Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus (toliau – ir apeliantas, gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Z. skirta galutinė trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas M. Z. suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto (toliau – ir Vilniaus universitetas) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. Z. Vilniaus universiteto naudai priteista 606 595,97 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. Z. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje pagrobė labai didelės bendros 606 595,97 Eur vertės kultūrinę ir istorinę reikšmę turintį turtą – VšĮ Vilniaus universiteto bibliotekai priklausančius XIX amžiaus leidinius:

M. Z. dalyvaudamas organizuotoje grupėje, veikusioje Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Sakartvele, kurios nariai yra ir asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, bei kiti organizuotos grupės nariai, dėl kurių ikiteisminiai tyrimai atliekami (užbaigti) nurodytose valstybėse, tarpusavyje susitarė daryti sunkius nusikaltimus – pagrobti labai didelės vertės istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčias knygas iš Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos nacionalinių bibliotekų;

Vykdydamas organizuotos grupės bendrą sumanymą, laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. gegužės 19 d., turėdamas tikslą pagrobti VšĮ Vilniaus Universiteto bibliotekai priklausantį turtą, atvyko į VšĮ Vilniaus universiteto biblioteką, esančią Universiteto g. 3, Vilniuje, kur melagingai bibliotekos darbuotojams prisistatė mokslininko M. Z. vardu ir pateikė tai patvirtinantį asmens dokumentą, iš Retų skaitinių skaityklos bei Profesorių skaityklos skaitymui užsakė labai didelės vertės istorinę ir kultūrinę vertę turinčias knygas:

- Ševčenko, T. G., 1814–1861, Kobzar, Sankt – Peterburgas, E. Fišerio spaustuvėje, 1840. 114 p., 1 iliustr. lap. (šifras: RC 114) (originalia kalba ????????, ????? ??????????,1814–1861. ???????. ???????????????: ?? ????????i? ?. ??????, 1840. 114 p., 1 iliustr. lap. (šifras: RC 114)), kurios vertė 127 090 Eur;

- Puškin, Aleksandr Sergejevič, 1799–1837. Eilėraščiai. Eilėraščiai, Sankt-Peterburgas, Liaudies švietimo departamento spaustuvėje, 1826, XII, 192 p. (šifras: BAV 38.6.12) (originalia kalba ??????, ????????? ?????????, 1799–1837. ???????????i?. ????????????? ?????-?????????: ?? ????????i? ???????????? ????????? ?????????i?, 1826. XII, 192 p. (šifras: BAV 38.6.12)), kurios vertė 75 894,13 Eur;

- Krylov, Ivan. Pasakėčios. Sankt-Peterburgas, Aleksandro Smirdino spaustuvėje, 1833. (šifras: D 4-6/11) (originalia kalba ??????, ????. ?????. ??????????????: ? ?????????? ?????????? ????????, 1833. Šifras D 4- 6/11), kurios vertė 9 217,33 Eur;

- Lermontov, Michail. Mūsų laikų herojus. Sankt-Peterburgas, I. G. spaustuvėje, 1840. Šifras: T 36963/1-2 (originalia kalba ?????????, ??????. ????? ?????? ???????. ??????????????: ? ?????????? ???? ?????????, 1840. (šifras: T 36963/1-2)), kurios vertė 200 000 Eur;

- Lermontov, Michail. Mūsų laikų herojus. Sankt-Peterburgas, I. G. spaustuvėje, 1845. (šifras: T 37014) (originalia kalba ?????????, ??????. ????? ?????? ???????. ??????????????: ? ?????????? ???? ?????????, 1845. (šifras: T 37014)), kurios vertė 5 000 Eur;

- Krylov, Ivan. Pasakėčios. Petrogradas: [s.n.], 1815. (šifras: D 5173) (originalia kalba ??????, ????. ?????. ?????????: [s.n.], 1815. Šifras: D 5173), kurios vertė 3 250 Eur;

- Gogol, Nikolaj. Revizorius. Maskva: Nikolajaus Stepanovo spaustuvėje, 1841. Šifras: 54179 (originalia kalba ??????, ???????. ???????. ??????: ? ?????????? ??????? ?????????, 1841. (šifras: 54179)), kurios vertė 2 201 Eur;

- Puškin, Aleksandr. B. G., Sankt-Peterburgas, Liaudies švietimo departamento spaustuvėje, 1831, (šifras: T 34945) (originalia kalba ??????, ?????????. ????? ???????. ??????????????: ? ?????????? ???????????? ????????? ???????????, 1831. (šifras: T 34945)), kurios vertė 69 000 Eur;

- Krylov, Ivan. Pasakėčios. Sankt – Peterburgas, Aleksandro Smirdino spaustuvėje, 1854. (šifras: Z 12057) (originalia kalba ??????, ????. ?????. ??????????????: ? ?????????? ?????????? ????????, 1854. (šifras: Z 12057)), kurios vertė 2 896,24 Eur;

- Puškin, Aleksandr. Pugačiovo maišto istorija. Sankt-Peterburgas: [s.n.], 1934, (šifras: U 57640) (originalia kalba ??????, ?????????. ??????? ???????????? ?????. ??????????????: [s.n.], 1834. (šifras: U 57640)), kurios vertė 68 351,27 Eur;

- S. G.. Kapitono Billingso kelionė ir kapitono Galo plaukimas, Sankt-Peterburgas: Jūros spaustuvė, 1811. (šifras: A 14-1/25) (originalia kalba ??????? ??????. ??????????? ???????? ?????????... ? ???????? ???????? ?????... ??????????????: ??????? ??????????, 1811. (šifras: A 14-1/25)), kurios vertė 5 033 Eur;

- Vice admirolo Saryčevo plaukimo Baltijos jūra ir Suomijos įlanka 1802, 1803, 1804 metais dienos užrašai. Sankt – Peterburgas: Jūros spaustuvė, 1808. (šifras: A 14-1/26) (originalia kalba ??????? ??????? ???????? ????-???????? ???????? ?? ??????????? ???? ? ???????? ?????? ? 1802, 1803, 1804 ? ?????. ??????????????: ??????? ??????????, 1808. (šifras: A 14- 1/26)), kurios vertė 2 085 Eur,

kurias pakeitė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku pagamintų knygų kopijomis, bei iš Profesorių skaityklos skaitymui užsakė ir negrąžino:

2023 m. gegužės 18 d. Vavilov. Medžioklė Rusijoje, sk. -1, 1873. (šifras: A37-3/37) (originalia kalba ???????. ????? ? ???????, o??.-1; 1873. (šifras: A37-3/37)),

2023 m. gegužės 18 d. Vavilov. Medžioklė Rusijoje, sk. -2, 1873. (šifras: A37-3/37) (originalia kalba ???????. ????? ? ???????, o??.-2; 1873. (šifras: A37-3/37));

2023 m. gegužės 18 d. Vavilov. Medžioklė Rusijoje, sk. -3, 1873. (šifras: A37-3/37) (originalia kalba ???????. ????? ? ???????, o??.-3; 1873. (šifras: A37-3/37));

2023 m. gegužės 18 d. Vavilov. Medžioklė Rusijoje, sk. -5, 1873. (šifras: A37-3/37) (originalia kalba ???????. ????? ? ???????, o??.-5; 1873. (šifras: A37-3/37)), kurių bendra vertė 6 578 Eur;

2023 m. gegužės 19 d. Imperatoriaus Aleksandro II karūnavimas, 1856, (šifras: D2-7/44) (originalia kalba ??????????? ?????????? ?????????? II, 1856. (šifras: D2-7/44)), kurios vertė 30 000 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Z. gynėjas advokatas Remigijus Rinkevičius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendį ir Vilniaus universiteto civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, ir perduoti jį spręsti civilinio proceso tvarka.

2.1. Nurodo, jog pavogtų daiktų vertė yra nustatyta pagal neaiškią, abejotiną ir niekaip nepatvirtintą metodiką. Teigia, jog pats civilinis ieškovas nurodė, kad materialią pavogtų knygų vertę nustatyti sunku, todėl buvo pateiktos preliminarios knygų vertės, kurios buvo paskaičiuos pagal aukcionų svetainėse įvairiais laikotarpiais pateiktą ir viešai prieinamą informaciją. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad pavogtų leidinių vertė nustatyta pagal „viešai prieinamas aukcionų kainas“, kur vienos jų vertinamos pagal 2012–2020 metais užsienyje įvykusių aukcionų leidinių pardavimo kainas, kitos – pagal užsienyje vykstančių aukcionų įvertinimą, nenurodant pardavimų kainų, kitos – pagal užsienyje vykstančių aukcionų pardavimo kainas (nenurodant galutinių pardavimų kainų), dar kitos – duomenų apie leidinio pardavimus ar pasiūlą aukcionuose nerasta ir todėl kaina nurodyta „preliminariai“. Teismas skundžiamame nuosprendyje faktiškai vadovavosi Vilniaus universiteto bibliotekos nurodyta, oficialiai nepatvirtinta leidinių vertinimo metodika, t. y. preliminariomis knygų vertėmis. Į bylą nebuvo pateikti jokie kiti, nors kiek objektyvesnę daiktų vertę patvirtinantys įrodymai.

2.2. Pasak gynėjo, nėra aišku, kuo remiantis pavogtos knygos (leidiniai) pripažintos kaip didelę kultūrinę ir istorinę reikšmę turintis turtas. Kultūros vertybių reikšmingumas yra vertybinė kategorija, o vertybių reikšmingumą kiekvienu konkrečiu atveju nustato specialistai ar ekspertai. Nurodo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus universiteto bibliotekos duomenimis pagrobtos knygos į Kultūros paveldo administruojamą Kultūros vertybių registrą nėra įtrauktos. Teismas skundžiamame nuosprendyje spręsdamas dėl kvalifikuojančio požymio – didelę kultūrinę ir istorinę reikšmę turintis turtas, faktiškai vadovavosi vien tik Vilniaus universiteto bibliotekos nuomone, kad leidiniai <...> pagal chronologines ribas priskiriami dokumentiniam kultūros paveldui. Pažymi, kad tai nėra Lietuvos Respublikos autorių veikalai ir nėra niekaip susiję su Lietuvos istorija. Vertinant per dabartinį politinį naratyvą, tai yra priešiškos šalies senų autorių kūriniai, neturintys Lietuvos Respublikai jokios istorinės ar kultūrinės vertės.

2.3. Teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad nusikalstama veika Lietuvoje įvykdyta nuteistajam dalyvaujant organizuotoje grupėje.

2.3.1. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. T. (R. T.) savo veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos, įvykdytos nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. Vien ta aplinkybė, kad tiek nuteistasis, tiek R. T. siekė to paties tikslo, t. y. grobti knygas net ir praėjus dviem mėnesiams po Lietuvoje įvykdytos veikos, negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis faktą, kad nuteistasis dalyvaudamas organizuotoje grupėje laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. iš Vilniaus universiteto bibliotekos pagrobė 17 leidinių.

2.3.2. Gynėjo nuomone, vien aplinkybė, kad 2022 m. ir 2023 m. B. T. (T.) lankėsi Vilniaus universiteto bibliotekoje, skaitė ir fotografavo knygas, kad pas B. T. Latvijos Respublikoje kratos metu buvo rasti ir paimti daiktai, susiję su Vilniaus universiteto bibliotekoje laikomomis knygomis, bei kad visi trys (B. T., I. M. ir nuteistasis) lankėsi Vilniaus universiteto bibliotekoje pateikę netikrus duomenis, negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis susitarimą dėl bendros nusikalstamos veikos.

2.3.3. Gynėjui iš nuosprendžio formuluotės (50 punkto) neaišku, kokiu būdu ir kokiais veiksmais V. R. (V. R.) prisidėjo prie nusikalstamos veikos, padarytos Lietuvoje.

2.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga, per griežta, ją individualizuojant nepakankamai įsigilinta į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo asmenybę, bausmės paskirtį, jos prevencinius tikslus. Pasak gynėjo, bylos medžiaga patvirtina, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti BK 61 straipsnio 4 dalį ir skirti ne didesnio kaip 178 straipsnio 4 dalies sankcijos vidurkio bausmę. Nesutikdamas su nuosprendžio argumentais, atkreipia dėmesį, kad savanaudiškos paskatos neturi būti vertinamos kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę, kai BK specialiojoje dalyje nurodyta nusikalstama veika savo esme yra savanaudiška. Pažymi, jog didelė žala taip pat yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis, o ne aplinkybė, į kurią teismas turi atsižvelgti, skirdamas bausmę. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteikė reikšmės aplinkybėms, kurios turėjo būti įvertintos: ginamasis anksčiau neteistas, šiuo metu dėl suėmimo yra nedirbantis, socialiai remtinas, turi keturis išlaikytinius nepilnamečius vaikus. Pažymi, kad nuteistasis gailisi ir išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nuo 2023 m. lapkričio 7 d. būdamas suimtas, kad ir kaip stengtųsi, niekaip negali prisidėti prie realaus žalos atlyginimo.

2.5. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė sulaikymo užsienio valstybėje laikotarpio. Faktiškai nuteistasis pagal išduotą Europos arešto orderį Nr. TP-03-00119-23 buvo sulaikytas 2023 m. lapkričio 7 d. Belgijoje, Briuselio oro uoste. Nuteistasis 2023 m. gruodžio 28 d., vadovaujantis 2023 m. rugsėjo 18 d. Europos arešto orderiu, buvo perduotas Lietuvos Respublikai baudžiamajam persekiojimui. Prideda gautą atsakymą dėl sulaikymo trukmės Belgijoje.

2.6. Teigia, kad civilinis ieškovas apskaičiuojant turtinės žalos dydį vadovavosi neaiškia, abejotina ir nežinia kuo patvirtinta metodika. Gynėjo nuomone, civilinis ieškinys yra nepagrįstas, o tiksli priteistinos žalos vertė gali būti nustatyta tik atskiro civilinio proceso metu.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus universiteto rektorius prof. R. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, jog prašymas civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ir jį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo, jo tikslas yra užvilkinti žalos atlyginimo klausimo išsprendimą tokiu būdu sudarant galimybes nuteistajam žalos atlyginimo išvengti apskritai, o tai prieštarauja baudžiamojo proceso ekonomiškumo principui ir neatitinka BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teigia, kad civiliniame ieškinyje nurodytas žalos dydis visiškai atitinka šiuo metu egzistuojančias ir visuotinai taikomas tokio tipo žalos nustatymo praktikas, specialistai, atlikę vertinimą, turi reikiamą kompetenciją bei kvalifikaciją, ir nėra jokio pagrindo abejoti nustatytomis pavogtų leidinių vertėmis bei bendru įvardintu žalos dydžiu. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė Lietuvos knygotyrininko, bibliofilo, edukologo akademiko, prof. habil. dr. D. K. ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos rašytines ekspertines nuomones, kurias prašo priimti kaip papildomus įrodymus, jog Universitetas patirtos žalos dydį nustatė tinkamai.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

5. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ekspertinės nuomonės duomenimis, atliekant kultūros objektų įkainojimą vadovaujamasi rinkos kaina, kurią apibrėžia aukcionų, parodų-pardavimų ir kitų oficialių įsigijimų pasaulinėje rinkoje pardavimų kainos, draudimo dokumentuose pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į istorinę-kultūrinę vertę, vertinamo objekto būklę. Vertinant leidinius, t. y. knygas, periodinius leidinius bei smulkiąją spaudą, ir juos įkainojant vadovaujamasi rinkos kaina, atsižvelgiama į leidinio vertę apibrėžiančius kriterijus: pirmoji leidinio laida, leidinys išleistas autoriui esant gyvam, leidinio priklausymas žinomiems asmenims ir (arba) istoriniams rinkiniams, leidinio retumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – ir KKVAĮ) 1 skirsnio 2 straipsnio 3 punktu, Vilniaus universiteto bibliotekoje pavogti leidiniai priklauso kilnojamosioms kultūros vertybėms, nes tai pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą. Remiantis KKVAĮ 3 skirsnio 5 straipsnio 1 punktu, kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą sudaro: 1) muziejų ir bibliotekų kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentai; 2) Nacionalinio dokumentų fondo apskaitos dokumentai; 3) Kultūros vertybių registras. Vadovaujantis KKVAĮ 3 skirsnio 5 straipsnio 2 punktu, kilnojamųjų kultūros vertybių (senųjų spaudinių bei rankraščių), saugomų muziejuose ir bibliotekose, apskaitos tvarką nustato kultūros ministras. Išnagrinėjus Vilniaus universiteto pateiktą raštą pažymėta, kad Vilniaus universiteto specialistų pasirinkta metodika (aukcionų duomenys, materialios ir nematerialios vertės kriterijai) yra tinkama, visuotinai taikoma praktikoje.

6. Akademiko, prof. habil. dr. D. K. rašto duomenimis, nustatant Vilniaus universiteto bibliotekos dėl 2023 m. gegužės mėn. įvykusios vagystės patirtą žalą, būtina aptarti materialinę ir nematerialinę prarastų objektų vertę. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos fondų pavogti leidiniai pagal chronologines ribas yra priskiriami dokumentiniam kultūros paveldui. Vien ši aplinkybė liudija šių leidinių ypatingą kultūrinę vertę. Dokumentiniam paveldui priskiriamų leidinių materialinė vertė priklauso nuo daugelio kriterijų. Visų pirma, paprastai išskiriamas leidinio retumas. Unikumai rinkoje visada ypatingai vertinami. Prie retų leidinių galėtų būti priskiriami ir tie, kurių didžioji dalis yra saugoma bibliotekose, archyvuose ar muziejuose, t. y. valstybės institucijose. Iš tokių institucijų leidiniai į rinką beveik nepatenka, nebent kaip Vilniaus universiteto bibliotekos atveju būtų pavogti turint tikslą parduoti. Kitas kriterijus – leidinys išleistas autoriui dar esant gyvam. Šis kriterijus pirmiausia taikomas vertinant mokslinius veikalus ar veikalus, priskiriamus vadinamiesiems klasikams. Ekspertai sutaria, kad faktas, jog leidinys buvo išleistas autoriui esant gyvam, užtikrina, kad teksto taisymus padarė arba aprobavo pats autorius. Pavogtų leidinių sąraše didžioji dalis leidinių yra pirmosios laidos. Visuotinai sutariama, kad pirmojo leidimo egzemplioriai visada vertinami labiau už vėlesnius leidinius. Nors ši nuostata atėjo iš senų laikų, ji ir dabar yra vienas svarbesnių leidinio vertės kriterijų. Vienas iš objektyviausių kriterijų nustatant bet kurio leidinio vertę yra jo kaina užsienio aukcionuose. Nors kainos gali svyruoti, klasikų leidiniai, atitinkantys anksčiau nurodytus vertės kriterijus, visada yra paklausūs. Greta minėtų objektyvių leidinių materialiosios vertės kriterijų, svarbi ir jų nematerialioji vertė. Visi minėti dokumentai yra istoriškai susiformavusių Vilniaus universiteto bibliotekos informacijos išteklių fondų arba kolekcijų dalis. Šiuo požiūriu ypač vertingi yra leidiniai, priklausantys pamatinei Vilniaus universiteto bibliotekos kolekcijai Bibliotheca Academiae Vilnensis, kuri susiformavo 1570–1832 m. Net ir nedidelės tokios kolekcijos dalies praradimas pažeidžia kolekcijų integralumą, apsunkina per šimtmečius įvairiomis priemonėmis formuoto bibliotekos išteklių fondo istorinius tyrimus. Visos išvardytos aplinkybės leidžia teigti, kad nėra pagrindo abejoti Vilniaus universiteto bibliotekos specialistų apskaičiuota žalos suma, kurią sudaro daugiau nei 600 tūkstančių eurų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, gynėjas neginčija nuteistojo kaltės ir veikos kvalifikavimo, vis tik pateikia argumentus, kuriais grindžia nesutikimą su kiekvienu iš nuteistojo veikoje nustatytų BK 178 straipsnio 4 dalies kvalifikuojančių požymių, taip pat prašo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, o civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl labai didelės vertės turto ir turtinės žalos dydžio

8. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas, BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Gynėjas iš esmės sutinka, kad pagrobto turto vertė viršija 45 000 Eur, vis tik kelia abejones, ar leidinių vertė nustatyta taikant tinkamą metodiką, su tuo sieja prašymą palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą ir perduoti jį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pagrindo pritarti apeliaciniame skunde dėstomoms abejonėms nenustato.

9. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali būti daroma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-282-788/2018, 2K-202-697/2024 ir kt.).

10. Nagrinėjamos vagystės dalykas – Vilniaus universiteto bibliotekai priklausantys XIX amžiaus leidiniai. Iš bibliotekos fondų iš viso buvo pavogta 17 knygų – 2 knygos iš Retų spaudinių skyriaus ir 15 knygų iš Vartotojų aptarnavimo skyriaus bendrųjų fondų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus universiteto biblioteka pateikė duomenis apie kiekvieno iš pagrobtų leidinių vertę, taip pat nurodė argumentus, pagrindžiančius vertės nustatymą.

10.1. A. Puškino eilėraščių rinkinys (?????? ????????? ????????? „???????????i?“), išleistas 1826 m., pagrobtas iš Retų spaudinių skyriaus. Tai pirmoji laida, išleista autoriui dar esant gyvam. Pagal viešai prieinamas aukcionų kainas, 2017 m. Londono Christie‘s aukcione A. Puškino eilėraščių 1826 m. laida buvo parduota už daugiau nei 80 tūkstančių dolerių (75 894,13 Eur) (https://russkiymir.ru/news/23505/).

10.2. T. Ševčenkos poema „Dainius“ (Ševčenko T. G. „Kobzar“), išleista 1840 m., pagrobta iš Retų spaudinių skyriaus. Ne tik pirmoji laida, bet ir išleista autoriui dar esant gyvam. Yra du variantai – cenzūruotas ir ne. Vilniaus universiteto bibliotekoje buvo necenzūruotas variantas, kuris laikomas ypatingai retu leidiniu. 2012 m. Rusijoje buvo parduotas aukcione už 7,5 milijonų rublių, vėliau Rusijoje aukcione parduotas už 11 milijonų rublių (127 090 Eur) (https://www.litfund.ru/auction/2/62/).

10.3. I. Krylovo „Pasakėčios“ (?????? ???? „?????“). Išleista 1833 m., autoriui esant gyvam, bet nėra pirmoji laida (pirmoji – 1808 m.). Kiek ankstesnė 1825 m. laida buvo parduodama Londone Shapero aukcione už 8 000 svarų (https://shapero.com/media/lilo/catalogues/Russian_Literature_2019.pdf).

10.4. M. Lermontovo „Mūsų laikų herojus“ (????????? ?????? „????? ?????? ???????“). Išleista 1840 m., pirmoji laida, autoriaus pataisyta, išleista autoriui esant gyvam. Pirmasis rusų literatūroje socialinis-psichologinis romanas, tiražas buvo iš karto išparduotas, 1–2 dalys. Rusiškame aukcione 2019 m. buvo parduotas už kelis milijonus rublių (keli šimtai tūkstančių eurų). Nuoroda į naujienų portalą, kur paskelbta ši žinutė, blokuota (https://www.alib.ru/news.phtml).

10.5. M. Lermontovo „Mūsų laikų herojus“ (????????? ?????? „????? ?????? ???????“). Išleista 1845 m. Ne pirmoji laida, išleista po autoriaus mirties. Duomenų apie šios laidos pardavimus ar pasiūlą aukcionuose nerasta. Preliminariai gali būti vertas iki 5 000 Eur.

10.6. I. Krylovo „Pasakėčios“ (?????? ???? „?????“). Išleista 1815 m. Bendrai pasakėčių – greičiausiai, trečioji laida, papildyta, išleista autoriui esant gyvam. Tai pirmoji iliustruota „Pasakėčių“ laida, 1–5 tomai. Rusijos aukcione 2018 m. parduota už 3 250 Eur.

10.7. N. Gogolio „Revizorius“ (?????? ??????? „???????“). Išleista 1841 m. Antroji laida, su autoriaus papildymais ir pataisymais, smarkiai besiskirianti nuo pirmosios laidos. Išleista autoriui esant gyvam. Rusijos aukcione 2020 m. šis leidinys buvo siūlomas už 180–190 tūkstančius rublių (2 085–2 201 Eur) ( http://www.auction-imperia.ru/wdate.php?t?booklot&j?70336).

10.8. A. Puškino „B. G.“ (?????? ????????? „????? ???????“). Išleistas 1831m., pirmoji laida, autoriui gyvam esant, dar nepatvirtinta cenzūros komiteto. 2018 m. Londone Christie‘s aukcione buvo įvertinta 52–65 tūkstančiais svarų (69 000 Eur) (https://artinvestment.ru/en/news/auctnews/20181126_christies_russian_books_salė.html).

10.9. I. Krylovo „Pasakėčios“ (?????? ???? „?????“). Išleista 1854 m., ne pirmoji laida, išleista jau po autoriaus mirties. Pardavinėjama Rusijos antikvariniame internetiniame knygyne už 250 000 rublių (pagal 2023 m. gegužės 25 d. kursą – 2 896,24 Eur) (https://retroknigi.ru/basni-ivana-krylova-).

10.10. A. Puškino „Pugačiovo maišto istorija“ (?????? ????????? „??????? ???????????? ?????“). Išleista 1834 m., pirmasis autoriui esat gyvam išleistas istorinis-mokslinis veikalas, 2 dalys, su iliustracijomis. Pirmoji laida. Rusijos antikvariate parduodamas už 5 900 000 rublių (pagal 2023 m. gegužės 25 d. kursą – 68 351,27 Eur) (https://kniganika.ru?ankikvarnye-knigi/redkie-knigi/istoriya-ougachevskogo/).

10.11. G. Saryčev „Kapitono Billingso kelionė ir kapitono Galo plaukimas“ (??????? ?????? „??????????? ???????? ?????????... ? ???????? ???????? ?????...“). Išleista 1811 m. Pirmoji laida, išleista autoriui gyvam esant, autorius pats dalyvavo ekspedicijoje. Su iliustracijomis, vertinama kaip didelė retenybė. 2016 m. aukcione parduota už 5500 USD (5 033 Eur) (http://anticvarium.ru/lpt/show/8770).

10.12. „Vice admirolo Saryčevo plaukimo Baltijos jūra ir Suomijos įlanka 1802, 1803, 1804 metais dienos užrašai“ („??????? ??????? ???????? ????-???????? ???????? ?? ??????????? ???? ? ???????? ?????? ? 1802, 1803, 1804 ? ?????“). Išleista 1808 m., antroji (?) laida, išleista autoriui gyvam esant. Su iliustracijomis, vertinama kaip didelė retenybė. Rusijos aukcione parduota už 180 000 rublių (2 085 Eur) (https://www.litfund.ru/auction/49/13/).

10.13. Vavilov „Medžioklė Rusijoje“ (??????? „????? ? ???????“) (4 leidiniai). Enciklopedinis leidinys, leistas 1871–1873 m. (1–5 dalys). Šiuo metu pardavinėjama Rusijoje už 685 000 rublių (6 578 Eur) (https://www.rusbibliophile.ru/Book/vavilov-mp-ohota-v-rossii-vo-v).

10.14. Imperatoriaus Aleksandro II karūnavimas (??????????? ?????????? ?????????? II). Išleista 1856 m. Šio leidinio kaina priklauso nuo viršelio ir popieriaus – jeigu spausdintas ant kiniško popieriaus, žalio aksomo viršelis su apkaustais – kaina viršija pusę milijono dolerių. Paprastesnio popieriaus ir viršelio egzempliorių pardavimo kainos viešai rasti nepavyko. Vilniaus Universiteto bibliotekos egzemplioriaus vertė gali siekti 30 000 Eur.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ekspertinę nuomonę, jog Vilniaus universiteto specialistų pasirinkta metodika (aukcionų duomenys, materialios ir nematerialios vertės kriterijai) yra tinkama, visuotinai taikoma praktikoje, taip pat prof. habil. dr. D. K. rašte išdėstytą poziciją bei civilinio ieškovo – Vilniaus universiteto atstovės I. K. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, neturi pagrindo abejoti specialių žinių turinčių Vilniaus universiteto darbuotojų kompetencija bei jų atliktu įvertinimu – nustatyta pagrobto turto verte. Kaip matyti, nuteistojo gynėjas pirmosios instancijos teismui pateikė aukciono duomenis, be kita ko, apie A. Puškino „Eilėraščių“, 1826 m., faksimilinio leidinio pardavimą – pradinė kaina 5 000 rublių (t. 22, b. l. 6). Vis tik, pritartina skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvadai, kad šie duomenys nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi, kadangi faksimilinis leidinys nėra knygos originalas. Nors iš gynėjo pateiktų aukciono duomenų (t. 22, b. l. 7) matyti, jog A. Puškino „B. G.“, 1831 m., buvo parduota už 1 700 000 rublių (18 250 Eur), pačiame parduodamo leidinio aprašyme (t. 22, b. l. 14), be kita ko, nurodyta, jog knyga yra savininko įrišime, nedidelis apvado nusidėvėjimas, yra lapės dėmės. Taigi konkrečių leidinių vertė gali skirtis, gynėjo pateikti duomenys Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento specialistų, turinčių žinių apie knygų vertės įvairiais aspektais nustatymą, išvadų nepaneigia. Pažymėtina ir tai, kad pagrobti leidiniai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti, todėl tiesioginis jų ištyrimas nebėra įmanomas, o, kaip minėta, į bylą pateiktas įvertinimas yra atliktas turinčių atitinkamą kompetenciją specialistų, abejonių nekelia. Labai didelės vertės turto požymis pasitvirtino, taip pat nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis dėl civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos dydžio, atitinkančio pagrobto turto vertę, bei nėra pagrindo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą. Kitokių prieštaravimų dėl civilinio ieškinio byloje pareikšta nebuvo. Ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

Dėl didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčių vertybių

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.66 straipsnio 1 dalį kultūros vertybės suprantamos kaip daiktai, turintys visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad mokslo, istorijos, kultūros vertybių reikšmingumas yra vertybinė kategorija, todėl dažnai negali būti įvertintas pinigine išraiška. Vertybių reikšmingumą kiekvienu konkrečiu atveju nustato specialistai ar ekspertai, pvz., Kultūros paveldo departamentas tvarko Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos nekilnojamosios kultūros vertybės ir jų duomenys; pagal įstatymų nustatytus reikalavimus kaupia, tvarko ir saugo su šiuo registru susijusius dokumentus, taip pat nustato sugadintų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį, įstatymų nustatyta tvarka teismui teikia ieškinius, prašymus, skundus ir pan. BK 190 straipsnyje nurodyti didelės ir nedidelės vertės turto įvertinimo kriterijai gali būti tik tam tikras orientyras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2012, 2K-14-387/2022, 2K-22-648/2024).

13. Sprendžiant dėl pagrobtų vertybių didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės, atsižvelgtina ir į tokių vertybių teisinį reglamentavimą. Kaip numatyta KKVAĮ įstatymo 3 straipsnio 7 punkte, kultūros objektai yra inkunabulai (ankstyviausiojo spaudos laikotarpio knygos) ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 punkto nuostatomis, kilnojamosios kultūros vertybės – pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą. KKVAĮ 2 straipsnio 9 punktas reglamentuoja, kad kultūrinė vertė – kilnojamojo daikto ar jo dalies savybė, vertinga etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu, estetiniu, memorialiniu ar kitu požiūriu, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje išvardyti kilnojamieji daiktai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti įtraukiami į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, kurią sudaro, be kita ko, muziejų ir bibliotekų kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentai.

14. Apeliacinės instancijos teisme gauta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ekspertinė nuomonė patvirtina išvadą jog iš Vilniaus universiteto bibliotekos pavogti leidiniai priklauso kilnojamosioms kultūros vertybėms, nes tai pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą. Kaip nurodyta Vilniaus universiteto civiliniame ieškinyje bei išdėstyta akademiko prof. habil. dr. D. K. rašte, iš Vilniaus universiteto bibliotekos fondų pavogti leidiniai pagal chronologines ribas yra priskiriami dokumentiniam kultūros paveldui, visi pagrobti dokumentai yra istoriškai susiformavusių Vilniaus universiteto bibliotekos informacijos išteklių fondų arba kolekcijų dalis, be to, ypač vertingi yra leidiniai, priklausantys pamatinei Vilniaus universiteto bibliotekos kolekcijai Bibliotheca Academiae Vilnensis, kuri susiformavo 1570–1832 m. Tokiu būdu, pagrobtų vertybių istorinis ir kultūrinis reikšmingumas byloje patvirtintas kompetentingų specialistų, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad pavogti leidiniai neturi Lietuvos Respublikai jokios istorinės ar kultūrinės vertės vien dėl to, kad tai nėra Lietuvos Respublikos autorių veikalai ir nėra susiję su Lietuvos istorija, nepasitvirtino. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, grobdamas konkrečius leidinius, suvokė, jog vertybės yra atitinkamai didelės istorinės, kultūrinės reikšmės. Tokią išvadą pagrindžia tiek vagystės padarymo vieta, pagrobto turto pobūdis, specifika, kiekis, tiek ir subjektyvios aplinkybės – nuteistasis pats įvardija save kaip bukinistą, turintį specialių žinių apie senųjų leidinių paklausą ir vertę, be to, savo ranka užpildė prašymą leisti fotografuoti Vilniaus universiteto bibliotekoje būtent kultūros paveldo dokumentus (t. 2, b. l. 154). Kvalifikuojantis požymis – pavogto svetimo turto didelė istorinė ir kultūrinė reikšmė – pasitvirtino.

Dėl organizuotos grupės

15. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 25 straipsnio 3 dalis nustatė, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. BK 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų iš anksto susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d. – remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033). Nors tai teisinę padėtį lengvinantis baudžiamojo įstatymo pakeitimas, nes reikalauja išankstinio susitarimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo teisinei padėčiai jis įtakos neturi.

16. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2013, 2K-301-924/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017 ir kt.). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015, 2K-173-489/2023 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, 2K-78-648/2020, 2K-179-719/2022, 2K-30-788/2023, 2K-7-38-1073/2023, 2K-149-648/2023 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, pripažįstant konkretų bendrininką veikus organizuota grupe, būtina nustatyti jo suvokimą, kad jis priklauso tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020, 2K-81-719/2024 ir kt.).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, organizuotos grupės požymiai šioje byloje atskleisti įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kiekvieno organizuotos grupės nario atliktus konkrečius veiksmus, vaidmenų pasiskirstymą ir kitas aplinkybes. Byloje konstatuota, kad organizuotos grupės nariai veikė bendra tyčia ir turėdami tikslą pagrobti labai didelės vertės, turintį kultūrinę ir istorinę reikšmę svetimą – Vilniaus universiteto bibliotekos turtą, t. y. XIX amžiaus leidinius. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikaltimai buvo padaryti pagal išankstinį susitarimą ir parengtą planą, reikalaujantį asmenų grupės bendrų pastangų, kiekvienam iš bendrininkų turint savo vaidmenį. Nuteistojo suvokimą, kad jis sąmoningai ir valingai dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, patvirtina ir šio asmens atliktų veiksmų kryptingumas ir jų koordinavimas su kitais nariais, faktiniai duomenys apie jo asmenybę (turi specialių žinių apie senuosius leidinius, ryšių užsienyje). Bylos duomenys patvirtina, taip pat pats nuteistasis pripažįsta, kad M. Z. gavo užsakymą konkrečių leidinių vagystei, suderino, kad bendrininkas jam pagamintų suklastotus dokumentus ir juos atsiųstų, nufotografavęs leidinius, kuriuos ruošėsi vogti, jų nuotraukas išsiuntė bendrininkui, iš šio gavo knygų kopijas, bendrininkui išsiuntė pavogtas knygas. Taigi nors nuteistasis neigė bendrininkavęs su konkrečiais asmenimis, įvardintais baudžiamosios bylos medžiagoje, konstatuotina, jog aptarti duomenys patvirtina ir nekelia abejonių, kad M. Z., atlikdamas tokius veiksmus, suprato, jog atlieka dalį veiksmų, būtinų bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, ir suvokė, kad jis kartu su kitais organizuotos grupės nariais vykdo bendrą organizuotą susitarimą – pagrobti labai didelės vertės istorinę ir kultūrinę reikšmę turintį Vilniaus universiteto bibliotekos turtą, ir to siekė. Nuteistajam inkriminuotas veikimas organizuota grupe pasitvirtino. Tai, kad nuteistasis veikė su kitais asmenimis, kurie ikiteisminio tyrimo metu liko nenustatyti, teisėjų kolegijos išvadų nekeičia.

18. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota ir tai, kad M. Z. nusikalstamą veiką padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, veikusioje Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Sakartvele, kurios nariai tarpusavyje susitarė daryti sunkius nusikaltimus – pagrobti labai didelės vertės istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčias knygas iš Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos nacionalinių bibliotekų. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie nuteistojo dalyvavimą organizuotoje grupėje, kuri veikė tarptautiniu mastu, yra teisingos.

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo bendrininkais laiko R. T., B. T., I. M. bei V. R., atitinkamai, gynėjas skunde dėsto argumentus, kuriais ginčija nurodytų asmenų dalyvavimą vagystėje iš Vilniaus universiteto bibliotekos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog skunde išvardinti bei gynėjo skunde paminėti asmenys nebuvo kaltinami šioje byloje, dėl jų kaltės pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir nepasisakė. Priešingai, nei teigiama, nuteistojo santykiai su kitais asmenimis buvo analizuoti tik sprendžiant dėl M. Z. pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija, pakartotinai ištyrusi bylos medžiagą, su skundžiamo nuosprendžio išvadomis sutinka.

20. Nors M. Z. pirmosios instancijos teisme teigė, kad su R. T., su kuriuo kartu jis gyveno Vilniuje išnuomotuose apartamentuose, neturėjo bendrų interesų, nežinojo, ar R. T. vagia knygas (t. 21, b. l. 163), bylos medžiagoje yra duomenys, kad nuteistasis su R. T. po vagystės iš Vilniaus universiteto bibliotekos 2023 m. gegužės 19 d. kartu išvyko į Varšuvą (t. 4, b. l. 156–158), Prancūzijos teisėsaugos institucijų užfiksuotas šių asmenų pokalbis „Messenger“ programėlėje, kurio metu M. Z. nurodo R. T. konkretų pageidaujamą leidinį („Gerai. Tu esi geras vaikas, gauk ketvirtą dalį, ketvirta dalis yra pati svarbiausia“), R. T. aiškina, jog tai sudėtinga („Labai didelė knyga“), M. Z. dėsto patarimus, kaip tai atlikti („Ramiai. Svarbiausia išlikti ramiam, tik nesijaudink, kad jie nepastebėtų, kad tu nerimauji. Elkis šaltai ir viskas bus gerai“, „Ten svarbiausia yra keitimas, kurį turi atlikti slapčia, visa kita nesvarbu“), R. T. patvirtina, kad suprato („Gerai. Gerai, supratau. Gerai“) (t. 12, b. l. 162–164), taigi pokalbio metu neabejotinai aptaria vykdomą vagystę. M. Z. mobilaus ryšio telefono duomenų ataskaitos apžiūros duomenimis, užfiksuotas nuteistojo ir R. T. susirašinėjimas internetu, naudojantis programa „WhatsApp“, kurio metu M. Z. 2023 m. liepos 31 d. išsiuntė pranešimą apie reikalingas nufotografuoti knygas, kurios turi būti fotografuojamos tiek su rulete, tiek ir be jos („Klausyk, visą šį sąrašą reikia surašyti ir nufotografuoti, tuoj atsiųsiu“; „Tu turi atsisėsti ir su rulete ir be ruletės nufotografuoti“), R. T. (vartotojas „S.“) pranešė, kad prie darbuotojo negali fotografuoti, o M. Z. nurodė darbuotojams pasakyti, kad nuotraukos reikalingos asmeniniam archyvui. M. Z. 2023 m. rugpjūčio 3 d. išsiuntė R. T. nuotraukas, kuriose pavaizduotos knygos ir šių matavimai, o 2023 m. rugpjūčio 4 d. išsiuntė ir balso pranešimą, kuriame (rusų kalba) paaiškino, kokiu būdu turi būti atliekamas matavimas („R., pažiūrėk kaip pas mane nufotografuota, kaip aš matuoju<...> Va ant viršaus, ant dėžės dedu ruletę matuoju ne knygą viduj, o dėžę tiesiog plotis, aukštis, storis<...>“), taigi M. Z. bendrininkui davė konkrečius nurodymus dėl planuojamos vagystės. Nepaisant to, kad aptartas susirašinėjimas bei Prancūzijos teisėsaugos institucijų užfiksuotas pokalbis vyko vėliau, nei nagrinėjama vagystė iš Vilniaus Universiteto bibliotekos, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistasis ir R. T. siekė to paties tikslo – grobti knygas, šias pakeičiant kopijomis, tarpusavyje koordinavo veiksmus.

21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, be nuteistojo M. Z. Vilniaus universiteto bibliotekoje lankėsi ir Sakartvelo piliečiai B. T. (2022 m. balandžio 4 d.) bei I. M. (2023 m. kovo 27 d.), kurie taip pat domėjosi vėliau pagrobtomis knygomis, prisistatė svetimais vardais, pateikė dokumentus, atitinkamai, O. K. ir D. J. vardais. Pas B. T. kratos metu, be kitų daiktų, rasta A. Puškino knygų, išleistų 1825 m., 1827 m., 1830 m., kopijos, kartoniniai knygų viršeliai, kurių nugarėlė pagaminta iš XIX a. pabaigos – XX a. pr. odos, kurie atrodo kaip klastotė, o ne kaip originalios knygos viršelis, bibliotekų antspaudų imitacijos, iš jų – Vilniaus universiteto bibliotekos apvalios formos antspaudas (t. 7, b. l. 26–27). Latvijos Respublikos Rygos miesto teismas 2023 m. gegužės 11 d. pripažino B. T. kaltu dėl to, kad jis savo neteisėtais veiksmais rėmė, o asmuo pasisavino Latvijos nacionalinei bibliotekai priklausantį turtą, kurio vertė 16 840 Eur (t. 7, b. l. 78–79). B. T. Iš Latvijos Respublikos buvo ekstradijuotas į Estiją, kur tyrimas buvo atliekamas dėl 2022 m. balandžio 12–22 d. iš Tartu universiteto bibliotekos pavogtų aštuonių antikvarinių A. Puškino ir N. Gogolio knygų, tyrimo metu policija aptiko įtartinai besielgiantį R. T. (t. 13, b. l. 18). B. T. 2024 m. sausio 29 d. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams (t. 9, b. l. 190). I. M. davė parodymus apie ryšius su B. T.. Nurodė, jog 2022 m. spalio mėn. B. T. pasiūlymu įvykdė vagystę iš Prahos bibliotekos. 2023 m. kovo pradžioje B. T. jai paskambino iš kalėjimo per „WhatsApp“, paklausė, ar sutiktų vykti į Vilnių ir kitus miestus fotografuoti knygų. Sutikus, Varšuvoje jai buvo duoti du asmens tapatybės dokumentai, po to, nuvykusi į Vilnių, ji bibliotekoje užsisakė nurodytą knygą – T. Ševčenkos „Kobzar“, išleistą 1840 m., pagal B. T. nurodymus padarė kelias nuotraukas. Vėliau, B. T. nurodymu, ji vyko fotografuoti rusų autorių knygų į Berlyno, Vienos, Kopenhagos bibliotekas (t. 10, b. l. 89–90). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog nusikalstamas veikas su nagrinėjama sieja tas pats Modus Operandi (veikimo būdas).

22. Apie M. Z. ir B. T. bei V. R. ryšius leidžia spręsti duomenys iš Prancūzijoje atliekamo tyrimo dėl 9 knygų, 650 000 Eur vertės, vagystės iš Prancūzijos nacionalinės bibliotekos. Be kita ko, nuteistasis su V. R. užfiksuoti ne tik bendraujantys, bet ir besilankantys bibliotekoje, fotografuojantys ir matuojantys knygas (t. 9, b. l. 190; t. 12, b. l. 67–198). Tarptautinį organizuotos grupės veiklos pobūdį patvirtina ir duomenys apie tai, kad 2023 m. spalio 16 d. iš Varšuvos universiteto bibliotekos buvo pavogta 80 kūrinių iš retų rusiškų knygų kolekcijos. M. Z. vardu Varšuvoje nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. spalio 16 d. buvo rezervuota daug kambarių, įskaitant 3 kambarius laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 15 d. iki spalio 16 d. M. Z. buvo sulaikytas Belgijoje, Briuselio oro uoste. Sulaikymo metu jis turėjo kelias bibliotekų korteles, iš jų – Čekijos Respublikos nacionalinės bibliotekos Prahoje, kurioje buvo jo nuotrauka, tačiau vardas nurodytas – M. T.. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad analogiška – senovinių trijų rusiškų knygų – vagystė 2023 m. spalio 31 d. buvo įvykdyta Šveicarijoje (t. 13, b. l. 1–29).

23. Taigi bylos duomenys pakankami išvadai, kad specifinės nusikalstamos veikos buvo vykdomos organizuotos grupės, kuri veikė didelėje teritorijoje, tyrimai buvo atliekami tarptautiniu mastu. Skundžiamo nuosprendžio išvados dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį abejonių nekelia.

Dėl paskirtos bausmės

24. Gynėjas nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, teigia, kad ji yra per griežta. Be to, apeliantas nurodo, kad į paskirtą bausmę M. Z. nepagrįstai neįskaitytas laikas, išbūtas suėmime pagal išduotą Europos arešto orderį. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentu dėl neteisingai įskaityto į bausmę laikotarpio sutinka, tačiau teiginiams dėl nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės nepritaria.

25. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaip numatyta BK 54 straipsnio 1–3 dalyse, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

26. BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir M. Z. skirta galutinė trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, veiką padarė siekdamas gauti finansinės naudos, savo nusikalstamais veiksmais padarė itin didelę žalą, o pati veika atitinka net tris kvalifikuojančius požymius. Įvertino tai, kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Individualizuodamas bausmę, teismas atsižvelgė ir į asmenybę charakterizuojančius duomenis: M. Z. neteistas (t. 18, b. l. 164; t. 20, b. l. 17–18), yra nedirbantis (t. 20, b. l. 14), socialiai remtinas asmuo (t. 21, b. l. 157). Teisėjų kolegija, patikrinusi bausmės individualizavimo teisingumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmės rūšį nuteistajam parinko tinkamai, jos dydį nustatė teisingą. Apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

27. Visų pirma, gynėjas teisingai akcentuoja, jog savanaudiškos paskatos neturi būti vertinamos kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę, kai BK specialiojoje dalyje nurodyta nusikalstama veika savo esme yra savanaudiška. Vis tik, kaip išdėstyta, nors pirmosios instancijos teismas aptarė veikos savanaudiškumą, šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino, todėl nuteistojo padėtis nebuvo pasunkinta ir remiantis šiuo argumentu švelninti bausmę jam pagrindo nėra. Skunde dėstoma, kad jog didelė žala taip pat yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis, o ne aplinkybė, į kurią teismas turi atsižvelgti, skirdamas bausmę. Su tokiu argumentu sutiktina iš dalies. Neginčytina, jog pagrobto turto labai didelė vertė yra vagystę kvalifikuojantis požymis. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl skirtinos bausmės, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į itin didelę žalą, taigi tinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas. Apeliaciniame skunde pabrėžiamas nuteistojo gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintas – nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirtina bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl pakartotinai atsižvelgti į šią aplinkybę teisinio pagrindo nėra. Nesutiktina ir su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog pirmosios instancijos teismas neteikė reikšmės nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (nuteistasis anksčiau neteistas, šiuo metu dėl suėmimo yra nedirbantis, socialiai remtinas) pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos. Gynėjo pateiktas prie baudžiamosios bylos išrašas dėl M. Z. šeimos socialinio statuso (t. 21, b. l. 157), iš kurio matyti, kad nuteistasis turi keturis nepilnamečius vaikus, skundžiamame nuosprendyje taip pat buvo pažymėtas.

28. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-87-976/2020). Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamos veikos pavojingumas, atsižvelgus į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos turtinės žalos dydį bei žalą pamatinės Vilniaus universiteto bibliotekos kolekcijos vientisumui, nusikaltimo padarymo mechanizmą – pagal išankstinį susitarimą ir parengtą planą, reikalaujantį asmenų grupės bendrų pastangų, kiekvienam iš bendrininkų turint savo vaidmenį, taip pat panaudotas priemones nusikaltimui padaryti, yra itin didelis. Esant šioms aplinkybėms, duomenys apie ankstesnio teistumo nebuvimą ir nuteistojo šeimos sudėtį bei viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nežymiai didesnio nei sankcijos vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamas nuosprendis pakankamai motyvuotas, todėl BK 61 straipsnio 4 dalies pažeidimo teisėjų kolegija nenustato. Pirmiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija nenustato ir pagrindo įžvelgti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti iš dalies atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, todėl bausmė paliekama nepakeista. Vis tik, kaip paminėta, nustatydamas į bausmės laiką įskaitytiną laiką pirmosios instancijos teismas suklydo.

29. Skundžiamu nuosprendžiu į bausmės laiką nuteistajam įskaitytas M. Z. suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Prie baudžiamosios bylos medžiagos pateiktas Belgijos karalystės raštas, iš kurio matyti, kad M. Z. vykdant Europos arešto orderį buvo sulaikytas 2023 m. lapkričio 7 d., perduotas Lietuvai – 2023 m. gruodžio 28 d. (t. 22, b. l. 169). Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas į bausmę nuteistajam neįskaitė suėmime pagal Europos arešto orderį išbūto laiko, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį:

Į bausmės laiką M. Z. įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.