- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- eI3-5029-979/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02426-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. R. Ž., R. Ž.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir E. R. Ž. bei R. Ž. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. K. (toliau – Pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – Teismas) su skundu, prašydamas:
1.1. Panaikinti atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – Atsakovė / Savivaldybė) 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. AP3E-1495 „Dėl prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus“, kuriuo atsisakyta Pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimus objektui: „Ūkininko sodyba: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektas“ (toliau – Sprendimas atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus) ir įpareigoti Atsakovę iš naujo nagrinėti Pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti (gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybai) nurodytame žemės sklype.
2. Pareiškėjas reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes iš jo teksto (įskaitant ir pridėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išaiškinimą) nėra aišku, kodėl Pareiškėjo pateikta ūkininko sodybos statybos schema (toliau – Schema) negali būti prilyginta kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ir (ar) kodėl jos duomenys nebuvo perkelti į Savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialųjį planą.
2.2. Atsakovė nenurodė, kokių faktinių aplinkybių ir teisės nuostatų pagrindu nusprendė, kad Pareiškėjo pateikta Schema buvo parengta nesilaikant žemės valdos projektų rengimui nustatytos tvarkos, nenurodė, kokių konkrečiai teisės normų Schema neatitinka. Pareiškėjui neaišku, kuo konkrečiai yra netinkami jo pateikti dokumentai, kaip juos reikėtų (jei reikėtų) ištaisyti.
2.3. Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija neapima teisės aktų nuostatų oficialaus aiškinimo, todėl šios tarnybos išaiškinimas Atsakovei nėra privalomas.
2.4. Sprendimas yra nepagrįstas teisės normomis, nes Atsakovė netinkamai jas taikė.
2.5. Pareiškėjo turima Schema buvo parengta teisėtai, yra užbaigta ir sukėlė atitinkamas teisines pasekmes – teisę jos pagrindu pradėti statybos procedūras Pareiškėjo nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1608), kurio pagrindu Schema buvo parengta, 2008 m. liepos 4 d. neteko galios, Schemos nepadarė negaliojančia.
Atsiliepimas
3. Atsakovė – Savivaldybė, nurodė, kad Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti šiais motyvais:
3.1. Skundžiamame sprendime yra nurodyti viešojo administravimo subjekto pavadinimas, sprendimo data, registracijos numeris, asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, teisinis ir faktinis pagrindas, sprendimo motyvai ir apskundimo tvarka.
3.2. Savivaldybės Sprendime atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus yra nurodyti akivaizdūs motyvai, kad pagal Statybų privačioje žemėje reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (toliau – Statybų privačioje žemėje reglamentas), parengta Schema nėra teritorijų planavimo dokumentas (žemėtvarkos planavimo dokumentas) ir todėl tokios Schemos negalima prilyginti teritorijų planavimo dokumentui. Rengiant Schemą nebuvo laikomasi teritorijų planavimo dokumento rengimui visų reikalingų procedūrų – rengimo, derinimo, viešinimo ir tvirtinimo.
3.3. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, kad Schema būtų patvirtinta bei įregistruota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl negali būti prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos dokumentui.
3.4. Savivaldybės Sprendime atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus aiškiai nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi negalima išduoti specialiųjų reikalavimų.
Šalies argumentai
3.5. Pareiškėjo skunde nurodyta teismų praktika šiuo atveju neaktuali, kadangi civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, buvo sprendžiamas materialiųjų teisės normų reglamentuojančių statybą saugomose teritorijose, nuosavybės teisių apsaugos, savavališkos statybos padarinių šalinimo, ieškinio senaties taikymo srityje klausimai.
3.6. Pareiškėjas tik 2022 m. balandžio 19 d. kreipėsi dėl specialiųjų reikalavimų ūkininko sodybai įkurti – gyvenamajam namui ir pagalbiniams pastatams statyti, t. y. praėjus daugiau kaip 15 metų nuo Schemos parengimo. Teisėtų lūkesčių principas turi būti derinamas ir su kitais teisėtumo, protingumo, sąžiningumo principais, todėl neturėtų būti suabsoliutintas ir egzistuoti nuolat. Pareiškėjas, 2006-2007 metais iniciavęs Schemos rengimą, po to, kai ji 2007 metais buvo suderinta, per protingą laiką turėjo kreiptis dėl statybos leidimo gavimo. Savivaldybė negali išduoti Pareiškėjui specialiųjų reikalavimų, o vėliau ir statybos leidimo, nes toks statybos leidimas prieštarautų Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 daliai ir pažeistų teisėtumo principą.
3.7. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. P2-1359 „Dėl Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių stebėsenos“ buvo sudaryta darbo grupė Trakų rajono bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitai rengti. Savivaldybės administracijos direktorius įpareigojo UAB „Urbanistika“ (pagal Savivaldybės (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Urbanistika“) parengti Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą (toliau – Ataskaita). UAB „Urbanistika“ 2015 metais parengė ir pateikė Savivaldybei Ataskaitą, kuri 2016 m. birželio 2 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-159 „Dėl pritarimo Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2009 – 2015 metų ataskaitai“ buvo patvirtinta. Vadovaujantis Ataskaitos išvadomis buvo organizuojamos Savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo procedūros.
3.8. Ataskaitoje pateiktos neigiamos tendencijos ir priemonės, viena iš kurių – ypač intensyvi ūkininko ūkio sodybų plėtra vaizdingiausiose Savivaldybės teritorijose turi ypač neigiamą poveikį unikalaus gamtinio kraštovaizdžio vaizdingumui ir rajono patrauklumui, ir ūkininko ūkio sodybų plėtra turi būti griežtinama.
3.9. Ūkininko ūkio sodybų plėtra buvo sugriežtinta vadovaujantis Ataskaitos išvadomis, todėl Pareiškėjo ir kitų asmenų ūkininko ūkio sodybų schemos, kurios nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos ir įgyvendintos, nebuvo perkeltos į naujai rengto ir 2021 m. kovo 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1E-59 „Dėl Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtinto Savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius (toliau – 2021 m. Bendrasis planas).
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo sprendimą administracinėje byloje priimti Teismo nuožiūra Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad Atsakovė yra kompetentinga įvertinti, ar Schema buvo suderinta teisės aktų nustatyta tvarka, bei spręsti dėl planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengimo išdavimo ar atsisakymo išduoti ir Schemos registravimo/atsisakymo registruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre, pagrįstumo.
Atsiliepimas
5. Tretieji suinteresuotieji asmenys E. R. Ž. bei R. Ž. atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su Pareiškėjo skundu ir jame išdėstytais reikalavimais, ir Teismo prašo tenkinti Pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus, nurodytais motyvais ir argumentais prašė tenkinti, panaikinti skundžiamą Atsakovės sprendimą ir įpareigoti iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančių dokumento išdavimo ūkininko sodybai įkurti, be kita ko, esant poreikiui kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – LVAT) dėl norminio administracinio akto – 2021 m. Bendrojo plano sprendinių – teisėtumo tyrimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į Pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė Teismo Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus nėra jokio teisinio pagrindo išduoti Pareiškėjui specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti (gyvenamųjų namų ir pagalbinių pastatų statybai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjui priklauso 1/3 žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas). Pareiškėjo ir kitų bendraturčių užsakymu 2006 metais buvo parengta Schema, kuri buvo suderinta su atitinkamomis institucijomis tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Pareiškėjas pateikė Atsakovei 2022 m. balandžio 19 d. prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti (gyvenamųjų namų ir pagalbinių pastatų statybai) nurodytame Žemės sklype.
10. Pareiškėjo ir kitų bendraturčių nuosavybės teise valdomame Žemės sklype numatytų pastatų statybos vietos planinė medžiaga buvo atvaizduota Savivaldybės bendrojo teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane Nr. T00074183, patvirtintame 2012 m. rugpjūčio 30 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-227, tačiau nebuvo perkelta į 2021 m. Bendrąjį planą.
11. Atsakovė skundžiamu Savivaldybės sprendimu atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti. Savo atsisakymą Atsakovė grindė tuo, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas, be kita ko, vadovaujantis ir žemėtvarkos planavimo dokumentais, o Pareiškėjo pateiktas dokumentas – ūkininko sodybos statybos vietos parinkimas – nepatenka tarp Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatytos žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos dokumentų. Atsakovė pasirėmė Nacionalinės žemės tarnybos išaiškinimu, kad Statybų privačioje žemėje reglamento galiojimo metu parengta ūkininko sodybos suformavimo schema nėra prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, jei ūkininko sodybos suformavimo schema nebuvo parengta laikantis žemės valdos projektų rengimo, derinimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūrų.
12. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Savivaldybės Sprendimu atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus, kreipėsi į Teismą.
13. Byloje ginčas kilo dėl Atsakovės Sprendimo atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų aspektu.
14. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
15. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
16. Pareiškėjo ir kitų bendraturčių užsakymu 2006 metais buvo parengta Schema, kuri buvo suderinta su atitinkamomis institucijomis tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pateikė Atsakovei 2022 m. balandžio 19 d. prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti (gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybai) Žemės sklype. Atsakovė skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas, be kita ko, vadovaujantis ir žemėtvarkos planavimo dokumentais, o Pareiškėjo pateiktas dokumentas – ūkininko sodybos statybos vietos parinkimas – nepatenka tarp Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatytos žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos dokumentų. Atsakovė pasirėmė Nacionalinės žemės tarnybos išaiškinimu, kad Statybų privačioje žemėje reglamento galiojimo metu parengta ūkininko sodybos suformavimo schema nėra prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, jei ūkininko sodybos suformavimo schema nebuvo parengta laikantis žemės valdos projektų rengimo, derinimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūrų.
18. Pareiškėjo reikalavimai – išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ūkininko sodybai statyti pagal 2006 metais parengtą Schemą, be kita ko, gauti atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus, kurių pagrindu būtų pradėtos ūkininko sodybos statinių statybų procedūros.
19. Pareiškėjui ir kitiems bendraturčiams priklausančio Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, todėl vadovaujantis Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Aktualūs teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą bei ūkininko sodybos statybos sąlygas.
20. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia 2006 metais pradėtų procedūrų tęstinumu, t. y. neatsižvelgiant į tai, kad Statybų privačioje žemėje reglamentas neteko galios nuo 2008 m. liepos 4 d., pagal šio reglamento nuostatas 2006 metais parengtos Schemos pagrindu, nerengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti, Pareiškėjas turėtų gauti atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus, kurių pagrindu būtų pradėtos ūkininko sodybos statinių statybų procedūros.
21. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 8(1), 11 straipsniais įstatymu Nr. X-1420 įsigaliojusiu nuo 2008 m. kovo 1 d., Ūkininko ūkio įstatymas papildytas 11 straipsniu, kuriame nustatytos imperatyvios nuostatos, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Leidimas statyti ūkininko sodybą išduodamas vadovaujantis Statybos įstatymu. Nuo 2008 m. kovo 1 d. iš esmės pasikeitė teisinis reglamentavimas dėl galimybės statyti ūkininko ūkio sodybas privačios nuosavybės teise valdomose žemės sklypuose.
22. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras.
23. Pagal Žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 “Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustato kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sudėtį ir jų turinį, organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese. Taisyklių 52 – 59 punktuose nurodyti reikalavimai rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti. Taisyklių IV skyriuje reglamentuotos nuostatos dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto baigiamojo etapo. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas turi būti parengtas pagal Taisyklių 52 – 59 punktuose nurodytus reikalavimus ir atitinkamai turi būti atliktos kaimo plėtros žemėtvarkos projekto baigiamojo etapo procedūros kaip nurodyta Taisyklių IV skyriuje.
24. Teismas pažymi, kad Pareiškėjo keliamą ginčo klausimą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnis, Žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, Statybos įstatymo ir Taisyklių nuostatos. Pagal šiuose teisės aktuose nustatytą reglamentavimą Pareiškėjas, norėdamas statyti ūkininko sodybą privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, turi rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.
25. LVAT praktikoje pažymima, kad lengvatos ūkininkams statyti ūkininko sodybą nerengiant detaliojo plano tikslas yra tam tikras ūkininkavimo palengvinimas ir skatinimas, tačiau ne statybos proceso skatinimas (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1876/2013; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2650-520/2020). Taigi lengvata nustatyta ūkininkui, ja yra supaprastinamas teritorijos planavimo procesas, tuo pačiu supaprastinamas ir ūkininko, kaip statytojo, teisių įgyvendinimas. Tačiau aptarta išimtis negali būti aiškinama ir taikoma atsietai nuo kitų teritorijų planavimo procesą reglamentuojančių normų (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014).
26. Pareiškėjas būtinumą taikyti tęstinumo taisyklę grindžia tuo kad, pateikdamas prašymą Savivaldybei prašymo padavimo metu (2022 m. balandžio 19 d.) turėjo pagal 2006 metais galiojančius reikalavimus parengtą Schemą. Duomenų, kad iki 2008 m. kovo 1d. Pareiškėjas įgyvendino teisę supratinta tvarka įregistruoti ūkininko sodybą, nėra. Ūkininko ūkio įstatymas 11 straipsniu buvo papildytas 2008 m. sausio 17 d., ir įsigaliojo 2008 m. kovo 1 d., Pareiškėjas, įsigaliojus šiai Ūkininko ūkio įstatymo pataisai, siekdamas gauti atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus 2022 metais, privalo vadovautis Statybos įstatyme nustatytu reglamentavimu bei rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Pareiškėjo teiginiai, kad Savivaldybė, spręsdama ginčo klausimą, turėjo pareigą vadovautis Statybų privačioje žemėje reglamentu, kuris nuo 2008 m. liepos 4 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 616 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiais galios“ pripažintas netekusiu galios, yra nepagrįsti.
27. Pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę jos taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Tokiu būdu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012). Teisės normos įsigaliojimas ir/ar galiojimas nustatomas (įtvirtinamas) pačiame akte, be kita ko, įsigaliojus pakeičiančiai kitai teisės normai.
28. Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tai, kad patvirtinus 2021 m. Bendrąjį planą pripažintas netekusiu galios Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialusis planas Nr. T00074183, patvirtina Atsakovės atstovo posėdžio metu pateiktus argumentus, jog Pareiškėjas iki 2021 m. Bendrojo plano patvirtinimo galėjo kreiptis į Savivaldybę su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti, kaip ir buvo numatyta Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane Nr. T00074183. Duomenų apie tai, kad Pareiškėjas negalėjo dalyvauti Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo svarstyme ir teikti pasiūlymų tikslinimui, juolab, panaudoti teise ginčyti patvirtinto 2021 m. Bendrojo plano sprendinius Teritorijų planavimo įstatymo numatyta tvarka, nėra.
29. Teismas daro išvadą, jog Atsakovė teisėtai, įstatymo nustatytu pagrindu atsisakė Pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, kadangi dėl Pareiškėjo prašomų išduoti dokumentų turėjo būti sprendžiama pagal sprendimų priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.
30. Pareiškėjas skunde nurodo teismų praktiką, susijusią su statybomis pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir savavališkos statybos padarinių šalinimu, tačiau šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl statybos padarinių šalinimo pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ar savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl nėra aktuali šio ginčo kontekste ir nepagrindžia Pareiškėjo argumentų.
31. Pareiškėjo reikalavimo argumentai dėl projektavimo sąlygų išdavimo ūkininko ūkio sodybai įsikurti ribojimu teisėtų ir pagrįstų lūkesčių pažeidimo aspektu nėra pakankamas subjektines teisės gynimui. Teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).
32. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Savivaldybė savo veiksmais arba neveikimu būtų vilkinusi procesus, susijusius su galimybe Pareiškėjui gauti statybą leidžiančius dokumentus. Priešingai, iš Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog pagal 2006 metais Pareiškėjo užsakymu parengtą Schemą, Pareiškėjas iki 2022 metų savo elgesiu buvo nepakankamai apdairus, aktyvus bei rūpestingas ir neatliko veiksmų – nesikreipė į Savivaldybę, kad gauti reikalingus dokumentus statyboms nuosavybės teise valdomame žemės sklype pradėti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, dėl savalaikio subjektinės teisės realizavimo nuo 2006 m. iki 2022 m. ryšium su galimai atsiradusiais finansiniais sunkumais, negali būti pripažinta svarbia, kai iki 2010 m. spalio 1 d. statybą leidžiantys dokumentai galiojo 10 metų (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2022, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, 22 punktas), 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys – neterminuotai (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 45 punktas).
33. Pabrėžtina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su aktyviais veiksmais, tačiau, Teismo vertinimu, Pareiškėjo visiškas pasyvumas negali suformuoti teisėto lūkesčio gauti statybas leidžiantį dokumentą pagal negaliojantį Statybų privačioje žemėje reglamentą.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Pareiškėjo skundžiamo Savivaldybės Sprendimo atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus, matyti, kad iš ginčijamo sprendimo motyvacijos Pareiškėjas galėjo suvokti šio sprendimų esmę ir turinį. Sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis atsisakoma tenkinti prašymą. Tai, kad Pareiškėjo netenkina Savivaldybės atsakymas, neleidžia laikyti ginčijamo sprendimo nemotyvuotu. Ginčijamame sprendime pagrindžiant teisės normomis yra nurodyta, kodėl Pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Įvertinus ginčijamo individualaus administracinio akto turinį, skundo bei atsiliepimų argumentus, išanalizavus faktinius bylos duomenis bei aktualų teisinį reguliavimą, teisėju kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Savivaldybei priimant ginčijamą administracinį aktą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jo turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, t. y. atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.
35. Žemės įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija. Todėl Teismo vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba, priskirtos kompetencijos ribose, turi teisę kitoms institucijoms, ginčo atveju – Savivaldybei, pateikti nuomonę dėl 2006 metais parengtų ūkininko sodybų įkūrimo vietos parinkimo schemų atitikimo kaimo plėtros žemėtvarkos projektui.
36. Pripažinus, kad skundžiamas Savivaldybės Sprendimas atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinio Pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo Atsakovei atlikti veiksmus, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.
37. Pareiškėjo atstovas baigiamųjų kalbų metu pareiškė abstrakčią abejonę dėl 2021 m. Bendrojo plano sprendinių teisėtumo ir prašė kreiptis į LVAT dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo. Pažymėtina, kad norminio administracinio akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine, byla gali būti tiriamas, kai to prašo Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis), be kita ko, prašymu turi būti nurodyta pagrįsta abejonė atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Taigi, prašymo dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo pareiškimas iš esmės atitinka skundo tikslinimą nauju reikalavimu ABTĮ 52 straipsnio prasme, kuriam taikytinos ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtintos skundų (prašymų) priėmimo taisyklės. Įvertinus tai, kad teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, prašymų dėl skundo papildymo naujais reikalavimais, kaip tai numato ABTĮ 81 straipsnio 6 dalis, nebuvo pareikšta, bei tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas pagal pareikštus skundo reikalavimus buvo Atsakovės atsisakymas Pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo bei kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo (ABTĮ 81 straipsnio 9 dalis, 113 straipsnio 2 dalis).
38. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundą atmetus, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
39. Atsakovė prašė priteisti iš Pareiškėjo patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas Atsakovei teikė advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) advokato padėjėjas A. P..
40. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
41. Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Tokią poziciją suformulavusi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr. LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 16, 2008 m., 303–316 p.). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
42. Teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos pobūdį, pažymi, kad byla tiesiogiai susijusi su Atsakovei priskirtomis funkcijomis – statybą leidžiančių dokumentų išdavimu, nebuvo itin didelės apimties ar sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, kuriais formuojama teismų praktika. Viešai teikiamais duomenimis pagal Savivaldybės teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus (toliau – Teisės skyrius) nuostatų (skelbiami viešai, Savivaldybės interneto svetainėje adresu: https://trakai.lt/struktura-ir-kontaktai/738/teises-personalo-administravimo-ir-viesuju-pirkimu-skyrius/d21) 5.4 papunktį Teisės skyriaus vienas uždavinių yra atstovauti savivaldybei teismuose ir ginti jos teisėtus interesus, o pagal 6.1 papunktį – Teisės skyrius įgyvendindamas jam pavestus uždavinius teisės srityje, taip pat atstovauja Savivaldybei visų lygių bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat santykiuose su fiziniais asmenimis, gina jos teisėtus interesus. Pagal Savivaldybės viešai skelbiamą informaciją Teisės skyriuje dirba 8 darbuotojai, iš kurių keturiems darbuotojams yra priskirtos funkcijos, susijusios su atstovavimu teismuose.
43. Teismo vertinimu Atsakovė nepateikė duomenų, kad teisme negalėjo ginti savo interesų turimais pajėgumais ir buvo objektyvi būtinybė byloje naudotis advokato padėjėjo paslaugomis, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti Atsakovės prašymo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti.
Atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.