Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 201 str. 1 d. (turėdama tikslą realizuoti neteisėtai įgijo namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus ir laikė), ir nuteista 10 MGL - 1300 litų (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

Baudžiamoji byla prieš A. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 7 p. nutraukta jam mirus ir šioje dalyje apeliacinis skundas nepateiktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. pagal LR BK 201 str. 1 d. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai įgijo 35,18 litrus 40,6 % - 45,7 % namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, kuriuos laikė (duomenys neskelbtini), E. P. priklausančiame name, iki 2010 m. lapkričio 3 d., apie 23.05 val., kol juos paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK policijos pareigūnai, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 201 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu I. P. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nusikaltimo nepadarė, naminės degtinės neįsigijo, negalvojo realizuoti. Skunde teigė, kad šeimyninis nesutarimas su draugu kilo dėl neišneštos naminės degtinės iš namų. Atkreipė dėmesį, kad atvykusiems policijos pareigūnams pati parodė naminę degtinę. Nurodė, kad ji nekeršijo A. B.. Mano, kad ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai, neobjektyviai, kaltinamasis aktas surašytas nekvalifikuotai, abstrakčiai. Nesutinka su pateiktu kaltinimu, nes A. B. kaltinamas už tą patį kiekį ir už tą patį alkoholį neturint tikslo realizuoti, o ji kaltinama pagal kitą to paties straipsnio dalį – su tikslu realizuoti. Mano, kad teismas neįvertino bylos medžiagos A. B. atžvilgiu, neteisingai motyvuodamas, kad A. B. buvo sunkus ligonis, nes A. B. mėgo išgerti, piktnaudžiavo alkoholiu. Nurodo, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu neturėjo jokių liudytojų, jie apklausti tik teisminio nagrinėjimo metu. Mano, kad liudytojai V. M. ir B. D. teisme sakė netiesą. Atkreipė dėmesį, kad A. B. kreipėsi su prašymu į S. P. palankiai liudyti jo atžvilgiu, žadėdamas atsilyginti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji I. P. palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prašė išteisinti, bausmę panaikinti.

Apeliacinės instancijos teisme advokatas H. N. prašė teismo atsižvelgti į bylos aplinkybes, skundą tenkinti, nes nuosprendis priimtas neteisingai, I. P. nuteista nepagrįstai. A. B. mirė ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Nuosprendis neobjektyvus, naikintinas ir I. P. atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teisme prokurorė S. Borščienė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, priėmė teisingą nuosprendį, rėmėsi liudytojų parodymais.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (LR BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai I. P. pripažino kalta pagal LR BK 201 str. 1 d., dėl neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų įgijimo ir laikymo, turint tikslą realizuoti ir nuteisė už tai, dėl ko naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistoji I. P. kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, ją neigė apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant apeliacinį skundą ir prašė Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d nuosprendį panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nusikaltimo nepadarė, naminės degtinės neįsigijo ir negalvojo realizuoti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone naujų neginčijamų įrodymų, paneigiančių nuteistosios kaltę dėl padarytos veikos, nepateikta, o nuteistosios įvairūs pamąstymai, ar nuteistosios dėl byloje esančios medžiagos bei teismo išvadų esančių nuosprendyje vertinimas, laikytina asmenine nuteistosios interpretacija dėl nepalankaus teismo sprendimo jos atžvilgiu bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistosios I. P. elgesys, atvykusiems policijos pareigūnams parodant vietas kuriose namo vietose yra padėta naminė degtinė, vertintinas kaip kerštas A. B. už jo valdingumą ir smurtą prieš ją, pergyventus įskaudinimus, jos galutinį apsisprendimą išeiti iš jo namų. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad naminė degtinė A. B. ir I. P. gyvenamame name, (duomenys neskelbtini), E. P. nuosavybės teise priklausančiame name, ne kartą buvo laikoma ir ja prekiaujama. Aplinkybę, kad name ir anksčiau buvo naminės degtinės tvirtino tiek A. B. (52 b. l.), tiek pati I. P. (55-56 b. l.), tiek teisme liudijusi S. P. (182-183 b. l.), o aplinkybę, kad namine degtine būtų prekiauta, nurodė A. B. (52 b. l.), liudytojai V. M. (181 b. l.), B. D. (181-182 b. l.) bei S. P. (182-183 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau nuteistoji I. P. nė karto neskambino į policiją ir nepranešė apie A. B. laikomą naminę degtinę name, kas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai laikytina kerštu už anksčiau patirtą smurtą.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai, neobjektyviai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas ne kartą buvo pratęstas tikslu pilnai, išsamiai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, taip pat 2011 m. spalio 14 d. Raseinių rajono apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prokuroro prašymas leisti papildyti ikiteisminį tyrimą ir pateikti baudžiamojoje byloje papildomus įrodymus, priimta Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo paviršutiniško ir neobjektyvaus atlikimo klausimo ar abejonių pirmosios instancijos teisme nekėlė nei nuteistoji I. P., nei jos gynėjas advokatas H. N.. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad kaltinamasis aktas neatitinka keliamų reikalavimų, kaip nepagrįstą. LR BPK 219 straipsnyje nurodyti kaltinamajam aktui keliami reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė I. P. apeliaciniame skunde teigdama, kad kaltinamasis aktas neatitinka keliamų reikalavimų, nenurodo jokių konkrečių kaltinamojo akto neatitikimo įstatymų reikalavimams požymių, kuo grindžia kaltinamojo akto surašymo nekvalifikuotumą, abstraktumą. Šis klausimas nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, kas teismui būtų pagrindu grąžinti baudžiamąją bylą į Kelmės rajono apylinkės prokuratūrą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad abejonių dėl kaltinamojo akto atitikimo LR BPK 219 str. keliamiems reikalavimams nekilo ir pačiam pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą vertina kaip nepagrįstą ir deklaratyvų (abstraktų) teiginį.

Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad A. B. buvo sunkus ligonis (101-102 b. l.), tačiau duomenų, kad A. B. piktnaudžiavo alkoholiu ar turėjo nuo jo priklausomybę, nėra, o ir pati nuteistoji tokių duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Dėl šios priežasties atmetamas I. P. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos medžiagos A. B. atžvilgiu, neteisingai motyvuodamas, kad A. B. buvo sunkus ligonis, nes mėgo išgerti, piktnaudžiavo alkoholiu ir tai tvirtina liudytoja E. P.. Pažymėtina jog analizuojant šios liudytojos parodymus matyti, kad liudytoja E. P. (A. B. sesuo), 2012 m. vasario 9 d. Raseinių rajono apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu parodė: „aš pas brolį mažai lankydavausi“, „brolį lankydavau kai ligoninėje gulėdavo, į kapus kai eidavau. Glaudaus ryšio tarp mūsų nebuvo“, „kai eidavau į kapus, norėdavau užeiti, kieme mane pasitikdavo I. P. ir visada sakydavo, kad brolis miega ir neįsileisdavo į namus, kažko bijodavo“, „brolis išgerdavo, iš abiejų kvapas būdavo, kai ateidavau“ (180 b. l.). Iš visų šių liudytojos parodymų negalima daryti pagrįstos išvados, jog A. B. piktnaudžiavo alkoholiu, kadangi nebuvo glaudaus ryšio tarp A. B. ir E. P., lankėsi retai, o atvykus, dažnai nepatekdavo pas brolį ir jo nematydavo.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad kaltinimas A. B. buvo pateiktas dėl neteisėto įsigijimo, neturint tikslo realizuoti pagal LR BK 201 str. 3 d., o nuteistajai I. P. turint tikslą realizuoti neteisėtai įsigijus ir laikant naminę degtinę, kvalifikuojant pagal LR BK 201 str. 1 d. Tikslas realizuoti – tai kaltininko noras gaminamus, laikomus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti ar bet kaip kitaip atlygintinai ar neatlygintinai perduoti tretiesiems asmenims.

Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad nėra duomenų, jog A. B. būtų realizavęs kokiais nors būdais naminę degtinę, be to, pats A. B., I. P. ir liudytojai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo tvirtino, kad A. B. tikslo realizuoti naminę degtinę neturėjo, ją tik laikė, todėl A. B. padaryta nusikalstama veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 201 str. 3 d. Skirtingai nei A. B. atveju, nuteistosios I. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 201 str. 1 d., kadangi tiek A. B. (52, 55-56 b. l.), tiek liudytojų V. M. (181 b. l.), B. D. (181-182 b. l.) duoti parodymai parodė, jog namine degtine prekiavo būtent I. P., t. y. ji iš anksto turėjo tikslą realizuoti, tuo pačiu naminę degtinę neteisėtai įgijo ir laikė. Tai rodo, jog dar iki šio nusikaltimo padarymo ne kartą I. P. savo namuose pardavinėjo naminę degtinę, kas rodo apie trunkančią tyčinę jos nusikalstamą veiką, sąlygotą neteisėto pelnymosi iš nelegalios prekybos, iškreipiant normalią valstybės ekonominę ir verslo tvarką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios I. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota, pagal LR BK 201 str. 1 d.

LR BPK 270 straipsnyje numatyta pirmosios instancijos teismui teisiamojo posėdžio metu spręsti baudžiamojo proceso dalyvių pateiktus prašymus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baigdamas parengiamąją teisiamojo posėdžio dalį, teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie turi prašymų šaukti naujus liudytojus, ekspertus ar išreikalauti kitus įrodymus. Kaltinamajam (LR BPK 22 str. 3 d.) numatyta teisė teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta apeliantės I. P. apeliacinio skundo argumentą, kad A. B. kol vyko ikiteisminis tyrimas neturėjo jokių liudytojų ir jie atsirado tik teisme. Taip pat pažymi, kad abejoti apklaustų liudytojų V. M. ir B. D. parodymais nėra pagrindo, nes liudytojai teisme prisiekė sakyti tiesą, įspėti dėl atsakomybės. Tai, kad liudytojai duoda nuteistosios atžvilgiu nepalankius parodymus, jų negalima laikyti melagingais. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas šių liudytojų parodymus jų patikimumo aspektu, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai teisiamajame posėdyje buvo apklausti 2012 m. vasario 9 d. (181-182 b.l.), kai tuo tarpu A. B. jau buvo miręs 2012 m. sausio 5 d., todėl akivaizdu, jog bet koks šių asmenų suinteresuotumas duoti A. B. palankius parodymus, jam mirus, vertintinas kritiškai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. ieškojo sau palankius parodymus duodančių liudytojų remiantis liudytojos S. P. (182-183 b. l.) parodymais, negalima, kadangi liudytoja yra nuteistosios marti, t. y. jas sieja artimi giminystės ryšiai, be to, nuteistoji I. P. augino liudytojos S. P. dukrą, taip pat jų artimus ir gerus santykius parodo ir tai, kad S. P. atvyko minėtos dienos vakarą padėti I. P. išsikraustyti iš A. B. namų.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė I. P. bausmę – piniginę baudą, jos dydį nustatydamas 10 MGL, t. y. skyrė daug mažesnį už jos padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą vidurkį, taip teisingai įvertindamas ne tik nuteistosios padaryto nusikaltimo turinį, tačiau ir tinkamai kvalifikuodamas jos veiką. Taip pat atsižvelgdamas į nuteistosios asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu ir rūšimi bausmę.

Tokiu būdu kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, remdamasis objektyviu vidiniu įsitikinimu ir įstatymu, ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, ir atsižvelgęs į konkrečios bylos specifiką, padarė teisingas išvadas dėl nuteistosios I. P. padarytos nusikalstamos veikos. Dėl visų aptartų ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių nėra pagrindo nuteistosios I. P. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Apeliantė, prašydama panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį, nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs Raseinių rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmę, todėl naikinti skundžiamo nuosprendžio, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios I. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkasGražvydas PoškusTeisėjai Bronius ZalagaVaclovas Iždonas