Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. A2-4021-258/2016 pagal pareiškėjo D. S. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams J. B., V. B., Lietuvos valstybei ir draudimo bendrovei IF P&C Insurance AS, dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, žalos atlyginimo ir draudimo išmokos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. S. 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams J. B., V. B., Lietuvos valstybei ir draudimo bendrovei If P&C Insurance AS dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, žalos atlyginimo ir draudimo išmokos priteisimo, panaikinti nurodytoje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir, išnagrinėjus bylą pakartotinai, visiškai patenkinti 2013 m. birželio 28 d. patikslinto ieškinio reikalavimus.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymo daliai dėl proceso atnaujinimo pagal 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą nustatė terminą iki 2016 m. kovo 14 d. pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trūkumus, o prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsisakė priimti.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, panaikino ir klausimą dėl prašymo priėmimo šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą teismo nutarties dalį paliko nepakeistą, nustatydamas terminą iki 2016 m. gegužės 10 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, nurodytų nepakeistoje nutarties dalyje, pašalinimui (civilinė byla Nr. e2-821-302/2016).2016 m. gegužės 9 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriame pareiškėjas nurodė pašalinęs pradinio prašymo trūkumus, nustatytus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą, pažeidė rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principus (CPK 12 str., 13 str.), netinkamai įvertino prašymui dėl proceso atnaujinimo keliamus reikalavimus (CPK 369 str.).Teismas formaliais pagrindais atsisakė priimti prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-121-450/2015 procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nepasinaudojęs ir neišnaudojęs galimybės, esant reikalui pa(si)tikslinti prašymo aplinkybes ir išsiaiškinti kitas kliūtis, trukdančias priimti nagrinėjimui procesinį dokumentą (prašymą) teisme. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje byloje Nr. e2-821-302/2016 išdėstytų išaiškinimų, kad prašymo priėmimo svarstymo stadijoje vertinamos procesinės aplinkybės, bet nesprendžiama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesui atnaujinti pagrindų pagrįstumo.Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir Europos Sąjungos teisės tiesioginio taikymo. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, todėl bet kuris proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste. Esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais pagrindais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą.Šioje byloje tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris turėtų pasisakyti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas bei 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas neprieštarauja Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir kaip turėtų būti interpretuojamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnis, 29 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis ir kt., užtikrinantys visų asmenų ir piliečių vienodą apsaugą pagal įstatymus. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas gali prieštarauti ir ES teisės aktams ir tarptautinėms sutartims ir susitarimams. Analizuojant teisės aktus ir tarptautinius teisės aktus ir susitarimus, yra iškilusi pagrįsta teisinė abejonė dėl vienam asmeniui – generaliniam prokurorui, sudarytų išskirtinių sąlygų kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų pasisakyti, kaip turėtų būti interpretuojamas ES pirminėje ir antrinėje teisėje įtvirtintas teisės aktų taikymas ir reglamentavimas, užtikrinantis visų asmenų ir piliečių vienodą apsaugą pagal įstatymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl trūkumų prašymui atnaujinti procesą nustatymo iš šio prašymo pripažinimo nepaduotu per trūkumų šalinimo institutą ir jo grąžinimo padavusiam šį prašymą asmeniui pagrįstumo.Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantas, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškus, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus / prašymus / pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str., 316 str., 370 str. 1 d.), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).Prašymo dėl proceso atnaujinimo, kaip ir bet kurio kito procesinio dokumento, forma bei turinys turi atitikti tiek bendruosius įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams (CPK 110–111 str.), tiek specialiuosius įstatymo leidėjo reikalavimus, keliamus konkrečiai šiam procesiniam dokumentui (CPK 369 str.). Kaip matyti iš CPK 369 straipsnio, prašyme atnaujinti procesą, be bendrų ieškiniui nustatytų turinio reikalavimų, turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas (t. y. vienas ar keli iš CPK 366 straipsnyje išvardytų atnaujinimo pagrindų), proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamos prašymo padavimo terminų (CPK 368 str.) skaičiavimas.Skundžiama 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2016 m. gegužės 9 d. patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo apeliantas neištaisė teismo 2016 m. vasario 25 d. procesiniu sprendimu nustatytų prašymo dalies dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu trūkumų, todėl laikė prašymą nurodytoje dalyje nepaduotu. Minėta nutartimi teismas nustatė terminą iki 2016 m. gegužės 27 d. kitos prašymo atnaujinti procesą dalies, grindžiamos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, trūkumams pašalinti. Nustatytu terminu apeliantui nepašalinus 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje nurodytų trūkumų, teismas skundžiama 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu grindžiamą prašymo atnaujinti procesą dalį laikė nepaduota ir grąžino ją apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apelianto pirminio (2016 m. vasario 19 d.) ir po Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarčių priėmimo pateikto (2016 m. gegužės 9 d.) prašymo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas 2016 m. gegužės 9 d. faktiškai pateikė analogišką pirminiam prašymui dokumentą, šiek tiek išplėsdamas jo turinį naujomis pastraipomis, kuriuose cituojama kasacinio teismo praktika, ir iš esmės tik atkartodamas pirminiame prašyme jau nurodytus sakinius. Tačiau tiek ir iš pirminio, tiek ir iš 2016 m. gegužės 9 d. pateikto apelianto prašymo turinio neįmanoma nustatyti, kokiu konkrečiai proceso atnaujinimo faktiniu pagrindu apeliantas remiasi ir kokie konkrečiai motyvai pagrindžia bylos atnaujinimo tokiais pagrindais (jei jie yra) būtinybę. Nagrinėjamu atveju ypač aktuali yra tokia aplinkybė, kad prašymu dėl proceso atnaujinimo yra siekiama jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos pakartotinio išnagrinėjimo, t. y. pasinaudoti išimtine ir ekstraordinaria procesine priemone, leidžiančia paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principą (CPK 18 str.). Įvertinus tai, kad teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje nustatytu terminu apeliantas nepateikė jokio procesinio dokumento, kuriuo būtų šalinami paminėtoje nutartyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą dalies, grindžiamos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, trūkumai, apeliantas nepagrįstai apeliuoja teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį, kuria nurodyta prašymo atnaujinti procesą dalis taip pat laikyta nepaduota ir grąžinta apeliantui. Nors atskirajame skunde apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytų procesinių dokumentų turinio trūkumų ir jų nepašalinimo pasekmių taikymo, konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai nėra suformuluotas ir (ar) paaiškintas ir apelianto pateiktame didelės apimties atskirajame skunde. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas faktiškai apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo procesines stadijas, rungimosi ir dispozityvumo, teisminės gynybos prieinamumo, universalumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) esanti informacija, kad apeliantas siekia procesą atnaujinti jau ne vienoje su juo susijusioje byloje, kurios išnagrinėjimo rezultatas jo netenkina, pagrįstai leidžia abejoti jo ketinimų ir procesinio elgesio sąžiningumu, mėginant inicijuoti ir šio jam nepalankiai pasibaigusio teisminio ginčo proceso atnaujinimą, kartu prašant sustabdyti vykdymo veiksmus, tuo pačiu tinkamai ir nustatytu terminu neįvykdant teismo nurodymų ištaisyti trūkumus, kliudančius priimti šį procesinį dokumentą bei iš esmės įvertinti šio prašymo pagrįstumą. Apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kurioje yra nustatytas ribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) bei 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas pateikti prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, neprieštarauja Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje civilinėje byloje.Pasisakydamas dėl nurodytų prašymų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir/ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismą negali būti savarankiškas atskirojo skundo dalykas (CPK 337 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kreiptis į apelianto nurodytas teismines institucijas. Be to, kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl proceso atnaujinimo pagrindus nustatančių proceso teisės normų konstitucingumo nekyla, todėl tenkinti prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, tuo labiau, atsisakant priimti nagrinėjimui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindo.Remiantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Apeliacinėje bylos proceso stadijoje, kurioje nagrinėjamas apelianto atskirasis skundas dėl teismo nutarčių, kuriomis nustatytas terminas prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti bei toks prašymas pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiajam, teisėtumo ir pagrįstumo, Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas nekilo, todėl tenkinti apelianto prašymo nėra pagrindo.Dėl kitų skundo argumentų, susijusių su konstitucinių bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes nurodomos aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. nutartis palikti nepakeistas.