Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-75-409/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-05-26Šiaulių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-02-14Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-14
Bylos Nr.
1-75-409/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14249-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
D. M.
Nukentėjusysis
A. M.
Advokatai
Vanda Laukevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-75-409/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14249-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorams Daivai Kaučikienei, G. V.,kaltinamajam D. M.,nukentėjusiajai ir nukentėjusiųjų A. M. ir A. M. atstovei pagal įstatymą M. K.,nukentėjusiųjų A. M. ir A. M. įgaliotai atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistumui išnykus laikomas neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę M. K., būtent: 2021 m. gegužės 3 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) tyčia ranka ne mažiau kaip keturis kartus sudavė nukentėjusiajai M. K. į veido sritį bei mobilaus ryšio telefonu sudavė jai į kairę akį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kairės akies vokų poodinę kraujosruvą.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino ir parodė, jog nukentėjusioji M. K. yra jo sugyventinė, kartu gyvena septynerius metus, turi du bendrus vaikus. 2021 m. gegužės 3 d. vakarop, tikslaus laiko neprisimena, su M. K. ir vaikais bei J. B. ir M. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą L. G., kur vartojo alkoholį. Kartu buvo L. G. sugyventinis G.. Išgėrė vieną butelį degtinės, po to pradėjo antrą. M. pradėjo šokti su M. ir pamatė, kad ji M. čiupinėja už lytinių organų. M. paklausė, ką ji daro, o ji nieko nesakiusi apsisuko ir išbėgo į prieangį. Vaikai tuo metu buvo virtuvėje su L.. M. išbėgus, iš paskos išbėgo dukra A., šaukdama: „mama, kur bėgi?“, po to dukra pradėjo verkti. Jis išėjo M. iš paskos, nes norėjo išsiaiškinti, ką ji išdarinėja, tačiau tik pamatė, kad ji išbėgo pro namo duris, nubėgo už ūkinio pastato ir kažkur dingo. Daugiau jos tą dieną nebematė. Jokio smurto prieš ją nenaudojo. Tuo metu galėjo būti jau po 20 valandos. Liko išgėrinėti L., G., J. ir M., kuris po 10-20 minučių išvažiavo, nes susirašė žinutėmis su M. ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Apie tai žino iš J. B., kuris važiavo kartu su M. ir viską matė. Jam grįžus į namus J. viską papasakojo. Girtaujant, vaikai A, ir A, buvo kartu su visais ir su L,, mano, kad vaikai matė, kaip jie girtauja. Vėliau taksi automobiliu nuvežė vaikus pas savo mamą į (duomenys neskelbtini), nes jis pats buvo girtas, o M. buvo pabėgusi. M. atsirado po trijų ar keturių dienų (duomenys neskelbtini). Tą laiką vaikai buvo ir pas jį, ir pas jo mamą. Tą vakarą, kai vaikus nuvežė savo mamai, namuose buvo vienas. Kitą dieną su vaikais išvažiavo pas tetą I., kur nešė briketus. Atvažiavę vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai paėmė vaikus ir išvežė. Kai atvažiavo pas tetą buvo blaivus, o kai atvažiavo vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai, jau buvo išgėręs. Tuo metu vaikais rūpinosi tetos dukra G.. Žinojo, kad tuo metu M. buvo (duomenys neskelbtini) apie tai ji pati parašė savo broliui E. K.. Ikiteisminio tyrimo metu jis iš karto sakė, kad M. K. nemušė, tačiau jo pradiniuose parodymuose užfiksuota, kad jis kaltę dėl M. K. sumušimo pripažįsta, bet tai netiesa, tik tyrėja pasakė, kad reikia daryti, kad viskas būtų greičiau, kad jam nieko nebus, pati surašė parodymus, nurodė, kiek jis smūgių sudavęs. Tikėdamasis, kad viskas greitai baigsis, protokolą pasirašė. Jis buvo sutikęs, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, nes jam buvo pasakyta, kad gresia įspėjimas arba bauda, todėl sutiko su jam siūloma bausme. Apklausos metu dar nebuvo visiškai išsiblaivęs, todėl ne viską suprato. Buvo sulaikytas vieną parą, o jam, kad visiškai išblaivėtų, reikia keturių-penkių parų. M. K. nemušė, jokio nusikaltimo nepadarė.

Nukentėjusioji M. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2021 m. gegužės 3 d. apie 17 val. su sugyventiniu D. M. bei vaikais nuvyko į svečius pas pažįstamą L. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten dar buvo G. K., J. B. bei M. K.. Visi girtavo. Po to jai nusibodo ten sėdėti, išėjo parūkyti ir sugalvojo iš ten pabėgti, nes norėjo susirasti kitą kompaniją ir dar pabaliavoti su kitais asmenimis. Ji išbėgo, D. šaukė: „kur bėgi?“. Prisimena, kad bėgdama virto, lyg tai atsitrenkė į medį, po to vėl bėgo, antrą kartą virto prie tvoros, pralindo pro tvoros plyšį ir nubėgo į (duomenys neskelbtini), kur buvo draugai S. Š. ir A. K., su kuriais girtavo toliau. Tuo metu jau buvo po 20 valandos. Ten prabuvo gal valandą ar pusantros, vėliau nuėjo pas savo mamą. Kaip atsirado pas mamą, net neprisimena, ryte prabudusi pamatė, kad yra mamos namuose. Kodėl paliko vaikus, negali pasakyti, buvo girta, nesuvokė, ką daro. Kai girtavo, vaikai buvo su L., po to buvo išėję žaisti į lauką, o kai ji išbėgo, vaikai buvo kambaryje. Atsimena, kad A. sakė: „mama, kur bėgi?“ ir verkė. Būnant pas mamą, apie pietus, jai mama pasakė, kad jos akis mėlyna. Pasižiūrėjo į veidrodį ir pamatė, kad prie dešinės akies yra šiek tiek pamėlynavę, dar šiek tiek skaudėjo kaktą, buvo nedidelis guziukas. Mano, jog tuos sužalojimus patyrė virsdama, kaktą galėjo susižaloti atsitrenkdama į medį, o kaip susižalojo paakį, nežino, galbūt susižalojo virsdama. Kad vaikai yra pas uošvienę, sužinojo iš mamos. Pas mamą prabuvo dvi naktis, norėjo išsimiegoti ir išsiblaivyti. Kitą dieną jai brolis R. K. pasakė, kad D. su vaikais yra pas I. G. ir ten girtauja. Tuomet pasiskambino (duomenys neskelbtini) (mano, kad jos tokios pareigos, tačiau tiksliai nežino) E. Z., kuriai pasakė, kad ji išgėrė, pasakė, kur yra D. su vaikais ir kad ten girtauja. E. Z. po pietų atvažiavo su policijos pareigūnais ir parvežė vaikus. Socialinė darbuotoja pradėjo gąsdinti, kad atims vaikus, todėl išsigandusi pamelavo, kad D. ją sumušė, sakė, kad keturis kartus jai trenkė į veidą ir mobilaus ryšio telefonu sudavė į akį, tai įvyko L. G. (duomenys neskelbtini). Ar pareigūnams sakė, ar kas matė kaip mušė, neprisimena. Policijos pareigūnai ją nusivežė į K.rašyti pareiškimo. Pareiškime nurodė, kad ją sumušė D.. Ji taip pat buvo apklausiama, buvo rašomas apklausos protokolas, apklausoje ji taip pat pamelavo, kad ją sumušė. Ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bet vieną kartą pamelavusi nebeturėjo kur dingti ir toliau melavo. Po apklausos ją su vaikais parvežė pas mamą, kur prabuvo dvi dienas, po to kurį laiką gyveno pas seserį, vėliau su seserimi susipyko ir grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) pas D. M.. Kai gavo pranešimą apie galimybę apskųsti sprendimą baigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu, ji parašė skundą. Kur tuo metu gyveno, neprisimena. Kol gyveno pas seserį, D. M. ateidavo į kiemą pabūti su vaikais, su juo tik pasisveikindavo. Vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pradėjo pasakoti tiesą, kad D. M. jos nemušė. Iki to laiko ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra neteisingi. Kodėl iš pradžių D. M. apkaltino jos sumušimu, kodėl policijos pareigūnams sakė, kad bijo D. M., nes jis ir anksčiau yra prieš ją smurtavęs, negali paaiškinti, nes ji dažnai prisigalvoja nesąmonių. Jos labai laki fantazija. Kai policijoje rašė pareiškimą ir buvo apklausiama, buvo blaivi. Su ja buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje, ji parodė, kur bėgo, kur virto, kur gėrė, tas aplinkybes ji labai gerai prisiminė, tik neprisiminė, kaip pateko pas mamą. Prisimena, kad su M. K. po to, kai pabėgo iš L. G. namų, susitikę nebuvo, o ar išgertuvių metu su juo elgėsi tinkamai, neprisimena. Pirminiai jos parodymai, kad D. M. ją mušė, melagingi, vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai teisingi.

Liudytoja L. G. parodė, jog 2021 m. gegužės 3 d., tikslaus laiko nepasakys, gal kažkiek po pietų, jai paskambino D. M. ir paklausė, ar ji (duomenys neskelbtini), atsakė, kad (duomenys neskelbtini) Jis pasakė, kad atvažiuos, paklausė dėl ko, atsakė pabaliavoti. Ji pasakė, kad negeria, kad nevažiuotų. Tuo metu pas ją buvo draugas G. K.. Neužilgo jie atvažiavo ir visi suėjo (duomenys neskelbtini). Buvo D. M. su M. K. ir vaikais, M. K. ir J. B.. Jie atsivežė alkoholinių gėrimų, kolonėlę ir pradėjo girtauti. Ji kartu su jais negėrė, su vaikais išėjo į kiemą. Kieme būdama paskambino D. M. mamai E. M., klausė, ką daryti su vaikais, nes tėvai neblaivūs, visi triukšmauja. E. M. pasakė, kad tuoj atvažiuos, bet po kurio laiko perskambino ir pasakė, kad ji neatvažiuos, kad atvažiuos L. G. ir paims vaikus. Jai su vaikais būnant kieme, kažkuriuo metu paskambino sūnus, ji nuėjo už tvarto pakalbėti, kad nesigirdėtų triukšmas. Pakalbėjus su sūnumi po kurio laiko paskambino verkdama M., kaip ji išėjo iš namo, nematė. M. pasakė, kad ją D. primušė, telefonu sudavė į veidą, kad ji pabėgo. Ji M. pasakė, kad grįžtų, kad niekas neleis jos mušti, tačiau M. negrįžo. Po kurio laiko atvažiavo L. G., su kuriuo D. su vaikais išvažiavo. Kaip M. išėjo iš namo nematė, tačiau jeigu ji būtų bėgusi link (duomenys neskelbtini), būtų mačiusi, nes buvo kaip tik toje (duomenys neskelbtini). Kad A. būtų verkusi, šaukusi mamai, kur ji bėganti, negirdėjo. Kitą dieną rašė M. žinutę, klausdama, kur ji yra, kad grįžtų į namus, nes vaikai vieni. Į tą žinutę M. nieko neatsakė, tik kitą dieną į (duomenys neskelbtini) atsiuntė muzikinį įrašą, vėl jai parašė, klausdama, kur yra, bet ji vėl nieko neatrašė. Po kelių dienų paskambino M. ir pasakė, kad buvo apklausoje. Klausė jos, kodėl neatrašė į žinutes, M. pasakė, kad bijojo (duomenys neskelbtini). Vėliau sakė, kad pakeitė parodymus, paklausus, kodėl taip padarė, sakė, kad jie visi ant jos puolė, suprato, kad ją puolė D. M. su savo mama.

Liudytoja E. Z. parodė, kad yra dirbusi (duomenys neskelbtini), vėliau pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), dirba su D. M. ir M. K. šeima. Ji sudaro pagalbos planą ir žiūri, kokių paslaugų šeimai reikia. 2021 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, jai M. K. telefonu pasakė, kad yra sukonfliktavusi su savo sugyventiniu ir yra sumušta. Jai pasakė, kad tokiu atveju reikia kreiptis į policiją arba į vaikų teisių apsaugos skyrių. Kadangi jai buvo supervizija, turėjo jungtis, paprašė M. valandą palaukti, po to imsis priemonių. Praėjus supervizijai jau gavo pranešimą iš vaiko teisių apsaugos tarnybos, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Paprastai su vaiko teisių apsaugos specialistais į šeimas nevažiuoja, bet šioje situacijoje vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės paprašė važiuoti kartu, nes galimai gali būti paimami vaikai ir pagal gautą signalą buvo nurodyta tik pavardė, pas ką girtaujama, tai paprašė važiuoti kartu parodyti, kur šie žmonės galimai girtauja. Važiavo iš (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten nieko nerado, kaimynė pasakė, kad visi išėję, o M. yra pas mamą. Tada nuvažiavo M. nurodytu adresu į namus, kur galimai girtaujama. Ten girdėjosi triukšmas. Ji liko sėdėti mašinoje, nes vaikų teisių apsaugos specialistėms atvedus vaikus, ji turėjo su vaikais pasėdėti mašinoje. Vaikų teisių apsaugos specialistės su policijos pareigūnėmis nuėjo į tą namą, kas ten vyko nežino, jai į mašiną buvo atvesti vaikai. Girdėjo, kad kieme šūkaliojama, matė D. M. atėjusį iki vartų. Po to nuvažiavo pas M. mamą D. K. į namus. Ten M. kalbėjosi su policijos pareigūnais, po to jos išvažiavo rašyti pareiškimo į (duomenys neskelbtini). M. K. su policijos pareigūnais kalbėjosi apie patirtą smurtą. Vaikai buvo labai judrūs, labai kalbūs, klausė jų, ar tėvelis skriaudė mamą, A. parodė suspaudęs savo kumštuką kaip tėtis sudavė mamai kumščiu į veidą, o mergaitė pasakojo, kad tėtis ėmė stiklinę, mama netyčia ją pastūmė ir dėl to tėtis labai supyko. Po to įvykio teko bendrauti tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiąja. Kaip suprato, D. M., grįždamas po sulaikymo parašė jai žinutę, kad jau einąs į (duomenys neskelbtini). Tada jam perskambino, jis atrodė visai kitoks žmogus, prašė padėti, sakė, kad jam iš tikrųjų yra blogai. Patikėjo, kad D. keičiasi. Buvo stengtasi šeimai padėti, nurodė D.pasiskambinti priklausomybių konsultantui ir jis tada pažadėjo taip ir padaryti. Kitą dieną jis vėl parašė, kad ką nurodė, padarė, ką daryti toliau. Tada jam nurodė, kad turi nuvykti pas psichologą, ir gavo atsakymą: „ar jūs esate girta“. Bendravo žinutėmis, o po kurio laiko jis parašė žinutę: „atstokite nuo manęs ir leiskit dirbti“. Labai stengėsi padėti šeimai, padėti M., įtraukė ją į pozityvios tėvystės mokymus, M. labai geranoriškai mokėsi, su ja buvo susitikusi specialistė, jos kalbėjosi ir specialistė įžvelgė, kad moteris turi tikrai labai daug problemų, bet M. daugiau taip ir nenuvyko, nes D. jai neleido priimti pagalbos. D. visada piktas ir jis nesupranta, kad jiems reikia pagalbos. Jiems aiškino, kad jiems reikia pagalbos, kad augantys vaikai mato smurtą, keikiasi, bet jie to nesupranta. M. K. apie smurtavimą jos atžvilgiu meluoti neliepė, tik sakė nebijoti ir sakyti tiesą.

Liudytoja V. P. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Tiek kaltinamąjį D. M., tiek nukentėjusiąją M. K. žino, nes aptarnauja tą teritoriją, ši šeima žinoma ir iš anksčiau dėl girtavimo. Kiek pamena, šioje šeimoje ir anksčiau buvo problemų dėl alkoholio vartojimo, bet iki 2021 m. gegužės mėnesio iš jų vaikai nebuvo paimti. 2021 m. gegužės pradžioje buvo gautas pranešimas, kad D. M. yra neblaivus, kad tarp D. M. ir M. K. gegužės 3 d. kilo konfliktas. Gegužės 5 d. su kolege V. P. ir (duomenys neskelbtini) E. Z. nuvažiavo į šeimą, o kadangi žinojo, kad D. M. dažnai būdavo agresyvus, todėl dėl savo saugumo į pagalbą pasikvietė policijos pareigūnus. Nuvykus į namus (duomenys neskelbtini) pas juos nieko nerado, (duomenys neskelbtini) paskambino M.M.paaiškino, kad jos pačios namie nėra, ji yra pas savo mamą ir ji pati (duomenys neskelbtini) pasakė, kad D. M. su vaikais yra girtaujančių žmonių kompanijoje. Su policijos pareigūnais nuvyko tuo adresu, kurį pasakė M.. Nuvykus nurodytu adresu, rado keletą girtų žmonių, ten buvo betvarkė, keli asmenys miegojo prie stalo, D. irgi miegojo prie stalo, jį pažadino policijos pareigūnai. Jis buvo labai agresyvus, paklausus, kur yra vaikai, jis pasakė, kad nežino. Po to kitame kambaryje rado vaikus. Vaikams pasakė, kad važiuos pas mamą. Dar prieš tai M. sakė, kad labai nori pasiimti vaikus, bet D. neleido. Paėmė vaikus. Vaikai buvo labai išsigandę. Vaikų klausinėjo, kas buvo, abu vaikai nurodė, kad tėtis mamai sudavė per veidą. Nuvežė vaikus pas M., kuri buvo pas savo mamą D. K.. Dar automobilyje vaikai prašė užrakinti dureles, nes vaikai bijojo tėčio. Nuvežus vaikus pas mamą, vaikai apsidžiaugė ją pamatę, su mama jautėsi saugūs. Buvo bendrauta su M. K.. Ji nurodė, kad prieš dvi dienas jie svečiavosi pas pažįstamus, ten kilo konfliktas, jai D. M. sudavė į veidą, ji išbėgo į lauką, D. M. ją išsivijo ir dar kartą jai sudavė. Policijos pareigūnai M. nurodė, kad ji turės važiuoti į policijos komisariatą, kur bus atlikta apklausa ir ji turės viską paaiškinti. M. K. paimti iš jos vaikus negrasino, priešingai, vaikai buvo atvežti į saugią aplinką, močiutė buvo blaivi, aplinka buvo tvarkinga, todėl vaikai negalėjo būti paimti. Vaikų mama atrodė blaivi, tik buvo susijaudinusi, matėsi, kad skausmingai išgyvena įvykį, kai jai buvo suduota į veidą.

Liudytoja S. J. parodė, jog yra (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį D. M. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 5 d. paskambino (duomenys neskelbtini) E. Z., kuri prašė pagalbos važiuojant į (duomenys neskelbtini), kadangi D. M. galimai girtauja ir pas jį yra du mažamečiai vaikai, jo sugyventinė M. K. slapstosi nuo sugyventinio, kuris buvo prieš ją smurtavęs. Su (duomenys neskelbtini) sutarė, kad susitiks (duomenys neskelbtini) ir kartu važiuos į (duomenys neskelbtini), nes tiek (duomenys neskelbtini), tiek VTAS specialistė, kuri vyko kartu, bijojo D. M. žinant jo agresyvų elgesį. Susitiko (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyveno šeima, tačiau namuose nieko nerado, durys buvo užrakintos, tada vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė pasakė, kad D. gali būti (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo ten, lyg tai (duomenys neskelbtini) nurodė konkretų adresą, užėjo į kiemą ir jau einant kieme pro namo kampą per pravirą rūsio langelį pamatė, kad vyksta išgertuvės: ant stalo stovėjo alkoholiniai gėrimai, viduje buvo neblaivūs asmenys. Priėjus prie namo durų skambino, beldė, bet durų niekas neatidarė, tuomet patraukė rankeną, durys buvo neužrakintos, pravėrus duris garsiai pasisveikimo, tačiau į jos žodžius niekas nesureagavo. Tada į vidų pirma įėjo ji, po jos įėjo kolegos. Nusileidus laipteliais į rūsio patalpą iš už kampo išbėgo du mažamečiai vaikai, mergaitė ir berniukas, kurie pasakė, kad nori pas mamą. Jie apsikabino jos kojas, ji pasakė, kad viskas gerai, tuoj važiuos pas mamą. Prie vaikų jokio suaugusio žmogaus nebuvo, vaikai buvo išsigandę ir pasimetę. Vaikų teisių specialistės vaikus išsivedė į lauką, o ji su kolegom nuėjo į vidų, kur buvo girtaujama. Rūsio patalpoje ant sofos sėdėdamas miegojo D. M., šalia jo buvo nuvirtusi I. G., kuri apsimetė mieganti, o kitoje stalo pusėje sėdėjo trys vyriškiai, iš kurių vienas buvo G.. Pažadinus D. M., jis nusivilko marškinėlius, suspaudė kumščius ir pasakė: „ateini čia“, jis buvo agresyvus, įvyko šioks toks konfliktas, po to jis bandė vaikų teisių specialistę kaip ir tempti į save, jam nepatiko pasakymas, kad bus paimti vaikai, tada buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, po kurių D. M. šiek tiek apsiramino ir suprato, kad vaikai vis tiek bus paimti. Tada jis pradėjo verkti ir prašyti, kad nepaimtų vaikų. Vaikai buvo paimti, visi nuvažiavo į M. K. mamos namus, kur buvo M. K. mama, pati M.. M. buvo blaivi, bet susijaudinusi, sakė, kad D. prieš ją smurtavo, nurodė, kad jis jai sudavė į veidą, sakė, kad ji daugiau nebetylės, kad D. prieš ją pastoviai smurtauja. Ant M. akies voko buvo kraujosruva, moteris kalbėjo užtikrintai ir nekilo jokių abejonių, kad prieš moterį buvo smurtauta. Toliau buvo atlikti procesiniai veiksmai nuotolinėje darbo vietoje (duomenys neskelbtini) moteris buvo apžiūrėta, surašytas apžiūros protokolas ir atlikti visi kiti veiksmai.

Liudytojas G. K. parodė, jog pažįsta kaltinamąjį D. M. ir nukentėjusiąją M. K., visi yra iš to (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 3 d. buvo atėjęs pas draugę L. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pas ją atėjo jau šiek tiek išgėręs, dar atsinešė alaus ir gėrė vienas pats, o kas buvo vėliau, neatsimena. Kaip per miglą atsimena, kad buvo D., bet daugiau nieko neatsimena, ką jie veikė atvykę pas L., neatsimena. Po to (duomenys neskelbtini) kažkas kalbėjo, kad D. sumušė M., bet jis pats apie tai nieko nežino. Po kelių dienų buvo sutikęs M., lyg tai jos dešinė akis ir buvo šiek tiek mėlyna, bet M. nieko nesakė, su ja tik pasisveikino, nesikalbėjo.

Liudytoja E. M. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Jos sūnus D. su sugyventine M. ir vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), jie gyvena (duomenys neskelbtini), o ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jie sutaria neblogai, kartais per šventes išgeria. 2021 m. gegužės 3 d. buvo (duomenys neskelbtini). Pas juos atvažiavo D. draugas M. K.. Pavakary D. pasakė, kad jie su M. važiuoja pas L. G., ji liepė vežtis ir vaikus, jie visi ir išvažiavo. Po kurio laiko paskambino L. G. ir pasakė, kad M. pabėgo, pasakė, kad atvažiuotų pasiimti vaikų, nes visi geria ir yra neblaivūs. Dar paklausė, kur ta M. pabėgo, pasakė, kad pasiims dviratį ir atvažiuos paimti vaikus, bet paskambino D. ir pasakė, kad nevažiuotų, kad jis pats parveš vaikus. Jis parvežė vaikus, o pats išvažiavo ieškoti M.. Vaikai nebuvo nei išsigandę, nei nusiverkę, jie ten nebuvo labai ilgai. Gal po kokių dviejų valandų D. grįžo, jis M. nerado. Kitą dieną visi buvo namie, M. telefonu neatsiliepė, neatrašė nei į žinutes. Dar kitą dieną parašė M. žinutę, ją iškoliojo, sakė, kad jai reikia eiti į darbą, kad pasiimtų vaikus. D. su vaikais išvažiavo pas I. G. vežti brikečių, ji paskambino I. dukrai G. ir paprašė, kad ji prižiūrėtų vaikus, ši pasakė, kad vaikus pažiūrės. Dabar neatsimena, ar G. G., ar pats D. paskambino ir pasakė, kad vaikus paėmė vaikų teisių apsaugos darbuotojai todėl, kad ten visi girtavo. Vaikus nuvežė pas M. mamą. Ji nuvežė vaikams drabužėlių. L. G. jai apie konfliktą nieko nesakė, tik sakė, kad visi girti ir triukšmauja. Po kelių dienų atėjo J. B. ir pasakė, kad M. buvo pabėgusi su M. K.. Pats D. jai sakė, kad jis susipyko su M., nes ji „lipo (duomenys neskelbtini) M. į namus buvo parvežę policijos pareigūnai, ji pasiėmė drabužius ir išvažiavo pas savo mamą. Matė ant M. kaktos guzą, M. sakė, kad pajungė internetą pirma M., o ne D., D. dėl to supyko ir į ją metė telefoną, pats D. nesakė, kad būtų metęs į M. telefoną.

Liudytojas M. K. parodė, jog su D. M. yra draugai, su juo ir jo sugyventine M. K. santykiai yra geri. Pamena, kad 2021 m. gegužės 3 d. girtavo (duomenys neskelbtini) pas kažkokią moterį. Į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo kartu su D.. Mašiną vairavo jis. Kartu važiavo M. su vaikais ir J. B.. Tuo metu, kai važiavo, girti nebuvo. (duomenys neskelbtini) minėtos moters name visi gėrė alų. Vaikai buvo šalia jų, lakstė ir lauke, juos prižiūrėjo M.. Prisimena, kad (duomenys neskelbtini) M. su D. tik apsižodžiavo, kitokio konflikto neprisimena. Po kurio laiko D. ir M. pasigedo, jų neberado, todėl su J. išvažiavo į namus. Ar grįždami buvo kur nors sustoję, neprisimena. Po to buvo susitikę su D. ir M., bet apie tai, kas tuomet įvyko, nesikalbėjo.

Liudytoja D. K. parodė, jog yra nukentėjusiosios M. K. mama, su dukters sugyventiniu D. M. santykiai geri. 2021 m. gegužės pradžioje, M. naktį atėjo pas ją, pradėjo verkti, tačiau nieko nepasakojo ir nuėjo miegoti. M. dažnai po konfliktų su sugyventiniu parbėgdavo pas ją permiegoti. Rytą ji pamatė, kad M. pamėlęs paakys. Paklausė, kas atsitiko, M. sakė, kad nieko neatsitiko. M. ir taip niekada nesakydavo, kad ją muša, sakydavo, kad tai su malka užsigavo, tai su diskeliu. Kiek laiko M. prabuvo pas ją, pasakyti negali. Prisimena, kad atvažiavo vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai su policijos pareigūnais, atvežė vaikus, M. išsivežė į (duomenys neskelbtini), vėliau vėl parvežė pas ją. Dukra apie smurtą prieš ją nieko nepasakojo.

Liudytojas L. G. parodė, jog 2021 m. gegužės 3 d. išgertuvėse pas L. G. nebuvo. Jam paskambinęs D. M. paprašė parvežti į namus, jis nuvažiavo ir D. M. su vaikais parvežė į namus. M. K. kartu nebuvo, D. M. sakė, kad ji išvažiavo su M. K.. Jis dirba (duomenys neskelbtini), pas kurį, jau po gegužės 3 d. įvykių, (duomenys neskelbtini) buvo atėjusi ir M. K.. Tuomet pamatė jos paakyje mėlynę, paklausė, kas atsitiko, ji atsakė, kad užsigavo kapodama malkas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad M. su kitu vyru buvo (duomenys neskelbtini), apie tai jis pats nieko nežino, jam apie tai sakė D. M..

Liudytojas J. B. parodė, jog prisimena, kad su D. M. buvo svečiuose pas L. G., ten girtavo. Ar namo šeimininkė girtavo kartu, neprisimena. Ar buvo kartu mažamečiai vaikai, neprisimena. Iš L. G. namų išėjo pirmas, D. liko, o ar buvo likusi ir M. K. neprisimena.

Liudytoja A. D. parodė, jog atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje, kurioje D. M. buvo įtariamas smurtavęs prieš M. K.. Apklausiamas pirmoje apklausoje D. M. parodymus davė pats, pripažino, kad smurtavo prieš M. K.. Kiek smūgių ir kur jai buvo suduota, apklausos metu nurodė M. K., pagal jos parodymus buvo surašytas pranešimas apie įtarimą D. M.. Protokolas buvo surašytas iš D. M. žodžių, jis pasirašė. Jis buvo apklausiamas praėjus pakankamai ilgam laikui nuo sulaikymo, atrodė blaivus. Vėliau D. M. ir M. K. pakeitė parodymus.

Nukentėjusioji M. K.2021-08-11 jos parodymų patikrinimo vietoje metu paaiškino, kad 2021 m. gegužės 3 d. girtavo (duomenys neskelbtini). 18.00 val. rūkydama (duomenys neskelbtini) sugalvojo iš ten pabėgti, nes norėjo susirasti kitą kompaniją ir su ja pabaliavoti. Paaiškino, kad išbėgusi iš (duomenys neskelbtini), žiūrint nuo gyvenamojo namo pusės, už (duomenys neskelbtini) apie 20 metrų, kur nugriuvo ir trenkėsi kakta į medį. Atsistojusi ji dar apie 41 metrą bėgo iki už (duomenys neskelbtini). Pribėgusi (duomenys neskelbtini) ji vėl nugriuvo, tačiau ar tada kur susitrenkė, nurodyti negalėjo. Po to ji atsistojusi (duomenys neskelbtini) ir nubėgusi apie 50 metrų prie (duomenys neskelbtini) (kuri yra neveikianti) su asmenimis, kuriuos ji įvardinti atsisakė, vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu jokių sužalojimų jos veide nebuvo. Kitą dieną jos mama pasakė, kad jai paakyje yra mėlynė. Kaip ji tą paakį susižalojo, negali pasakyti, galėjo susižaloti griūdama. (1 t., b. l. 74-83).

2021-05-05 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas M. K. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2021-05-03 apie 18.00 val. būnant pas draugę L. G., (duomenys neskelbtini) sugyventinis D. M. jų dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje ne mažiau kaip keturis kartus delnu trenkė į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą bei smogė rankoje laikydamas mobilaus ryšio telefoną į kairę akį, dėl ko yra kraujosruva ant voko, buvo atsiradęs paraudimas ir ant akies obuolio, taip pat dėl suduoto smūgio buvo patinę ir po akimi, ta vieta, paspaudus pirštu, skauda. Suduodamas jis jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą ji nesikreipė. Prašo išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti sugyventinį įstatymo numatyta tvarka. (1 t., b. l. 8-17).

2021-05-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra; apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 20-27).

2021-05-06 pranešime apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį nurodyta, kad 2021-05-03 apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) D. M., gyv. (duomenys neskelbtini) mažametės A. M. akivaizdoje ne mažiau kaip keturis kartus delnu trenkė sugyventinei M. K. į veido sritį bei smogė rankoje laikydamas mobilaus ryšio telefoną į kairę akį, taip sukeldamas fizinį skausmą. (1 t., b. l. 42-44).

2021-08-10 litų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų „body“ kameros filmuoto vaizdo ir garso įrašo apžiūra; įraše užfiksuotas D. M. bendravimas su policijos pareigūnais; taip pat įraše užfiksuota, jog nukentėjusioji M. K. atvykusiems policijos pareigūnams nurodo, jog ją sumušė pirmadienį, jai ranka sužalojo kairiąją akį, delnu sudavė į veidą. (1 t., b. l. 37-39).

2021-05-05 asmens apžiūros protokole užfiksuoti vizualiai matomi nukentėjusiosios M. K. sužalojimai: ant veido kairėje pusėje ant akies voko ir po kaire akimi matoma kraujosruva. (1 t., b. l. 93-97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. K. nustatytas sužalojimas: kairės akies vokų poodinė kraujosruva; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu; M. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu paveikus veido kairę pusę. (1 t., b. l. 102).

Šią išvadą teisme patvirtino teismo medicinos ekspertas L. J., kuris paaiškino, kad mažai tikėtina, jog toks sužalojimas M. K. negalėjo būti padarytas atsitrenkiant į medį ar krūmus; atsitrenkiant į medį, kadangi medžio kamienas grublėtas, turėjo likti nubrozdinimai, šiuo atveju to nėra; griūnant toks sužalojimas galėjo būti padarytas tik tuo atveju, jeigu griūnant buvo atsitrenkta į buką kietą daiktą. Ekspertas taip pat paaiškino, jog iš įvairių tyrimų yra žinoma, kad vyrams alkoholio koncentracija kraujyje per valandą sumažėja apie 1,15 promilių.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo D. M. kaltė įrodyta. Teisme apklausiamas kaltinamasis D. M. kaltės nepripažino, nurodydamas, jog prieš nukentėjusiąją M. K. nesmurtavo, jai smūgių nesudavė, pirminius jo parodymus neteisingai užrašė tyrėja. Teisme nukentėjusioji M. K. taip pat teigė, jog kaltinamasis D. M. jos nemušė, jos pareiškime nurodytos aplinkybės ir pirminiai parodymai yra melagingi. Šiuos kaltinamojo D. M. ir nukentėjusiosios M. K. parodymus paneigia liudytojų teisme duoti parodymai ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Liudytoja L. G. parodė, jog kaltinamasis D. M. ir nukentėjusioji M. K. 2021-05-03 buvo atvykę pas ją į namus, kur girtavo, konflikto tarp jų nematė, tačiau M. K., jau po pasišalinimo iš jos namų, jai skambino ir verkdama sakė, kad ją D. M. sumušė, telefonu sudavė į veidą, dėl ko ji pabėgo. Liudytoja E. Z. parodė, jog nukentėjusioji M. K. jai paskambinusi telefonu teigė, kad ją D. M. sumušė, o nuvykus paimti girtaujančių asmenų draugijoje buvusių vaikų, vaikai A. M. ir A. M. sakė, kad tėtis D. M. mušė mamą, A. net parodė kaip kumščiu tėtis sudavė mamai į veidą, nuvežus vaikus pas D. K., kur tuo metu buvo M. K., ši policijos pareigūnams, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms sakė, kad D. M. ją sumušė. Liudytoja V. P. taip pat parodė, jog 2021-05-05 nuvykus iš girtaujančių asmenų kompanijos paimti M. K. ir D. M. vaikų, vaikai sakė, kad tėtis mušė mamą, sudavė jai į veidą, o vaikus nuvežus pas M. K. ši teigė, kad prieš dvi dienas svečiuojantis pas pažįstamus, kilus konfliktui, D. M. jai sudavė į veidą, jai išbėgus į lauką, ją pasivijo ir vėl sudavė. Liudytoja S. J. parodė, jog 2021-05-05 nuvežus pas M. K. vaikus, M. K. buvo blaivi, tačiau susijaudinusi, ji sakė, kad D. M. prieš ją smurtavo, kad ji daugiau nebetylės, kad D. M. pastoviai smurtauja, todėl nukentėjusioji buvo nuvežta į policijos pareigūnų nuotolinio darbo vietą (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji parašė pareiškimą, buvo apklausta. Pačios nukentėjusiosios M. K. 2021-05-05 rašytame protokole-pareiškime nurodyta, kad D. M. 2021-05-03 jai ne mažiau kaip keturis kartus trenkė delnu į veidą ir smogė rankoje turėtu telefonu į kairę akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose. Šis sužalojimas užfiksuotas ir asmens (M. K.) apžiūros protokole, valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas L. J. paaiškino, jog mažai tikėtina, kad toks sužalojimas galėtų būti padarytas nukentėjusiosios M. K. teisme nurodytomis aplinkybėmis – atsitrenkus į medį, nes tokiu atveju taip pat būtų buvę padaryti ir nubrozdinimai. Policijos pareigūnų „body“ kameros įraše taip pat užfiksuota, kad nukentėjusioji M. K. policijos pareigūnams aiškino, jog D. M. prieš ją smurtavo. Nukentėjusiosios M. K. parodymus apie jos pabėgimo iš L. G. namų kryptį teisme paneigė liudytoja L. G., kuri paaiškino, jog ji, būdama lauke, būtų mačiusi (duomenys neskelbtini) bėgančią nukentėjusiąją, tačiau nematė. Kaltinamojo D. M. parodymus apie tai, kad nukentėjusioji po pabėgimo iš L. G. namų bendravo su M. K., teisme paneigė apklaustas liudytojas M. K.. Liudytojas L. G. taip pat parodė, jog apie tai, kad nukentėjusioji M. K. pabėgo į (duomenys neskelbtini) su kitu vyru, jam sakė kaltinamasis D. M.. Teisme apklausta liudytoja A. D. patvirtino, jog kaltinamojo D. M. pirminiai parodymai buvo užrašyti iš jo žodžių – pirmoje apklausoje jis pripažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją, tos apklausos metu jis buvo blaivus, suprato savo duodamų parodymų prasmę. Visi šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo D. M. ir nukentėjusiosios M. K. teisme duoti parodymai, kad kaltinamasis D. M. prieš nukentėjusiąją M. K. nesmurtavo, neatitinka tikrovės, ir įrodo, jog kaltinamasis D. M. 2021 m. gegužės 3 d. apie 18 val., kilus konfliktui, tyčia sudavė smūgius delnu ir telefonu nukentėjusiajai M. K. į veidą.

Kaltinamasis D. M. tyčia smurtaudamas prieš nukentėjusiąją šeimos narę – sugyventinę M. K. sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Praeityje jis buvo teistas (2 t., b. l. 23-29), tačiau teistumas yra išnykęs ir tai teisinių pasekmių nesukelia. Jis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 12-19). Kaltinamasis nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam D. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė, skiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), kas gali turėti teigiamos įtakos tolimesniam kaltinamojo elgesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam D. M. į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021-05-06 10.20 val. iki 2021-05-07 11.25 val. (1 t., b. l. 183-185,186-187) ir laikytina, kad D. M. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo bausmės dienas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 7-9) kaltinamajam D. M. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Mažamečių nukentėjusiųjų A. M. ir A. M. įgaliota atstovė pareiškė 1000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos – po 500 eurų kiekvienam - atlyginimo nukentėjusiesiems A. M. ir A. M. (2 t., b. l. 120-122). Kaltinamasis D. M. prieš nukentėjusiąją M. K. smurtavo mažamečių vaikų akivaizdoje, dėl ko vaikai patyrė išgąstį, dvasinį sukrėtimą. Kad vaikai buvo išsigandę dėl tėvo D. M. elgesio, teisme patvirtino apklausiamos liudytojos E. Z., V. P., S. J.. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis, mažamečiams nukentėjusiesiems A. M. ir A. M. turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tiesiogiai prieš mažamečius nukentėjusiuosius kaltinamasis D. M. nesmurtavo, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, jog vaikai ir šiuo metu gyvena kartu su kaltinamuoju D. M. ir yra jo išlaikomi, priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 100 eurų kiekvienam nukentėjusiajam.

Byloje pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 453,19 EUR, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems A. M. ir A. M. priteisimo valstybei iš kaltinamojo D. M..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamojo D. M. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos yra įrodyta, nukentėjusiuosius teisme atstovavo advokatas, išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė valstybė, patirtų išlaidų dydis patvirtintas pateiktais dokumentais. Tačiau kaltinamasis D. M. yra bedarbis, privalo išlaikyti du vaikus, todėl jo turtinė padėtis laikytina sunkia. Dėl šių aplinkybių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo D. M. nepriteistinos.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, D. M. įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir uždrausti jam per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią D. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, D. M. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-05-06 10.20 val. iki 2021-05-07 11.25 val. ir laikyti, kad D. M. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo bausmės dienas.

Kardomąją priemonę D. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš D. M. nukentėjusiesiems A. M. ir A. M. po 100,00 EUR (vieną šimtą eurų) kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. M. nepriteisti.

Išaiškinti D. M., jog tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat paskirti intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė