- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 2YT-6510-632/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustinas Mitkus
- Pareiškėjas
- M. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas, ir išvadą teikiančia institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas M. Z. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirties akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas asmuo L. Z. ir pareiškėjo gimimo liudijime nurodytas tėvas L. Z. yra tas pats asmuo, prašo nustatyti, kad jo pavardė Z. Juridinis faktas reikalingas palikimui priimti.
2023-06-06 priimtu atsiliepimu suinteresuotasis asmuo iš esmės sutinka su pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirties liudijime nurodytas L. Z., mirė (duomenys neskelbtini), būdamas 90 metų amžiaus (3 b.l.). Pareiškėjo gimimo liudijimo jo tėvu nurodytas L. Z., mama – Z. E., gimimo registracijos vieta – (duomenys neskelbtini). Dokumentuose dėl žemės sklypų paveldėjimo, taip pat sprendime dėl nuosavybės teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad M. Z. atkuriamas L. Z. žemės sklypas (9 b.l.), Žemėtvarkos skyriaus rašte nurodyta, kad dalis paveldėjimo jau atkurta, dokumentuose pareiškėjo tėvu minimas L. Z., gyvenęs (duomenys neskelbtini) (11 b.l.), taip pat seniūnijos pažymoje nurodyta, kad L. Z., mirusio (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), jo palikimą valdo palikimą priėmęs sūnus M. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) (12 b.l.), ir ten gyvena neregistruotas (13 b.l.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009, 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010, 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, dalinai patvirtinantys aplinkybes, nes jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.).
Iš pavardžių „Z.“ ir „Z.“ matyti fonetinis panašumas, sutampa vietovė – (duomenys neskelbtini), atitinkamai, mirties liudijime nurodyto asmens amžius leidžia daryti prielaidą, kad jis galėjo būti pareiškėjo tėtis, kita dalis pateiktų dokumentų patvirtina, kad dalis paveldėjimo jau priimta giminystės ryšio pagrindu, t.y. pareiškėjas M. Z. jau priėmęs dalį tėčio L. Z. turto, todėl daroma išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkinamas.
Vienu iš reikalavimų pareiškėjas prašo nustatyti, kad jo pavardė yra Z., tačiau pavardės keitimas numatytas specialiu norminiu aktu, 2016 m. gruodžio 28 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintomis „Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėmis“, todėl šis reikalavimas nenagrinėjamas teisme, pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 307 str. 1 d., 448 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo M. Z. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus išduotame Mirties liudijime nurodytas L. Z., miręs (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjo M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime jo tėvu nurodytas asmuo L. Z., yra vienas ir tas pats asmuo.
Reikalavimą nustatyti kitą pareiškėjo pavardę – atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.