Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-11 · Civilinė byla Nr. 2A-112-464/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-11
Bylos Nr.
2A-112-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-03109-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-112-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03109-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.1.; 78.2.1.; 118.3.; 128.16.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo, institucija, teikianti išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė A. V. 2010-02-18 Vilniaus m. 1-ąjam apylinkės teismui pateikė ieškinį (b.l. 1-9) ir prašė: 1) santuoką tarp ieškovės A. V. ir atsakovo V. V., sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), - nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui; 2) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų - dukters J., gimusios (duomenys neskelbtini) ir sūnaus A., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina, ieškove A. V.; 3) po santuokos nutraukimo ieškovės A. V. nuosavybėn priteisti 2/3 santuokos metu įgyto turto, kurio vertė 77 413 Lt, o atsakovui priteisti 1/3 dalį santuokoje įgyto turto, kurio vertė 38 706 Lt; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei A. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra 2/3 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 64 867 Lt, keleivinį automobilį(duomenys neskelbtini), valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3720 Lt, taip pat priteisti iš atsakovo 8827 Lt piniginę kompensaciją, įpareigojant atsakovą ją išmokėti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo santuoka nutraukiama, įsiteisėjimo dienos; 5) po santuokos nutraukimo atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra 1/3 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 32 433 Lt, keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 15 100 Lt; 6) po santuokos nutraukimo nustatyti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovė A. V. naudosis patalpa - kambariu, buto plane pažymėtu Nr. 11-6, turinčiu 17,59 kv. m. ploto; atsakovas V. V. naudosis patalpa - kambariu, buto plane pažymėtu Nr. 11 -4, turinčiu 11,46 kv. m. ploto, ieškovė ir atsakovas bendrai naudosimės patalpomis, buto plane pažymėtomis Nr. 11- 1,11-2,11-3, 11-5; 7) nustatyti, kad visus kreditinius įsipareigojimus, kylančius iš su AB SEB banku sudarytos 2007-09-13 Vartojimo kredito sutarties Nr. 1450718054436 po santuokos nutraukimo įvykdys solidariai ieškovė A. V. ir atsakovas V. V.; 8) nustatyti, kad visus kreditorinius įsipareigojimus AB bankui „Snoras“ (atsakovo vardu gauta 2000 Lt limito kreditinė kortelė „Maestro“) ir AB „Swedbank“ (gautas 5000 Lt kreditas pagal paskolos sutartį Nr. 08-104761) po santuokos nutraukimo įvykdys asmeniškai atsakovas V. V.; 9) priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas; 10) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui - V.

Atsiliepimas

Atsakovas V. V. atsiliepimu (b.l. 72-81) prašė bylos iš esmės nenagrinėti, ją sustabdyti ir taikyti CK 3.5 ir LR CK 3.64 straipsniuose nustatytas priemones, t.y. pasiūlyti taikiai išspręsti šalių turtinius, vaikų išlaikymo ir auklėjimo klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes, skirti šalims 6 mėnesių susitaikymo terminą. Nesutiko su ieškovės teiginiais, kad prieš 3 metus nutolo nuo šeimos ar nepakankamai prisidėjo prie šeimos materialinės gerovės. Pati ieškovė niekur nedirbo nuo 1987 iki 1996 metų ir nuo 2003 iki 2008, taigi dėl neobjektyvių priežasčių vengė prisidėti prie šeimos išlaikymo. Taip pat nurodė, jog dėl ieškovės kaltės vaikams negarantuojama teisė būti sveikiems ir nesudaroma sveika ir saugi aplinka augti dėl nepakankamos švaros namuose. Santuoka nutrūko dėl ieškovės A. V. kaltės.

Šalys 2011-09-06 teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog kilusį ginčą išsprendė taikiai, t.y. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutartį pateikė teismui tvirtinimui (b.l. 141-144).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-09-08 sprendimu (b.l. 146-148), perėjęs iš ginčo į ypatingąją teiseną, patenkino pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu ir nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. V. ir V. V.. Teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis: 1) po santuokos nutraukimo A. V. asmeninės nuosavybės teise atiteko ½ buto(duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) 2) po santuokos nutraukimo V. V. asmeninės nuosavybės teise atiteko ½ buto (duomenys neskelbtini); 3) abi šalys po santuokos nutraukimo liko solidariai atsakingos kreditoriui SEB bankui pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 14A1118050075-14, pasirašytą 2011-01-21; 4) nepilnamečių vaikų dukters J. ir sūnaus A. nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta kartu su A. V.; 5) V. V. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiams vaikams J. ir A. po 350 Lt išlaikymą kiekvienam iki vaikų pilnametystės, pervedant išlaikymui skirtas lėšas į A. V. atsiskaitomąją sąskaitą, o A. V. įsipareigojant šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti; 6) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos šalys susitarė, kad A. V. netrukdys V. V. bendrauti su dukra J. ir sūnumi A., dalyvauti jų auklėjime; 7) šalys susitarė, kad iš karto po santuokos nutraukimo jos jokiomis priemonėmis nedarys jokių veiksmų ir niekam nereikš jokių prieštaravimų ir pretenzijų, kad lygiomis dalimis po santuokos nutraukimo teismo padalintas butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų parduodamas; 8) šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo pardavus butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal su AB SEB banku 2011-01-21 pasirašytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 14A1118050075-14, AB SEB bankui solidariai gražinamą vartojimo kredito sumą grąžins lygiomis dalimis po pinigų įskaitymo už parduotą butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į šalių sąskaitas ir nepadengtą vartojimo kredito likučio sumą per 14 kalendorinių dienų perves į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL įmokoms nurašyti; 9) šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo, kol nebus parduotas butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ne ilgiau kaip 6 mėn., Z. Z. nebus trukdoma naudotis A. V. nuosavybės teise priklausančia gyvenamąją patalpa ir komunaliniais patarnavimais adresu(duomenys neskelbtini); 10) šalys sutarė, kad po santuokos nutraukimo, kol nebus parduotas butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ne ilgiau kaip 6 mėn., V. V. deklaruojama gyvenamoji vieta bus(duomenys neskelbtini), ir jam nebus trukdoma naudotis iki santuokos nutraukimo naudota gyvenamąją patalpa ir komunaliniais patarnavimais; 11) šalys po santuokos nutraukimo neįsipareigojo viena kitai dėl viena kitos išlaikymo; 12) po santuokos nutraukimo šalys turės šias pavardes A. V. ir V. V..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė A. V. 2011-10-10 apeliaciniu skundu (b.l. 163-165) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-09-08 sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir šioje dalyje bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo, neatsižvelgė į tai, kad šiuo klausimu jau yra priimtas galiojantis teismo sprendimas. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-11-23 sprendimu c.b. Nr. N2-18805-235/2009 išsprendė nepilnamečių šalių vaikų išlaikymo klausimą ir priteisė iš V. V. vaikams po 350 Lt išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Tokiu atveju tuo pačiu klausimu galiotų du teismo sprendimai. Minėtas 2009-11-23 sprendimas buvo pridėtas kartu su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Pačiame ieškinyje vaikų išlaikymo klausimas nebuvo keliamas, todėl, kad jis buvo išspręstas anksčiau. Todėl teismas šios sutarties dalies neturėjo tvirtinti, o byla šioje dalyje CPK 293 str. 3 p. pagrindu turėjo būti nutraukta.A. V., teikdama teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, objektyviai negalėjo įvertinti situacijos, kadangi dėl nustatyto 40 proc. darbingumo, diagnozuoto krūties vėžio, chemoterapijos kurso iš V. V. pusės jautė pažeminimą, engimą, moralinį spaudimą. A. V. buvo iškankinta ir siekė kuo greičiau baigti skyrybų procesą, todėl neadekvačiai vertino situaciją. Teismas neatsižvelgė į tai, jog A. V. sveikatos būklė buvo labai prasta, į tai, jog ji gauna mažesnes pajamas, nei V. V.. Byloje buvo pateiktos pažymos, patvirtinančios šalių pajamas. Nepaisant šalių finansinės padėtie skirtumo, pirmosios instancijos teismas be jokios abejonės patvirtino 350 Lt išlaikymo vienam vaikui dydį, nors tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, pagal kurią išlaikymo dydis negali būti mažesnis negu už MMA. Toks išlaikymas negali užtikrinti net minimalių vaikų poreikių ir yra neproporcingas šalių turtinei padėčiai. Teismas nesilaikė pareigos būti aktyviam, nagrinėjant šeimos bylas ir atliko formalų vertinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas V. V. 2011-11-17 atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 171-173) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-09-08 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pasirašyta 2011-09-05, ta pačią dieną byla buvo išnagrinėta ir pagal CPK 268 str. 1 d. šią dieną turėjo būti priimtas teismo sprendimą, t.y. 2011-09-05. Apeliacinis skundas dėl šio sprendimo buvo paduotas 2011-10-07, nors turėjo būti paduotas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Akivaizdu, jog yra praleistas apeliacijos terminas, kurio nebuvo prašoma atnaujinti. Todėl apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas.Sutartimi A. V. išreiškė savo valią, ji savo iniciatyva kreipėsi į teismą, tarėsi ir derino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus, teisme vyko du posėdžiai. Teismo posėdžio metu, paklausta dėl išlaikymo dydžio, A. V. jokių pastabų ar prieštaravimų nepateikė. Savo valia dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys patvirtino parašais, jokio engimo ar spaudimo iš V. V. pusės nebuvo. A. V. dėl savo ligos neprarado darbo vietos, jai buvo leista tęsti pedagoginį darbą, todėl akivaizdu, jog ji situacija gebėjo vertinti objektyviai ir adekvačiai. A. V. sveikatos būklė po gydymo kurso yra gera, ji dirba dviejuose darbovietėse jos mėnesinės pajamos sudaro 2950 Lt. Abiejų šalių teikiamas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui sudaro 700 Lt, kas atitinka jų poreikius. Be to, V. V. vaikams duoda kišenpinigių, vežasi atostogauti. Finansinių įsipareigojimų padidinimas apsunkintų V. V. buitį ir galimybę pasiskolinti iš banko lėšų nuosavo būsto įsigijimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2011-09-08 sprendimu patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys buvo sutarusios ir dėl nepilnamečių vaikų J. ir A. išlaikymo kasmėnesinės išmokos dydžio, kuri yra tapati įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-11-23 sprendimu priteistam išlaikymui vaikams.

Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru šalių sutikimu bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys išsprendė visus su santuokos nutraukimus susijusius turtinius bei neturtinius klausimus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl vaikų išlaikymo dydžio ir būdo, atitinka jau išspręstam ankstesnėje byloje judviejų ginčui, todėl toks klausimas, kaip tapatus ir tuo pačiu pagrindu pareikštas reikalavimas, iš naujo negalėjo būti sprendžiamas šioje byloje. Teisėjų kolegija apeliantės poziciją laiko nepagrįsta. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t.y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-362/2010; 2010-08-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-290/2010; 2010-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-326/2009.). Taigi šios bylos atveju keliamas klausimas dėl to, ar tapatūs yra reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kuomet vienas jų išnagrinėtas atskirai, o kitas - siekiant sutuoktiniams pasinaudoti savo teise susitarti dėl visų su santuokos nutraukimu bendru jų pareiškimų susijusių klausimų kaip sąlyga santuokai šiuo pagrindu pasibaigti (CK 3.51 str., 3.52 str.) .

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.53 str. 3 d. nuostatas teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje sutuoktiniai privalo aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas, nepaisant aplinkybių, buvo ar ne anksčiau tarpo jų kilę tokių ginčų, įskaitytinai ir teisminių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Taigi ieškinio dalykas tokioje byloje yra santuokos nutraukimas, kartu išsprendžiant visus su tuo susijusius ir iš to išplaukiančius klausimus – vaikų išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių turto padalijimo ir pan. Pagrindinė teismo funkcija tokiu atveju yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį, kad ja nebūtų pažeidžiama viešoji tvarka, sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės bei teisėti interesai. Tokioje byloje siekiama nutraukti santuoką ir sureguliuoti tolesnius šalių santykius, kiek įmanoma užkertant kelią ateityje galintiems kilti ginčams. Pažymėtina, kad sutuoktiniams neradus kompromiso ir nesusitarus dėl bet kokios iš privalomai įstatymu įtvirtintų sutarties sąlygų, t.y. nepateikus įstatymo reikalavimus atitinkančios sutarties (CPK 539 str. 2 d.), jie negalėtų pasinaudoti šia supaprastinta tvarka santuokai nutraukti.

Tuo tarpu ieškinio dėl išlaikymo priteisimo dalykas buvo iki šalių santuokos nutraukimo išlaikymo nepilnamečiams vaikams išreikalavimas. Minėtoje byloje nebuvo nekeliama klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu ar šalių santykiais, teisėmis bei pareigomis po santuokos nutraukimo, o sprendžiama tik tai, ar atsakovas prisideda išlaikant vaikus iki santuokos nutraukimo ir ar yra pagrindas iš jo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams (b.l. 29-32). Pastarojo ginčo nagrinėjimo objektas buvo iki santuokos nutraukimo buvusi situacija. Aplinkybė, kad šalys, nutraukdamas santuoką bendru sutikimu, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasisakė ir aptarė klausimus, susijusius su dukters J. bei sūnaus A. išlaikymu, o pirmosios instancijos teismas šią sutartį patvirtino, jos turinį įtraukdamas į teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo rezoliucinę dalį, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir aplinkybė, kad šalys bendru sutarimu nustatė tą patį, kaip buvo priteista ankstesniu teismo sprendimu, išlaikymo dydį, patvirtinusios, jog toks išlaikymas atitinka vaikų poreikius bei tėvų finansines galimybes.

Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs pačių šalių nustatytą 350 Lt išlaikymo vienam vaikui dydį, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, pagal kurią išlaikymo dydis negali būti mažesnis negu už MMA, viena vertus nagrinėjamoje byloje yra teisiškai neaktualūs, kadangi apeliantės prašymas (apeliacinio skundo dalykas) yra dėl 2011-09-08 sprendimo dalies dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo nutraukimo, o ne dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Kita vertus, įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priešingai nei teigia apeliantė, teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, gali būti laikomas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamos bylos atveju dėl išlaikymo dydžio susitarė patys tėvai. Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-18 c.b. Nr. 3K-3-325/2011; 2003-03-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-369/2003). Vadinasi, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, lyginant su buvusiomis išlaikymo nustatymo momentu, kiekvienas iš tėvų turi galimybę vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo ar sumažinimo (CK 3.201 str.). Teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-236/2004).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje skiriasi ieškinio dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir pareiškimo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo objektas, šie dalykai nėra tapatūs. Aptarti ir kiti apeliacinio argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl bylą šioje dalyje nutraukti, kaip to prašo apeliantė, teisinio pagrindo nėra.

Pasisakytina ir dėl atsakovo argumentų, susijusių su tuo, jog apeliantė praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti ir šio termino atnaujinti neprašė, todėl jos apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog byla buvo išnagrinėta tą pačią dieną, kai šalys pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (2011-09-05). Šiame posėdyje šalys pasirašytinai buvo informuotos apie kito, 2011-09-08, 9 val. įvyksiančio posėdžio datą ir laiką (b.l. 138). Bylos proceso eiga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pradėjo šią bylą nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, tačiau, sutuoktiniams pasirašius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašant ją tvirtinti, perėjo į ypatingąją teiseną ir baigė reikalavimą nagrinėti jau supaprastinta tvarka kaip pareiškimą dėl sutuoktinių santuokos nutraukimo. Tokiu atveju net ir žodiniame procese protokolas nerašomas (CPK 540 str. 1 d.). Taigi byla išnagrinėta ir sprendimas buvo priimtas 2011-09-08 (b.l. 146-148). Paskutinei apeliacinio skundo pateikimo dienai (2011-10-08) esant šeštadieniui, apeliantė, pateikusi apeliacinį skundą 2011-10-10 (pirmadienį), atitinkamai pirmąją po termino pabaigos einančią darbo dieną, įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui pateikti nepraleido (CPK 74 str., 5 d., 115 str. 3 d., 307 str. 1 d., b.l. 150-152, 163-165).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 191), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamos bylos atveju nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KačinskienėVirginijus KairevičiusAndrutė Kalinauskienė