Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-05-09 · Civilinė byla Nr. 2A-408-267/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
2A-408-267/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
P. K.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-408-267/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09492-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.4; 1.3.6.4.1.1;(S)1.3.6.4.1.3.; 3.3.1.20.;
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-386-907/2017 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei P. K. vairuotojų ruošimo įmonei dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. S. patikslinęs ieškinio reikalavimus teismo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2016 m. spalio 12 d. P. K. vairuotojų ruošimo įmonės savininko įsakymą Nr. 52 dėl E. S. atleidimo iš darbo; E. S. darbo sutartį su P. K. vairuotojų ruošimo įmone nutraukti teismo sprendimu; panaikinti 2016 m. rugpjūčio 29 d. P. K. vairuotojų ruošimo įmonės savininko įsakymą Nr. 43 dėl drausminės nuobaudos – pastabos E. S. skyrimo; priteisti iš atsakovo P. K. vairuotojų ruošimo įmonės 672,00 Eur išeitinę išmoką, kompensaciją už kiekvieną priverstinę pravaikštos dieną po 16,00 Eur nuo 2016-10-12 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pas atsakovą vairavimo instruktoriumi pradėjo dirbti nuo 2015-04-01, darbo užmokestis buvo įvairus, priklausė nuo mokinių skaičiaus. 2016 m. rugsėjo 14–15 dienomis direktorius pasakė, kad ieškovas dirba per mažai. Direktoriui pasakė, jog daugiau dirbti negalės, nes 2016 m. vasario mėnesį turėjo insultą, paprašė, kad jį atleistų iš darbo pačiam prašant. Direktorius pasakė, jog neatleis, o jeigu atleis, tai su darbo drausmės pažeidimais. Nuo tada liepė vairavimo mokymo lapus pristatyti, keitė grafikus. 2016-09-20 ieškovas parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru, tą pačią dieną pakvietė direktorius ir parodė V. V. skundą, kuriame ji teigė, kad ieškovas prašo mokėti už papildomus pravažiavimus. Prasidėjo galvos svaigimas, todėl atšaukė G. M. praktinio vairavimo pamoką ir kitą dieną kreipėsi į gydytoją. Besirgdamas registruotu laišku gavo kito mokinio skundą, jis rašė, jog su E. S. išdirbamas ne visas laikas, ieškovas vėluoja į pravažiavimus, ima pinigus už papildomus pravažiavimus. Kitu registruotu laišku buvo pranešta, jog ieškovas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

2. Atsakovė P. K. vairuotojų ruošimo įmonė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016-10-12 ieškovas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 235 str. 2 d. 4 p. Atėjo dirbti iš kitos įmonės, buvo informuoti, jog ieškovas nesąžiningas, bet labai reikėjo (duomenys neskelbtini), tai priėmė. Nuo pat pradžių buvo nusiskundimų iš mokinių dėl jo darbo, bet nenorėjo to viešinti. 2016 m. pradėjo skųstis vaikų tėvai, nes mokosi vairuoti daug nepilnamečių, o už juos moka tėvai. Ieškovas ne kartą buvo kviečiamas į pokalbį. Dažni skundai iš mokinių ir jų tėvų, kad ieškovas trumpina pravažiavimus, vėluoja, pravažiavimų metų kalba telefonu, tvarko savo asmeninius reikalus. Buvo gauti G. L., A. K. ir kitų mokinių skundai. 2016-09-20 buvo gautas skundas, paprašyta ieškovo pateikti pasiaiškinimą dėl skundo, ieškovas parašė ir pateikė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru, tuomet buvo atsisakyta jį atleisti pačiam prašant, nes pradėta drausminės nuobaudos skyrimo procedūra, paskirta komisija atlikti tyrimą dėl padarytų ieškovo pažeidimų. 2016-09-21 ieškovas pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą, kuris buvo tęsiamas iki 2016-10-11. Ieškovas 2016-10-12 atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei P. K. vairuotojų ruošimo įmonei iš ieškovo E. S. 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo E. S. 5,74 Eur valstybei bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas sprendė, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba – yra adekvati ieškovo padarytam darbo drausmės pažeidimui, todėl atmesdamas šią ieškinio dalį ginčijamos drausminės nuobaudos nepanaikino. Teismas vertindamas drausminės nuobaudos – šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – teisėtumą nustatė, kad ieškovas pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 28.5, 28.7, 28.8, 31, 42 punktus bei Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 10.3, 12, 14.1, 28.2 punktus, su mokiniais buvo nemandagus, nepaslaugus, trumpino praktinio vairavimo pamokų laiką, jų metu tvarkė asmeninius reikalus, kalbėjo telefonu, važiuodavo į degalinę prisipilti degalų, vairuoti mokė faktiškai tik aikštelėje, pamokas rengdavo retai, kad mokiniai nepramoktų vairuoti ir prašytų papildomų pamokų, papildomų pamokų niekur nefiksavo, apie jas darbdaviui nepranešė, už papildomas pamokas savo naudai ėmė pinigus, jų nepateikė įmonės buhalterijai, darbdavio apie tai neinformavo. Teismas pažymėjo, kad minėtus veiksmus ieškovas atliko tyčia, atsirado neigiamų padarinių – pablogėjo darbdavio reputacija. Teismas, įvertinęs paties ieškovo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimo, darbdavio pasirinkimą nutraukti darbo santykius su tokiu darbuotoju pripažino proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus, dėl to pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtą teismui nebuvo jokio pagrindo.

5. Teismas neįžvelgė drausminių nuobaudų skyrimo procedūrų pažeidimų ir sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti ieškovui skirtų drausminių nuobaudų ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, visos priklausančios sumos ieškovui išmokėtos, su juo tinkamai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Atmetus ieškinį dėl pagrindinių reikalavimų, teismas atmetė ir išvestinius kitus ieškovo reikalavimus dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio per priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas E. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6. 1. Apeliantui kyla pagrįstos abejonės, kad teismui pateikti įmones dokumentai dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo buvo surašyti ne tuo metu ir juose užfiksuota informacija neatitinka tikrovės, nes po T. M. skundo buvo apsiribota tik pokalbiu. Apeliantas nesutinka su teismo pripažinimu, kad drausmine nuobauda – pastaba ieškovui buvo skirta teisėtai ir savo turiniu atitinka procesinius nuobaudos skyrimo reikalavimus. Teismas nepagrįstai pašalinį asmenį – T. M. pripažino tinkamu teisinių santykių subjektu. Atsakovės 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakyme Nr. 43 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas – atsisakymas pateikti pasiaiškinimą, todėl teismas negalėjo pakeisti ar papildyti atsakovės įsakyme suformuluoto pažeidimo turinio. Nors 2016 m. rugpjūčio 29 d. E. S. skirta drausminė nuobauda – pastaba neturi jokios reikšmės, tačiau, apelianto nuomone, ji naikintina.

6.2. Vertindamas teismo išvadas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo apeliantas nurodo, kad teismas išvardijo tuos aktus ir tų aktų atskirus punktų nurodytų reikalavimus, kuriuos ieškovas pažeidė, bet nenurodė, kuo pasireiškė pažeidimas. Teismas nustatė, kad ieškovas savo iniciatyva organizavo papildomus važiavimus su mokiniais įmonės automobiliu, ir tokią išvadą grindė tik liudytojų V. V. ir G. L. parodymais, tačiau jokių kitokių įrodymų byloje nėra nustatyta. Vairavimo mokymo lapai paneigia mokinių V. V., G. L., A. K. ir R. M. duotus parodymus, kad jie važiuodavo ne visas valandas ir nepravažiavo jiems nustatytą valandų skaičių. Iš V. V., G. L. parodymų nėra aišku, kodėl šioms mokinėms dar nepravažiavus įmonės joms skirtų valandų, reikėjo pirkti iš ieškovo pravažiuoti papildomų valandų ir mokėti papildomus pinigus. Prieštaringų faktinių bylos aplinkybių nustatymas aiškiai rodo, kad šie liudytojai meluoja ir apkalba ieškovą. Teismas netyrė ir nevertino, kokiu būdu atsirado liudytojų V. V., G. L., A. K. rašytiniai nusiskundimai įmonėje dėl E. S. netinkamai atliekamo darbo. Teismas nesiaiškino, kodėl parašius ieškovui pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, jo prašymas nebuvo patenkintas. Teismas nevertino atsakovės direktoriaus grasinimo, nusprendus ieškovui išeiti iš darbo, atleisti su neigiamu įrašu. P. K. skambino visoms Šiaulių mokykloms dėl E. S. ir rekomendavo jo nepriimti į darbą. Šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, aiškiai parodo įmonės savininko P. K. išankstinius ketinimus bet kokiomis priemonėmis įvykdyti savo grasinimus – atleisti ieškovą iš darbo su neigiamomis pasekmėmis.

6.3. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo kasacine praktika, nevisapusiškai nepilnai tyrė bei vertino byloje esančius įrodymus, tyrė ir aptarė tik tas bylos faktines aplinkybes, kurios naudingos darbdaviui. Teismas nepasisakė ir nutylėjo apie tuos faktus ir aplinkybes, kurios buvo išnagrinėtos ir tirtos, bet liko neaptartos ir nemotyvuotos. Toks vienapusiškas, neišsamus bylos išnagrinėjimas ir vertinimas leidžia apeliantui pagrįstai abejoti teismo nešališkumu. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 265, 270 straipsnių reikalavimus, nes dalis bylos aplinkybių išvis neištirtos ir neišnagrinėtos, dalis motyvų yra neišsamūs ir neatsako į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė P. K. vairuotojų ruošimo įmonė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Vertinant ieškovo elgesį ir veiksmų visumą, ieškovo tvirtinimas apie tai, kad jam nebuvo nurodyta pateikti pasiaiškinimą, kad jam nebuvo žinoma apie paskirtą drausminę nuobaudą (pastabą), laikytina logiška ieškovo veiksmų seka. Teismas teisingai įvertino drausimės nuobaudos (pastabos) skyrimo priežastis ir nuobaudos skyrimo procedūras. Akivaizdu, kad paaiškėjus tokiems pažeidimams, kuomet dėl galimų kliento skundų buvo iškilusi grėsmė įmonės licencijos sustabdymui ar galiojimui, nebegalėjo būti apsiribota tik skundo parodymu ieškovui ir asmeniniu pokalbiu su atsakovės vadovu, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Ieškovas su įsakymu buvo supažindintas, pasirašyti apie nuobaudos – pastabos skyrimą atsisakė, taigi, apie paskirtą nuobaudą jam buvo žinoma. Klientės, neturinčios pajamų, tėvas teisėtai mokėjo už dukters mokymąsi, atitinkamai reikalaudamas suteikti kokybiškas mokymo paslaugas. Ieškovui kylančios abejonės dėl dokumentų skiriant drausminę nuobaudą (pastabą) surašymo ne tomis datomis neatitinka tikrovės. Ieškovas iš darbo atleistas ne dėl drausminės nuobaudos (pastabos), o kitu pagrindu, tai pripažįsta ir pats apeliantas, todėl ši drausminė nuobauda (pastaba) yra ieškovą charakterizuojanti ir esminės reikšmės neturinti dėl ieškovo atleidimo.

7.2. Byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad ieškovas, dirbdamas atsakovės įmonėje, ne tik sistemingai pažeidinėjo darbo drausmę, nesilaikė nei įmonės savininko nurodymų, nei teisės aktų reikalavimų, dėl to įmonės reputacijai buvo daroma žala, įmone ir jos teikiamomis paslaugomis buvo nepatenkinti įmonės klientai, bet ir padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Apeliantas kelia nepagrįstas abejones teisme apklaustų liudytojų parodymų teisingumu, nenurodydamas jokių argumentų, dėl ko byloje apklausti liudytojai, įskaitant įmonės klientus, būtų turėję savanaudiškų ar kitokio pobūdžio tikslų apkalbėti ieškovą ar pateikti melagingus faktus. Byloje pateikti rašytiniai duomenys įrodo, kad drausminės nuobaudos ieškovui skyrimo procedūra buvo pradėta iš karto įmonėje gavus įmonės klientų skundus. Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovės įmonės savininkas, siekdamas pakenkti ieškovui, skambindavo į kitas vairavimo mokyklas, skleidė neigiamą informaciją apie ieškovą, yra tendencingi.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl drausminių nuobaudų pastabos ir atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl drausminės nuobaudos – pastabos

9. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. P. K. vairuotojų ruošimo įmonės savininko įsakymu Nr. 43 dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. S. ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Apeliantas P. K. vairuotojų ruošimo įmonėje pradėjo dirbti nuo 2015-04-01 (duomenys neskelbtini), jis buvo supažindintas su įmonės savininko P. K. 2015-04-01 patvirtintomis darbo tvarkos taisyklėmis ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014-04-30 įsakymu Nr. 2B-84 patvirtintu Vairuotojų mokymo tvarkos aprašu (25–32, 94–100 b. l.).

10. Apeliantas tvirtina, kad jam nebuvo žinoma apie drausminės nuobaudos – pastabos skyrimą, dėl šio pažeidimo nebuvo prašoma pateikti pasiaiškinimą, dokumentai dėl nuobaudos skyrimo buvo surašyti ne tuo metu ir juose užfiksuota informacija neatitinka tikrovės. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimu Nr. 08/1 atsakovė pareikalavo ieškovo iki 2016-08-25 pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl 2016-08-19 gauto T. M. skundo dėl jo dukters R. M. praktinio važiavimo užsiėmimų, tačiau ieškovas susipažinęs su šio reikalavimo turiniu atsisakė jį pasirašyti, nenurodydamas tokio atsisakymo motyvų ir priežasčių, todėl 2016-08-22 buvo surašytas aktas (36–37 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovės įsakymas dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo, ieškovui atsisakius pasirašyti, įteiktas tokia pat tvarka (39 b. l.). Tiek atsakovės registruojamų dokumentų žurnalo išrašas, tiek apklaustų liudytojų L. V., N. Č. parodymai paneigia apelianto argumentus dėl dokumentų surašymo atgaline data (75–78, 106–109 b. l.). Šiuo atveju apeliantas neįrodė teiginio, kad po T. M. skundo buvo apsiribota tik pokalbiu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, kad drausminė nuobauda – pastaba ieškovui buvo skirta teisėtai ir savo turiniu atitinka procesinius nuobaudos skyrimo reikalavimus. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad drausminės nuobaudos skyrimo procesas pradėtas pagal subjekto, neturinčio teisės teikti, skundą, nes tėvas mokėjo už savo dukters vairavimo kursus atitinkamai reikalaudamas kokybiškų paslaugų. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta R. M.. Teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo motyvuose neįžvelgia atsakovės 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakyme Nr. 43 suformuluoto pažeidimo turinio papildymo. Svarbu ir tai, kad ieškovas šios atsakovės skirtos drausminės nuobaudos įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neskundė (DK 242 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas iš darbo atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, be to, paties apelianto pripažįstama, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. skirta drausminė nuobauda – pastaba jokios reikšmės, vertinant atleidimo iš darbo pagrindą, neturi. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad naikinti 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 43 paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą

12. Apeliantas, nesutikdamas su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais, tvirtina, kad teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, išskirtinę pirmenybę teikė liudytojų parodymams, o ieškovo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, parodymus ignoravo.

13. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės pakartoja ieškinio argumentus, iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, tik nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl atsakovės drausminės atsakomybės sąlygų, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Neatimta iš bylos šalių teisę įrodinėti tam tikras faktines aplinkybes kitais byloje leistinais įrodymais, įskaitant ir liudytojų parodymus (CPK 177 str., 178 str.). Nenurodydamas argumentų, kodėl apklausti liudytojai, įskaitant įmonės klientus, kurie kviesti paties ieškovo iniciatyva, yra suinteresuoti šiame ginče, apeliantas nepagrįstai kelia abejones teisme apklaustų šių liudytojų parodymų teisingumu. Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai yra leistini, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje apklaustų liudytojų parodymais, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes įrodymų visumą įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

14. Vertindamas teismo išvadas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo apeliantas nurodo, kad teismas išvardino tuos aktus ir tų aktų atskiruose punktuose nurodytus reikalavimus, kuriuos ieškovas pažeidė, bet nenurodė, kuo pasireiškė pažeidimas. Teismas savo išvadą, kad ieškovas savo iniciatyva organizavo papildomus važiavimus su mokiniais įmonės automobiliu, grindė tik liudytojų V. V. ir G. L. parodymais.

15. Apeliantas, nesutikdamas su liudytojų V. V. ir G. L. parodymais dėl papildomų važiavimų iš ieškovo pirkimo ir pinigų jam sumokėjimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šių liudytojų parodymus. Teismui akivaizdu, kad šios liudytojos nėra suinteresuotos bylos baigtimi, o parodymus teismui davė po įspėjimo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai prieštarauja teisme apklaustų liudytojų parodymams dėl mokymosi metu pravažiuoto laiko, nes bylos nagrinėjimo metu liudytojai aiškiai įvardijo tokių neatitikimų priežastis. Liudytoja V. V. teismui nurodė, kad ieškovo buvo įspėta dėl skundimosi įmonės administracijai. Liudytoja G. L. vairavimo mokymo lape parašu patvirtino, kad pravažiavimas įvyko, į pravažiavimo lape nurodytas valandas nekreipė dėmesio, instruktorius buvo įmonės atstovas, todėl juo pasitikėjo. Liudytojo A. K. parodymai taip pat patvirtino, kad išvažinėjo ne visą laiką, nors lape pasirašė, kad visą, nesiskundė, nes bijojo instruktoriaus „užsisėdimo“, rašydavosi, kur nurodydavo. Teismui akivaizdu, kad šios liudytojų nurodomos aplinkybės pagrindžia vairavimo lapuose esančių neatitikimų su liudytojų parodymais priežastis, nes mokiniai bijojo neišlaikyti vairavimo egzamino. Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad V. V. aiškinimai apie papildomų pravažiavimų pirkimą ir pinigų mokėjimą tiesiogiai ieškovui yra išgalvoti, nepagrįsti ir juos paneigia V. V. vairavimo mokymo lape padaryti įrašai, kuriuose nurodyta, jog V. V. su ieškovu paskutinį kartą važiavo 2016 m. rugsėjo 7 dieną, o vėliau ji jokių papildomų važiavimų negalėjo turėti, nes 13 dienų važinėjo su kitu instruktoriumi. Šiuos apelianto nurodomus argumentus paneigia V. V. 2016-09-20 prašymas pakeisti vairavimo instruktorių, liudytojos V. V. parodymai teisme, V. V. vairavimo mokymo lape fiksuota informacija, kad V. V. laikotarpiu nuo 2016-09-07 iki 2016-09-30 su kitu instruktoriumi praktinis mokymas nebuvo atliktas. Būtent po V. V. 2016-09-20 skundo jai buvo paskirtas kitas instruktorius, su kuriuo ji pradėjo važinėti tik 2016-09-30.

16. Apeliantas visiškai nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad teismas netyrė ir nevertino, kokiu būdu atsirado liudytojų V. V., G. L., A. K. rašytiniai nusiskundimai įmonėje dėl ieškovo netinkamai atliekamo darbo. Teismui nekyla abejonės, kad drausminės nuobaudos ieškovui skyrimo procedūra buvo pradėta iš karto įmonėje gavus įmonės klientų skundus. Be to, pats apeliantas pripažįsta, kad apie pateiktus skundus jam buvo žinoma. Teisėjų kolegija vertindama apelianto argumentą, kad dėl įmonėje esančios kontrolės sistemos ieškovas savais interesais negalėjo pasinaudoti įmonės automobiliu atliekant papildomus važiavimus pažymi, kad užsitęsę liudytojų vairavimo mokymai aikštelėje įtakojo taikomo kuro ir nuvažiuoto nuotolio santykį ir tai suteikė apeliantui galimybę asmeniniais tikslais teikti papildomus važiavimus.

17. Apeliantas nepagrįstai bando paneigti drausminės nuobaudos pagrįstumą remdamasis argumentu, kad teismas nevertino atsakovės įmonės savininko grasinimų, siekio pakenkti ieškovui, kuomet buvo skambinama į kitas vairavimo mokyklas, skleidžiant neigiamą informaciją apie ieškovą. Teisėjų kolegija atsakydama į šį apelianto argumentą, pažymi, kad ši aplinkybė yra reikšminga vertinant paties ieškovo netinkamą darbo pareigų vykdymą, atskleidžiant jo požiūrį į darbą siekiant asmeninių interesų, akcentuojant ir tai, kad atsakovės įmonės savininkas, prieš priimdamas ieškovą į darbą, tokių įspėjimų buvo gavęs pats. Pažymėtina ir tai, kad byloje nepaneigtos darbdavio nurodomos aplinkybės, kad ieškovui pradėjus dirbti, prasidėjo klientų nusiskundimai, kad instruktorius vėluoja į pamokas, pamokų metu telefonu tvarko asmeninius reikalus, trumpina pamokų laiką, moko važiuoti tik aikštelėje, nevažiuoja į gatvę, apie tai buvo kalbėta su ieškovu, bet jis į tai nekreipė dėmesio. Atsižvelgiant į tai, šios apelianto nurodomos aplinkybės nepatvirtina įmonės savininko P. K. išankstinių ketinimų bet kokiomis priemonėmis atleisti ieškovą iš darbo su neigiamomis pasekmėmis. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo ieškinio pagrįstumą įrodo ir ta aplinkybė, jog pirmojo teismo posėdžio metu atsakovė sutiko taikytis su ieškovu, siūlydama pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą ir sumokėdama ieškovui kompensaciją, nes teismas sprendė taikaus ginčo išsprendimo galimybes pagal ieškovo siūlytas sąlygas, be to, taikos sutartis šiuo atveju nebuvo sudaryta.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis instancijos teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu nėra, nes ieškovas pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 28.5, 28.7, 28.8, 31, 42 punktus bei Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 10.3, 12, 14.1, 28.2 punktus, su mokiniais buvo nemandagus, nepaslaugus, trumpino praktinio vairavimo pamokų laiką, jų metu tvarkė asmeninius reikalus, kalbėjo telefonu, važiuodavo į degalinę prisipilti degalų, vairuoti mokino faktiškai tik aikštelėje, pamokas rengdavo retai, kad mokiniai nepramoktų vairuoti ir prašytų papildomų pamokų, papildomų pamokų niekur nefiksavo, apie jas darbdaviui nepranešė, už papildomas pamokas savo naudai ėmė pinigus, kurių nepateikė įmonės buhalterijai, darbdavio apie tai neinformavo. Ieškovas prisidengdamas pavestų darbo funkcijų vykdymu, veikė siekdamas iš kitų asmenų (mokinių) gauti neteisėtų pajamų už papildomas praktinio vairavimo pamokas, tokiais veiksmais padarė realios žalos darbdaviui ir jo reputacijai.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

20. Iš apelianto atsakovė prašo priteisti 390 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (194–195 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 390 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto atsakovės naudai (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui P. K. vairuotojų ruošimo įmonei, į. k. 144080159, iš ieškovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė