčijo, kad vaikui reikalingas išlaikymas ir sutiktų mokėti priteistą sumą. Nepaisant to, kad į bylą nepateikti kiti išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., yra realūs ir protingo dydžio. Teismas, vadovaudamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, sprendžia, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga 590 Eur per mėnesį suma.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis ieškovė nuo 2023 m. lapkričio 8 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje. Iki 2023 m. lapkričio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos atlyginimas 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo 1500,69 Eur neatskaičius mokesčių, 2023 m. rugsėjo mėn. 1607,91 Eur. Ieškovė gauna išmokas už vaikus 272,44 Eur per mėnesį, turi dar vieną išlaikytinį.

Objektyvių duomenų apie atsakovo turimą turtą ir pinigines lėšas, santaupas, gaunamas pajamas byloje nėra pateikta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, atsakovas nedirba, nuo 2023 m. spalio 23 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų, būtų nedarbingas ar turėtų kitų išlaikytinų asmenų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo galimybių mokėti vaikui išlaikymą, vertina ne tik esamą jo turtinę padėtį, bet ir jo galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Atsakovas yra jauno amžiaus, todėl turi galimybę dirbti. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM išvados matyti, kad atsakovui nėra nustatytas neįgalumas.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas yra pajėgus teikti vaikui išlaikymą ir objektyviai nėra prastesnėje finansinėje padėtyje nei ieškovė, daugiau išlaikytinių neturi. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovas turi galimybes imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškovės prašymas dėl 250 Eur dydžio išlaikymo priteisimo tenkintinas pilnai.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186, 3.190 straipsniai).

Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė prašė teismo priteisti vaikui 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 27 mėnesius, skaičiuojant po 200 Eur už kiekvieną mėnesį. Duomenų, patvirtinančių, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, atsakovas būtų reguliariai prisidėjęs prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo poreikių tenkinimo, nėra (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, žinodamas apie bylos nagrinėjimą, prieštaravimų dėl išlaikymo skolos susidarymo laikotarpio nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais (pvz. mokėjimų išrašais, daiktų pirkimo kvitais), taip pat į tai, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei šalių turtinę padėti priteisė iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį mokamo periodinio išlaikymo, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas pilnai, t. y. iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistinas 5400 Eur (27 mėn. x 200 Eur) išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1–2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (8.1 Mr)TP-23-T-06939 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 177 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybei.

Iš Tarnybos 2024-01-24 pažymos Nr. APD-2024-00894 ir 2024-02-22 pažymos Nr. APD-2024-02076 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, jog už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 655 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir tai patvirtina kartu su prašymu pateikti įrodymai, iš atsakovo valstybei priteistina 655 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje yra 15,86 Eur, jos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 82, 93, 98, 259, 263, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nustatyti D. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove G. K.-G., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2023-10-13- iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja jo motina G. K.-G..

Priteisti valstybei iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 177 Eur žyminį mokestį, 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybei, pervedamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 655 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.