Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei R. Š.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl nebaigtų statybų fiksavimo atsakovė nurodo, jog 2019 m. sausio ir vasario mėn. Patikros vietoje buvo vykdomos pareiškėjos pateiktų MP002 ir MP003 pagrindu ir tik juose nurodyti darbai ir (ar) investicijos buvo tikrinamos. Kadangi MP004 tuo metu dar nebuvo pateiktas, NMA ir negalėjo įvertinti pareiškėjos turėtų išlaidų ir investicijų pagrįstumo. Tačiau NMA vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad foto nuotraukose užfiksuotos vykdytos statybos vis dar nebuvo užbaigtos. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai dėl MP004 tikrinimo 2019 m. sausio ir vasario mėn. yra teisiškai netikslūs.

Mano, kad NMA priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą pareiškėjai taikyti sankciją dėl pavėluotai pateikto MP004. Sprendime pateiktos visos faktinės aplinkybės, taip pat ir teisiniai argumentai dėl priimto sprendimo teisėtumo. Teigia, kad motyvų ir argumentų išdėstymas sprendime yra pakankamas ir pareiškėjai aiškiai suprantamas. Pažymi, kad pareiškėjos nesutikimas su taikyta paramos sumažinimo sankcija nedaro ginčijamo NMA sprendimo neteisėtu ir negaliojančiu (LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2693/2011). Tai, kad MP004 pareiškėja prašė jai kompensuoti 36 933,10 Eur, o pritaikius 0,5 proc. sankciją, jai neskirtina paramos suma tesiekė 10 895,27 Eur, negali būti laikoma aplinkybe, leidžiančia taikyti piniginiu atžvilgiu dar mažesnę sankciją. Pažymi, kad patys paramos gavėjai turi būti suinteresuoti, jog jokios sankcijos jiems nebūtų taikomos. Sankcijų, kaip teisinio instituto buvimas paramą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi veikti prevenciškai, o paramos gavėjai patys turi būti motyvuoti projektus įgyvendinti tinkami, laiku ir laikantis prisiimtų įsipareigojimų. To nepadarius, sankcijos netaikomos tik esant nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinėms aplinkybėmis. Pareiškėjos atveju tokių aplinkybių nustatyta nebuvo, o visi vėlavimai buvo sąlygoti veiksmų ir aplinkybių, kurias pareiškėja turėjo ir galėjo įtakoti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasi skunde nurodytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą nurodytus motyvus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NMA 2021 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta kompensuoti dalį paramos sumos (10 895,27 Eur) pagal pateiktą mokėjimo prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja 2019 m. gruodžio 18 d. NMA 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – LAGK), kuri 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 21R-101(AG-870/04-2019 pareiškėjos skundo netenkino.

Pareiškėja minėtus NMA sprendimą ir LAGK sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-2708-281/2020, pareiškėjos skundą tenkino: panaikino LAGK 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 21R-101(AG-870/04-2019), NMA 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. BRK-6902 ir klausimą dėl paramos išmokos pagal pareiškėjos 2019 m. kovo 28 d. pateiktą mokėjimo prašymą perdavė nagrinėti NMA iš naujo, atsižvelgiant į teismo sprendime pateiktus išaiškinimus.

Vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos adminstracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-2708-281/2020, NMA iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. kovo 28 d. pateiktą mokėjimo prašymą ir 2021 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-1710 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ nekompensuoti pareiškėjai 10 895,27 Eur paramos sumos.

Pareiškėja dėl NMA 2021 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. BRK-1710 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ kreipėsi į teismą su skundu. Nesutikimą su ginčijamu sprendimu pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad: NMA ginčijamame sprendime nurodytos naujos aplinkybės dėl paramos dalies neskyrimo – pareiškėja neįgyvendino projekto visa apimtimi, nepasiekė projekto tikslų ir rezultatų, kurios nebuvo nagrinėjamos administracinėje byloje Nr. eI3-2708-281/2020; ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, o skirta sankcija neindividualizuota.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, (toliau – ir Administravimo taisyklės; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) 115 punkte įtvirtinta, kad paramos gavėjas rengia ir NMA teikia mokėjimo prašymus pagal paramos sutartyje arba paramos paraiškoje, jeigu paramos sutartis nesudaroma, nustatytą mokėjimo prašymų teikimo tvarkaraštį, jeigu Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip. Mokėjimo prašymų teikimo tvarkaraštis gali būti keičiamas šių Taisyklių VIII skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. NMA gali leisti keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, kai būtina pakeisti (pratęsti) projekto įgyvendinimo terminus (Administravimo taisyklių 177.1 papunktis).

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos 2015 metais pateiktoms paraiškoms (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės; originali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 31 d.) numato, kad mokėjimo prašymai teikiami ir administruojami Administravimo taisyklėse numatyta tvarka (53 punktas), o jeigu paramos gavėjas dėl pateisinamų priežasčių nori pratęsti mokėjimo prašymo teikimo terminą ar pakeisti paramos objektų paskirstymą tarp paramos dalių, jis iki paramos sutartyje nustatyto atitinkamo termino pabaigos turi Agentūrai pateikti argumentuotą prašymą dėl termino pratęsimo arba dėl paramos objektų paskirstymo tarp paramos dalių (sutarties keitimo). Agentūrai priėmus sprendimą atidėti mokėjimo prašymo teikimo terminą, Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka keičiama paramos sutartis (54 punktas).

Pagal Administravimo taisyklių 23 punktą, pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja projektą įgyvendinti per nurodytą laikotarpį, kuris neviršija 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos (įgyvendinimo trukmė nurodoma paramos paraiškoje (verslo plane)).

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 62 punktą ir Administravimo taisyklių 182 punktą, jeigu paramos gavėjas netinkamai įgyvendina projektą, jam gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas, sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Sankcijos taikomos Administravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 punktas). Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika), sąvade įtvirtinti konkretūs sankcijų dydžiai, kai nustatyti pažeidimai dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

Sankcijų taikymo metodikos 4 punkte nustatyta, kad pareiškėjui, paramos gavėjui ir partneriui už padarytus pažeidimus gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos, kitos poveikio priemonės. Tuo atveju, kai taikoma 100 proc. paramos sumažinimo ir (arba). paramos sumos susigrąžinimo sankcija, paramos sutartis nutraukiama. Už pažeidimus, nurodytus 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48), 35 straipsnio 5 ir 6 dalyse, neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

Sankcijų taikymo metodikos 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai Metodikos priede yra nustatytos sankcijos ribos nuo mažiausios iki didžiausios, sankcija skiriama atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Pažeidimo reikšmingumas visų pirma priklauso nuo jo pasekmių svarbos, atsižvelgiant į nepaisytų įsipareigojimų ar pareigų tikslus. Pažeidimo mastas pirmiausia priklauso nuo jo poveikio visam projektui, o pažeidimo trukmė – nuo laiko, kurį trunka jo poveikis, arba nuo galimybės šį poveikį panaikinti pagrįstomis priemonėmis.

Sankcijų taikymo metodikoje už pavėluotai pateiktą mokėjimo prašymą numatytas sankcijos dydis. Pagal Sankcijų taikymo metodikos Sankcijų dydžių, kai nustatyti pažeidimai dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, sąvado 4 punktą, nustačius pažeidimą – pavėluotai pateiktą mokėjimo prašymą, t. y. kai paramos gavėjas nepateikė mokėjimo prašymo per paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje nustatytą terminą, taikoma sankcija – paramos sumažinimas, apskaičiuojant mažinamos paramos dydį 0,5 proc. nuo mokėtinos sumos už kiekvieną pavėluotą darbo dieną. Sąvado pastabose detalizuota, kad paramos gavėjui nepateikus mokėjimo prašymo per paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje nustatytą terminą, paramos suma mažinama 0,5 proc. nuo mokėtinos sumos už kiekvieną pavėluotą darbo dieną. Pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 60 darbo dienų nuo paramos paraiškoje/paramos sutartyje nustatytos datos, jei Įgyvendinimo taisyklėse nėra nustatyto kito termino. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami.

Sankcijų taikymo metodikos 9 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Tačiau išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris privalo raštu informuoti Agentūrą apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo.

Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80, 17 punkte (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 14 d.) numatyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad NMA turi argumentuoti dėl paramos gavėjui parinkto konkretaus sankcijos dydžio, t. y. skiriama sankcija turi būti individualizuota.

Nustatyta, kad NMA 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą neskirti pareiškėjos Projektui dalies paramos grindė tuo, kad pareiškėja paskutinį mokėjimo prašymą NMA pateikė ne iki 2019 m. sausio 3 d., o 2019 m. kovo 28 d., t. y. pavėlavusi 59 darbo dienas, todėl vadovaudamasi Administravimo taisyklių 114, 188, 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 62 punktu bei Sankcijų taikymo metodikos priedo „Sankcijų dydžių, kai nustatyti pažeidimai dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, sąvadas“ 4 punktu pareiškėjai pritaikė 0,5 proc. sankciją už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.

Šioje byloje ginčijamamas sprendimas dėl dalies paramos pagal pateiktą ketvirtą mokėjimo prašymą neskyrimo priimtas vadovaujantis Administravimo taisyklių 114 punktu, 178.3 papunkčiu, 188, 189, 244 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 62 punktu bei Sankcijų taikymo metodikos priedo „Sankcijų dydžių, kai nustatyti pažeidimai dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, sąvadas“ 4 punktu, konstatavus, kad: 1) pareiškėja nesilaikė ketvirtojo mokėjimo prašymo (MP004) pateikimo termino (pateiktas 59 darbo dienomis vėliau), 2) Projekto neįgyvendino visa apimtimi bei nepasiekė Projekto tikslo ir rezultato, nepradėjo vykdyti Projekte numatytos veiklos per nurodytą laikotarpį, kuris negali viršyti 24 mėnesių nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos, t. y. neįgyvendino Projekto iki 2019 m. sausio 3 d.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja pavėluotai pateikė ketvirtąjį mokėjimo prašymą NMA dėl paramos dalies išmokėjimo. Pareiškėja įsipareigojo ketvirtąjį mokėjimo prašymą pateikti iki 2019 m. sausio 3 d., tačiau jį pateikė NMA tik 2019 m. kovo 28 d., taigi praleido terminą paskutiniam mokėjimo prašymui pateikti 59 darbo dienas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 13 d. įsiteisėjusiame sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI3-2708-281/2020, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl NMA 2019 lapkričio 13 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai paramos dalies neskyrimo sankcija pritaikyta dėl pavėluotai pateikto mokėjimo prašymo, konstatavo, jog pareiškėja pažeidė papildomų susitarimų sąlygose numatytą ketvirtojo mokėjimo prašymo pateikimo terminą, ketvirtąjį mokėjimo prašymą NMA pateikė pavėlavusi 59 darbo dienas, tačiau toks pažeidimas laikytinas formalaus pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja ketvirtąjį mokėjimo prašymą pateikė pavėluotai, toks pažeidimas realiai nesukėlė jokių neigiamų padarinių, NMA savo sprendime tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Teismas nurodytas išvadas grindė administracinėje byloje Nr. eI3-2708-281/2020 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėja praėjus trims mėnesiams po Paramos sutarties pasirašymo jau kreipėsi į NMA, prašydama pratęsti mokėjimo prašymų pateikimo terminus dėl nenumatytų aplinkybių, t. y. paaiškėjus, kad pasirinktas žemės sklypas nėra tinkamas Projektui įgyvendinti. NMA su pareiškėja pasirašė šešis susitarimus dėl mokėjimo prašymų terminų pratęsimo ir paramos sumų perskirstymo, taigi NMA nuo pat pirmojo pareiškėjos prašymo perkelti Projekto objektą į kitą vietą ir Paramos sutarties keitimo buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjos vykdomo Projekto įgyvendinimas gali užsitęsti ir NMA, tenkindama pareiškėjos prašymus ir pasirašydama papildomus susitarimus dėl mokėjimo prašymų pateikimo terminų pratęsimo, pripažino, kad pareiškėjos nurodomos priežastys (architektės sveikatos sutrikimai, vėliau ir mirtis, administracinės procedūros, vykdomos dėl Projekto objekto žemės sklypo vietos keitimo) yra svarbios ir pakankamos pratęsti (pakeisti) Projekto įgyvendinimo laikotarpį.

Teismas 2020 m. spalio 13 d. įsiteisėjusiame sprendime taip pat pastebėjo, kad NMA veiksmų laisvę ribojo galutiniai projekto lėšų administravimui nustatyti terminai, kurių NMA pratęsti neturėjo galimybės dėl imperatyvių Administravimo taisyklių nuostatų. Tačiau situacija, kuomet pirmi trys mokėjimų prašymo pateikimo terminai pratęsiami, pripažįstant, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės yra pagrįstos ir pakankamos jiems pratęsti, o ketvirtojo mokėjimo prašymo pateikimo terminas nebepratęsiamas, nors faktinės aplinkybės yra tokios pačios, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. gruodžio 18 d. susitarimu su NMA trečiojo mokėjimo prašymo pateikimo terminas pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu ketvirtojo mokėjimo prašymo pateikimo terminas liko toks, koks buvo nustatytas ankstesniu 2018 m. rugsėjo 27 d. pasirašytu papildomu susitarimu, t. y. iki 2019 m. sausio 3 d., taigi tarp trečiojo ir ketvirtojo mokėjimo prašymo pateikimo termino susidarė tik trijų dienų skirtumas.

Teismas, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo principais, vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos padaryti pažeidimai neturėjo esminės įtakos Projekto įgyvendinimo rezultatui, priežastys, dėl kurių pareiškėja pavėlavo pateikti ketvirtąjį mokėjimo prašymą buvo objektyvios, o pareiškėja aktyviai siekė bendradarbiauti su NMA, siekdama įvykdyti visus Paraiška prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendime konstatavo, kad sankcija NMA 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjai taikyta nepagrįstai, todėl šį sprendimą panaikino ir klausimą dėl paramos išmokos pagal 2019 m. kovo 28 d. pateiktą mokėjimo prašymą perdavė NMA nagrinėti iš naujo.

Taigi, kaip matyti, aplinkybę, kad pareiškėja ketvirtąjį mokėjimo prašymą NMA pateikė pavėlavusi 59 darbo dienas, teismas laikė formaliu pažeidimu, dėl kurio padarymo sankcija pritaikyta nepagrįstai.

NMA ginčijamame 2021 m. vasario 8 d. sprendime sankcijos – dalies paramos sumos neskyrimą pareiškėjai grindžia tuo pačiu teismo formaliu pripažintu pažeidimu, taip pat nurodydama naują faktinį sankcijos taikymo pagrindą – pareiškėja Projekto neįgyvendino visa apimtimi bei nepasiekė Projekto tikslo ir rezultato, nepradėjo vykdyti Projekte numatytos veiklos per nurodytą laikotarpį, kuris negali viršyti 24 mėnesių nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos, t. y. neįgyvendino Projekto iki 2019 m. sausio 3 d.

Administravimo taisyklių 178.3 papunktyje nustatyta, kad, kai paramos gavėjas projektą įgyvendina ne taip, kaip numatyta paramos paraiškoje, verslo plane (projekto apraše), nepasiekia numatytų projekto priežiūros rodiklių reikšmių ir kt., Mokėjimo agentūros nustatyta tvarka gali būti taikomos sankcijos, kitos priemonės, skirtos projekto įgyvendinimo eigai gerinti, bei atliekama šių priemonių įgyvendinimo nuolatinė stebėsena ir kontrolė, paramos gavėjui teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos dėl šių priemonių įgyvendinimo.

Kaip matyti, ginčijamo sprendimo išvada, kad Projektas neįgyvendintas iki 2019 m. sausio 3 d., yra grindžiama Patikrų vietoje, kurios atliktos 2019 m. 3-4 d. ir 2019 m. vasario 18-19 d., metu darytomis fotonuotraukomis, patvirtinančiomis, kad statybos darbai nebuvo baigti, bei pareiškėjos pateiktu 2019 m. rugpjūčio 8 d. Statybos užbaigimo aktu.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja Projekto neįgyvendino iki Paramos sutartyje nustatyto termino (iki 2019 m. sausio 3 d.). Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, Projekto neįgyvendinimo termino praleidimas nagrinėjamu atveju yra sąlygotas tų pačių faktinių aplinkybių, kurios buvo pareiškėjos nurodytos prašant pratęsti mokėjimo prašymų pateikimo terminus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Jau minėta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2020 m. spalio 13 d. sprendime aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindė prašymus pratęsti mokėjimo prašymų pateikimo terminus (architektės sveikatos sutrikimai, vėliau ir mirtis, administracinės procedūros, vykdomos dėl Projekto objekto žemės sklypo vietos keitimo), pripažino svarbiomis ir pakankamomis pratęsti (pakeisti) Projekto įgyvendinimo laikotarpį. Šiai dienai pareiškėja yra įgyvendinusi Projektą, t. y. įvykdė „Kaimo turizmo sodybos „V. E.“ plėtrą. Tai pripažįsta ir atsakovė ginčijamame sprendime. Be to, aplinkybė, kad Projektas yra įgyvendintas, nustatyta ir įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendime. Šiame sprendime teismas nurodė, kad, nors pareiškėja pavėluotai 59 darbo dienomis pateikė ketvirtąjį mokėjimo prašymą, jo vertinimu, toks pažeidimas nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja realiai vykdė ir įvykdė Paraiškoje nurodytą „Kaimo turizmo sodybos „V. E.“ plėtrą. NMA Projekto vykdymo laikotarpiu dėl pačios veiklos trūkumų nenustatė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo kitaip vertinti šią situaciją, nei vertino Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2020 m. spalio 13 d. sprendime. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjai laiku įgyvendinti Projektą. Taip pat nenustatyta, kad nesavalaikis Projekto įgyvendinimas būtų nulėmęs Paraiškoje nurodytos veiklos nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pažymėtina, kad ginčijamame sprendime NMA nedetalizavo, kokių konkrečių darbų, Projekto uždavinių ir tikslų pareiškėja nepasiekė, nenurodė, kad Projekto neįgyvendinimas iki Paramos sutartyje nustatyto termino būtų turėjęs kokias nors reikšmingas neigiamas pasekmes, būtų padaryta žala (Sankcijų taikymo metodikos 5 punktas).

Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2012 m. spalio 31 d. nutarimai). Proporcingumo principas, kaip vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje. Proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VAĮ 3 straipsnio 10 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos nagrinėjimo dienos Projektas yra įgyvendintas ir nenustatyta, kad Projekto neįgyvendinimas nustatytu terminu turėjo realias neigiamas pasekmes, teismas daro išvadą, kad sankcijos pagal Sankcijų taikymo metodikos priedo 4 punktą skyrimas už tai, kad pareiškėja pavėlavusi 59 d. d. pateikė paskutinį mokėjimą prašymą ir iki Paramos sutartyje nustatyto termino neįgyvendino Projekto, taip pat yra neproporcinga, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų poveikio priemonė. Dėl šių priežasčių yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti NMA 2021 m. vasario 8 d. sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuriuo ši sankcija paskirta.

Teismui šiuo sprendimu konstatavus, kad pareiškėjai paramos dalies neskyrimo sankcija taikyta nepagrįstai ir panaikinus ginčijamą NMA 2021 m. vasario 8 d. sprendimą, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, teismo vertinimu, yra perteklinis, todėl nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. vasario 8 d. sprendimą „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ Nr. BRK-1710.

Šis sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.