Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos U. B. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos U. B. K. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., L. K. dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja U. B. K. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 2–4) į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. A-644 „Dėl pritarimo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano ir projekto „(duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentų parengimas, II etapas. Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir (duomenys neskelbtini) teritorijų prie biudžetinių įstaigų žemės sklypų planų, prilyginamų detaliesiems planams, parengimas“ 4 teritorijos detaliojo plano koregavimui“.

Pareiškėja nurodė, kad kartu su velioniu vyru nuo 1974 m. naudojosi 0,2 ha ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Nuo 1982 m. šis žemės sklypas jai buvo išnuomotas, moka žemės nuomos mokestį, taip pat žemės mokestį. Šiame žemės sklype yra užveistas sodas, pastatytas ūkinis pastatas, jo priestatas, šiltnamis, malkinė bei iškastas šulinys. Žemės sklypu ji naudojasi iki šiol. Pareiškėjos teigimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.483 straipsnio 4 dalį, nei nuomotojas, nei nuomininkas visą nuomos sutarties galiojimo laiką neturi teisės keisti išnuomoto daikto formos ir paskirties. Per jos sklypą yra suformuotas įvažiavimas į sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nebuvo būtinumo rengti kito įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini), tai padaryta tik dėl šio sklypo savininko patogumo. Šis klausimas su ja nebuvo derintas, apie tai ji net nebuvo informuota.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 36–39) prašė nutraukti bylą arba atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nėra sudariusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties. Šiame žemės sklype nėra registruoto nekilnojamojo turto. Šis sklypas priklauso valstybei. Skundžiamas įsakymas pareiškėjai nesukelia jokių teisių ir pareigų. 2003 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo funkcija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo perduota Panevėžio miesto savivaldybei. Tarp pateiktų duomenų apie valstybinės žemės nuomininkus ir naudotojus buvo duomenys apie A. K. priskirtą 0,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis naudojo nesudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 85) nesutiko su skundu.

A. K. nurodė, kad žemę, dėl kurios kelia ginčą pareiškėja, dar prieš karą pirko M. A. S., vėliau žemė buvo nacionalizuota ir M. A. S. palikta 0,21 ha. Yra atsitvėrę savo sklypą (duomenys neskelbtini) nuo sklypo (duomenys neskelbtini). Pastarasis sklypas yra apleistas. Naudojamasi valstybine žeme be nuomos sutarties.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 81–82) prašė nepatenkinti skundo.

L. K. nurodė, kad su pareiškėja ar jos vyru valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Nėra duomenų, jog jie būtų teisėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai ar nuomininkai. Apie parengiamuosius darbus rengiant detalųjį planą buvo skelbiama viešai.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu (I t., b. l. 173–177) atmetė pareiškėjos U. B. K. skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo pritarta galiojančių detaliųjų planų koregavimui.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 28 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 318.3.2, 318.3.6, 323.1 punktais.

Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-356 patvirtintas projekto „(duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentų parengimas, II etapas. Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir (duomenys neskelbtini) teritorijų prie biudžetinių įstaigų žemės sklypų planų, prilyginamų detaliesiems planams, parengimas“ 4 teritorijos detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo ginčo teritorijoje suplanuoti 4 žemės sklypai, o Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 224-A-940 patvirtintas (duomenys neskelbtini) sklypo detalusis planas (toliau – ir Padalijimo planas), kuriuo suplanuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), numatant įvažiavimą į šį žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini). Šie detalieji planai yra galiojantys, nepanaikinti ar nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Skundžiamu įsakymu buvo patvirtinta šių detaliųjų planų korektūra, pakeičiant Padalijimo plano sprendinį – naikinant suplanuotą įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini), bei pakeičiant Detaliojo plano sprendinį – numatant įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą nuo šalia esančio šiuo detaliuoju planu suplanuoto inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus sklypo.

Teismas pažymėjo, jog paminėtų detaliųjų planų korektūra buvo rengiama Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklių 318.3 punkte numatytu atveju, jos rengimo procedūroje Teritorijų planavimo komisijai buvo pateikti visi Taisyklių 323.1 punkte nurodyti dokumentai (detaliųjų planų pagrindiniai brėžiniai, žemės sklypo planas, brėžinys su pažymėtais koreguojamais įvažiavimais į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)). Detaliųjų planų koregavimui pritarė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo komisija (2015 m. birželio 10 d. posėdžio protokolas Nr. TPK-4).

Teismo vertinimu, skundžiamu įsakymu patvirtintas detaliųjų planų koregavimas neprieštarauja Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1 patvirtinto (duomenys neskelbtini) bendrojo plano sprendiniams, pagal kuriuos ginčo teritorija patenka į gyvenamąsias teritorijas, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijas. Atsižvelgęs į Taisyklių 320 punktą, teismas pažymėjo, jog ginčo atveju koreguojant Padalijimo planą (naikinant įvažiavimą nuo (duomenys neskelbtini)) jokie trečiųjų asmenų interesai nebuvo suvaržyti; koreguojant Detalųjį planą, įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) numatytas iš Detaliuoju planu naujai suplanuoto sklypo, kuris ir yra skirtas susisiekimui su šalia jo esančiais žemės sklypais, užtikrinant patekimą į šiuos žemės sklypus nuo (duomenys neskelbtini), tik šia korektūra užtikrinamas patekimas ne į tris (Detaliuoju planu suplanuotus), o į keturis žemės sklypus (papildomai – į trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. priklausantį žemės sklypą). Detaliuoju planu suplanuoti 3 gyvenamosios paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos žemės sklypai nėra niekam perleisti nuosavybėn, išnuomoti ar kokiu nors teisiniu pagrindu suteikti naudotis. Todėl teismas nusprendė, kad ir Detaliojo plano korektūra nebuvo suvaržytos jokios trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai.

Teismas padarė išvadą, kad ginčijamu įsakymu patvirtintos detaliųjų planų korektūros procedūra atitiko teisės aktų reikalavimus, teisė priimti sprendimą dėl galiojančio detaliojo plano koregavimo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui suteikta Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Taisyklių 323.1 punktu.

Teismas nurodė, kad pareiškėja skundą grindė tuo, jog ginčijamu įsakymu patvirtinta detaliųjų planų korektūra nebuvo suderinta su ja, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (0,2 ha ploto), nuomininke, o šia korektūra buvo sumažintas jos naudojamas (nuomojamas) žemės sklypas. Teismas pažymėjo, kad Detaliuoju planu ginčo teritorijoje, kurią pareiškėja įvardijo kaip nuomojamą žemės sklypą, buvo suplanuoti 4 žemės sklypai. Bylos medžiaga patvirtino, o ir pati pareiškėja neneigė aplinkybės, kad Detaliuoju planu suplanuoti 4 žemės sklypai niekuomet pareiškėjos nuosavybėn nebuvo perleisti, jie jai nebuvo išnuomoti ar kitaip perleisti naudotis teisės aktų nustatyta tvarka, šiuose žemės sklypuose nėra jokių pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, tai patvirtino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja nebuvo nė vieno iš Detaliuoju planu suplanuotų 4 žemės sklypų valdytoja ar naudotoja, todėl derinti su ja skundžiamu įsakymu patvirtinto detaliųjų planų koregavimo pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies bei Taisyklių 318.3 punkto reikalavimus nebuvo pagrindo. Be to, ginčijamu įsakymu patvirtintu Detaliojo plano koregavimu nebuvo keičiamas nė vieno iš Detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų plotas bei ribos.

Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėja teigė, kad ji yra ginčo teritorijos nuomininkė, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad su pareiškėja kada nors buvo sudaryta žemės sklypo, esančio ar buvusio šioje teritorijoje, nuomos sutartis. Jau nuo 1993 m. teisės aktuose (Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintose Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklėse ir kt. bei šiuos teisės aktus keitusiuose vėliau priimtuose teisės aktuose) buvo nustatytas reikalavimas žemės nuomos sutartį įforminti raštu bei ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja ir pati neneigė aplinkybės, kad jokia rašytinė žemės sklypo nuomos sutartis su ja (ar jos mirusiu vyru) nebuvo sudaryta, leidimo statyti statinius ginčo teritorijoje ji nebuvo gavusi, o pastatytų statinių Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistravusi. Byloje taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog ginčo teritorija teisės aktų nustatyta tvarka jai buvo suteikta naudotis kokiu nors teisės aktuose numatytu pagrindu.

Teismas padarė išvadą, kad byloje nebuvo jokių įrodymų, jog pareiškėja teisėtu pagrindu ginčo teritorija naudojosi ir iki 2015 m. liepos 15 d. (Detaliojo plano patvirtinimo). Vien tai, kad pareiškėja mokėjo žemės nuomos mokestį už valstybinės žemės sklypą, nepatvirtino žemės nuomos sutarties sudarymo fakto. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 2 punktus, prievolė mokėti žemės mokestį nustatyta valstybinės žemės sklypų naudotojams, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, o konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojamas valstybinės žemės sklypas, taryba. Remdamasis šalių paaiškinimais, bylos medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėja ar jos šeimos nariai prašymo nuomoti ar pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) niekuomet nebuvo pateikę, taip pat nebuvo kreipęsi į atsakovą bei kėlę ginčo dėl žemės nuomos mokesčio skaičiavimo pagrįstumo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad skundžiamas įsakymas, kuriuo patvirtintas Padalijimo plano ir Detaliojo plano koregavimas, yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nebuvo pagrindo.

III.

Pareiškėja U. B. K. apeliaciniu skundu (I t., b. l. 179–185) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčo sklypas tuometinės valdžios institucijos buvo perduotas naudotis jai su vyru. Nuo 1982 m. iki šiol už šį 0,2 ha žemės sklypą moka žemės nuomos mokestį. Nors nuomos sutarties dokumentas nėra išlikęs, yra pateikti žemės sklypo teisėtą naudojimą patvirtinantys įrodymai – žemės mokesčio mokėjimo kvitai ir žemės nuomos mokesčio deklaracijos. Teismas netyrė, kokia valstybinės žemės nuomos (naudojimo) sutarties forma buvo nustatyta ar privaloma 1982 m., kai su vyru tapo teisėtais žemės sklypo naudotojais. Teismas netinkamai pritaikė sandorio formai ir registracijai keliamus reikalavimus.

2. Detaliojo plano ir jo korektūros organizatoriai pažeidė šių dokumentų rengimo procedūras, numatytas Teritorijų planavimo įstatyme, nes ji nebuvo informuota apie naudojamo namų valdos žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimą. Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų reikalavimai. Jos neinformavus ir neatsižvelgus į jos interesus, buvo pažeistos Taisyklių nuostatos. Žemės sklypo riba kerta jos ūkinį pastatą.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–4) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėja yra sumokėjusi iki 2016 m. visus valstybinės žemės nuomos mokesčius ir nėra skolinga. Mokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis nereiškia, kad buvo suteiktas leidimas naudotis žemės sklypu. Pareiškėja neturi įregistruotų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą žemės sklype (duomenys neskelbtini).

2. Rengiant Detaliojo plano koregavimą, buvo laikomasi Taisyklių 321 punkto reikalavimų, kadangi koregavimas nepažeidė pareiškėjos interesų. Skundžiamas įsakymas pareiškėjai nesukelia jokių teisių ir pareigų. Neturėjo teisinio pagrindo informuoti pareiškėjos apie Detaliojo plano keitimo procedūras bei priimtą ginčo įsakymą, nes pareiškėja nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė ar naudotoja.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 7) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

A. K. nurodo, kad ginčo žemės sklypas priklauso valstybei. Pareiškėja bei jos velionis vyras žinojo apie planuojamus rengti detaliuosius planus. Ji niekada nesikreipė į Panevėžio miesto savivaldybę ir niekada nepareiškė nuomonės dėl mokamo žemės mokesčio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 9–10) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

L. K. nurodo, kad nei pareiškėja, nei kiti šeimos nariai prašymo nuomoti ar pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) niekuomet nebuvo pateikę, taip pat nėra kreipęsi bei kėlę ginčo dėl žemės nuomos mokesčio skaičiavimo pagrįstumo. Pareiškėja nepaminėjo, kad šalia ginčo teritorijos buvo pastatyta informacinė lenta apie planuojamus rengti detaliuosius planus, kad informacija buvo paskelbta internete, spaudoje ir kad ji žinojo apie šiuos detaliuosius planus. Pareiškėja nebuvo ir nėra gavusi iš valstybės jokių leidimų statyti statinius žemės sklype, kuris priklauso valstybei, statiniai yra laikini.

Žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu proceso šalių atstovai pakartojo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. prašė apeliacinį skundą atmesti ir pakartojo atsiliepimo į jį išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Šioje byloje yra ginčijamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. A-644 „Dėl pritarimo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano ir projekto „(duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentų parengimas, II etapas. Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir (duomenys neskelbtini) teritorijų prie biudžetinių įstaigų žemės sklypų planų, prilyginamų detaliesiems planams, parengimas“ 4 teritorijos detaliojo plano koregavimui“. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 1-356, kuriuo buvo patvirtintas šios teritorijos detalusis planas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Detaliojo plano sprendinių koregavimą reglamentuoja Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8. Vadovaujantis Taisyklių 320 punktu, detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo.

Vertinant Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. A-644 teisėtumą Taisyklių 320 punkto nuostatų taikymo aspektu, t. y. ar koregavimas nepažeidžia ar nesuvaržo teisės aktuose garantuojamų ir saugomų pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, būtina įvertinti, ar pareiškėja detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje plano korektūros procedūrų metu turėjo kokių nors įstatymo saugomų teisių ir teisėtų interesų.

Vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 14 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria, kaip paminėta, numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 0,2 ha žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 1982 m. yra suteiktas naudotis pareiškėjos mirusiam sutuoktiniui A. K. ir pareiškėjai. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi teismo sprendimu pripažinta, kad pareiškėja yra teisėta žemės sklypo nurodytu adresu naudotoja, šiame sklype yra pareiškėjai priklausančių statinių, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad šioje byloje ginčijamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. A-644 „Dėl pritarimo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano ir projekto „(duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentų parengimas, II etapas. Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir (duomenys neskelbtini) teritorijų prie biudžetinių įstaigų žemės sklypų planų, prilyginamų detaliesiems planams, parengimas“ 4 teritorijos detaliojo plano koregavimui“ pažeidžia pareiškėjos teises ir įstatymų saugomus interesus, nes detaliuoju planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-356, suformuotų žemės sklypų ribose – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriuje, detaliojo plano korektūros pagrindu numatomas įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 74). Įvažiavimas patenka į pareiškėjos teisėtai naudojamos žemės ribas, o tai suponuoja, kad ginčijamu įsakymu pažeidžiamos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 320 punkto nuostatos, todėl šis įsakymas naikintinas kaip neteisėtas (ABTĮ 88 str. 2 p., 133 str.).

Apeliacinės instancijos teismas naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nevertina, ar tinkamai taikytos procesinės įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančios taisyklės vadovaujantis ABTĮ 57 straipsniu, nes apeliacinio proceso metu taikytini prejudiciniai faktai (ABTĮ 58 str. 2 d.). Dėl tokių faktų egzistavimo atsirado pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 2 dalimi, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos U. B. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos U. B. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. A-644 „Dėl pritarimo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano ir projekto „(duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentų parengimas, II etapas. Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir (duomenys neskelbtini) teritorijų prie biudžetinių įstaigų žemės sklypų planų, prilyginamų detaliesiems planams, parengimas“ 4 teritorijos detaliojo plano koregavimui“.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusGintaras KryževičiusRičardas Piličiauskas